Administracinė byla Nr. eAS-733-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02812-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. T. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja Z. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą pagal 2019 m. gegužės 14 d. pareiškėjos pateiktą prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui prašymą bylą nutraukti. Prašyme nurodė, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos skundo reikalavimą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjos Z. T. 2019 m. rugsėjo 6 d. skundo atsisakymą priėmė ir administracinę bylą nutraukė. Priteisė pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi. Teismas nustatė, kad pareiškėja pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti prašymo, bylos nutraukimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui. Teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjai išaiškinta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 6 d. skundo atsisakymas priimtas, administracinė byla Nr. eI-4678-541/2019 nutraukta.

Dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovo 400 Eur atstovavimo išlaidas teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostata. Teismas nurodė, kad Administracija geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą padavus skundą teismui, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad motyvai, dėl ko atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, neturi esminės reikšmės, todėl atsakovo nurodytos priežastys, lėmusios pareiškėjos prašymo ilgesnį nagrinėjimą, šiuo atveju nebuvo reikšmingos, juolab kad atsakovas neneigė, jog teisės aktų nustatytu terminu pareiškėjos prašymo tinkamai neišsprendė.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog pareiškėja patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 300 Eur už skundo teismui parengimą ir 100 Eur už 1,5 val. trukusią teisinę konsultaciją. Nors pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių, tačiau, teismas, įvertinęs skundo apimtį ir turinį bei tai, kad klausimas, dėl kurio buvo paduotas skundas teismui, nelaikytinas sudėtingu, reikalaujančiu kompleksinių teisinių žinių, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina iki 250 Eur (išlaidos už skundo parengimą teismui 200 Eur ir 50 Eur už konsultaciją).

III.

Pareiškėja Z. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai priteista 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti iš Administracijos 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja nurodo, kad jos reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai buvo kreiptasi į teismą. Pareiškėja mano, kad atsakovo motyvai dėl didelio darbo krūvio ir užimtumo, nulėmusio ilgesnį atsakymo pareiškėjai parengimo terminą, yra teisiškai nereikšmingi.

Pareiškėja nurodo, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl buvo priversta kreiptis į advokatą. Pažymi, jog pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga, priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo teigimu, pareiškėjos atstovo parengtas skundas yra šabloniškas, nereikalavęs nei išskirtinės teismų praktikos ar teisės aktų analizės, nei didelių laiko sąnaudų. Akcentuoja, kad pagal pareiškėjos skundą pradėta nagrinėti byla nėra sudėtinga. Pareiškėjos skundas yra itin nedidelės, vos kelių pastraipų apimties, jame nėra nurodyta jokių naujų esminių aplinkybių ar argumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties dalis, kuria teismas priteisė pareiškėjai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į skundo apimtį ir turinį bei tai, kad klausimas, dėl kurio buvo paduotas skundas, nebuvo sudėtingas, vietoje prašytų 400 Eur pareiškėjai iš atsakovo priteisė 250 Eur (200 Eur už skundo parengimą ir 50 Eur už konsultaciją) bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018).

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į šiuo atveju pareiškėjos teismui pateikto skundo itin mažą apimtį bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjos atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pagrįstai sumažino pareiškėjos prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nebuvo adekvati.

Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

        Pareiškėjos Z. T. atskirąjį skundą atmesti.

        Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                Veslava Ruskan

                                Milda Vainienė