Civilinė byla Nr. e2-779-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00716-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovų M. R. ir A. R. ieškinį atsakovams R. P. ir T. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai M. R. ir A. R., kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovams R. P. ir T. P., prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 5 d. tarp R. P. ir T. P. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo, dovanojimo ir vedybų (povedybinę) sutartį, 2017 m. gruodžio 8 d. tarp R. P. ir T. P. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, 2017 m. gruodžio 13 d. tarp R. P. ir T. P. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį, 2018 m. sausio 16 d. tarp R. P. ir T. P. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį; 2) taikyti restituciją natūra bei pripažinti R. P. nuosavybės teisę į 1/2 dalį automobilio (duomenys neskelbtini) (v/n (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto (patalpos) – buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), taikyti restituciją ne natūra bei priteisti iš atsakovės T. P. atsakovui R. P. 106 733,50 Eur. Ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsniu (kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio pripažinimas negaliojančiu).

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei T. P. disponuoti 1/2 dalimi automobilio (duomenys neskelbtini) (v/n (duomenys neskelbtini) 1/2 dalimi buto (patalpos) – buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalimi negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalimi negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalimi negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

3.       Nurodė, kad yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės (draudimo perleisti nuosavybės teises į konkretų nekilnojamąjį turtą) nustatymo poreikį suponuoja ieškinio dalykas – reikalavimas, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją, nukreipiant išieškojimą į turtą, perleistą atsakovei pagal ginčijamus sandorius. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas. Ieškovų pareikštų reikalavimų užtikrinimui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų nevaržomai disponuoti ginčo turtu, t. y. galėtų jį perleisti kitiems asmenims ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomu restitucijos taikymą. Atsakovė yra atsakovo sutuoktinė, ginčijami sandoriai buvo sudaryti akivaizdžiai siekiant apsunkti atsakovo asmeninės prievolės dėl žalos atlyginimo įvykdymą, todėl tikėtina, kad atsakovė gali imtis veiksmų turtui paslėpti ar apsunkinti daiktines teises į turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) disponuoti 1/2 dalimi automobilio (duomenys neskelbtini) (v/n (duomenys neskelbtini) 1/2 dalimi buto (patalpos) – buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalimi negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalimi negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalimi negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

5.       Teismas, įvertinęs ieškovų byloje pateiktus rašytinius įrodymus, priėjo išvadą, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas.

6.       Teismas nurodė, kad kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

7.       Teismas vertino, prašomais draudimais atsakovei disponuoti ginčo turto dalimis būtų išsaugota status quo (esama faktinė arba teisinė) padėtis, atsakovė negalėtų ginčo turto perleisti, jo įkeisti ar kitaip apsunkinti, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažino pagrįstu ir patenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė T. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį ir netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Ieškovų ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovai ginčija sutartis, kurios buvo sudarytos, kai
ieškovai, įskaitant ir pradinį kreditorių, jokių reikalavimo teisių atsakovo atžvilgiu neturėjo, todėl ginčijamos sutartys niekaip negalėjo pažeisti ieškovų teisių. Prie ieškinio nėra pridėti jokie įrodymai, kurie pagrindžia ar galėtų pagrįsti ieškiniu privalomas įrodinėti aplinkybes bei ieškinio reikalavimą.

8.2.       Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė buvo ir  ar yra nesąžininga. Ieškovai neįrodė ir jokio atsakovo nesąžiningumo. Ieškovams neįrodžius atsakovų nesąžiningų veiksmų, dėl kurių kyla grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymui, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti skundžiamoje nutartyje nurodyto turto areštą.

9.       Ieškovai M. R. ir A. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Atskirajame skunde nėra jokių motyvų, susijusių su tuo, kad ieškovai neturi teisės reikšti tokių ieškinio reikalavimų, kuriuos jie pareiškė, ar kad ieškinio reikalavimai yra grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, kurios būtų neįrodytos jokiais ieškovų turimais įrodymais. Ieškovai ieškinyje nurodė ieškinio faktinį pagrindą (faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiami ieškinio reikalavimai), pateikė teismui ieškovų turimus įrodymus, patvirtinančius ieškovų nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai atitinka ieškovų pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, ieškovai nurodė teisinius motyvus tiek dėl jų teisės reikšti tokius ieškinio reikalavimus, tiek dėl pačių reikalavimų teisėtumo (pagrįstumo), todėl akivaizdu, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškinys yra net tikėtinai nepagrįstas.

9.2.       Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas. Ieškovų pareikštų reikalavimų užtikrinimui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų nevaržomai disponuoti ginčo turtu, t. y. galėtų jį perleisti kitiems asmenims ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomu restitucijos taikymą.

9.3.       Atsakovams buvo suvokiamos gręsiančios teisinės turtinės pasekmės ir galimi teismų sprendimai civilinėse ar baudžiamosiose bylose, šios grėsmės ir paskatino atsakovus sudaryti ginčijamus sandorius, siekiant išsaugoti atsakovams priklausantį turtą. Atsakovai ginčijamus sandorius sudarė ne dėl to, jog nutraukė santuoką ar nusprendė gyventi skyriumi, nebuvo jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios būtų lėmusios ginčijamų sandorių sudarymą. Sudarius ginčijamus sandorius atsakovas liko gyventi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, atsakovas išliko UAB „Avere“ vadovu ir t. t., todėl tik siekis apsunkinti galimą išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto lėmė ginčijamų sandorių sudarymą. Atsakovė buvo nesąžininga, sudarydama ginčijamus sandorius, o siekis paslėpti atsakovui priklausantį turtą bei apsunkinti galimą išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto aiškiai rodo, jog atsakovai šios bylos nagrinėjimo metu gali imtis aktyvių veiksmų, siekdami paslėpti ir atsakovei priklausantį turtą (jo dalį).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, kt.).

14.       Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

15.       Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovai aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jų vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.

16.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

17.       Nesutiktina, kad su atsakovės (toliau – ir apeliantė) teiginiu, kad ieškinys laikytinas aiškiai nepagrįstu, kadangi, pasak apeliantės, ieškovai ginčija sutartis, kurios buvo sudarytos, kai ieškovai jokių reikalavimo teisių atsakovų atžvilgiu neturėjo.

18.       Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo, kaip atsakovo kreditorių, reikalavimo teises, pateikė jų manymu šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, taigi ieškovai įgyvendino procesinę pareigą pateikti ieškinį, atitinkantį įstatyme nurodytus reikalavimus. O būtent, ieškovai nurodė, kad žala pradinei kreditorei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Faulana“, kurios reikalavimo teisę yra perėmę ieškovai, atsakovo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 2011 – 2015 metais, t. y. iki ginčijamų sandorių sudarymo, kad kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti žalą atsiranda nuo jos padarymo momento, o ne nuo žalos padarymo fakto konstatavimo teismo procesiniame sprendime ir t. t.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įrodinėja jog ieškovai neturi reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu, tačiau dėl ieškovų reikalavimo teisės (ne)egzistavimo teismas pasisakys tik priimdamas sprendimą byloje. Išvada apie ieškovų reikalavimo teisės (ne)egzistavimą atsakovų atžvilgiu galės būti padaryta tik įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiame bylos nagrinėjimo etape, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, nėra pagrindo aptartų aplinkybių vertinti kaip įrodytų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas.

20.       Kaip minėta, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas turi būti nustatyta ir kita būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.

21.       Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovai įrodė aplinkybes, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė gali perleisti ginčo turtą, taip apsunkindama ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

22.       Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodydama, kad nėra duomenų apie jos nesąžiningumą, siekiant apsunkinti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

23.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014). Be to, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

24.       Nustatyta, kad ieškovai ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 5 d. tarp R. P. ir T. P. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo, dovanojimo ir vedybų (povedybinę) sutartį, 2017 m. gruodžio 8 d. tarp R. P. ir T. P. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, 2017 m. gruodžio 13 d. tarp R. P. ir T. P. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį, 2018 m. sausio 16 d. tarp R. P. ir T. P. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį; 2) taikyti restituciją natūra bei pripažinti R. P. nuosavybės teisę į 1/2 dalį automobilio (duomenys neskelbtini) (v/n (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto (patalpos) – buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), taikyti restituciją ne natūra bei priteisti iš atsakovės T. P. atsakovui R. P. 106 733,50 Eur. 

25.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl siekiant užtikrinti esamos padėties (lot. status quo) išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo apeliantės nesąžiningumo. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas apeliantės teiginys, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi ieškovai neįrodė nesąžiningų apeliantės veiksmų.

26.       Pažymėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020).

27.       Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas disponuoti ginčo turtu) yra prevencinės priemonės, užtikrinančios esamos padėties išsaugojimą, atitinkančios pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Aplinkybes apie būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmę pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tinkamai.

28.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė