Civilinė byla Nr. 2-2085/2013
Teismo proceso Nr. 2-56-3-00099-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: 24.4.;25.2.;127.5.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje, civilinės bylos Nr. B2-1643-555/2013.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jo 144 426,04 Lt finansinį reikalavimą atsakovo RUAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje. Prašymą grindė Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-1940-324/2010, kuria patvirtinta šalių Taikos sutartis dėl atsakovo įsipareigojimo pareiškėjui sumokėti 402 295,93 Lt skolą, taip pat šalių 2010 m. gruodžio 21 d. skolos suderinimo - taikos sutartimi Nr. KRG/SKL/009, kuria šalys suderino įsiskolinimo dydį ir nustatė atsiskaitymo terminus. Pareiškėjo teigimu, pagal minėtus susitarimus atsakovas pareiškėjui liko skolingas 144 426,04 Lt, todėl prašė įtraukti jį į atsakovo restruktūrizavimo bylą su šia kreditorinio reikalavimo suma. Praleistą terminą pateikti kreditorinį reikalavimą grindė pareiškėjui iškelta bankroto byla, atsakovo nesąžiningumu, pasinaudojant tuo metu buvusia pareiškėjo padėtimi ir teismo neaktyvumu, tvirtinant atsakovo restruktūrizavimo planą, kadangi buvo neatsižvelgta į neįtrauktų į restruktūrizavimo planą kreditorių teisinę padėtį. Šias priežastis prašė pripažinti svarbiomis, sprendžiant praleisto termino pateikti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo klausimą.
Atsakovas prašė pareiškimą atmesti, nurodydamas, kad pareiškėjas dar 2012 m. kovo 21 d. pranešimu buvo informuotas apie atsakovui restruktūrizavimo bylos iškėlimą, ir kad pareiškėjas turi pateikti atsakovui kreditorinį reikalavimą iki 2012 m. balandžio 4 d. Bankroto administratorius įgijo visas pareiškėjo atstovavimo teises nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d., todėl galėjo ir privalėjo pateikti reikalavimą atsakovo administratoriui iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Kadangi pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kad jam buvo nepilnai perduota bankrutuojančios įmonės dokumentacija, terminas kreditoriniam reikalavimui praleistas tik dėl pareiškėjo (atstovų) neveikimo, todėl toks neveikimas negali būti laikomas svarbia priežastimi, sąlygojančia praleisto termino atnaujinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti pareiškėjui BUAB „Kelių remonto grupė“ terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti RUAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje ir netvirtino šio reikalavimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 27 d. buvo informuotas apie atsakovui iškeltą restruktūrizavimo bylą ir terminą, iki 2012 m. balandžio 26 d. pateikti kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjui bankroto byla iškelta tik 2012 m. gegužės 8 d., todėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimas negalėjo sutrukdyti įmonei laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą. Teismo nutartis, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 2 d., o atsakovo restruktūrizavimo planas patvirtintas tik 2012 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjo administratorius nepateikė objektyvių duomenų ar priežasčių dėl kurių iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos negalėjo pateikti kreditorinio reikalavimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo procesinio termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Teismas laikė, kad pasibaigus naikinamajam terminui, išnyko pareiškėjo civilinė teisė reikšti reikalavimus atsakovo restruktūrizavimo byloje, atitinkamai atmetė ir pareiškėjo reikalavimą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas BUAB „Kelionių remonto grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų (įrodymų) apie objektyvias termino praleidimo priežastis. 2010 m. gruodžio 21 d. Skolos suderinimo-taikos sutarties Nr. KRG/SKL/009 10 punktu atsakovas buvo įsipareigojęs iki visiško skolos grąžinimo, tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis neinicijuoti įmonės restruktūrizavimo procedūrų, todėl pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą pagrįstai manyti, kad atsakovas netęs pradėtų įmonės restruktūrizavimo procedūrų, imsis priemonių pradėtoms procedūroms nutraukti bei atskleis restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui skolos suderinimo sutarties sąlygą dėl įmonės restruktūrizavimo negalimumo. Tačiau atsakovas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui neatskleidė šių aplinkybių. Vėliau pareiškėjui buvo įteiktas jo kreditoriaus pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1777-605/2012 kreditorių reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas pareiškėjo turtas. Dėl bankroto proceso inicijavimo pareiškėjo veikla buvo apsunkinta, įmonės administracijos darbuotojų veikla buvo nukreipta galimo bankroto procedūrų pasiruošimui ir teismo prašomų įmonės veiklos dokumentų rengimui bei pateikimui, taip pat kitiems su galimu bankroto procesu susijusių veiksmų atlikimui. Tokia padėtis sutrikdė normalią įmonės veiklą, dėl to nebuvo tinkamai sureaguota į atsakovo pranešimą dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo.
2. Pareiškėjo finansinės atskaitomybės dokumentai bankroto administratoriaus „Bankrotas“ įgaliotam asmeniui buvo perduoti tik 2012 m. spalio 1 d., t. y. jau po atsakovo restruktūrizavimo plano patvirtinimo (2012-08-28). Be to, dalis įmonės veiklos ir apskaitos dokumentų (didžioji apyvartos knyga, turto sąrašas, banko ir kasos apyvartos, tiekėjų ir pirkėjų apyvartos pagal tiekėjus) administratoriui iki šiol nėra perduoti. Administratorius apie tai, kad pareiškėjas nėra pareiškęs finansinio reikalavimo atsakovo restruktūrizavimo byloje sužinojo tik 2013 m. vasario 18 d., gavęs iš atsakovo atsakymą, apeliacine tvarka nagrinėjant atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1940-324/2010 ir nedelsiant kreipėsi į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo.
3. Pareiškėjo subjektinė teisė reikalauti skolos sumokėjimo po atsakovo restruktūrizavimo plano patvirtinimo nesibaigė. Šią pareiškėjo teisę patvirtina prejudiciniai faktai - įsiteisėjusios paskesnės teismų nutartys bei atsakovo šios skolos pripažinimas.
4. Atsakovas, pažeisdamas skolos suderinimo sutarties nuostatas, inicijuodamas atsakovui restruktūrizavimo bylą, teisės aktų nustatyta tvarka neteikdamas pareiškėjo reikalavimo tvirtinimui arba jo neginčydamas, taip pat neinformuodamas apie kreditorių susirinkimą restruktūrizavimo planui patvirtinti bei šioje byloje prieštaraudamas reikalavimo patvirtinimui, nors ir pripažindamas, kad atsakovo skola pareiškėjui egzistuoja, iš esmės elgėsi nesąžiningai. Tačiau teismas nepasisakė dėl pareiškėjo 2013 m. balandžio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl atsakovo nesąžiningumo.
5. Atsakovas savo prievolių tinkamą įvykdymą buvo užtikrinęs Taikos sutartyje numatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Todėl vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsakovas privalėjo pareiškėjui pranešti apie kreditorių susirinkimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui laiką ir vietą. Neįvykdžius šios pareigos, pareiškėjo administratorius, dar neperėmęs įmonės veiklos dokumentų nežinojo ir nepasinaudojo galimybe susipažinti su restruktūrizavimo planu bei teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti prašymą dėl finansinio reikalavimo iki atsakovo restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo restruktūrizavimo plano patvirtinimo privalėjo būti aktyvus ir kelti klausimą dėl kreditoriaus, neįtraukto į restruktūrizavimo planą.
7. Galimybę po restruktūrizavimo plano patvirtinimo patikslinti kreditorių reikalavimus bei patikslinti teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą numato ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Todėl įvertinus viešojo intereso egzistavimą, pareiškėjui bankroto bylos iškėlimą, lėmusį laiku reikalavimo nepateikimą, pirmiau nurodyti faktai pripažintini svarbiais, sprendžiant termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą.
Atsakovas RUAB „Elepsa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė termino praleidimo priežasčių svarbos.
2. Atsakovas ir kiti kreditoriai buvo informuoti apie atsakovo ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir apie terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus atsakovo restruktūrizavimo byloje. Taigi, pareiškėjui buvo pranešta tris kartus apie inicijuotą restruktūrizavimo procesą, todėl pareiškėjui buvo žinomos iš šios iniciatyvos išplaukiančios pasekmės – pateikti atsakovui kreditorinį reikalavimą nustatytu terminu.
3. Nuo pranešimo pareiškėjui dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo iki bankroto bylos iškėlimo praėjo 5 mėnesiai. Pareiškėjo administratorius įgijo visas atstovavimo teises nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d., tuo tarpu atsakovo restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas tik 2012 m. rugpjūčio 8 d. Administratorius nenurodo aplinkybių, susijusių su jam, kaip bankroto administratoriui nepilnos, ne visos dokumentacijos pateikimu dėl pareiškėjo debitorių, todėl laikytina, kad jau nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. administratorius žinojo, kad UAB „Kelių remonto grupė“ turi reikalavimą atsakovui. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas negalėjo pateikti kreditorinio reikalavimo nustatytu terminu. Pažymi, kad kreditorinis reikalavimas turėjo būti pateiktas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, o bankroto bylos iškėlimas ir administratoriaus paskyrimas nepratęsia atitinkamų procesinių terminų. Be to, suėjus naikinamajam terminui, asmens turėta teisė atlikti konkretų procesinį veiksmą išnyksta, nepriklausomai nuo termino praleidimo priežasčių svarbos.
4. Nutraukus restruktūrizavimo procesą, ar jam pasibaigus, pareiškėjas galės savo subjektinę teisę į prievolės įvykdymą realizuoti bendra tvarka, t. y., kreipiantis į bendros kompetencijos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, ar atiduodant atitinkamą vykdomąjį dokumentą vykdymui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti restruktūrizavimo byloje, teisėtumas bei pagrįstumas teisiniu ir faktiniu aspektais, taip pat absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės kvestionuoja netinkamu įrodymų vertinimu, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino priežasčių svarbos, taip pat nepagrįstu ieškinio senaties taikymu, pareiškėjui praleidus ĮRĮ nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti.
CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų proceso teisės normų, tarp jų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, reikšmingas šios bylos išsprendimui, bei padarė teisingas išvadas, susijusias su procesinių terminų pabaiga ir pasekmėmis.
CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta teisės norma, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Byloje nustatyta, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme gautas 2012 m. vasario 6 d.; restruktūrizavimo bylą teismas iškėlė 2012 m. kovo 5 d., galiojant ĮRĮ 2010 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1873 įstatymu pakeistai ir išdėstytai naujai 2010 m. liepos 2 d. Nr. XI-978 ĮRĮ redakcijai (Žin., 2010-07-20, Nr. 86-4529). Todėl šioje byloje taikytinos ĮRĮ 2010 m. liepos 2 d. išdėstytos naujos redakcijos normos.
ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
Taigi, ĮRĮ nustatyti du terminai, per kuriuos kreditoriai turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas). Tai yra draudžiamoji norma ir jos tikslas – nustatyti teisinį apibrėžtumą, t. y. kuo greičiau stabilizuoti įmonės ekonominę situaciją.
Bylos duomenys liudija, kad UAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byla iškelta 2012 m. kovo 5 d. ir nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos nustatytas 45 d. terminas kreditorių reikalavimams pareikšti. RUAB „Elepsa“ administratorius 2012 m. kovo 21 d. informavo visus kreditorius, taip pat ir pareiškėją UAB „Kelių remonto grupė“ apie atsakovui iškeltą restruktūrizavimo bylą ir nurodė teismo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti. Tačiau pareiškėjas nepateikė atsakovui kreditorinio reikalavimo nustatytu terminu. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjui iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“; ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. teismas nutartimi patvirtino atsakovo restruktūrizavimo planą, o 2013 m. vasario 26 d. BUAB „Kelių remonto grupė“ administratorius teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą RUAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje.
Taigi, faktinės bylos aplinkybės liudija, kad pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą praleidęs ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti tokį reikalavimą, taip pat po restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Tačiau pagal minėtą teisinį reglamentavimą, reikalavimai paduoti po teismo nustatyto termino gali būti priimami tik iki teismo nutarties, patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą dienos, ir tai yra naikinamasis terminas finansiniam reikalavimui pateikti, susietas su restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme data. Todėl apelianto dėstomos faktinės aplinkybės dėl buvusios RUAB „Elepsa“ įmonės administracijos aplaidumo yra teisiškai nereikšmingos, kadangi pagal CK 1.117 straipsnio 6 dalį, pasibaigus naikinamajam terminui, išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga; naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Atsakovas atsiliepime teisingai nurodo, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui ir administratoriaus paskyrimas nepratęsia atitinkamų procesinių terminų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasibaigus naikinamajam terminui, išnyko pareiškėjo civilinė teisė reikšti reikalavimus atsakovo restruktūrizavimo byloje, nepriklausomai nuo termino praleidimo priežasčių svarbos.
Apelianto teigimu, galimybę po restruktūrizavimo plano patvirtinimo patikslinti kreditorių reikalavimus bei patikslinti teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą numato ir ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Todėl įvertinus viešojo intereso egzistavimą, bankroto bylos iškėlimą pareiškėjui, lėmusį reikalavimo nepateikimą laiku, pirmiau nurodyti faktai (bankroto bylos iniciavimas pareiškėjui, bendrovės finansinių dokumentų neperdavimas laiku ir atsakovo nesąžiningumas) pripažintinos svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.
Visų pirma, apeliantas remiasi iki 2010 m. liepos 2 d. išdėstytos naujos ĮRĮ redakcijos normomis, kurių nebeliko naujoje, aktualiu laikotarpiu galiojusioje ir šiuo metu galiojančioje ĮRĮ redakcijoje. Be to, ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punkte buvo nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo planas gali būti patikslintas, atitinkamai pakeičiant jame nurodytą kreditorių bendrą reikalavimų sumą, kai įsiteisėja teismų sprendimai kitose civilinėse bylose, kuriose įmonės kreditoriai buvo pareiškę įmonei turtinius reikalavimus, ir kai tokie kreditoriai buvo įrašyti į kreditorių sąrašą, o jų reikalavimo suma nustatyta, atsižvelgiant į ieškinio pareiškimuose ar pareiškimuose dėl piniginių reikalavimų nurodytas reikalavimų sumas. Nagrinėjamu atveju, tiek keliant atsakovui restruktūrizavimo bylą, tiek esant nustatytam terminui pateikti kreditoriams reikalavimus, taip pat restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu, pareiškėjo reikalavimas, kildinamas iš Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimtos civilinėje byloje Nr.2-1940-324/2010, patvirtintos šalių Taikos sutarties ir vėlesnių šalių skolos grąžinimo suderinimo aktų buvo įsiteisėję ir galiojantys, todėl kreditoriui nepareiškus reikalavimo iki teismo nustatyto termino, taip pat iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkinamas net ir galiojant minėtoms ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatoms.
Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus aktualiu laikotarpiu reglamentuoja ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis, kuri numato, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ir ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų, būtinų restruktūrizavimo planui patikslinti, kadangi pareiškėjo kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš teisinių santykių, susiklosčiusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nėra susijęs su restruktūrizavimo procesu, todėl remiantis ir šia nuostata nebuvo teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl termino atnaujinimo ir jo reikalavimo įtraukimo į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą.
Apelianto teigimu, atsakovas, pažeisdamas skolos suderinimo sutarties nuostatas, inicijuodamas atsakovui restruktūrizavimo bylą, teisės aktų nustatyta tvarka neteikdamas pareiškėjo reikalavimo tvirtinimui arba jo neginčydamas, taip pat neinformuodamas apie kreditorių susirinkimą restruktūrizavimo planui patvirtinti bei šioje byloje prieštaraudamas reikalavimo patvirtinimui, nors ir pripažindamas, kad atsakovo skola pareiškėjui egzistuoja, iš esmės elgėsi nesąžiningai.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo, neva lėmusio kreditorinio reikalavimo nepateikimą ĮRĮ nustatytu terminu. Bylos duomenys liudija, o ir apeliantas neginčija aplinkybių, kad apeliantas buvo informuotas apie atsakovui iškeltą restruktūrizavimo bylą ir nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti (65 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino, kad atsakovo restruktūrizavimo metmenyse buvo nurodytas įsipareigojimas pareiškėjui, taip pat, jog pareiškėjo reikalavimų įvykdymas užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis (119-124 b. l.). Šios aplinkybės liudija, kad atsakovas nesiekė nuslėpti savo įsipareigojimo pareiškėjui, tačiau pareiškėjas neįgyvendino savo subjektinės teisės pareikšti kreditorinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje per teismo nustatytą terminą, o ĮRĮ nenumato restruktūrizavimo administratoriaus iniciatyvos savo nuožiūra įtraukti į kreditorių sąrašą neginčijamų kreditorinių reikalavimų.
Būtina pažymėti, kad pagal ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įmonės, priėmusios sprendimą dėl keltinos restruktūrizavimo bylos. RUAB „Elepsa“ akcininkų sprendimas dėl keltinos restruktūrizavimo bylos priimtas 2012 m. vasario 3 d. Taigi, objektyviai vertinant, pareiškėjui buvo žinoma apie atsakovui keltiną restruktūrizavimo bylą ir iš to išplaukiančias pasekmes.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina ir kreipimasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi tokią teisę atsakovui numato ĮRĮ, reglamentuojantis įmonių ir viešųjų įstaigų (įmonių), turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą, kurio tikslas, kaip žinia – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės yra ydinga Taikos sutarties sąlyga, ribojanti tokias juridinio asmens teises, todėl negalima laikyti pagrįstais apelianto argumentus, kad atsakovas, siekdamas išvengti bankroto ir siekdamas restruktūrizavimo tikslų (atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais), elgėsi nesąžiningai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apelianto argumentus, kad BUAB „Kelių remonto grupė“ administratoriui nuo bankroto bylos iškėlimo įmonei (2012-08-02) iki atsakovo restruktūrizavimo plano patvirtinimo (2012-08-28) negalėjo ir neturėjo būti žinomos aplinkybės, jog buvę BUAB „Kelių remonto grupė“ valdymo organai nėra pateikę kreditorinio reikalavimo atsakovo restruktūrizavimo byloje.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 4 d. pranešimu civilinėje byloje Nr. 2-850-324/2011 (buvęs Nr. 2-1940-324/2010) pagal ieškovo UAB „Kelių remonto grupė“ ieškinį atsakovui RUAB „Elepsa“ dėl skolos priteisimo šalis informavo apie 2012 m. rugpjūčio 30 d. vyksiantį teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriomis buvo užtikrintas UAB „Kelių remonto grupė“ reikalavimų įvykdymas. BUAB „Kelių remonto grupė“ atstovas advokatas R. V. dalyvavo 2012 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje, todėl objektyviai vertinant nuo pranešimo gavimo dienos iki teismo posėdžio dienos, žinojo apie galiojantį BUAB „Kelių remonto grupė“ reikalavimą atsakovui, todėl galėjo ir turėjo galimybę domėtis BUAB „Kelių remonto grupė“ įgyvendintų teisių apimtimi atsakovo restruktūrizavimo byloje. Atitinkamai, nustatęs buvusių UAB „Kelių remonto grupė“ valdymo organų neveikimą, turėjo galimybę nepraleisdamas ĮRĮ nustatyto naikinamojo termino pateikti reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad dėl pareiškėjo neinformavimo apie restruktūrizavimo plano svarstymą, apeliantui buvo užkirsta galimybė laiku pateikti kreditorinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje, kadangi ir be šio pranešimo pareiškėjui ne kartą buvo pranešta apie inicijuotą restruktūrizavimo bylą, taip pat apie atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-850-324/2011 dėl atsakovui taikomų restruktūrizavimo procedūrų ir restruktūrizavimo proceso įgyvendinimo tikslų.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Danutė Milašienė
Marytė Mitkuvienė