Civilinė byla Nr. e2-14676-639/2025

(Proceso Nr. 2-06-3-05499-2025-7)

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                                 1.3.5.1.; 1.3.5.10.; 1.3.9.3.; 3.4.1.7.   

   KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 7 d.

Klaipėda

          Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, 

sekretoriaujant Indrei Benetytei, Monikai Karpienei, vertėjui Abdumecit Zengin,

dalyvaujant ieškovės atstovui teisininkui E. B.,  

atsakovui E. U. ir jo atstovei Galinai Morozovai,  

teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. U., dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Teismas

n  u  s  t  a  t  ė:

1.       Ieškovė nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau tekste – Darbo ginčų komisija) 2025-04-29 sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė atmesti atsakovo E. U. reikalavimą darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį iki 2025-01-08 d. kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą; bei atmesti atsakovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2025-01-08 d. kaip nepagrįstus.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2024-08-30 d. ieškovas su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)

(toliau - Darbo sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2024-09-02 d. pradėjo dirbti pas ieškovą suvirintoju. Atsižvelgiant į ieškovo darbų krūvius ir darbų apimtis bei vadovaujantis LR Darbo kodekso 137 str. 2 d. nuostatomis darbuotojui buvo suteiktos nemokamos atostogos jo paties prašymu. Darbo sutarties galiojimo metu atsakovas į komandiruotes nebuvo siunčiamas.

3.       2025-02-18 d. Ieškovas gavo atsakovo prašymą dėl Darbo sutarties nutraukimo pagal

LR Darbo kodekso 55 str. Atsižvelgiant į tai darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta nuo 2025-02-19 d. pagal LR Darbo kodekso 55 str. 

4.       Atsakovas 2025-04-08 d. kreipėsi į DGK su prašymu išieškoti iš ieškovo darbo

užmokestį, kuris pagal Darbo sutarties 1.3. p. yra 1525,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Atsakovo reikalavimas apėmė 2024 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius bei 2025 m. sausio ir vasario mėnesius.

5.       DGK 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies

tenkino atsakovo prašymą ir nusprendė išieškoti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5479,48 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką.

6.       Ieškovė nurodė, kad DGK, priimdama Sprendimą iš dalies tenkinti Darbuotojo

reikalavimus pripažino nemokamų atostogų laikotarpius prastovomis. Tačiau tokiam sprendimui nebuvo pagrindo, nes prastovos, vadovaujantis LR Darbo kodekso 47 str. nuostatomis, skelbiamos Darbdavio sprendimu. Nagrinėjamu atveju tokio sprendimo nebuvo. Be to darbuotojas (E. U.) teikė prašymus dėl nemokamų atostogų ir Darbdavys, vadovaujantis LR Darbo kodekso 137 str. 2 d. nuostatomis, įvertinęs darbų krūvius, juos tenkino.

7.       Ieškovė pažymėjo, kad DGK Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad Darbdavys

prašo taikyti LR Darbo kodekso 220 str. 1 d. įtvirtintą terminą, tačiau daugiau Sprendime to nenagrinėjo, taip pat nesprendė klausimo dėl termino atnaujinimo.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą reikalavimą.

9.       Atsakovas pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad jis į kreipėsi į Darbo ginčų komisiją

dėl savo pažeistų teisių gynimo LR DK 220 str. 1 d. nustatyto 3-jų mėnesių termino nepraleidęs. Nurodė, kad jam per visą jo darbo įmonėje laikotarpį nebuvo suteiktas darbo sutartyje sutartas darbas. Jis dirbo tik 3 dienas. Nemokamų atostogų neprašė ir prašymų dėl nemokamų atostogų nebuvo rašęs. Prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo jam parašė pats darbdavys ir privertė pasirašyti jo atleidimo iš darbo dieną, grasindamas neįforminti atleidimo iš darbo. Pažymėjo, kad Azerbaidžane jis turi šeimą, vaikus ir į Lietuvą atvyko vienu tikslu dirbti ir gauti atitinkamą užmokestį tam, kad išlaikyti šeimą, o ne atostogauti. Esant tokioms aplinkybėms, Darbo ginčų komisija visą laikotarpį nuo 2024-09-06 iki 2025-02-20, kol E. U. pateikė prašymą jį atleisti iš darbo teisingai ir pagrįstai pripažino prastovomis nesant darbuotojo kaltės ir nusprendė priteisti atsakovui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį už prastovos laiką. Taip pat nurodė, kad jis (E. U.) Darbo ginčų komisijos neprašė priteisti jam iš darbdavio netesybas už uždelsimą pilnai atsiskaityti, ir DGK klausimo dėl netesybų priteisimo E. U. nenagrinėjo, bet teismas, kuriam suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 414 str.) nagrinėjant bylą iš esmės turi teisę priteisti E. U. ne tik nesumokėtą darbo užmokestį, bet ir netesybas už visą uždelstą atsiskaityti laiką, vadovaujantis DK 147 str. 2 d.

10.       Teismo posėdžio metu ieškovas ir jos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą reikalavimą.

       Teismas

k o n s t a t u o j a:

11.       Byloje ieškovės atstovo ir atsakovo bei jos atstovės paaiškinimais, rašytiniais

dokumentais nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas E. U. 2024 m. rugpjūčio 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2024-09-02 d. buvo įdarbintas pas ieškovę suvirintoju. Teismas pažymi, kad atsakovas yra užsienietis, Azerbaidžano Respublikos pilietis, nemokantis lietuvių kalbos.  

12.       Pagal ieškovės pateiktus dokumentus, darbo įmonėje laikotarpyje darbdavys parengė,

atsakovas (darbuotojas) E. U. pasirašė šiuos prašymus dėl nemokamų atostogų:

         - 2024-09-02 d. prašymas suteikti nemokamas atostogas nuo 2024-09-03 iki 2024-09-30 d.

         - 2024-10-01 d. prašymas suteikti nemokamas atostogas nuo 2024-10-02 iki 2024-10-31 d.

         - 2024-12-02 d. prašymas suteikti nemokamas atostogas nuo 2024-12-03 iki 2024-12-31 d.

         - 2024-12-31 d. prašymas suteikti nemokamas atostogas nuo 2025-01-02 iki 2025-02-19 d.

         13. Ieškovės teigimų kadangi atsakovas (darbuotojas) pateikė paminėtus prašymus dėl nemokamų atostogų, DGK neturėjo pagrindo nurodytus nedarbo laikotarpius pripažinti prastovomis. Tuo tarpu atsakovas nuosekliai teigė, kad jokio pageidavimo atostogauti jis neturėjo, nes atvyko į Lietuvą dirbti, o ne atostogauti. Šiuos prašymus jis buvo priverstas pasirašyti, jam išeinant iš darbo, kadangi kitaip darbdavys neįformino jo atleidimo iš darbo. 

          14. Teismas pažymi, kad įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

              15. Taip pat Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

             16. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, neturi būti suabsoliutintas.

              17. Teismas išklausęs ieškovės atstovo ir atsakovo paaiškinimus bei susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą kad labiau tikėtina, atsakovo E. U. paaiškinimu, kad jokių nemokamų atostogų jis nenorėjo, o šiuos paminėtus prašymus jis pasirašė spaudžiamas darbdavio, kadangi priešingu atveju darbdavys neįformino jo atleidimo iš darbo. Tai patvirtina tai, kad pirmas prašymas tariamai pateiktas 2024-09-02 d. t.y. tą pačią dieną kai atsakovas turėjo pradėti darbą. Visiškai neatitiktų protingo žmogaus standartų toks elgesys, kai asmuo atvykstą iš užsienio (išleidžia savo asmenines lėšas) ir vietoj darbo pradeda atostogauti. Tuo tarpu darbdavio elgesys neatitinka protingo asmens standartų. Jei įmonė turėjo užsakymų (darbo užduočių) jai racionaliau netenkinti tokio darbuotojo prašymo dėl nemokamų atostogų ir vietoj to reikalauti, kad darbuotojas vykdytų darbo sutartį. Pažymėtina, kad anot ieškovo tokius prašymus dėl nemokamų atostogų atsakovas teikė nuolat.

           18. Teismo posėdyje teismas informavo ginčo šalis, kad pagal LR CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

            19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1207-471/2025 nagrinėjo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M.Š. kurioje atsakovas teigė, kad vykdė savo darbo funkcijas taip, kaip buvo sutarta su ieškovu, tačiau laikotarpiais nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2024 rugsėjo 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nusprendė suteikti atsakovui nemokamas atostogas ir nemokėti už darbo  laiką. Byla nutraukta sudarius taikos sutartį.  

             20. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-9951-1010/2025 nagrinėja ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M.P. kurioje taip pat ginčijamas „nemokamų atostogų suteikimas“, t.y. darbdavys teigia, kad nemokamos atostogos buvo suteiktos pagal M.P. pateiktą prašymą, o darbuotojas teigia, kad nemokamų atostogų jam nereikėjo, į Lietuvą atvyko dirbti ir užsidirbti, bet darbdavys (UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nesuteikė darbo, o jei suteikė tai neilgam.

              21. Taigi paminėtos bylos sustiprina teismo įsitikinimą, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje darbuotojams tariamai nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojams jų nepageidaujant, o tik siekiant išvengti mokėti darbuotojams išmokas kai nėra darbo ir tokiu būdu neįforminti prastovos.

           22. Ieškovė nurodė, kad susirašinėjimas su darbuotojais vyko elektroniniais kanalais per WhatsApp programą, tačiau ieškovė taip ir nepateikė jokių įrodymų, kad darbuotojas (atsakovas) būtų siuntęs nurodytus prašymus dėl nemokamų atostogų. Teismo vertinumu ieškovės pateiktas išrašas iš ERP sistemos (DOK -67346) yra neinformatyvus, jame nėra jokių atsakovo elektroninių ar kitokių parašų, todėl neįrodo, kad atsakovas kaip nurodo ieškovė teikė nurodytus prašymus prašymuose nurodytose datose. Priešingai iš pateikto garso įrašo matyti, kad nagrinėjant 2025 m. balandžio 29 d. Darbo ginčų komisijoje ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pripažino, kad visi prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo E. U. buvo pasirašyti jo atleidimo dieną (40 garso įrašo minutė). Dėl išdėstyto teismas pripažįsta, kad nurodyti atsakovo prašymai, dėl nemokamų atostogų, buvo pasirašyti atsakovo dėl ieškovės psichologinio poveikio ir neatitiko tikrosios atsakovo (darbuotojo) valios (LR CPK 185 straipsnis).  

               23. Ieškovė teigė, kad DGK, priimdama Sprendimą iš dalies tenkinti Darbuotojo

reikalavimus pripažino nemokamų atostogų laikotarpius prastovomis. Tačiau tokiam sprendimui nebuvo pagrindo, nes prastovos, vadovaujantis LR Darbo kodekso 47 str. nuostatomis, skelbiamos Darbdavio sprendimu. Nagrinėjamu atveju tokio sprendimo nebuvo.

             24. Teismas pažymi, kad Prastova, jos paskelbimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami minėtame DK 47 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį (nuo 2020 m. kovo 19 d. – 1 dalies 1 punktą), darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Nuo 2020 m. kovo 19 d. DK 47 straipsnis pakeistas, jo 1 dalis papildyta 2 punktu, nustatančiu, kad prastova gali būti skelbiama ir tuo atveju, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų veiklos ribojimų ir dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba kai darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

              25. Prastova yra laikinas darbuotojo darbo sutartimi sulygtos darbo funkcijos neatlikimas dėl nuo kitos šalies – darbdavio – priklausančių priežasčių (pvz., užsakymų stokos ar perprodukcijos, gamybos, sandėliavimo ar tiekimo sutrikimų, ekonominių ar finansinių priežasčių ar streikų, lokautų). Prastovos paskelbimas siejamas su objektyviomis priežastimis (trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. kai dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės. Paskelbus prastovą darbuotojas privalo laikytis darbdavio įsakyme dėl prastovos paskelbimo nustatytų taisyklių. Darbdavys gali apibrėžti darbuotojo buvimo darbovietėje laiką, atšaukimo iš prastovos terminus ir procedūrą, taip pat nustatyti, kiek laiko darbuotojui pavedama būti darbovietėje ir kada (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 185).

               26. Prastovai būdinga tai, jog darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų. Prastovos atvejais darbdavys turi galimybę darbuotojui mokėti mažesnį nei darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į darbuotojo interesus, teisės normos nustato tam tikras teisės į darbą, darbo užmokestį garantijas darbuotojui, negalinčiam dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Toks darbo teisinių santykių reguliavimas prastovos atveju leidžia derinti darbdavio ir darbuotojo interesus.

              27. Pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Sudarius darbo sutartį darbuotojas tampa pavaldus darbdaviui, tai reiškia darbuotojo darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnis 2 dalis). Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 6 straipsnis 2 dalis).

              28.  Minėta, jog įstatymus atitinkantis darbo santykių įforminimas yra darbdavio pareiga. Nagrinėjamu ginčo atveju darbdavė – ieškovė, nesuteikdama darbuotojui – atsakovui darbo sutartyje sulygto darbo, nepaskelbė prastovos, kaip nustatyta DK 47 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas išaiškino konstatavus faktinius prastovos teisinius santykius yra pagrindas spręsti dėl su darbo santykiais susijusių išmokų – darbo užmokesčio už prastovos laiką bei netesybų – priteisimo ( Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutarties Nr. e3K-3-212-684/2023 28 punktas).

              29. Byloje nustatyta, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo prasidėjo 2024 m. rugpjūčio mėn. 30 d. ir tęsėsi iki 2025 m. vasario 20 d. Taigi konstatavus faktinius (nors ir darbdavio neįformintus) prastovos teisinius santykius yra pagrindas spręsti dėl su darbo santykiais susijusių išmokų – darbo užmokesčio už prastovos laiką.

             30. Laikotarpis nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2025 m. vasario 20 d. iki kol atsakovas pateikė prašymą jį atleisti iš darbo pagal LR DK 55 straipsnio 1 dalį, pripažintinas prastovomis nesant darbuotojo kaltės ir už šį laikotarpį darbdavys privalo su darbuotoju visiškai atsiskaityti.

Laikotarpis kvalifikuotinas kaip neterminuota prastova ne dėl darbuotojo kaltės ir už šį laikotarpį ieškovui turi būti priteista 40 procentų vidutinio jo darbo užmokesčio kompensacija, t. y. už laikotarpį 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2025 m. vasario 20 d. – 5479,48 Eur neatskaičius mokesčių (80,26 darbo dienos (Atsakovo pateikta pažyma apie kasmetinių atostogų kompensacijos apskaičiavimą). (1 d. d – 80,26; 2-3 d.d.-2/3= 26,73)( 80,26 x 40 proc.= 48,16 x 111 d. d.).

Dėl termino

             31. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjant ginčą DGK prašė taikyti LR Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, tačiau DGK Sprendime šio prašymo nenagrinėjo, taip pat nesprendė klausimo dėl termino atnaujinimo.

            32. Teismas pažymi, kad LR DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. 

             33. LR DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

              34. Taigi ieškovė turėjo visiškai atsiskaityti su atsakovu nutraukiant darbo sutartį, t.y. 2025 m. vasario 20 d. iki tol atsakovas (darbuotojas) nežinojo ir negalėjo žinoti ar darbdavys tinkamai ar netinkamai vykdys paminėtą teisės normą ir ar tokiu būdu bus pažeistos jo (darbuotojo) teisės. Taigi terminas kreiptis dėl teisės pažeidimui prasidėjo, 2025 m. vasario 20 d. kai ieškovas (darbdavys) pažeisdamas DK 220 straipsnio 1 dalį, t.y. nutraukiamas darbo sutartį su darbuotoju, neišmokėjo visų išmokų. Nustatyta, kad į Darbo ginčų komisiją atsakovas kreipėsi 2025 m. balandžio 8 d. t.y. nepraleidęs nustatyto trijų mėnesių termino, todėl ir jo atnaujinti nebuvo jokio reikalo.

Dėl atsakovo prašymo priteisti netesybas

                35. Atsakovas nurodė, kad jis (E. U.) Darbo ginčų komisijos neprašė priteisti jam iš darbdavio netesybas už uždelsimą pilnai atsiskaityti, ir DGK klausimo dėl netesybų priteisimo E. U. nenagrinėjo. Tačiau teismui, suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 414 str.) nagrinėjant bylą iš esmės ir todėl jis prašė priteisti E. U. ne tik nesumokėtą darbo užmokestį, bet ir netesybas už visą uždelstą atsiskaityti laiką, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalį.

             36. Teismas pažymi, kad darbo bylos yra viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). CPK 414 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu teismas mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylą, vaidmuo, be kitų aspektų, suteikiantis teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, nereiškia, kad darbo bylose šalims, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Šiuo atveju pats atsakovas prašymo dėl netesybų priteisimo DGK nepateikė, tokį prašymą pateikė tik atsiliepime į ieškinį, todėl ji nagrinėti šiuo metu nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

37.           Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas

priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Civilinio proceso Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad suteikiant atsakovui teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 449,20 Eurai. Todėl iš ieškovės į valstybės pajamas priteistina 449,20 Eur. teisinės pagalbos išlaidų.

             Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį atmesti.   

            Darbo ginčą išspręsti iš esmės ir priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo E. U. naudai 5479,48 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt devyni eurai 48 ct) neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laikotarpį.  

            Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 449,20 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt devyni eurai 20 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas                                                                            Saulius Zajarskas