Administracinė byla Nr. eA-3188-662/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00973-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. CSPR-59 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo patikslinti sandėlio ((duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis“ (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – palikti galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą (toliau – ir teritorinio registratoriaus sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo 2017 m. spalio 9 d. prašymo ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nekilnojamojo turto registre patikslino sandėlio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas, sandėlis), kadastro duomenis.
3. Centrinis registratorius, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. sausio 15 d. skundą, 2019 m. vasario 12 d. sprendimu jį patenkino. Centrinis registratorius atnaujino terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo paduoti ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) duomenimis, sandėlio kadastro duomenys pakeisti teritorinio registratoriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendimu 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, esant (nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d.) kadastro žymai apie savavališką statybą, nustatė, kad pastato plotas padidėjo ir užfiksuotas rūsys. Centrinis registratorius sprendė, kad teritorinis registratorius patikslino sandėlio kadastro duomenis be teisinio pagrindo, t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) reikalavimus neatitinkančios nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu ir be statybos užbaigimo akto ar kito dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą. Teritorinio registratoriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendimas buvo panaikintas.
4. Pareiškėjo manymu, Centrinio registratoriaus Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
5. Centrinis registratorius netinkamai įvertino Inspekcijos nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo priežasčių, kai kurių aplinkybių, svarbių termino atnaujinimui, visai nevertino, todėl skundo padavimo terminą atnaujino nepagrįstai.
6. Kai Inspekcija 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. 2D-3164-(15.2) „Dėl tarnybinės pagalbos“ (toliau – ir Inspekcijos 2018 m. kovo 8 d. raštas) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, ji jau tada abejojo kadastrinių duomenų pakeitimo įregistravimo teisėtumu, o kai gavo 2018 m. kovo 20 d. raštą Nr. (3.16)KAS-346 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 20 d. raštas), jau tapo tiksliai žinoma apie teritorinio registratoriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendimą.
7. Inspekcija pripažino, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1647-752/2019 pagal ieškovo R. M. ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo (toliau – ir civilinė byla) ieškovas 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 16 d. išrašą apie kadastro duomenis. Taigi minėti dokumentai Inspekcijai suteikė pakankamai informacijos apie pastato kadastrinius duomenis, jų patikslinimo datą ir pagrindą bei sprendimo priėmimo motyvus, todėl Inspekcija, vėliausiai nuo 2018 m. balandžio 12 d. turėjo galimybes kreiptis į VĮ Registrų centrą ir gauti visą jai reikalingą papildomą informaciją dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, ir jį apskųsti, tačiau jokių veiksmų iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. neatliko. Minėtą dieną atvyko Inspekcijos atstovas į filialo archyvą apžiūrėti archyvinę skaitmeninę medžiagą, o skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo Centiniam registratoriui pateikė tik 2018 m. lapkričio 19 d.
8. Atsakovas turėjo įvertinti Inspekcijos neveikimą bei spręsti, ar toks Inspekcijos elgesys gali būti pateisinamas, o juo labiau pripažįstamas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjo manymu, Inspekcijos 2019 m. sausio 15 d. prašyme atnaujinti terminą nurodytos jo praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nuo Inspekcijos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, todėl negalėjo būti pripažintos svarbiomis. Centrinis registratorius nepagrįstai atnaujino terminą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo paduoti.
9. Inspekcijos argumentai, jog, neatnaujinus termino skundui paduoti, viešame registre liks galioti neteisėtai įregistruoti duomenys, įteisinantys savavališką statybą, taip pat negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą, kadangi Inspekcija nėra asmuo, galintis ginti viešąjį interesą.
10. Nepagrįsta skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog pastato kadastro duomenų pakeitimui, kuris padarytas dėl rūsio užfiksavimo, įregistruoti pareiškėjas turėjo pateikti ne tik prašymą ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, bet ir statybos užbaigimo aktą ar kitą dokumentą, patvirtinantį nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, nes nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. registre yra žyma apie savavališką statybą rekonstruojant Pastatą. Pareiškėjo manymu, atsakovas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo padaryti ir įregistruoti pastato kadastro duomenų pakeitimai.
11. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodytas statybos užbaigimo akto pateikimo būtinumas. Sprendžiant klausimą, ar toks dokumentas yra būtinas, kai prašoma įregistruoti dėl statinyje (nekilnojamojo turto objekte) atrasto ir atidengto seno (buvusio) rūsio atsiradusius kadastro duomenų pakeitimus, pareiškėjo įsitikinimu, reikia vadovautis specialiąja statinio užbaigimą reglamentuojančia teisės norma – Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsniu.
12. Vertindamas, kad pastate, atrandant ir atidengiant seną (buvusį) rūsį buvo atlikti rekonstrukcijos statybos darbai, atsakovas rėmėsi argumentu, jog pastato kadastro duomenų pakeitimai buvo atlikti esant nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. kadastro žymai apie savavališką statybą, kurios įregistravimo juridinis pagrindas – Inspekcijos 2017 m. liepos 28 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170728-00064 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodoma, kad atlikti sandėlio rekonstravimo darbai. Akte nebuvo duomenų ar užuominų apie rūsio įrengimą pastate. Šiuo atveju esminė aplinkybė, kurią būtina išsiaiškinti, yra tai, ar seno rūsio po pastatu atradimas ir atidengimas gali būti laikomas pastato rekonstrukcija ar kita statybos rūšimi, kuriai reikalingas statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Pareiškėjui neaišku, kodėl Centrinis registratorius sprendė, kad Aktas yra kliūtis įregistruoti Pastato kadastro duomenų pakeitimus, atsiradusius dėl XIX a. rūsio, esančio po pastatu, atradimo ir atidengimo. Akte nenurodyta, kokie konkretūs statytojo veiksmai laikomi pastato rekonstrukcija, kuriai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
13. Pareiškėjas neatliko naujo rūsio įrengimo, kuris gali būti laikomas pastato rekonstrukcija, o tik atrado ir atidengė pastate seną (buvusį) XIX a. rūsį. Tokie statybos darbai, jo įsitikinimu, nėra pastato rekonstrukcija. Atsakovas, ignoruodamas Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai sprendė, jog jis, prašydamas įregistruoti pastato duomenų pakeitimus, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turėjo pateikti ne tik prašymą ir kadastro duomenų bylą, bet ir statybos užbaigimo aktą. Todėl skundžiamas Centrinio registratoriaus sprendimas turi būti panaikintas, o teritorinio registratoriaus sprendimas paliktas galioti.
14. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
15. Atsakovas paaiškino, kad Komisija, nagrinėdama Inspekcijos skundą, vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio ir 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Komisija, nustačiusi, kad ginčijamas kadastro tvarkytojo 2017 m. spalio 16 d. sprendimas, įformintas registro įrašu, priimtas ne Inspekcijos atžvilgiu, apie šį sprendimą ji nebuvo informuota ir tik susipažinus su byloje saugomais dokumentais ir juos išanalizavusi, suvokė aptariamo sprendimo esmę, todėl tenkino prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl kadastro tvarkytojo sprendimo.
16. Tik Komisija gali pripažinti svarbiomis aplinkybes, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas. Tai, kad pareiškėjui sprendimas yra nenaudingas, nesudaro pagrindo teigti, kad Komisija skundo padavimo terminą atnaujino nepagrįstai.
17. Teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 20 d. rašte pateikti duomenys apie pastatą yra dviprasmiški: tame pačiame rašte jis identifikuojamas ir kaip pastatas (duomenys neskelbtini), ir kaip pastatas 3F3p. Atsižvelgiant į tai, pasak atsakovo, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Inspekcija apie pakeistus sandėlio kadastro duomenis sužinojo 2018 m. kovo 22 d. gavusi minėtą raštą. Atsakovo nuomone, tai neabejotinai patvirtina, kad Komisija skundo padavimo terminą atnaujino teisėtai ir pagrįstai ir tai pagrindžiančius motyvus nurodė skundžiamame sprendime.
18. Buvo nustatyta, kad pastato kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre pakeisti 2017 m. spalio 16 d. kadastro tvarkytojo sprendimu vien tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamo daikto bylos pagrindu, byloje užfiksuotas rūsys, kuris anksčiau niekada nebuvo fiksuotas. Toks pastato (sandėlio) parametrų padidėjimas galimas tik atlikus statybos darbus, o jie, kaip nustatyta, byloje nefiksuoti.
19. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad kadastro tvarkytojas teisingai pripažino, jog pastate atidengtas senas rūsys, o ne rekonstrukcijos būdu įrengtas naujas rūsys. Atsakovas, įvertinęs Kauno senamiesčio sklypų ribų lokalizacijos archeologiniais ir istoriniais duomenimis (6 kvartalas) planą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esančiame sklype (sąlyginis sklypo Nr. 1, pagal dabartinius duomenis – (duomenys neskelbtini)) yra pažymėta nugriauto pastato kontūrai (dabartinio sandėlio vietoje) ir rūsio bei sienų fragmentai (dabartinio pastato – odontologijos klinikos 1D1p dalyje, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas padarė išvadą, kad pastatas statytas buvusio nugriauto statinio vietoje, tačiau yra pagrįstų abejonių, kad jis statytas ant buvusių rūsio patalpų. Net ir sutinkant, kad sandėlis buvo pastatytas ant seno pastato pamatų ir rūsio liekanų, pareiškėjo atlikti rūsio atidengimo darbai vis tiek yra priskirtini rekonstrukcijos darbams.
20. Pastato rekonstrukcijos darbų atlikimą patvirtino tai, kad pareiškėjas ne tik atidengė rūsį, bet ir jį praplėtė, ką pagrindžia jo paties kartu su 2017 m. rugsėjo 11 d. prašymu pateikti dokumentai, todėl šiuo atveju pastato kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto registre pareiškėjas kadastro tvarkytojui turėjo pateikti ne tik prašymą ir nekilnojamo daikto bylą, bet statybos užbaigimo aktą.
21. Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes pareiškėjo pateikti teritoriniam registratoriui dokumentai nėra pakankami patikslinti sandėlio kadastro duomenis dėl atliktų rekonstrukcijos darbų. Kadastro tvarkytojas, priimdamas sprendimą, nepaisė, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. yra kadastro žyma apie savavališką statybą, įrašyta Akto pagrindu. Statybos įstatymas nustato atskirą savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, kurios pareiškėjas siekia išvengti ir tai iš dalies buvo padaryta kadastro tvarkytojui priėmus nepagrįstą sprendimą, kurį Komisija pagrįstai panaikino.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
23. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Kauno departamentas) reaguodamas į gautą prašymą dėl iškasto rūsio nekilnojamojo kultūros paveldo objekte – pastate, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė 2017 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1047. Apžiūrėjus pastato rūsį, buvo nustatyta, kad pastato rūsys pilnai įrengtas, statytojas statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Inspekcijos Kauno departamentas statytojui surašė 2017 m. balandžio 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-652 dėl paaiškinimo pateikimo, susijusio su rūsio įrengimu. Statytojas 2017 m. gegužės 5 d. paaiškinime nurodė, kad jis turi rašytinį pritarimą statinio projektui. Inspekcijos Kauno departamentas 2017 m. gegužės 26 d. raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrių (toliau – ir KPD), prašė atlikti patikrinimą vietoje ir pateikti išvadą, ar nebuvo padaryta nusižengimų dėl rūsio patalpų įrengimo. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, nustačius faktines aplinkybes, už savavališką ypatingosios kategorijos pastato rekonstrukciją statytojui 2017 m. liepos 28 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pagal Inspekcijos pateiktą savavališkos statybos aktą pastatui įrašyta kadastro žyma – savavališkas ypatingo statinio rekonstravimas. Įrašas galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., jis nėra panaikintas, nes savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti.
24. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą, 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje tapo žinoma aplinkybė, kad padidėjo pastato bendras plotas ir tūris, todėl teismas įpareigojo pareiškėją iki teismo posėdžio, kuris vyko 2018 m. balandžio 12 d., pateikti papildomus dokumentus dėl pastato ploto ir tūrio padidėjimo. R. M. pateikė tik Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją, kitų dokumentų turinio nei teismui, nei Inspekcijai neatskleidė, dokumentų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu buvo įregistruotas didesnis pastato bendras plotas ir tūris, nepateikė.
25. Inspekcija 2018 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą suteikti tarnybinę pagalbą bei informuoti, kokiu pagrindu buvo atliktas pastato duomenų tikslinimas ir pakeitimų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, tačiau pastarasis 2018 m. kovo 20 d. nepriėmė jokio sprendimo, pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, iš kurios nebuvo aišku, kokiu pagrindu įregistruotas didesnis pastato plotas ir tūris.
26. Inspekcija apie savavališkai įrengto rūsio įregistravimą be statybą leidžiančio dokumento ir rekonstravimo darbų užbaigimo akto sužinojo tik išanalizavusi skaitmenines VĮ Registrų centro dokumentų kopijas. Inspekcija 2018 m. spalio 3 d. raštu VĮ Registrų centro paprašė ištaisyti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus neteisingus duomenis. Nesulaukusi atsakymo, 2018 m. lapkričio 19 d. telefonu kreipėsi į Centrinį registratorių, kuris nurodė, kad Inspekcijos rašto nėra gavęs ir nurodė kreiptis į teritorinį registratorių. Inspekcija 2018 m. lapkričio 26 d. gavo VĮ Registrų centro Kauno filialo (teritorinio registratoriaus) 2018 m. lapkričio 21 d. raštą, kad Inspekcijos raštas dėl pastato kadastro duomenų įregistravimo registre panaikinimo 2018 m. lapkričio 20 d. persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Komisijai.
27. Kauno filialas nepriėmė jokio sprendimo dėl rašto, nenurodė, kad praleistas terminas prašymo padavimui, o jį persiuntė nagrinėti Komisijai. Inspekcija 2019 m. sausio 15 d. skunde pakartotinai pateikė argumentus dėl filialo sprendimu patikslintų pastato kadastro duomenų ir prašė panaikinti jo pagrindu įrašytas kadastro žymas Nekilnojamojo turto registre.
28. Savavališkos statybos padarinių šalinimui ir buvo išduotas pareiškėjo institucijoms ir Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje nurodomas statybą leidžiantis dokumentas – 2014 m. spalio 3 d. rašytinis pritarimas Nr. RPP-21-141003-00944, išduotas pagal projektą „Sandėlio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A, parengtas 2013 m.“.
29. Paminėtos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo aktyvius veiksmus, kuriais jis kryptingai klaidina valstybinės valdžios institucijas ir teismus, o iš Inspekcijos atsiliepimo civilinėje byloje supratęs, kad savavališkos statybos nepavyks įteisinti jam išduotu rašytiniu pritarimu projektui, jis ir kreipėsi į teritorinį registratorių, kuris 2017 m. spalio 16 d. patikslino Nekilnojamojo turto kadastre ir Registre įregistruoto pastato duomenis pagal pareiškėjo užsakymu parengtą 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.
30. Nors Inspekcija neturi materialinių subjektinių teisių į pastatą, tačiau tai negali suponuoti išvados kad Inspekcija neturi teisės veikti teisės aktų jai suteiktų įgaliojimų ribose, vykdyti savo funkcijas ir atlikti statybos valstybinę priežiūrą bei įstatymų numatytomis priemonėmis siekti, kad kuo griečiau būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai.
31. Inspekcija tvirtino, jog siekdama apginti viešąjį interesą, kad statinių statyba būtų vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka, galėjo ir turėjo teisę inicijuoti neteisingų duomenų, įregistruotų nekilnojamojo turto registre panaikinimą, juo labiau, kad tai buvo tiesiogiai susiję su R. M. savavališkai įvykdytų statybos darbų neteisėtu įteisinimu.
32. Teritorinio registratoriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendimas Inspekcijai nebuvo pateiktas, todėl nebuvo žinomas sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindas. Kadastro įstatymo nuostatos nenumato terminų, per kuriuos pastebėję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi duomenys, asmenys turėtų kreiptis dėl jų pakeitimo.
33. Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. kovo 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašė suteikti tarnybinę pagalbą bei informuoti, kokiu pagrindu buvo atliktas pastato kadastro duomenų tikslinimas ir pakeitimų įregistravimas Registre. Kauno filialas 2018 m. kovo 20 d. pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, todėl tik išanalizavus VĮ Registrų centre esančią informaciją ir dokumentus, Inspekcijai tapo žinoma, kad esant įrašui apie savavališką statybą, VĮ Registrų centras įregistravo pastato kadastrinių duomenų tikslinimą, kurio pagrindu nurodyta tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, tačiau nenurodytas statybą leidžiantis ar statybos užbaigimo dokumentas.
34. Inspekcija 2018 m. spalio 3 d. raštu paprašė atstatyti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus neteisingus duomenis, tačiau nei Centrinis registratorius, nei filialas nepriėmė jokio sprendimo dėl šio rašto, nenurodė, kad yra praleistas terminas dėl prašymo padavimo, o jį persiuntė nagrinėti Komisijai. Komisija pagrįstai atnaujino Inspekcijai skundo padavimo terminą. Inspekcija 2019 m. sausio 15 d. su skundu Komisijai pateikė ir su ginčo pastatu susijusią archeologinių tyrimų medžiagą. Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti nėra.
II.
35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
36. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo panaikintas teritorinio registratoriaus sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 9 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas patikslinti pastato kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, kartu su prašymu jis pateikė 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą; teritorinis registratorius 2017 m. spalio 16 d. sprendimu įregistravo pastato kadastro duomenų pakeitimus. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad Komisija 2018 m. lapkričio 21 d. gavo Inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą, t. y. panaikinti kadastro duomenų tikslinimą pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. kadastro duomenų bylą ir apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją, tačiau Komisija 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. cspr1-324 atsisakė priimti Inspekcijos skundą, nustatė, kad terminas skundui paduoti dėl filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo baigėsi 2017 m. lapkričio 16 d, o Inspekcija termino atnaujinti neprašė; Komisija 2019 m. sausio 15 d. gavo Inspekcijos skundą su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo paduoti, Inspekcija prašė panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir šio sprendimo pagrindu įrašytas kadastro žymas Nekilnojamojo turto registre bei atstatyti pastato kadastro duomenis, kurie buvo iki ginčijamo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo. Inspekcija nurodė, kad apie filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir jo priėmimo pagrindus sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio 28 d., kai atvyko susipažinti su filiale saugomais dokumentais, o esant įrašui apie savavališką statybą, filialas negalėjo keisti sandėlio kadastro duomenų vien tik pateiktos bylos pagrindu.
38. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Komisija nepagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti, teismas vadovavosi Registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi nurodė, jog skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos, o šis terminas gali būti atnaujintas tik dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažino svarbiomis. Teismas sutiko su Komisijos pozicija, kad buvo pagrindas atnaujinti Inspekcijai terminą skundui paduoti, ir sprendė, jog pareiškėjo nuomonė, kad Inspekcija galėjo anksčiau žinoti apie teritorinio registratoriaus sprendimą, yra subjektyvi.
39. Vertindamas, kada Inspekcija realiai sužinojo apie teritorinio registratoriaus sprendimo esmę, teismas nurodė, kad šiai institucijai minėtas sprendimas nebuvo siųstas, o Inspekcija teigė, kad, susipažinusi su pastato byloje saugomais dokumentais ir juos išanalizavusi, suvokė minėto sprendimo esmę. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Inspekcija 2017 m. spalio 16 d. sprendimą galėjo skųsti gavusi VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. kovo 22 d. raštą, nes šiame rašte duomenys apie pastatą nebuvo nuoseklūs ir aiškūs, t. y. pastatas identifikuojamas ir kaip pastatas (duomenys neskelbtini), ir kaip pastatas 3F3p, taip pat nurodoma, kad teritorinis registratorius, įvertinęs 2017 m. rugpjūčio 31 d. kadastro duomenis, rūsį vertino ne kaip naujai įrengtą rekonstrukcijos būdu, o kaip pastate buvusį seną (atidengtą) rūsį. Teismo vertinimu, pateikta informacija nebuvo pakankama ir šiuo atveju tik Inspekcijai išanalizavus skaitmenines VĮ Registrų centro dokumentų kopijas, ji sužinojo reikšmingas aplinkybes.
40. Teismas išsamiai aptarė faktines aplinkybes apie tai, kaip Inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. raštas, adresuotas VĮ Registrų centrui, buvo 2018 m. lapkričio 20 d. persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Komisijai (vadovaujantis Registro įstatymo 30 straipsniu), nes teisės aktai teritoriniams registratoriui nesuteikia teisės keisti savo priimtų sprendimų. Teismo vertinimu, Komisija tik 2018 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. csprl-324 konstatavo, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, ir tik tuomet Inspekcija turėjo realią galimybę žinoti dėl jos prašymo apie registratoriaus priimtą sprendimą. Teismas nurodė, kad Inspekcija apie pakeistus pastato kadastro duomenis galbūt sužinojo anksčiau, tačiau tokie duomenys buvo nepakankami sprendimui apskųsti, todėl sprendė, kad Komisija pagrįstai tenkino Inspekcijos prašymą atnaujinti terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo paduoti.
41. Vertindamas skundžiamo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vadovavosi Kadastro įstatymu ir nurodė, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (3 str. 4 d.). Pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
42. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus ir nurodė, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Registro įstatymo 4 str.), o Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas akcentavo, jog nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą.
43. Teismas nurodė Kadastro įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintus pagrindus, kada kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, ir Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytas aplinkybes, kurioms paaiškėjus (bent vienai iš jų) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.
44. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas darė išvadą, jog Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises ar juos pakeisti.
45. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jis neatliko rekonstrukcijos darbų (neįrengė naujo rūsio, o tik atrado ir atidengė pastate seną (buvusį) XIX a. rūsį ) ir kad tokiems darbams įteisinti nereikalingas statybos užbaigimo aktas. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 841 punktą, jog norint įrašyti statinio, suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas. Teismas nurodė Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą statinio rekonstravimo sąvoką, taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR) 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.; laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai įrengiamas naujas rūsys ar praplečiamas esamas.
46. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčijo, kad Registre nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. yra įrašas apie savavališką statybą, o Komisija konstatavo, kad pateiktoje byloje nėra nustatytų jokių statybos darbų, tačiau, lyginant su 2003 m. balandžio 10 d. bylos duomenimis, padidėjo pastato bendras plotas, kadangi pateiktoje byloje nurodytas rūsys, kuris niekada nebuvo fiksuotas. Teismo vertinimu, į bylą pateikta archeologinė-istorinė medžiaga patvirtino, kad buvo pastate užpiltas griuvenomis rūsys, ir šiuo atveju net ir įvertinus tą aplinkybę, kad pastatas buvo pastatytas ant seno pastato pamatų ir rūsio liekanų, pareiškėjo atlikti rūsio atidengimo darbai priskirti rekonstrukcijos darbams. Teismas konstatavo, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies pagrindu, pareiškėjas privalėjo teritoriniam registratoriui su prašymu pateikti ir statybos užbaigimo aktą.
47. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas statybos užbaigimo akto teritoriniam registratoriui nebuvo pateikęs, todėl teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo patikslinti pastato kadastro duomenis dėl atliktų pareiškėjo rūsio rekonstrukcijos darbų, kurių metu nustatytas faktas, kad pastato plotas akivaizdžiai padidėjo. Kadangi teritorinis registratorius šių aplinkybių nevertino, o taip pat nevertino ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. esančios žymos apie savavališką statybą, atsakovas pagal suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis Registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, turėjo teisę panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. netenkinti pareiškėjo prašymo patikslinti pastato kadastro duomenis Registre 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.
III.
48. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. cspr-59 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo patikslinti sandėlio ((duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir priimti naują sprendimą – palikti galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą.
49. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo teigimu, teismo motyvai ir išvados dėl termino skundui paduoti atnaujinimo prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai šiuo klausimu. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų apie tai, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu, o asmuo sužino apie aktą tada, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.
50. Šiuo atveju Inspekcija jau 2018 m. kovo 8 d. raštu, kai į VĮ Registrų centrą kreipėsi dėl tarnybinės pagalbos, abejojo atlikto kadastrinių duomenų pakeitimo įregistravimo teisėtumu, pati kreipėsi informacijos į Registro tvarkytoją, kokiu pagrindu buvo atliktas ginčo pastato duomenų tikslinimas ir pakeitimų įregistravimas Registre bei rašte nurodė, jog tikėtina, kad pastato patalpų plotas padidėjo dėl rūsio patalpų įrengimo. Vadinasi, Inspekcija dar 2018 m. kovo 8 d. tikrai turėjo Registro centrinio duomenų banko išrašą (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo nurodyta viešai skelbiama informacija apie kadastro duomenų tikslinimą.
51. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad teritorinio registratoriaus Inspekcijai patiektas 2018 m. kovo 20 d, raštas yra neinformatyvus. Vien tai, kad keliose vietose nurodant pastato žymėjimą plane buvo padarytas rašymo apsirikimas (vietoje pastatas (duomenys neskelbtini), nurodytas pastatas 3F3p), nereiškia, kad rašto turinys nėra nuoseklus ir aiškus. Iš rašto turinio visiškai aišku, apie kokį pastatą teikiama informacija, nes jame teisingai nurodyti ir kiti identifikaciniai duomenys. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas (ieškovas civilinėje byloje) 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu pateikė Registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 16 d. išrašą. Teismas visiškai nepasisakė dėl Inspekcijos neveikimo ir pernelyg ilgo delsimo, kuris teismų praktikoje vertinamas kaip nesuderinamas su rūpestingumu, operatyvumu ir pareiga naudotis procesinėmis teisėmis sąžiningai. Komisijos diskrecija spręsti dėl termino atnaujinimo nėra absoliuti, todėl teismas nevertinęs, ar Inspekcijos nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, objektyviomis priežastimis atnaujinti terminą, padarė nepagrįstas išvadas.
52. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju Inspekcija nėra asmuo, galintis ginti viešąjį interesą. Ji iš viso neturi subjektinės teisės kreiptis į Registro tvarkytoją prašydama panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimus, kurie nėra susiję su Inspekcijos materialinėmis teisėmis ir pareigomis, tai galėtų padaryti tik prokuratūra, gindama viešąjį interesą, jeigu tam būtų teisinis pagrindas.
53. Dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad pareiškėjas, siekdamas pakeisti pastato kadastro duomenis, turėjo pateikti statybos užbaigimo aktą, pareiškėjas nurodo, kad ji nepagrįsta jokiomis statybą reguliuojančių teisės aktų normomis, nes Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodytas Statybos užbaigimo akto pateikimo būtinumas.
54. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytą Statybos įstatymo 28 straipsnio aiškinimą ir tvirtina, jog pagal minėtą įstatymą ir STR nuostatas seno rūsio po pastatu atradimas ir atidengimas apskirtai nelaikytinas pastato rekonstrukcija, kuriai įregistruoti reikalingas statybos užbaigimo aktas. Statybos rūšiai – statinio rekonstravimui – reikia dviejų būtinų sąlygų: 1) statinio perstatymo pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas; ir 2) statinio išorės matmenis – ilgio, pločio, aukščio ir pan., pakeitimo. Pareiškėjas pastato nestatė, o jame seną (buvusį) rūsį atrado ir atidengė po pastato įsigijimo. Taigi jokių statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymo ar išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) pakeitimo atrandant ir atidengiant rūsį pareiškėjas neatliko, naujo rūsio neįrengė. Inspekcijos surašytame savavališkos statybos akte, kurio pagrindu kadastre 2017 m. rugpjūčio 3 d. įrašyta žyma apie savavališką statybą, nėra nurodyta duomenų ar aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent pastate esančio seno (buvusio) rūsio atradimą ir atidengimą Inspekcija laiko neteisėta pastato rekonstrukcija. Todėl teismo išvados, kad atlikta pastato rekonstrukcija, nepagrįstos.
55. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei apeliacinis skundas bus patenkintas.
56. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui.
57. Teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, priimdamas sprendimą įsigilino į bylos esmę, ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus.
58. Teismas teisingai įvertino, kad Komisija pagrįstai atnaujino terminą Inspekcijos skundui paduoti. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas tik apeliaciniame skunde suabejojo, kad Inspekcija neturėjo subjektinės teisės skųsti Kadastro tvarkytojo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo. Tokių abejonių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nekėlė, todėl apeliaciniame procese jos neturėtų būti vertinamos. Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 28 punktas įtvirtina, kad, be kita ko, valstybės valdžios ir valdymo institucijos gali teikti prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše. Inspekcija yra institucija, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą ir tuo tikslu gina viešąjį interesą, todėl ji turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl Kadastro tvarkytojo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo panaikinimo.
59. Atsakovas pritaria teismo išvadai, kad šiuo atveju buvo pagrindas konstatuoti, jog buvo atlikti sandėlio rekonstrukcijos darbai, nes pareiškėjas ne tik atidengė rūsį, bet ir jį praplėtė, ką pagrindžia paties pareiškėjo pateikti dokumentai, todėl šiuo atveju sandėlio kadastro duomenų pakeitimui Registre pareiškėjas kadastro tvarkytojui turėjo pateikti ne tik prašymą ir kadastro duomenų bylą, bet statybos užbaigimo aktą.
60. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Inspekcija atsiliepimą grindžia iš esmės taip pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
61. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. cspr-59 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo patikslinti sandėlio ((duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis“, teisėtumas ir pagrįstumas.
62. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagal suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis Registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais turėjo teisę panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. netenkinti pareiškėjo 2017 m. spalio 9 d. prašymo patikslinti Pastato kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, remiantis 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.
63. Pareiškėjas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą tenkinti: panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. CSPR-59 "Dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo patikslinti sandėlio ((duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis" ir priimti naują sprendimą – palikti galioti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą. Teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius teisės normas, nesivadovaujant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama ginčui aktualia teismų praktika, todėl turėtų būti panaikintas.
64. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
65. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 31 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
66. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne dėl to asmens, kuris paduoda skundą, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (žr., pvz., 2008 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą administracinėje byloje A502-2504/2011; 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).
67. Byloje nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. 2D-3164 "Dėl tarnybinės pagalbos" kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas pateikti informaciją, kokiu pagrindu buvo atliktas ginčo pastato duomenų tikslinimas ir pakeitimų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Jau šiame rašte atsakovas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad buvo atliktas kadastrinių duomenų tikslinimas (daikto registravimas), įregistravimo pagrindas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Iš išrašo matyti, kad pastato bendras patalpų plotas padidėja nuo 1213,20 kv. m iki 1495,70 kv. m. Tikėtina, kad patato patalpų plotas padidėjo dėl rūsio patalpų įrengimo, dėl ko buvo surašytas savavališkos statybos aktas.
68. Į anksčiau minėtą trečiojo suinteresuoto asmens raštą VĮ Registrų centro Kauno filialas atsakė 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. (3.1.6.)KAS-346 "Dėl informacijos pateikimo", kuriame pakankamai išsamiai nurodė kadastro duomenis apie pastatą, pareiškėjo pateiktus dokumentus ir priimto sprendimo datą.
69. Taigi trečiajam suinteresuotam asmeniui gavus iš atsakovo 2018 m. kovo 20 d. raštą Nr. (3.1.6.)KAS-346 "Dėl informacijos pateikimo" jam tapo žinoma visa informacija apie VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir visus esminius jo turinį sudarančius elementus. Be to, informaciją apie minėtą sprendimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas gavo ir Kauno apylinkės teisme 2017 m. balandžio 12 d. vykusio posėdžio metu, t. y. susipažino su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 16 d. išrašu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju atskiras sprendimas nepriimamas, o sprendimas įforminamas anksčiau nurodytu registro įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir jo priėmimo pagrindus sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio 28 d., kai atvyko susipažinti su filiale saugomais dokumentais, vertintini kaip nepagrįsti.
70. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas gali būti atnaujinamas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015 ir kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
71. Kita vertus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas skundą, kuriuo jis prašo atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registro centro Kauno filialo 2017-10-16 sprendimo paduoti ir prašo panaikinti filialo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą, šio sprendimo pagrindu įrašytas kadastro žymas Nekilnojamojo turto registre ir atstatyti sandėlio kadastro duomenis, kurie buvo iki ginčijamo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo priėmimo, pateikė tik 2019 m. sausio 15 d. Atsakovas dar 2018 m. kovo 20 d. rašte Nr. (3.1.6.)KAS-346 "Dėl informacijos pateikimo" nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas gali susipažinti su dokumentų skaitmeninių kopijų archyve saugomos sandėlio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) byloje kadasro dokumentais (planais, kadastro duomenų formomis ir kt.) VĮ Registrų centro Kauno filialo archyve. Tai reiškia, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nepateisinamai ilgai delsė susipažinti su šiais dokumentais, kas vertintina kaip trečiojo suinteresuoto asmens nerūpestingumas ir aplaidumas.
72. Ginčo byloje nėra dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre duomenys pakeisti esant 2017 m. rugpjūčio 3 d. kadastro žymai apie savavališką statybą bei nepateikus visų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Tai rodo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu patikslino sandėlio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis be teisinio pagrindo – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus neatitinkančios 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu ir be statybos užbaigimo akto ar kito dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą.
73. Vadinasi, vertinant ginčo situaciją visumoje, anksčiau minėto sandėlio kadastro duomenys atsakovo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu buvo patikslinti neteisėtai ir nepagrįstai. Iš esmės nagrinėjamu atveju vertintina, jog VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. cspr-59 pašalino (ištaisė klaidą) teritorinio registratoriaus (VĮ Registrų centro Kauno filialo) pažeidimą, padarytą priimant 2017 m. spalio 16 d. sprendimą.
74. Teismui yra paliekama tam tikra laisvė parinkti konkretų teisių gynimo būdą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeistų teisių turinį, kitas teisines vertybes ir gėrius, teisės principus. Tokiu būdu pasireiškia ir yra realizuojama teismo teisė ir pareiga vykdyti materialųjį, o ne formalųjį teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R556-29/2011 ir kt.).
75. Pastebėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus).
76. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Inspekcija neturi subjektinės teisės kreiptis į atsakovą, prašydama panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą, kurie nėra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens materialinėmis teisėmis ir pareigomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų argumentų. Kita vertus, teismui vertinant, jog ginčiajmu sprendimu buvo pašalintas teritorinio registratoriaus padarytas pažeidmas (ištaisyta klaida) šie apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi.
77. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keistini, tačiau iš esmės teismas priėmė teisingą sprendimą, todėl pareiškėjo R. M. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė