Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-199-370/2012
Teisėja L. Bukauskienė (Proceso Nr. 2-38-3-00552-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 78.5; 114.4; 114.11; 121.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-85-98/2011 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pasekmių, institucija, teikianti išvadą, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-07-08 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu teismo prašė jos su atsakovu 2008-08-30 sudarytą santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti dukros Kamilės, gimusios 2008-05-08, gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, padalyti santuokos metu įgytą turtą: atsakovui priteisti 46 500 Lt, panaudotų atsakovo tėvo gyvenamojo namo remontui, atsakovo seseriai paskolintų 20 000 Lt, 15 000 Lt vertės automobilį OPEL VECTRA, o ieškovei priteisti 40 750 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad atsakovas uždarbiavo užsienyje, uždirbdavo nemažai pinigų. Šalys gyveno pas atsakovo tėvus. Uošvis savo vardu turi kitą gyvenamąjį savo mamos namą ir buvo pažadėjęs, kad leis ten gyventi jos šeimai. Dėl to atsakovas savo uždirbtais pinigais pradėjo remontuoti namą, kuriame gyvena jo močiutė: pakeitė stogo dangą, langus, grindis, šildymo sistemą ir atliko kitus darbus, kuriems išleido apie 46 500 Lt. Ieškovė tam neprieštaravo, nes žadėjo tame name gyventi. Taip pat vyras paskolino 20 000 Lt savo seseriai A. P. ir nusipirko automobilį OPEL VECTRA už 15 000 Lt, kuris ieškinio pateikimo dieną viešame registre neįregistruotas. Dukra Kamilė yra ligota, ji sekama neurologo dėl traukulinio sindromo, jai nuolat reikalingi vaistai. Per pastaruosius metus dukra tris kartus buvo gydyta stacionare. Per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga apie 1 232 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti bendravimo su dukra tvarką, iš jo priteisti dukters išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įpareigojant ieškovę teikti išlaikymo panaudojimo rašytines ataskaitas ir išlaidas pagrindžiančius įrodymus, santuokos metu įgytą turtą – 300 Lt vertės televizorių, 150 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 300 Lt vertės DVD grotuvą, 50 Lt vertės lygintuvą, 500 Lt vertės šaldytuvą, 100 Lt vertės fotoaparatą – prašė priteisti ieškovei. Nurodė, kad visą laiką legaliai dirbo užsienyje, pinigus parveždavo namo, išvykdamas į užsienį, jis visada palikdavo šeimai pinigų po 2–3 tūkstančius, gaunamus dienpinigius išleisdavo savo maistui ir pragyvenimui užsienyje. Tačiau sutuoktinė buvo išlaidi, pinigai greit dingdavo, jiedu pinigų netaupė, poilsiaudavo, važinėjo į ekskursijas. Šeima gyveno pas atsakovo tėvus. Tėvas buvo žadėjęs leisti juos gyventi pas močiutę, davė visus pinigus remontui, o remontu rūpinosi atsakovas. Savo šeimos pinigų atsakovas namo remontui neleido, nes namas ne jo. Sesuo paskolintus 20 000 Lt grąžino šalims gyvenant kartu, pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms. Ieškovės nurodytas automobilis OPEL VECTRA priklauso atsakovo draugui, kurio žmonos vardu automobilis įregistruotas. Draugas dirba užsienyje, išvykdamas dirbti, duoda jam pasivažinėti minėtu automobiliu. Atsakovo uždirbti pinigai išleisti šeimos reikmėms. Dirbdamas užsienyje, atsakovas prarado sveikatą, jam operuoti abu kojų keliai, dabar jis yra registruotas darbo biržoje, todėl tegali dukrai teikti 200 Lt išlaikymą kas mėnesį.
Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškiniu. Nurodė, kad dėl dukros ligos ieškovės galimybės įsidarbinti yra ribotos. Atsakovas gauna pajamų 7 000–8 000 Lt per mėnesį. Gali būti, kad ne visas darbo užmokestis yra mokamas legaliai, t. y. atsakovas bando išvengti prievolės išlaikyti sergančią dukrą. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie gaunamą darbo užmokestį – metinės deklaracijos užsienio šalyje ar kitų dokumentų. Atsakovas nepagrįstai padidino ieškovei siūlomų priteisti santuokoje įgytų daiktų kainą, taip pat nutyli, kad pas jį liko 1 500 Lt vertės nešiojamasis kompiuteris, 500 Lt vertės filmavimo kamera, 600 Lt vertės vaiko kėdutė. Atsakovas sąmoningai neįregistravo automobilio arba jį įregistravo kito asmens vardu, be nepripažįsta aplinkybių dėl 20 000 Lt seseriai suteiktos paskolos bei to, tėvui priklausančio namo remontui panaudotų 46 500 Lt. Atsakovas elgiasi nesąžiningai ir klaidina teimą bandydamas pasisavinti šeimos turtą.
Skuodo rajono apylinkės teismas 2011-07-08 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl abiejų šalių kaltės; šalims paliko santuokines pavardes; nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2010-12-29, ieškovę paskyrė nepilnametės dukros lėšų tvarkytoja; nustatė bendravimo su vaiku tvarką; ieškovei priteisė asmeninėn nuosavybėn 150 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 300 Lt vertės DVD grotuvą, 50 Lt vertės lygintuvą, 500 Lt vertės šaldytuvą, 100 Lt vertės fotoaparatą, iš viso turto už 1 100 litų. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Lėšų panaudojimo atsakovo tėvo namo remontui klausimu teismas apklausęs liudytojus A. B. (atsakovo tėvą), L. S., įvertinęs AB banko „Swedbank“ ir Ūkio banko pateikus duomenis apie pinigų judėjimą atsakovo sąskaitose, atsakovo darbovietės Lietuvos ir Norvegijos UAB „Nokvėja“ pažymoje pateiktą informaciją apie atsakovo gautą darbo užmokestį, padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad atsakovo tėvo namo remontui iš šeimos pinigų yra išleista 46 500 Lt, nėra įrodymų, kur iš atsakovo sąskaitų paimti pinigai buvo panaudoti. Dėl automobilio OPEL VECTRA teismas nurodė, kad VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, jog automobilis yra registruotas A. A. vardu, tai atitinka atsakovo pateiktą naudojimosi automobiliu aplinkybių paaiškinimą. Iš atsakovo pateikto rašytinio 2009-12-15 pakvitavimo matyti, kad A. P. grąžino atsakovui paskolintus 20 000 Lt. Kadangi tuo metu šalys gyveno kartu, pinigai buvo išleisti šeimos reikmėms. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šį pakvitavimą. Dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo teismas nurodė, išanalizavus ieškovės pateiktą sąmatą darytina išvada, jog kai kurios lėšos neatitinka vaiko reikmių: sąmatoje nurodoma, kad vaistams ir vitaminams kas mėnesį mergaitei reikia po 370 Lt, nors pati ieškovė nurodė, kad pas gydytojus ją vežti reikalinga kelis kartus per metus, dukra nuolat jokių vaistų nevartoja; rūbams ir avalynei kas mėnesį reikalinga 250 Lt, per metus tai sudaro 3 000 Lt. Pati ieškovė paaiškino, kad dabar ji tiek neskiria pinigų šioms reikmėms, nes neturi. Taip pat numatytas mokestis už patalpų nuomą – 225 Lt kas mėnesį. Bylos išnagrinėjimo dieną ieškovė gyveno pas motiną ir jokio buto nenuomojo. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė nedirba, gauna socialinę pašalpą, atsakovas nuo 2011-03-29 yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, jam operuoti kojų kelių sąnariai, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažintą vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo orientacinį kriterijų, nusprendė ieškovės reikalaujamą iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą sumažinti iki 400 Lt.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-07-08 sprendimo dalį dėl dukros išlaikymo pakeisti padidinant priteistą sumą iki 700 Lt, o sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Teismas netinkamai interpretavo ieškovės paaiškinimus dėl išlaidų, susijusių su nepilnametės dukros gydymu, neįvertino rašytinių įrodymų – medicininių dokumentų išrašų. Dukra buvo kelis kartus gydyta stacionare, jos būklė nuolat stebima medikų. Ne visi vaistai kompensuojami, ieškovė patiria išlaidų dėl dukros slaugymo jai būnant gydymo įstaigose (kelionės, nakvynės). Ieškovė suteikia būstą, jai tenka kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, dėl to ieškovei yra sunku susirasti darbą. Prasidėjus teismo procesui atsakovas dirbtinai pablogino savo turtinę padėtį registruodamasis darbo biržoje, šiuo metu važinėja dirbti į užsienį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, vertintini ne tik vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, bet ir tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų savo amžiaus ir profesijos galimybes atitinkančias pajamas. Taip pat teismas nepripažino automobilio OPEL VECTRA bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe motyvuodamas vien VĮ „Regitra“ pažymos duomenimis apie automobilio savininkę. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino kitų įrodymų, neatskleidė jų turinio, įrodomosios vertės, todėl padarė formalią ir nepagrįstą išvadą. Teismas nevertino sąskaitos išrašo, iš kurio matyti, kad atsakovas 2010 m. lapkričio mėnesį iš sąskaitos paėmė 16 000 Lt, automobilis buvo įregistruotas atsakovo svainio sesers A. A. vardu tik kilus dėl jo ginčui teisme. Teismas netenkino ieškovės prašymo apklausti A. A.. Teismas nevertino atsakovo anketos internetiniame tinklalapyje, kuriame jis nurodo, jog automobilis priklauso jam. Taip pat savo išvadą, kad atsakovo sesers A. P. atsakovui grąžinti 20 000 Lt buvo išleisti šeimos reikmėms, teismas parėmė vien tik atsakovo paaiškinimais, tačiau neįvertino aplinkybės, kad atsakovas negalėjo nurodyti, kur išleido šiuos pinigus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad A. P. negalėjo grąžinti pinigų, kadangi tuo metu pirko butą. Be to, nėra duomenų, kad A. P. 20 000 Lt paėmė iš savo sąskaitos. CPK 376 str. 1 dalis įpareigoja teismą šeimos bylose būti aktyvų.
Atsakovas atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui, kad ir kokie būtų vaiko poreikiai, daugiau, nei objektyviai leidžia jo tėvo turtinės padėtis. Ieškovė nepateikė įrodymų apie vaikui kas mėnesį išleidžiamas lėšas, medikamentai vaikams iki 3 metų amžiau yra kompensuojami valstybės, todėl ieškovė bando pasipelnyti vaiko sąskaita. Šiuo metu atsakovo darbo užmokestis nėra labai didelis, o darbdavys pranešė, kad ketina nutraukti darbo sutartį. Ieškovės nuomonė apie atsakovo didelį darbo užmokestį yra niekuo nepagrįsta. Atsakovui išmokėti dienpinigiai buvo panaudoti pragyvenimui būnant komandiruotėse. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis, aktyviai ieško darbo, todėl bus ir taip sunku teikti 400 Lt išlaikymą. Ieškovė dukros išlaikymui neskiria nė tokios sumos. Dėl turto padalijimo nurodo, kad viešuose registruose įregistruoti duomenys yra privalomi teismams, kaip neginčijami nuosavybės teisių įrodymai. Ieškovės reikalavimai dėl automobilio, grąžintos paskolos ir lėšų panaudojimo tėvo namo remontui yra nepagrįsti. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl minėtų sandorių panaikinimo.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacijoje kilo ginčas tik dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžio ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Dėl išlaikymo dydžio.
Pirmosios instancijos teismas suabejojo ieškovės nurodyta vieno mėnesio išlaidų suma (t. 2, b. l. 2), konkrečiai – išlaidos vaistams ir vitaminams, rūbams ir avalynei. Taip pat motyvavo, kad į išlaidas įtrauktas mokestis už patalpų nuomą, nors ieškovė su dukra gyvena pas savo motiną ir jokio buto nenuomoja. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformavęs teismų praktiką, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos taip pat vaiko interesų naudai (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje 28 p., teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos 14.4 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros ligos pobūdį (t. 2, b. l. 41–55) bei įvertinus su nepilnametės liga susijusias papildomas išlaidas (kelionės į gydymo įstaigas, nakvynė, nekompensuojamiems vaistams, vitaminams, maisto papildams), ieškovės sąmatoje nurodytos išlaidos nelaikytinos akivaizdžiai per didelėmis. Abu tėvai privalo rūpintis savo vaikų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę būklę (CK 3.30 str., 3.155 str. 2 d.). Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko rūbams ir avalynei yra protingos.
Taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos motyvas dėl išlaidų gyvenamajam būstui. Aplinkybė, kad ieškovė dėl lėšų trūkumo neturi galimybių įsigyti atskiro būsto ir su dukra glaudžiasi pas savo motiną, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodytos išlaidos būstui yra nepagrįstos. Vaikui būtina sudaryti tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.), todėl tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Vertinant suformuotoje teismų praktikoje nustatytą orientacinį kriterijų – minimalią mėnesinę algą – atsižvelgtina, kad 800 Lt minimali mėnesinė alga buvo nustatyta Vyriausybės
2007-12-17 nutarimu. Dėl infliacijos piniginio vieneto perkamoji galia nuolat smunka, Statistikos departamento duomenimis šiuo metu lyginant su 2008 metais dėl vidutinio bendrojo kainų lygio kilimo išlaidos vartojimui padidėjo apie 16 proc., tarp jų apie 17 proc. maistui, 27 proc. sveikatai, 32 proc. būstui.
Vertinant šalių turtinės padėties įtaką išlaikymo dydžiui (CK 3.192 str. 2 d.), teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės galimybės įsidarbinti dėl nepilnametės dukros priežiūros yra labai ribotos, taip pat formaliai atsižvelgė į aplinkybes dėl atsakovo sveikatos sutrikimų ir jo darbo santykių. Atskirai pažymėtina, kad įstatymas preziumuoja bendrą nepilnametį vaiką auginančio sutuoktinio išlaikymo būtinumą (CK 3.72 str. 2 d.). Nors ieškovė išlaikymo sau nereikalavo, akivaizdu, kad nepilnametei dukrai dėl ligos pobūdžio reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl ieškovės galimybės įsidarbint ir gauti pajamų yra labai ribotos. Į šią aplinkybę privalo būti atsižvelgta nustatant šalių dalis išlaikymo prievolėje. Atsakovo pajamos per 2008–2010 metus buvo pakankamai didelės. Nors bylos nagrinėjimo metu jis nurodė netekęs darbo dėl sveikatos sutrikimų, tačiau iš pateiktų įrodymų (t. 2, b. l. 56, 57) matyti, kad stacionare atsakovas buvo gydytas tik po vieną dieną, 2009–08-25 ir 2010-03-08 operacijos atsakovui nesutrukdė dirbti ir gauti pajamų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo darbingumo sumažėjimą. Atsakovas bedarbiu tapo tik jau nagrinėjant bylą teisme, nepateikė duomenų dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, darbo biržoje registruotas tik nuo 2011-04-19, atsakovą ir jo bendradarbį pažįstantis liudytojas J. B. teisme patvirtino, kad atsakovas toliau dirba Norvegijoje (t. 2, b. l. 82, 83), pats atsakovas painiojasi atsiliepime į apeliacinį skundą, kartu nurodydamas, kad yra bedarbis ir kad darbdavys ketina su juo nutraukti darbo sutartį. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovo nedarbas, jei tai tiesa, yra laikino pobūdžio ir negali būti pagrindu mažinti jam tenkančią sveikatos sutrikimų turinčios nepilnametės dukros išlaikymo dalį. Atsakovo argumentai dėl jo gautų dienpinigių nepagrįsti. Nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų visų rūšių gaunamas pajamas, tarp jų – darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pajamas (maistpinigius, butpinigius, priedus, premijas ir kt.). Nustatant tėvo (motinos) turtinę padėtį pinigai už butą ir maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija yra laikytinos kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios asmens mėnesinės pajamos padidėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 27, 2007 m.). Atsakovas atsiliepime nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad ieškovė neskiria dukrai net 400 Lt išlaikymo. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas konkrečias teises ir pareigas savo vaikams, nes konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikams priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos vaikams turi būti lygios. Šio principo turi būti laikomasi paskirstant išlaikymo pareigą tarp vaiko tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (minėto LAT Senato nutarimo 11 p., 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).
Byloje nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodyta šalių nepilnametei dukrai būtino per mėnesį išlaikymo suma (1 200 Lt) yra pakankamai pagrįsta ir atsakovui tenka 3/5 dalys išlaikymo prievolėje, todėl ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo dydžio tenkintina ir pirmosios instancijos teismo atitinkama sprendimo dalis keistina padidinant iš atsakovo priteistos išlaikymo sumos dydį iki 700 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Su 700 Lt išlaikymo sumos pagrįstumu sutiko ir byloje išvadą teikianti institucija (t. 2, b. l. 66, CK 3.194 str. 1 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai įvertinęs įrodymus. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas lėšų panaudojimo atsakovo tėvui priklausančio namo remonto klausimą, nurodė, kad jokių įrodymų, kad atsakovo tėvo namo remontui iš šeimos pinigų yra išleista 46 500 Lt, nėra įrodymų, kur iš atsakovo sąskaitų paimti pinigai buvo panaudoti. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neprivalėjo būtinai įrodyti, kad tiksliai 46 500 Lt buvo panaudoti remontui. Esant įrodymų apie bent dėl dalies šeimos lėšų panaudojimą trečiojo asmens naudai, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šių lėšų kompensavimo (CK 3.123 str. 4 d.). Liudytoja L. S. patvirtino, kad atsakovas iš užsienyje uždirbtų pinigų su jos sutuoktiniu remontavo atsakovo tėvui priklausantį namą, atsakovas įskaitė liudytojos sutuoktinio skolą – t. y. liudytojos sutuoktinis dalį skolos atidirbo (t. 1, b. l. 117, 118). Kaip liudytojas apklaustas atsakovo tėvas A. B. tiksliai negalėjo įvardyti nei atliktų remonto darbų, nei išlaidų dydžio (t. 1, b. l. 120–122). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl atmetė L. S. parodymus ir vadovavosi atsakovo tėvo A. B. neužtikrintais paaiškinimais, o jis yra tiesiogiai suinteresuotas šio klausimo ieškovei nepalankiu išsprendimu, kadangi teismo sprendimas jam gali sukelti teisinių pasekmių. Teismas spendime privalo įvertinti įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, bet ir argumentuoti, kodėl atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 3 p.).
Analogiškais motyvais kritikuotini ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl automobilio OPEL VECTRA. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu dėl VĮ „Regitra“ pažymos vertinimo. Įstatymas nenumato privalomo lengvųjų automobilių perleidimo sandorių registracijos, o duomenys viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, publikuota Teismų praktikoje Nr. 33, 2010 m. Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles). Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas iš savo sąskaitos paėmė automobilio vertės dydžio pinigų sumą, kad automobiliu naudojosi atsakovas, kad automobilis registruotas svainio sesers vardu ir tik dėl automobilio kilus ginčui teisme, nevertino ieškovės pateiktų įrodymų iš internetinio tinklalapio, liudytojo J. B. parodymų (t. 2, b. l. 81, 80), atsisakė apklausti registruotą automobilio savininkę, o iš esmės tik apsiribojo VĮ „Regitra“ pažyma ir atsakovo paaiškinimu, kad automobiliu naudojosi panaudos pagrindu. Taip teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, ištirti visus įrodymus (CPK 185 str. 1 d., 260, 265 str. 1 d., 376 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo klausimą dėl atsakovo 20 000 Lt paskolos seseriai. Netgi konstatavus, kad tie pinigai buvo grąžinti atsakovui, kyla šių pinigų panaudojimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsakovą atleido nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.) ir padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, nors ieškovė tai neigė, o atsakovas negalėjo aiškiai nurodyti, kur tuos pinigus panaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pinigų panaudojimo šeimos interesais įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka atsakovui (CK 3.98 str. 3 d.). Atsakovo argumentai, kad ieškovė byloje neginčijo sandorių, todėl neva negali reikšti pretenzijų į su šiais sandoriais susijusias lėšas, atmestini, nes įstatymas nustato vieno sutuoktinio teisę į kompensaciją kitam sutuoktiniui neracionaliai naudojant šeimos lėšas ar naudojant ne šeimos interesais, kompensacija priteisiama iš šeimos lėšas sumažinusio sutuoktinio (CK 3.98 str. 3 d., 3.13 str. 4 d., 3.115 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių turto padalijimo klausimą pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines ir materialinės teisės normas, neatskleidė klausimo esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimo dalis dėl šalių turto padalijimo naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Nagrinėjant šį klausimą iš naujo A. B., A. A. ir A. P. trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d.).
Pakeitus sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidos turės būti pirmosios instancijos teismo perskirstytos pagal CPK 93 str. taisykles visiškai išsprendus bylą, t. y. išsprendus šalių turto padalijimo klausimą.
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,
n u t a r i a :
panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo dalis dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šiuos klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo pakeisti – padidinti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto periodinio išlaikymo sumą iki 700 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danguolė Martinavičienė
Kolegijos teisėjos Rimvida Zubernienė
Aušra Maškevičienė