PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. valstybės naudai 3 129 Eur žalos gamtai atlyginimą ir penkių procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir - Departamentas) (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatė, kad J. B. ir G. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirsti įvairių rūšių saugotini medžiai, neturint nustatyto leidimo medžiams kirsti, kai toks leidimas yra būtinas.

3.       Atsakovas neteisėtai nupjovė 7 klevus, iš jų 5 sveiki, 20 gluosnių, iš kurių 15 yra sveiki, 7 beržus ir 7 baltalksnius, iš kurių 1 sveikas. Mano, kad egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 ir 9 straipsnių; Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-05-30 nutarimu Nr. 251 patvirtinti kriterijai pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems.

4.       Žala paskaičiuota iškirstiems sveikiems medžiams pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką (toliau - ir Metodika) ir to paties ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio

6.       Teismas pasisakė, kad iš ieškovės (duomenys neskelbtini) Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. B. ir G.A. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirsta 41 vnt. įvairių medžių.

7.       Iš patikrinimą atlikusių ir liudytojais apklaustų ieškovės darbuotojų M. K., D. B. ir ginčo sklypo savininko J. B. paaiškinimų bei Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria buvo atmestas nukentėjusiojo J. B. atstovo skundas dėl (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. S. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, teismas nustatė, kad medžius iškirto, gretimo sklypo savininkas A. K..

8.       Teismas atsakovo teiginius, kad UAB „Pusbroliai” išpjaudami menkaverčių medžių krūmus jo sklype, išpjovė medžius, esančius kaimynų, t.y. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, atmetė kaip nepagrįstus jokiais įrodymais.

9.       Taip pat, kaip nepagrįstus teismas vertino atsakovo teiginius, kad galimai kelmai buvo priskaičiuoti pakartotinai, t. y. ir tie, kurie buvo išmatuoti pagal jo paties skundą. Teismas pažymėjo, kad nors J. B. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už tai, kad savavališkai, neturėdamas leidimo, iškirto saugotinus medžius (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo vieta yra apie 100 m. atstumu nuo tos vietos, kur J. B. iškirto medžius, priklausančius A. K. Kita vertus, tokią galimybę paneigė ir liudytoja M. K..

10.       Teismas vertino, kad atsakovo prašymu apklaustų liudytojų – jo sūnaus R. S., R. G., R. B. parodymai, nepaneigia aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad atsakovas, būdamas nepakankamai rūpestingu, kad išsiaiškintų, ar teritorija, kurioje organizavo krūmų ir medžių kirtimą, priklauso jam, o ne kaimyniniam J. B. sklypui, taip pat neišsiaiškino, kokių medžių kirtimui reikalingas atitinkamas leidimas, ir taip neteisėtai, nesilaikydamas Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų, neturėdamas leidimo kirsti saugotinus medžius, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo be leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkto reikalavimas, organizavo kirtimą ir iškirto J. B. sklype, saugotinus medžius.

11.       Teismas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 dalyje įtvirtintą žalos aplinkai apibrėžimą, sprendė, kad šiuo atveju tokia žala padaryta, nes medžių nukirtimas neabejotinai pakeičia vietovės kraštovaizdį. Todėl sprendė, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti, t. y. A. K. neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, nepaneigta A. K. kaltės dėl neteisėto medžių kirtimo.

12.       Teismas konstatavo, kad padaryta žala gamtai paskaičiuota pagal „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką“ ir pagal „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“, atsižvelgiant į medžių grupę ir pripažino pagrįstu (duomenys neskelbtini) Žalos paskaičiavimą 3 129 Eur sumai bei priteisė ją iš atsakovo valstybės naudai.

13.       Teismas taip pat vertino, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 6.210 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas iš atsakovo valstybei priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-08-04 sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti atsakovui jo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.

15.       Pažymi, kad Žalos paskaičiavime nurodoma, kad pagal teisinį reglamentavimą, savavališkai iškirsti medžiai atitinka blogų būklę, o želdinių atkuriamosios vertės įkainiai nustatomi atsižvelgiant į želdinių būklę ir jei jie yra blogos būklės nukirstiems medžiams įkainis mažinamas 100 procentų, todėl gamtai padaryta žala neskaičiuojama.

16.       Kadangi pašalinti želdiniai žaliavo tik 50 procentų, kamienai pašalintų želdinių buvo išpuvę daugiau kaip 40 procentų, tai tokios būklės želdiniai negali puošti kraštovaizdžio, o tik kraštovaizdį darkyti.

17.       Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas atsakyme į Aplinkos apsaugos departamento pretenziją dėl žalos kraštovaizdžiui atlyginimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų vasarą buvo šviesinamas (duomenys neskelbtini), besiribojantis su (duomenys neskelbtini) priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apklaustas ikiteisminiame tyrime atsakovas taip pat nurodė, kad tuo metu sklype nupjaudamas krūmus, buvo įsitikinęs, kad krūmus ir medžius pjauna jam priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype.

18.       Atkreipia dėmesį, kad pagal dvaro parko sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) abrisą ir (duomenys neskelbtini) preliminarų sklypo planą, (duomenys neskelbtini) kadastrinius dvaro parko sklypo matavimus, riba tarp taškų 15-16 (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybė) buvo sutrumpinta nuo 86 m. iki 78,77 m. (7,23 m.), o riba tarp taškų 16-17-18 nuo 173 m. iki (133,48 m.+33,99 m) 167,47 m.(5,53 m.).

19.       Apelianto nuomone, tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) metų vasarą ir iki (duomenys neskelbtini) atliekamų kadastrinių matavimų, valant sklypą, ginčo teritorija priklausė atsakovui, ir tik atlikus kadastrinius matavimus buvo primatuota (duomenys neskelbtini) priklausančiam sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 

20.       Pažymi, kad nagrinėjant ieškinį pirmos instancijos teisme, nebuvo pateikti sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) taksaciniai rodikliai. Valstybinės miškų tarnybos (duomenys neskelbtini) pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenkantys miško žemės plotai buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal (duomenys neskelbtini) m. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Valstybinės miškų tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2008 metais žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 9 arų miško plote pagal taksoraščio ištrauką yra 11 medžių. Iš to seka, kad (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono agentūros savavališkai nukirstų medžių akte nurodyti duomenys yra užfiksuoti ne sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes 41 vienetų įvairių rūšių medžių šiame sklype nėra buvę. Tad atsakovo prašymas dėl pakartotinio matavimo buvo visiškai pagrįstas.

21.       Mano, kad bylos duomenys ir naujai paaiškėjusios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos duomenis.

22.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23.       Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas (duomenys neskelbtini) metų kovo mėnesį neteisėtai nupjovė, t.y. sunaikino 41 saugotiną medį: 7 klevus, iš jų 5 sveiki, 20 gluosnių, iš kurių 15 yra sveiki, 7 sveikus beržus ir 7 baltalksnius, iš kurių 1 sveikas. Žala paskaičiuota iškirstiems sveikiems medžiams. Pažeidimas užfiksuotas Rokiškio rajono agentūros (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktu.

24.       Pabrėžia, kad medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą. Jeigu tai daroma neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Atsakovo teiginys, kad nebuvo vertinama nukirstų medžių būklė, yra teismą klaidinantis. Tiek (duomenys neskelbtini) patikrinimo akte, tiek savavališkai nukirstų medžių (duomenys neskelbtini) kelmų matavimo akte, tiek (duomenys neskelbtini) žalos paskaičiavime aiškiai įvardinta nukirstų medžių būklė.

25.       Nurodo, kad ginčas dėl žalos atlyginimo neteisėtai iškirtus saugotinus medžius neturint nustatyto leidimo medžiams kirsti, kai toks leidimas yra būtinas vyko jau nuo (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovas įvairiose tyrimo stadijose ir teismo nagrinėjamose bylose turėjo galimybę pateikti papildomus dokumentus. Mano, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo prijungti į bylą naujus dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme apskritai nepripažino kad organizavo medžių kirtimo darbus, ir siekė atsakomybę permesti kitiems asmenims, t.y. UAB „Pusbroliai“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

27.       Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano ištrauką parengtą (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) abriso kopiją, (duomenys neskelbtini) sklypo preliminaraus plano kopiją, (duomenys neskelbtini) sklypo kadastrinių matavimų plano kopiją, Valstybinės miškų tarnybos (duomenys neskelbtini) raštą ir (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius bei šios pažymos priedą - taksoraščio ištrauką, nurodydamas, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, jau po apeliacinio skundo priėmimo, (duomenys neskelbtini) per pirmosios instancijos teismą pateikė dar papildomų įrodymų – (duomenys neskelbtini) Medyno apžiūros aktą, (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) sklypo (duomenys neskelbtini) m. biržės santrauką, ir lentelių, kurioje nurodytas medžių skaičius, (duomenys neskelbtini) sklypo planą ir taksoraštį bei šiuos dokumentus parengusio (duomenys neskelbtini) diplomo kopiją. Atsakovas nurodo, kad ir šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28.       Pabrėžtina, kad apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005).

29.       Teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. 

30.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymo priimti papildomus rašytinius įrodymus, kaip pateikto nesavalaikiai, netenkina.

31.       Dėl atsakovo pateiktų su apeliaciniu skundu įrodymų prijungimo prie bylos pasisakytina, kad (duomenys neskelbtini) sklypo kadastrinių matavimų plano kopija atsakovo atstovės jau buvo pateikta (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui, todėl jo pakartotinis priėmimas būtų perteklinis. Dėl kokių priežasčių atsakovas likusios žemės sklypo planinės medžiagos negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme iš esmės jokių argumentų nenurodoma, todėl nenustatytas procesinis pagrindas priimti šiuos įrodymus. Kita vertus, gretimų žemės sklypų ribų nustatymo klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir šiuo aspektu atsakovo žemės sklypo planinė medžiaga nepriimtina.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai taip pat neįrodo, kad jo pateiktų naujų rašytinių įrodymų Valstybinės miškų tarnybos (duomenys neskelbtini) rašto, pažymos apie taksacinius rodiklius ir taksoraščio ištraukos išsireikalavimo ir pateikimo būtinybė iškilo jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Juolab, kad ginčas tarp šalių teisme nagrinėjamas pakankamai ilgai, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) ir jokių procesinių kliūčių pateikti šiuos dokumentus nenustatyta. Kita vertus, apeliantas neteikė užklausos turinį patvirtinančio dokumento, kas neleidžia identifikuoti pateiktos informacijos išsamumo. Iš Tarnybos pateiktų duomenų galima spręsti, kad juose fiksuoti ne visame žemės ūkio paskirties sklype esantys medžiai, o tik šio sklypo dalyje, t.y. miško žemės plote augę medžiai, kas teisėjų kolegijos vertinimu nei patvirtina, nei paneigia ginčui reikšmingas aplinkybes, nes patikrinamas atliktas ir pažeidimai nustatyti neišskiriant kurios nors J. B. žemės sklypo dalies ar konkrečių naudmenų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl šių naujų įrodymų prijungimo netenkintinas.

33.       Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD Rokiškio rajono agentūros Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) pranešimą apie jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) atsakovo atliktą neteisėtą medžių kirtimą, šios institucijos atstovai atlikę patikrinimą konstatavo, kad ši informacija pasitvirtino, nustačius, kad savavališkai nupjauta 41 vnt. įvairių rūšių medžių. Patikrinimo metu buvo pamatuoti savavališkai iškirstų medžių kelmų diametrai: klevai – skersmuo kelme - 16; 15; 8; 16 ir 17 cm., viso – 5 vnt., kelmų skersmuo - 72 cm (sveiki medžiai), o skersmuo kelme – 35 ir 55 cm. Viso – 2 vnt. (kelmai išdžiūvę). Gluosniai (žilvyčiai) – skersmuo kelme – 36; 26; 34; 21; 18; 12; 21; 15; 11; 18; 17; 18; 25; 8 ir 11 cm. Viso – 15 vnt., kelmų skersmuo -291 cm. (sveiki medžiai), o skersmuo kelme -20; 15; 69; 12 ir 12 cm. Viso – 5 vnt. (kelmai supuvę ). Beržai – skersmuo kelme – 13; 14; 11; 10; 11; 28 ir 20 cm. Viso – 7 vnt., kelmų skersmuo -107 cm. (sveiki medžiai). Baltalksniai – 1 vnt., kelmo skersmuo 31 cm. (sveikas medis), o skersmuo kelme – 23; 13; 9; 9; 13 ir 17 cm. Viso – 6 vnt. (kelmai supuvę). Aptariamas 0,48 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas nuosavybės teisėmis nuo(duomenys neskelbtini) priklauso J. B. ir G. A. B., apie ką liudija į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys. (duomenys neskelbtini) konstatavęs, kad nukirsti medžiai atitinka Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintus Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems ir atsižvelgęs į Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius nustatė, kad žala gamtai 3 129 Eur sumoje padaryta nupjovus 28 vnt. medžių, o konkrečiau - 5 vnt. klevų, 15 vnt. gluosnių, 7 vnt. beržų ir 1 vnt. baltalksnių. Žalos dydis nurodytas ir atsakovui adresuotoje pretenzijoje.

34.       Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino duomenų, susijusių su nupjautų želdinių būkle ir, kad pašalinti želdiniai buvo tokios būklės, kad negalėjo puošti kraštovaizdžio, atmestini kaip nepagrįsti.

35.       R. A. apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktu žala aplinkai - tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (<...> kraštovaizdį) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (LAT 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018. Želdynų įstatymas (redakcija galiojusi 2017-11-01 - 2019-04-30) medį apibūdina kaip sumedėjusį augalą, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja (2 straipsnio 10 dalis). Šio įstatymo paskirtis nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas (1 straipsnis). Pagal šio teisės akto 2 straipsnio 11 dalies nuostatas medžių <....> naikinimas – neteisėtas medžių <...> pjovimas, kirtimas, rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemės paviršiaus ir (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas), darantys poveikį medžių ar krūmų būklei. Pagal bendruosius želdynų apsaugos ir tvarkymo principus želdynus ir želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus (3 straipsnio 2 dalis). 

36.       Nagrinėjamu atveju, ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas padarė žalą aplinkai, kadangi neteisėtai iškirto saugotinus medžius, o žalos dydį, kaip jau minėta, apskaičiavo remiantis (duomenys neskelbtini) Patikrinimo akte užfiksuotais nupjautų medžių kelmų skersmens dydžiais pagal nustatytus medžių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 dėl „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (pažeidimo metu galiojusi įsakymo redakcija), be kita ko atsižvelgęs į jų būklę ir vadovaujantis 13 punktu. Šiame punkte buvo numatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę (2 priedas), kuri gali būti patikslinta, nukirtus medį ar krūmą, mažinami, išskyrus geros būklės želdinius: patenkinamos būklės želdiniams – 25 proc.(13.1); nepatenkinamos – 50 proc. (13.2); blogos – 100 proc. (13.3).

37.       Iš patikrinimo akto matyti, kad savavališkai nupjauta 41 vnt. įvairių rūšių medžių, o žala paskaičiuota už 28 vnt. medžių, nes likusius medžius specialistas, pripažino blogos būklės. Subjektyvi apelianto nuomonė, kad esant tokiam blogos ir geros būklės nupjautų medžių santykiui, negali būti vertinama, kad apskritai buvo padaryta žala vietovės kraštovaizdžiui, nepaneigia, kad medžių išpjovimu buvo padaryta žala gamtai. Akivaizdu, kad neteisėtas net 28 vnt. geros būklės saugotinų medžių išpjovimas nutarties 35 punkte aptarto teisinio reguliavimo kontekste akivaizdžiai pablogino aptariamos vietovės kraštovaizdį.

38.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad šie duomenys pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti tenkinant ieškinį dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus kraštovaizdžiui, nes akivaizdu, kad žala paskaičiuota tik už geros būklės saugotinus medžius, t.y. taip, kaip numato pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių abejoti patikrinimą, o vėliau žalos paskaičiavimą atlikusių asmenų kvalifikacija bei žiniomis atliekant nupjautų medžių kiekio ir kelmų skersmens matavimus bei atitinkamai žalos apskaičiavimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra objektyvaus pagrindo abejoti duomenų teisingumu ir sprendžia, kad byloje yra įrodyta, kad bendras neteisėtai iškirstų įvairių medžių kiekis yra 41 vnt., o iš jų esant 28 vnt. geros būklės, likusiems – blogos, padaryta žala apskaičiuota nepažeidžiant teisinio reglamentavimo.

39.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra (CPK 13 straipsnis).

40.       Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas, būdamas nepakankamai rūpestingu, kad išsiaiškintų, ar teritorija, kurioje organizavo krūmų ir medžių kirtimą, priklauso jam, o ne kaimyniniam J. B. sklypui, taip pat neišsiaiškino, kokių medžių kirtimui reikalingas atitinkamas leidimas ir taip neteisėtai organizavo kirtimą ir iškirto (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties sklype saugotinus medžius. Tokia išvada pagrįsta ne tik byloje surinktų rašytinių įrodymų – patikrinimo akto, Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis dėl sklypo, kuriame atliktas neteisėtas kirtimas priklausomybės, žemės sklypo planine medžiaga, tiek patikrinimą atlikusių asmenų ir sklypo savininko J. B. paaiškinimais, bet ir iš dalies paties atsakovo pozicija, kad tik po jo sklypo kadastrinių matavimų (duomenys neskelbtini) jam paaiškėjo šio sklypo ribos, kurios jo vertinimu skyrėsi nuo sklypo ribų nustatytų pirminių dokumentų (abriso ir preliminaraus sklypo plano).

41.       Apelianto argumentai, kad pagal (duomenys neskelbtini) m. atliktus kadastrinius jam priklausančio sklypo matavimus, gretimybė su atsakovo sklypu pagal abrisą ir preliminarius matavimus buvo sutrumpinta keliais metrais ir todėl jam civilinė atsakomybė už medžių išpjovimą neturėjo būti taikoma, tik sustiprina vertinimą, kad atsakovas organizuodamas medžių kirtimo darbus elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Kita vertus, konstatuoti šioje byloje į bylos nagrinėjimo dalyką nepatenkančias aplinkybes dėl teritorijos, kurioje neteisėtai buvo išpjauti medžiai, šių darbų atlikimo metu priklausomybės atsakovui, apeliacinės instancijos teismas neturi procesinio pagrindo. O tai, kad apeliantas buvo įsitikinęs, kad medžius pjauna savo sklype, ar, kad jų kirtimui nereikalingas leidimas, nepaneigia, kad šiuo atveju egzistuoja visos, pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai aptartos ir įvertintos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

42.       Kadangi, kaip jau buvo minėta, žala aplinkai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią žalą iš atsakovo priteisė.

43.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

44.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir priimdamas sprendimą tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Panevėžio

n u t a r i a :

Panevėžio

Teisėjai                                         Vygintas Mažuika

                                                Nijolė Danguolė Smetonienė

Birutė