Civilinė byla Nr. e2S-1665-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13303-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dvylika pirklių“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21142-285 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dvylika pirklių“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotino akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – A. N., R. A., A. S., A. Š., V. S., S. G., G. B., D. J., V. N..

Teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Dvylika pirklių“ teismui pateiktu ieškiniu prašė:1) pripažinti neteisėtu 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl valdybos narių atšaukimo; 2) pripažinti neteisėtu 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl valdybos narių išrinkimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė taipogi prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos sustabdyti 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo dėl valdybos narių išrinkimo galiojimą nuo jo priėmimo momento, paliekant galioti 2020 m. birželio 12 d. akcininkų susirinkimo sprendimą dėl valdybos narių paskyrimo, kuriuo valdybos nariais paskirti – A. N., A. S., V. N., P. R. ir N. A.; sustabdyti 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimo dėl V. N. išrinkimo valdybos pirmininku, naujos redakcijos valdybos darbo reglamento, G. M. atšaukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir A. N. paskyrimo direktore galiojimą nuo jo priėmimo momento, paliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas eiti G. M..

3.       Prašyme nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. akcininkų susirinkimo sprendimu buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai ir ieškovės interesai, neteisėtai išrinkta valdyba, bendrovės valdybos pirmininku išrinktas V. N., o bendrovės vadove, kuri taip pat yra ir valdybos pirmininko sutuoktinė, A. N.. Bendrovė dalyvauja keturiuose teisminiuose ginčuose, kuriuose viena iš šalių yra neteisėtai išrinktas valdybos pirmininkas V. N. bei neteisėtai paskirta vadovė A. N.. Teigia, kad tiek V. N., tiek A. N. neabejotinai sieks sau palankių sprendimų teisminiuose ginčuose, kadangi po 2020 m. rugpjūčio 17 d. visuotinio akcininkų sprendimo teisminiuose ginčuose šie asmenys atstovaus abi civilinio proceso šalis, taigi sieks sau, kaip fiziniams asmenims, palankaus sprendimo / taikos, bet ne bendrovei. Teisminiuose ginčuose bus siekiama sudaryti taikos sutartis, o tokių taikos sutarčių sudarymas bendrovei negali būti naudingas, taip pat gali sukelti žalą, kuri gali sužlugdyti bendrovės veiklos tęstinumą ir padaryti žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis numato, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Teismas preliminariai įvertino ieškovės reikalavimus, pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą ir ieškinyje išdėstytus motyvus, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalėjo konstatuoti egzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (grėsmę teismo sprendimo įvykdymui) (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiais patys savaime sukelia teisines pasekmes, todėl nereikalauja priverstinio vykdymo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad jis neturi pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

6.       Teismas taip pat pažymėjo, kad nors civilinio proceso normos leidžia taikyti ir prevencines laikinąsias apsaugos priemones, užkertančias kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai), tačiau nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei ar pačiai bendrovei gali kilti neigiamų padarinių. Nors ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia poreikiu užkirsti kelią neteisėtų, bendrovei žalingų sprendimų priėmimui, nurodydama, kad bendrovės vadovė neabejotinai sieks sau palankių sprendimų teisminiuose ginčuose, kadangi po 2020 m. rugpjūčio 17 d. visuotinio akcininko sprendimo teisminiuose ginčuose sieks sudaryti taikos sutartis, o tokių taikos sutarčių sudarymas bendrovei negali būti naudingas ir gali sukelti žalą, tačiau vien ieškovės subjektyvios, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos dėl kylančios grėsmės bendrovės turtinei būklei, jos mokumui ir pan. negali būti pagrindu taikyti tokio masto (apimties) ribojančias priemones. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Todėl teismas spendė, kad patenkinus ieškovės prašymą ir taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, o ieškovė įgytų pranašumą atsakovės atžvilgiu.

7.       Ieškovės nurodytas teiginys, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti ateityje kilsiančių teisminių ginčų, prieštarauja CPK nuostatoms, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų ar laikinai sureguliuoti tarp bendrovės akcininkų kilusį konfliktą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo pačios reikalavimus pareiškiančios šalies valios.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Dvylika pirklių“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, nutartį leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o po metų ar dviejų teismams priėmus galutinius sprendimus ir patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus – tokie teismų sprendimai būtų formalūs teisingumo aktai, nes pati bendrovė gali būti jau bankrutavusi, o žala bendrovės leidiniams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurie ir yra esminė bendrovės veiklos sritis, nebepataisoma – skaitytojai tiesiog nebesirinks šių leidinių, o reklamos užsakovai atsisakinės bendradarbiauti arba jie išviso nebebus leidžiami dėl to, kad naujoji neteisėtai išrinkta vadovybė sunaikino visą bendrovėje esančią leidybinę praktiką – bendrovėje buvo įdiegta nuotolinio darbo sistema darbuotojams, kurie yra rizikos grupėje, buvo sudarytos galimybės dirbti iš namų. Šiuo metu visa ši kompiuterinė sistema yra nulaužta.

8.2.                      Tai, kad jau šiuo metu bendrovei yra daroma žala, pagrindžia akcininkų susirinkimo iniciatorių – A. ir V. N. iš esmės tik asmeninius interesus tenkinantys veiksmai. V. N. tapo bendrovės pirmininku, bendrovės direktore paskirta jo žmona A. N., neturinti jokios vadovaujančio darbo patirties bei žinių leidybos versle. Direktorei iš karto paskirtas 2000 Eur atlyginimas, kai ankstesnis direktorius gaudavo tik apie 400 Eur. Iš bendrovės masiškai išeina geriausi darbuotojai – reklamos, pardavimo vadybininkai, žurnalistai, o likę patiria milžinišką spaudimą (kaip pasakojo keletas darbuotojų, dabartinė vadovybė pokalbius su darbuotojais filmuoja ir fiksuoja antstolio pagalba). Paskutinių laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ numerių kokybė ženkliai nukritusi ir panašu, kad tolimesni leidiniai iš vis gali nebeišeiti dėl destruktyvių naujų neteisėtai išrinktų vadovų veiksmų.

8.3.                      Teismo cituota Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1936/2013 yra priešinga skundžiamos nutarties pasekmėmis. Teismas visiškai nepagrįstai suteikė pirmenybę neteisėtų veiksmų pasekmėms prieš teisėtus ir pagrįstus akcininkų interesus. 

8.4.                      Akcininkų susirinkimo iniciatoriai buvo patvirtinę sekančiai antrąjį darbotvarkės klausimą: „Bendrovės valdybos narių atšaukimas“, būtent toks darbotvarkės klausimas buvo patvirtintas ir pateiktas bendrosiose balsavimo biuleteniuose. Tai reiškia, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pakeista darbotvarkė ir akivaizdžiai pažeistos ABĮ imperatyvios normos. Be to, yra pagrįstas įtarimas, kad galėjo būti klastojamas 2020 m. rugpjūčio 17 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas.

8.5.                      Apeliantė pažymi, kad tą pačią dieną valdybai atšaukus vadovą ir paskyrus kitą, atšauktam vadovui buvo pranešta po keturių dienų, kai nauji duomenys jau buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Taip sąmoningai buvo užkirsta galimybė ginčyti neteisėtus veiksmus iki juos įregistruojant Registrų centre. Tai akivaizdus piktnaudžiavimo teise įrodymas. Ieškovės vertinimu, iš esmės įvyko bendrovės užgrobimas.

8.6.                      Šiuo metu yra daroma žala bendrovei, ieškovei neteikiama jokia informacija, tačiau, jos žiniomis, jau yra atlikti neteisėti veiksmai – panaikinta kompiuterinė sistema, prisijungta prie darbuotojų elektroninio pašto ir perimti duomenys iš trečiųjų asmenų pusės. Be to, dabartinis bendrovės valdybos pirmininkas jau vieną kartą buvo visiškai nustekenęs bendrovę, kuri balansavo ant bankroto ribos 2013-2016 metais.

9.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys A. N. ir V. N. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Šioje byloje pareikštas ieškinys kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl pripažinimo – ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais bendrovės 2020 m. rugpjūčio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ir tos pačios dienos valdybos sprendimus. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo ieškovės ieškinyje išdėstytų argumentų, niekaip negali būti tenkinama antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str.). Nagrinėjamu atveju nekeliama jokia grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui, nes jis bet kokiu atveju automatiškai bus įvykdytas teismui priėmus sprendimą ir šiam įsiteisėjus.

9.2.                      Pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimai jau yra įvykdyti – tiek naujos sudėties bendrovės valdyba, tiek naujasis bendrovės valdybos pirmininkas, tiek naujoji bendrovės direktorė yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Jeigu teismas nuspręstų bendrovei taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tai jos neturėtų jokio teisinio poveikio jau atliktiems veiksmams pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimus. Tokiu atveju tiek naujos sudėties bendrovės valdyba, tiek naujasis valdybos pirmininkas, tiek naujoji direktorė toliau vykdytų jų kompetencijai priskirtas funkcijas, taigi jų įgaliojimai nepasibaigtų ar nebūtų sustabdyti.

9.3.                      Nors ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais bendrovės 2020 m. rugpjūčio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, tačiau reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė prašo stabdyti ne tik visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo galiojimą, bet ir valdybos sprendimų galiojimą, nors ieškiniu 2020 m. rugpjūčio 17 d. valdybos sprendimo dėl direktoriaus atšaukimo ir naujos direktorės išrinkimo neginčija.

9.4.                      Niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad iš bendrovės šiuo metu išeina geriausi darbuotojai, nes buvęs bendrovės direktorius G. M., iki jį perrenkant, atleido darbuotojus arba sudarė sąlygas jiems išeiti nemokėdamas darbuotojams darbo užmokesčio 2020 m. birželio–liepos mėnesiais. Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą tretieji asmenys prideda 2020 m. rugpjūčio 10 d. bendrovės platinimo ir reklamos skyriaus vedėjos R. J. prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų, kuris 2020 m. rugpjūčio 12 d. yra pasirašytas G. M.. Bendrovės darbuotojas V. R. pateikė prašymą išeiti iš darbo po to, kai bendrovė, dar direktoriaus pareigas einant G. M., jam du mėnesius nemokėjo darbo užmokesčio. Taigi, minėtas darbuotojas iš bendrovės išėjo visai ne dėl naujos direktorės, o dėl buvusio direktoriaus – G. M. – kaltės. Direktore išrinkus A. N., į bendrovę sugrįžo daug specialistų – dailininkas A. S., referentė–interneto puslapio administratorė J. S., platinimo skyriaus vadybininkė V. Ž., buhalterė D. Ž., korespondentės D. B. ir M. J. (R. S.). Taip pat šiuo laikotarpiu į bendrovę atėjo naujų korespondentų - I. Ž., V. M., naujas patyręs vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas K. K., kuris 17 metų kuravo dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ ekonomikos temas. Bendrovė, kai jai vadovavo G. M., įsiskolino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos daugiau nei 50 000 Eur. Susidariusių skolų yra ir daugiau. Šiuo metu naujoji bendrovės direktorė skolas mažina ir užtikrina bendrovė gyvybingumą. Ieškovės argumentai dėl kilusios ar ateityje galinčios kilti žalos yra tik subjektyvi apeliantės nuomone.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Atskirajame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Tretieji asmenys A. N. ir V. N. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų prašymai dėl jų atleidimo iš darbo.

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Kadangi nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė teikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, proceso atsakovė ir tretieji asmenys neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti šį klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti dokumentai gali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teismas sprendžia šiuos naujus įrodymus priimti ir vertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Dėl atskirojo skundo esmės

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

Dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo

17.       Teismas nustatė, kad ieškovė yra viena iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkių. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio neeilinio visuotinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti, nes pažeista patvirtinta susirinkimo darbotvarkė bei sprendimų priėmimo procedūra.  

18.       Teismas, įvertinęs ieškinio argumentus ir prie ieškinio pridėtus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

19.       Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos sustabdyti 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo dėl valdybos narių išrinkimo galiojimą, nurodo, kad šio prašymo patenkinimas nėra būtina sąlyga užtikrinti galimą būsimo sprendimo vykdymą, t. y. laikinas akcininkų susirinkimo nutarimų stabdymas nėra būtina sąlyga užtikrinanti, kad tik pritaikius prašomą laikinąją priemonę sprendimas galės būti vykdomas (ieškinio patenkinimo atveju).

21.       Pažymėtina, kad net ir taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones – stabdymą atsakovės 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nebus pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, t. y. nebus užtikrintas teismo sprendimo, palankaus ieškovui, įvykdymas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

22.       Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kurio prašo pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimus neteisėtais. Tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovė, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Taigi užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-337-241/2020).

23.       Civilinio proceso normos leidžia taikyti ir prevencines laikinąsias apsaugos priemones, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Ieškovė teigia, kad išrinkta nauja valdyba jau daro žalą bendrovei, kad bendrovę paliko nemažai darbuotojų, kad bendrovė dalyvauja kituose teisminiuose ginčuose, kurie naujos valdybos dėka gali baigtis taikos sutartimi, kad išimta informacija iš darbuotojų elektroninių paštų dėžučių, kad vadovybė likusiems darbuotojams daro spaudimą. Tačiau tokius teiginius patvirtinančių įrodymų ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

24.       Tretieji asmenys A. N. ir V. N. atsikirsdami į šiuo apeliantės argumentus, pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ platinimo ir reklamos skyriaus vedėjos R. J. 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl jos atleidimo iš užimamų pareigų, kurį patenkino iki skundžiamų sprendimų priėmimo buvęs vadovas G. M.. Iš pateikto atsakovės saugos ir ūkio padalinio vadovo V. R. 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo matyti, kad jo atleidimo priežastis įvardijama kaip daugiau kaip du mėnesiai nemokamas darbo užmokestis. Taigi, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina apeliantės argumentų, kad naujai išrinkta atsakovės vadovybė daro žalą atsakovės veiklai. Priešingai, darbuotojai iš darbo išėjo buvusio vadovo vadovavimo laikotarpiu, o kitas darbuotojas išėjo dėl to, kad daugiau kaip du mėnesius atsakovė nemokėjo atlyginimo.

25.       Taigi, byloje nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės akcininkų susirinkimo sprendimo sustabdymą, atsakovei gali kilti neigiami padariniai.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimo vykdymą, pažymi, jog pareikštu ieškinio ieškovė nereiškia materialinio reikalavimo dėl 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

27.       Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, konkrečiai – užtikrina tų reikalavimų įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-493-330/2020). Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1188-790/2018).

28.       Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo minėtų priemonių taikymui. 

29.       Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymo netenkino. Tai sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

31.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338  straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas