Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-261-1172-10].doc
Bylos nr.: N-261-1172-10
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N-261-1172/2010

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

 (S)

 

                                            

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 18 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų      Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Jonavos rajono policijos komisariato specialistas 2009 m. kovo 26 d. surašė A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 26 d. apie 14.45 val., Jonavoje, netoli Žeimių – Kalnų gatvių sankryžos, Žeimių gatvės važiuojamąją dalį perėjo ne pėsčiųjų perėjoje, kai pėsčiųjų perėja buvo jo matomumo zonoje. Savo veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 48 punkto reikalavimus.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. kovo 26 d. nutarimu A. D. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 1 dalyje, paskirta 75 Lt bauda.

A. D. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti       2009 m. kovo 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodė, kad jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Jis perėjo Žeimių gatvės važiuojamąją dalį netoli sankryžos su Kalnų gatve. Šalia matomumo zonoje nebuvo pėsčiųjų perėjos, todėl jis buvo priverstas kirsti važiuojamąją dalį stačiu kampu ne perėjoje. Pėsčiųjų perėja buvo toliau prie sankryžos, tačiau kitoje gatvės pusėje už perėjos vyko aikštės rekonstrukcijos darbai ir todėl nebuvo paliktas šaligatvis pėstiesiems, kurie gatvės važiuojamąją dalį kirsdavo per pėsčiųjų perėją.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas paaiškino, kad pažeidimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose visiškai įrodo administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys. Be to, jis pats betarpiškai buvo įvykio vietoje ir aiškiai matė pareiškėjo padarytą KET pažeidimą. Pėsčiųjų perėja buvo už 30 metrų nuo tos vietos, kurioje pareiškėjas perėjo gatvės važiuojamąją dalį ir ji buvo pėsčiojo matomumo zonoje. Perėjus gatvę per pėsčiųjų perėją, buvo paliktas praėjimas pėstiesiems ir aikštės rekonstrukcijos darbai visiškai netrukdė vaikščioti pėstiesiems.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 1 d. nutarimu A. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis (b. l. 8-11, 16-18), nustatė, kad A. D. Jonavos mieste, prie Žeimių - Kalnų gatvių sankryžos, Žeimių gatvės važiuojamąją dalį perėjo ne pėsčiųjų perėjoje, nors pėsčiųjų perėja buvo jo matomumo zonoje maždaug už 30 metrų. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 11) pranešimo duomenys iš esmės analogiški teismo posėdyje dalyvavusio Institucijos įgalioto atstovo paaiškinimui.

Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina, kad A. D. Jonavos mieste, Žeimių gatvės važiuojamąją dalį perėjo pažeisdamas KET 49 punkto reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sąmoningai ignoravo maždaug už 30 metrų esančią pėsčiųjų perėją ir gatvės važiuojamąją dalį perėjo draudžiamoje vietoje stebinti jo veiksmus policijos pareigūnams. Netikėti policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo ir teisme duoto paaiškinimo duomenimis teismas nenustatė jokio pagrindo. Pareigūnai tik vykdė savo tarnybines pareigas, pareiškėjo nepažįsta, anksčiau su pareiškėju susitikę nebuvo. Jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo nubausti pareiškėją teismas nenustatė.

A. D. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Esminių Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-375 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos pažeidimų teismas nenustatė.

Teismas pareiškėjo paaiškinimus, kad jo matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos nebuvo, ir kad per perėją eiti negalėjo, nes kitoje gatvės pusėje vyko rekonstrukcijos darbai, atmetė kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Policijos pareigūnai, betarpiškai stebėję pareiškėjo daromą KET pažeidimą, nuosekliai parodė, kad perėja buvo šalia, o rekonstrukcijos darbai netrukdė vaikščioti pėstiesiems. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nuolat gyvena Jonavoje ir jis, atsižvelgiant į miesto dydį, objektyviai turi galimybę žinoti kurioje vietoje yra pėsčiųjų perėjos.

 

III.

 

Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį.

Apeliaciniame skunde A. D. nurodė, kad Žeimių – Kalnų gatvių sankryžą kirto  važiuojamąją gatvės dalį kirto vadovaudamasis KET 49 punktu, kadangi šalia pėsčiųjų perėjos nėra. KET 49 punkte neįpareigoja kirsti kelią vien tik pėsčiųjų perėjose. Mano, kad 30 metrų atstumu esanti pėsčiųjų perėja negali būti pripažinta kaip šalia esanti.

Paaiškino, kad Jonavoje gyvena tik nuo 2008 m. sausio 21 d. ir metus laiko dėl kojos operacijos negalėjo vaikščioti, todėl negalėjo žinoti, kur yra visos perėjos.

Teismas netiksliai nutartyje nurodė pažeidimo padarymo laiką ir tai, kad A. D. sąmoningai ignoravo šalia esančią pėsčiųjų perėją.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyris su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

A. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį, kadangi Jonavoje, netoli Žeimių – Kalnų gatvių sankryžos, Žeimių gatvės važiuojamąją dalį perėjo ne pėsčiųjų perėjoje, kai pėsčiųjų perėja buvo jo matomumo zonoje, tuo pažeisdamas KET 49 punkto reikalavimus.   

ATPK 131 straipsnio 1 dalis numato, kad pėsčiųjų <...> važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, <...> užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

KET 49 punktas numato, kad kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 9), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 11), Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo atstovo, kuris taip pat stebėjo administracinio teisės pažeidimą, paaiškinimas patvirtina, kad A. D. Žeimių gatvės važiuojamąją dalį perėjo ne pėsčiųjų perėjoje, kai pėsčiųjų perėja buvo už 30 metrų, t. y. matomumo zonoje.

Aplinkybės, kad perėja buvo apytiksliai už 30 metrų neginčija ir pats apeliantas. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad 30 metrų nepatenka į sąvoką šalia. Teigia, kad šalia negali būti nei 30, nei 15 metrų. Teisėjų kolegija pažymi, kad KET 49 punktas įpareigoja pėsčiuosius į kitą važiuojamosios dalies pusę eiti tik pėsčiųjų perėjomis. Tas pats punktas numato ir tam tikras išimtis, t. y. nesant pėsčiųjų perėjos, pėstieji privalo eiti sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Ir tik nesant matomumo zonoje perėjos ar sankryžos numatyta galimybė eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgtose vietose. Byloje nustatyta, to neneigia ir pats apeliantas, kad perėja Žeimių gatvėje netoli Žeimių – Klanų gatvių sankryžos buvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad 30 metrų atstumas patenka į matomumo zoną. Todėl A. D. privalėjo per kelią eiti pėsčiųjų perėja.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad perėjus perėją kitoje gatvės pusėje vyko statybos darbai, pažeidimo kvalifikavimui įtakos neturi. KET 49 punkte numatytos išimtys, kada į kitą važiuojamosios dalies pusę gali eiti ne pėsčiųjų perėjomis, tačiau nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 9) užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas 2009 m. kovo 26 d. 14.45 val. Šią aplinkybę patvirtina ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad nutarime nurodytas netikslus pažeidimo padarymo laikas, vertina kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nutartį grindė aplinkybe, kad A. D. ilgą laiką gyvena Jonavoje ir turi žinoti kur yra pėsčiųjų perėjos, tačiau dėl šio pirmosios instancijos teismo neteisingo vertinimo nėra pagrindo naikinti teismo nutartį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

 

Audrius Bakaveckas

 

Artūras Drigotas

 

Stasys Gagys