Civilinė byla Nr. 2A-984/2014
Proceso Nr. 2-07-3-05683-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 63.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Milašauskių tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-524-368/2013 pagal ieškovo Krone ScanBalt A/S (buvęs pavadinimas A/S ScanBalt Trailer) ieškinį atsakovams Milašauskių tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“, B. M. ir V. M. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 041 934,57 Lt skolos, 7,75 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas su atsakovu Milašauskių TŪB „Žaibas“ 2012 m. gegužės 21 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 518 753 EUR paskolą, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2012 m. gruodžio 1 d. Šalių 2012 m. birželio 21 d. pasirašytu Sutarties papildymu Nr. 1 buvo detalizuota paskolos grąžinimo tvarka, pagal kurią paskolos gavėjas kas mėnesį (nuo birželio) grąžina paskolos davėjui ne mažiau kaip 30 000 EUR (103 584 Lt), o visą likusią negrąžintą paskolą – iki 2012 m. gruodžio 1 d. Ieškovo teigimu, atsakovas nesilaikė nustatytos paskolos grąžinimo tvarkos, todėl 2012 m. rugsėjo 5 d. ir 12 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenzijas dėl visos likusios nesumokėtos paskolos – 318 765,11 EUR grąžinimo. Atsakovas 2012 m. rugsėjo 14 d. pateikė ieškovui raštą, jame nurodė, kad neturėjo galimybių atlikti dviejų mokėjimų, tačiau pažadėjo, jog kitus mokėjimus atliks laiku. Ieškovo teigimu, po šio rašto atsakovas atliko tik du mokėjimus: 2012 m. rugsėjo 19 d. – 12 000 EUR ir 2012 m. rugsėjo 20 d. – 5 000 EUR, todėl likusi negrąžinta paskolos suma yra 301 765,11 EUR (1 041 934,57 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo Milašauskių TŪB „Žaibas“ 1 041 934,57 Lt skolos, 7,75 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; šiam atsakovui neturint pakankamai lėšų, likusios sumos išieškojimą nukreipė solidariai į atsakovų B. M. ir V. M. turtą.
Teismas nustatė, kad Sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, jog paskolą sudaro pagal šalių 2012 m. gegužės 21 d. pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą atsakovui perduotų puspriekabių vertė. Pažymėjo, kad šalys nekelia ginčo dėl Sutarties galiojimo. Paskolos dalyko (puspriekabių vertės) perdavimą atsakovui patvirtina šalių 2012 m. gegužės 21 d. pasirašytas puspriekabių perdavimo-priėmimo aktas. Nurodė, kad atsakovas neneigia aplinkybių, jog buvo pažeista paskolos grąžinimo tvarka. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovui buvo sumokėta daugiau nei šis reikalauja priteisti. Atsakovas, susirašinėdamas su ieškovu, sutiko su reikalaujama sumokėti 318 765,11 EUR likusia negrąžinta paskolos suma. Teismas sprendė, kad kitų atsakovų (Milašauskių TŪB „Žaibas“ narių) prievolė yra solidari, bet už tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jie atsako subsidiariai, todėl pirmiausia prievolė vykdoma iš tikrosios ūkinės bendrijos turto, o jo nesant ar esant nepakankamai iš šios bendrijos narių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Milašauskių TŪB „Žaibas“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą – sumažinti priteistą sumą iki 761 221,55 Lt sumos ir atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus apie apelianto prievolės dydį ieškovui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Nors ieškinys yra grindžiamas paskolos sutartimi, atsižvelgiant į jos turinį ir šalių elgesį, akivaizdu, kad ši sutartis yra ne paskolos, o pirkimo-pardavimo, pagal kurią ieškovas apelianto nuosavybėn perdavė sutartyje nurodytas puspriekabes, o apeliantas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti su ieškovu. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje buvo nurodęs, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo skolos sumą, tačiau teismas šio argumento visiškai nevertino ir, byloje nesant apelianto atsiskaitymo su ieškovu dokumentų, ieškinį tenkino. Apeliantas ir už jį prievolę vykdę tretieji asmenys pagal Sutartį yra sumokėję ieškovui 298 588 EUR sumą. Tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiami rašytiniai įrodymai. Manytina, kad ieškovas apelianto prievolės dydį vienašališkai nustatė pagal ieškovo apeliantui pateiktas sąskaitas už Sutartyje nurodytas puspriekabes, tačiau šiose sąskaitose nurodyta puspriekabių kaina neatitinka šalių Sutartimi sulygtos kainos: Sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad apeliantui perduotinų puspriekabių vertė yra Sutarties 1.1 punkte nurodytas paskolos dydis – 518 753 EUR, o ieškovo apeliantui pateiktose sąskaitose nurodyta bendra puspriekabių buhalterinė vertė yra 669 600 EUR. Ieškovas neturėjo teisės vienašališkai pakeisti puspriekabių kainos, todėl apeliantas neturi pareigos mokėti didesnę kainą nei nurodyta Sutartyje. Įvertinus apelianto prievolės ieškovui pagal Sutartį dydį – 518 753 EUR ir įvykdytos prievolės dydį – 298 588 EUR, darytina išvada, kad apeliantas ieškovui už pagal Sutartį parduotas puspriekabes liko skolingas 220 465 EUR (761 221,55 Lt).
2. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus, kadangi būtinybė juos pateikti atsirado vėliau. Apeliantas pirmosios instancijos teisme dėl blogos turtinės padėties nesinaudojo kvalifikuota advokato pagalba, todėl netinkamai suprato CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo paskirstymo naštą šalims. Manė, kad prievolės dydžio įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Minėta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, jog nesutinka su prašomos priteisti skolos dydžiu, tačiau dėl įrodinėjimo pareigos neteisingo interpretavimo šių rašytinių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neginčijo likusios nesumokėtos paskolos dydžio, nepateikė paskolos grąžinimą patvirtinančių dokumentų, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo nurodytos skolos dydžio pagrįstumu. Ieškovas 2012 m. rugsėjo 5 d. ir 12 d. pretenzijose nurodė apeliantui, kad skolos likutis yra 318 765,11 EUR. Atsakovas atsakyme į pretenzijas nepareiškė prieštaravimų dėl skolos likučio ir nurodė, kad likusią paskolos dalį sumokės Sutarties nustatyta tvarka. Apskaičiuodamas galutinį nesumokėtos paskolos dydį, ieškovas iš 318 765,11 EUR sumos atėmė dviejų po minėtų pretenzijų atsakovo atliktų mokėjimų sumas (12 000 EUR ir 5 000 EUR) ir pareiškė ieškinį dėl 301 765,11 EUR skolos priteisimo. Apeliantui pradėjus ginčyti neapmokėtos paskolos dydį, ieškovas pateikia pagal Sutartį atliktų mokėjimų detalizaciją, iš kurios matyti, kad atsakovas yra grąžinęs ieškovui 216 988 EUR, o likusi neapmokėta paskolos dalis yra 301 765,11 EUR. Po ginčo Sutarties sudarymo, ieškovas ir atsakovas tęsė bendradarbiavimą, todėl ieškovas ir po Sutarties sudarymo gauna mokėjimus iš atsakovo ir trečiųjų asmenų, tačiau šie mokėjimai skirti naujoms sąskaitoms faktūroms apmokėti, o ne skolai pagal Sutartį dengti. Iš visų apelianto nurodytų mokėjimų paskolai dengti ieškovas įskaitė 216 988 EUR. Kiti atsakovo nurodyti trečiųjų asmenų atlikti mokėjimai – 81 600 EUR buvo atlikti kitais pagrindais, nesusijusiais su Sutartimi ir ieškovo nebuvo įskaityti kaip atsakovo paskolos dengimas. Mokėjimo pavedimų pagrindą (kuris nesusijęs su Sutartimi) pagrindžiantys įrodymai pateikiami kartu su šiuo atsiliepimu. Apeliantas sąmoningai klaidina teismą pateikdamas tik trečiųjų asmenų pavedimų kopijas, tačiau nepateikdamas sutarčių ir sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu tretieji asmenys atliko šiuos mokėjimus.
2. Apelianto argumentai dėl netinkamo Sutarties kvalifikavimo atmestini, nes: 1) šalių sudaryta Sutartis atitinka CK 6.870 straipsnyje numatytą paskolos sutarties sampratą, šalys susitarė dėl visų esminių paskolos sutarties sąlygų; 2) aplinkybė, kad šalys susidarė dėl to, kokiu būdu nustatomas paskolos dalyko dydis (puspriekabių vertės piniginė išraiška), nepakeičia Sutarties kvalifikavimo; 3) ieškovas nereikalauja, kad atsakovas apmokėtų kartu su ieškiniu ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras, o reikalauja grąžinti paskolos sumą – 518 753 EUR; 4) atsakovas neginčija nei paskolos dydžio nei paskolos dalyko perdavimo fakto, apeliaciniu skundu ginčijamas tik grąžintos paskolos dalies dydis; 5) Sutartis neatitinka CK 6.305 straipsnyje numatytos pirkimo-pardavimo sutarties sampratos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia ieškovo ir atsakovo Milašauskių TŪB „Žaibas“ 2012 m. gegužės 21 d. sudaryta paskolos sutartimi (toliau – Sutartis) (t. 1, b. l. 57–58). Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad ieškovas suteikia atsakovui 518 753 EUR paskolą, o atsakovas įsipareigoja grąžinti ieškovui tokią pat pinigų sumą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 1.2 punkte apibrėžiama ieškovo atsakovui suteikta paskola – tai atsakovui pagal 2012 m. gegužės 21 d. perdavimo-priėmimo aktą perduotų puspriekabių piniginė vertė. Byloje pateiktas ieškovo ir atsakovo 2012 m. gegužės 21 d. pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad juo ieškovas perdavė, o atsakovas apžiūrėjo ir priėmė nuosavybėn KRONE puspriekabes (jų važiuoklės numeriai nurodyti akte) (t. 2, b. l. 9–10). Pagal Sutarties 2.1 punktą atsakovas ieškovui paskolą grąžina iki 2012 m. gruodžio 1 d. Detalesnė paskolos grąžinimo tvarka šalių buvo nustatyta 2012 m. birželio 21 d. Sutarties papildymu Nr. 1, pagal kurį nuo 2012 m. birželio mėn. atsakovas kas mėnesį grąžina ieškovui ne mažiau kaip po 30 000 EUR, o likusią negrąžintą paskolos dalį – iki 2012 m. gruodžio 1 d. (t. 1, b. l. 81). Iš ieškovo atsakovui pateiktų 2012 m. rugsėjo 5 d. ir 12 d. pretenzijų matyti, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui dviejų minėtame Sutarties papildyme numatytų mėnesinių mokėjimų, todėl ieškovas pareikalavo grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą – 318 765,11 EUR (t. 1, b. l. 63–64). Atsakovas į ieškovo pretenzijas atsakė 2012 m. rugsėjo 14 d. raštu, juo patvirtino, kad neturėjo galimybių atlikti paskutinių dviejų mėnesinių mokėjimų, tačiau pažadėjo toliau laikytis šalių numatytos atsiskaitymo tvarkos (t. 1, b. l. 60). Bylos medžiaga patvirtina, kad po šio rašto atsakovas atliko du mokėjimus: 2012 m. rugsėjo 18 d. – 12 000 EUR ir 2012 m. rugsėjo 19 d. – 5 000 EUR (t. 1, b. l. 61–62). Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašomą priteisti skolos sumą apskaičiavo taip – iš 318 765,11 EUR sumos atėmė dviejų po minėtų pretenzijų atsakovo atliktų mokėjimų sumą (12 000 EUR ir 5 000 EUR) ir pateikė ieškinį dėl 301 765,11 EUR (1 041 934,57 Lt) skolos priteisimo.
Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šalių teisinių santykių neteisingo kvalifikavimo. Apelianto teigimu, tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo, o ne paskolos teisiniai santykiai. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 1.2, 6.156 str.). Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, ir tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 str. 3 d.). Ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų turinys, šalių veiksmai iki sutarties sudarymo ir po jos sudarymo leidžia daryti išvadą, kad ši sutartis turi pirkimo-pardavimo, didmeninio pirkimo-pardavimo ir paskolos sutarčių požymius. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai yra labiau panašūs į pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Šalių paaiškinimai ir bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo ilgą laiką vyksta bendradarbiavimas ieškovui teikiant atsakovui puspriekabes ir atsakovui jas perparduodant kitiems ūkio subjektams. Atsakovas už ieškovo atsakovo nuosavybėn perduotas puspriekabes atsiskaito tiesiogiai su ieškovu arba už atsakovą tai daro tretieji asmenys (t. y. iš atsakovo puspriekabes įsigiję pirkėjai). Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas 2012 m. gegužės 21 d. perdavė atsakovui tos pačios dienos perdavimo-priėmimo akte nurodytas puspriekabes (t. 2, b. l. 9–10). Nepaisant to, kad CK 6.344 straipsnio, reglamentuojančio pirkėjo pareigą sumokėti kainą, 1 dalis leidžia pirkimo-pardavimo sutarties šalims nustatyti terminus, per kuriuos pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą, nagrinėjamu atveju šalys sudarė paskolos sutartį (ir jos papildymą), kuria iš esmės nustatė ieškovo perduotų atsakovui puspriekabių kainą, jos sumokėjimo tvarką ir terminus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisėjų kolegijos išvada neturi įtakos atsakovo pareigai atsiskaityti su ieškovu už atsakovo nuosavybėn perduotas puspriekabes, t. y. nepaisant to, kokia sutartimi šalys įformino susiklosčiusius teisinius santykius, atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui visą šalių sutartą puspriekabių kainą - 518 753 EUR.
Minėta, kad atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenzijas, kuriose buvo nurodytas atsakovo įsiskolinimo dydis (318 765,11 EUR), nepareiškė jokių prieštaravimų. Priešingai, pažadėjo sumokėti visą likusią skolos sumą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas tik užsiminė apie tai, kad ieškovo nurodytas įsiskolinimo dydis yra neteisingas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų (t. y. savo arba trečiųjų asmenų atsakovo vardu atliktų mokėjimų ieškovui pagal Sutartį) nepateikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis nepateikė pirmosios instancijos teismui minėtų įrodymų, priima apelianto pateiktus naujus įrodymus, kurie, apelianto nuomone, patvirtina, kad apeliantas sumokėjo ieškovui pagal Sutartį ne ieškovo nurodytą 216 987,89 EUR sumą, o 298 588 EUR (CPK 314 str.). Vadovaujantis apelianto paskaičiavimais, skolos suma turėtų būti 220 165 EUR (518 753 EUR – 298 588 EUR), o ne 301 765,11 EUR. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto pateiktais naujais įrodymais ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais bei juos pagrindžiančiais pateiktais įrodymais, apelianto skolos likučio paskaičiavimus atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė jo paties ir trečiųjų asmenų už atsakovą ieškovui atliktų mokėjimų dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovui buvo pervesta 298 588 EUR suma. Tačiau ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad atsakovas (tretieji asmenys už atsakovą) pagal Sutartį ieškovui yra sumokėjęs tik 216 988 EUR, todėl likusi nesumokėta skolos dalis yra 301 765 EUR. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovas (tretieji asmenys už atsakovą) ieškovui yra sumokėjęs apeliaciniame skunde nurodytą 298 588 EUR sumą, tačiau dalis šios sumos (81 600 EUR) buvo sumokėta ne pagal Sutartį, o kitais pagrindais, nes ieškovo ir atsakovo bendradarbiavimas nepasiribojo viena Sutartimi ir apelianto nurodyti mokėjimai buvo skirti kitoms sąskaitoms faktūroms apmokėti, o ne skolai pagal Sutartį dengti. Šią poziciją patvirtina ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos sąskaitos faktūros. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai (mokėjimo pavedimai) nepatvirtina skolos pagal Sutartį grąžinimo, nes šie mokėjimo pavedimai atlikti kitais pagrindais, t. y. pagal ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas sąskaitas faktūras, kurios nesusijusios su Sutartimi.
Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). Ieškovas patyrė 4 356 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato kontoros atsakovui teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijų 8.11 punktą, daro išvadą, kad būtinos ir pagrįstos ieškovo išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra 1 500 Lt.
Ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos 315,97 Lt išlaidos už dokumentų, pateiktų kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, vertimą į valstybinę kalbą (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Krone ScanBalt A/S (kodas DK20003286, buveinės adresas Kilen 5, DK-6330, Padborg, Danija) iš atsakovo Milašauskių tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ 1 815,97 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjos | Danguolė Martinavičienė |
| |
| Egidija Tamošiūnienė |
| |
| Dalia Višinskienė |