Administracinė byla Nr. eAS-550-261/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06060-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. S., A. L., S. G. (S. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S., A. L., S. G. (S. G.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. T., D. P. ir M. R., dėl administracinių aktų ir sandorių dalių panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjai L. S., A. L., S. G. (S. G.) (toliau – ir pareiškėjai) 2015 m. gruodžio 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydami:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalį dėl J. R. suformuoto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini);
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 49SK-746(14.49.109);
3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-91 dalį dėl J. R. atkurto nuosavybės teise 1,0407 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini);
4) pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, kurioje M. R., D. P., A. T., M. R. paveldėjo J. R. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
5) pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, kurioje M. R., D. P., A. T. paveldėjo M. R. ¼ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pateiktas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas iki 2016 m. sausio 20 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui: 1) skundą su sukonkretintais ir aiškiai suformuluotais reikalavimais, atitinkančiais ABTĮ 88 straipsnio nuostatas; 2) skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3267-41 arba įrodymus, kad jo gauti negali; 3) įrodymus, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalį dėl J. R. suformuoto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 49SK-746(14.49.109) bei išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtą sprendimą šiuo klausimu.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 20 d. gautas pareiškėjų atstovo paaiškinimas dėl skundo trūkumų šalinimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalį dėl J. R. suformuoto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 49SK-746(14.49.109), o kitą skundo dalį priėmė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-237-146/2016 pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėjai L. S., A. L., S. G. (S. G.), atstovaujami advokato Pauliaus Bružo, 2016 m. balandžio 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, kuriame prašė:
1) atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalies dėl J. R. suformuoto namų valdos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 49SK-746(14.49.109) panaikinimo paduoti;
2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalį dėl J. R. suformuoto namų valdos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini);
3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 49SK-746(14.49.109);
4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-91 dalį dėl J. R. atkurto nuosavybės teise 1,0407 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini);
5) pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, kurioje M. R., D. P., A. T., M. R. paveldėjo J. R. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
6) pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, kurioje M. R., D. P., A. T. paveldėjo M. R. ¼ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Prašydami atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalies ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 49SK-746(14.49.109) panaikinimo paaiškino, kad apie šių aktų priėmimą sužinojo tik iš 2015 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. 49SF-2048-(14.49.104), kurį gavo 2015 m. lapkričio 25 d., o aktų turinys tapo žinomas tik VĮ Registrų centrui juos pateikus – 2015 m. gruodžio 14 d. Formaliai skaičiuojant nuo aktų priėmimo dienos terminas jiems skųsti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes apie tai, kad jie pažeidžia pareiškėjų teises tapo žinoma tik 2015 m. lapkričio 25 d., o į teismą kreipėsi per 30 dienų nuo šios datos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą.
Teismas nustatė, kad ginčijama Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalimi suformuotas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 49SK-746(14.49.109) patvirtinti šio žemės sklypo nustatyti kadastro duomenys (suformuotas žemės sklypas) ir nustatytas servitutas. Pareiškėjai teigia, kad apie šiuos aktus sužinojo tik 2015 m. lapkričio 25 d., kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 49SF-2048-(14.49.104). Iš skundo turinio ir teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 49SF-2048-(14.49.104) buvo atsakyta į pareiškėjų 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymus sudaryti komisiją dėl sklypo ribų ir ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo ir esant reikalui šias ribas ir plotą patikslinti, o likusį plotą grąžinti visiems pretendentams bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šios faktinės aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad apie skundžiamus aktus ir jų turinį pareiškėjams vėliausiai buvo žinoma jau kreipiantis į NŽT Vilniaus miesto skyrių – atitinkamai 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. Pareiškėjai pirmą kartą į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 28 d., patikslintą skundą pateikė 2016 m. balandžio 8 d., t. y. praleidę skundo padavimo terminą. Tai, kad pareiškėjai skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalies ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 49SK-746(14.49.109) apskundimo yra praleidę, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi.
Teismas su pareiškėjų argumentais, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nesutiko. Pareiškėjų nurodyta termino praleidimo priežastis, kad apie ginčijamus aktus sužinojo tik 2015 m. lapkričio 25 d. yra paneigta bylos duomenimis, o būtent, kaip minėta, apie skundžiamus aktus ir jų turinį pareiškėjams vėliausiai buvo žinoma jau kreipiantis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalies ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 49SK-746(14.49.109) panaikinimo ir atsisakytina šią patikslinto skundo dalį priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).
Teismas pažymėjo, kad teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi jau yra priimta nagrinėti pareiškėjų skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-91 dalį dėl J. R. atkurto nuosavybės teise 1,0407 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, kurioje M. R., D. P., A. T., M. R. paveldėjo J. R. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, kurioje M. R., D. P., A. T. paveldėjo M. R. ¼ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Patikslinto skundo antrasis ir trečiasis reikalavimai yra identiški priimtiems nagrinėti, todėl teismas atsisakė juos priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.).
III.
Pareiškėjai elektroninių ryšių priemonėmis padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalies ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 49SK-746(14.49.109) panaikinimo paduoti ir perduoti patikslinto skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad pareiškėjams rašant 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. raštus tebuvo žinoma aplinkybė, kad J. R. buvo suformuotas per didelis namų valdos žemės sklypas, tačiau nebuvo žinoma, kokiais konkrečiai aktais tai padaryta, o juo labiau, šių aktų turinys. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys dokumentai būtent patvirtina aplinkybę, jog apie skundžiamus aktus pareiškėjai sužinojo tik iš 2015 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. 49SF-2048(14.49.104.), kuris buvo gautas 2015 m. lapkričio 25 d., o pats aktų turinys tapo žinomu tik VĮ Registrų centrui juos pateiktus, t. y. 2015 m. gruodžio 14 d.
Pažymi, jog net jei manytume, kad pareiškėjams buvo žinoma apie šiuos aktus nuo teismo nurodomų datų, tai pareiškėjams tuo metu neprasidėjo termino eiga šiems aktams skųsti teismui. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Taigi, pareiškėjai 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. raštais ir kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį, Vilniaus miesto skyrių, kad būtų patikslintas namų valdos žemės sklypo ribos ir plotas, taigi veikė pagal įstatymo nuostatas, pasinaudodami ginčo sprendimo neteismine tvarka, skusdami tinkamam subjektui, o ne tiesiogiai teismui. Prievolė pareiškėjams skųsti ginčijamus administracinius aktus tiesiogiai teismui atsirado tik po to, kai pareiškėjų skundus išnagrinėjo teritorinis padalinys, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto skyriaus rašto Nr. 49SF-2048(14.49.104.) gavimo (2015 m. lapkričio 25 d.), kai buvo sužinota, jog J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę. Tokią išvadą šioje byloje patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2016 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-237-146/2016 nurodęs, jog vienas iš pareiškėjų reikalavimų yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-91 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. R.“ dalies panaikinimo, ir jis yra nagrinėtinas tiesiogiai teisme, tad kiti pareikšti reikalavimai dėl įsakymo ir sprendimo dalių panaikinimo ir visi kiti skundo reikalavimai yra glaudžiai susijęs tarpusavyje ir vadovaujantis prioriteto, teisingumo ir protingumo principais, neskaidant ginčo, turėtų būti nagrinėjami teisme kartu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-684/2009). Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi konstatavo termino praleidimą, tačiau teismas termino praleidimą konstatavo tik formaliai, t. y. atsižvelgdamas į skundžiamų aktų priėmimo dieną. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad galimybė ir prievolė aktus skųsti tiesiogiai teismui atsirado tik po 2015 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. 49SF-2048(14.49.104.) gavimo (2015 m. lapkričio 25 d.), pirminis skundas teismui pateiktas 2015 m. gruodžio 28 d. (nuo 24 d. iki 27 d. buvo nedarbo dienos) laikytina, kad terminas skundui paduoti yra atnaujintinas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmasis pareiškėjų skundas buvo paduotas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dar 2013 m. gruodžio 17 d., kai J. R. dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės ir skundas galėjo būti nagrinėjamas kita tvarka – skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, po to teismui. Tačiau skundas buvo išnagrinėtas tik po dviejų metų – 2015 m. lapkričio 19 d. Todėl teismo nutartis neatnaujinti skundo padavimo administraciniams aktams ginčyti termino prieštarauja elementariem teisingumo ir protingumo principams, kai valstybės institucijos vilkinimu spręsti asmenų skundus vėliau remiamasi kaip priežastimi nepriimti skundui dėl neva nepateisinamai praleisto termino.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti patikslinto skundo dalį (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Kita nutarties dalis, kuria patikslinto skundo dalis atsisakyta priimti, kadangi teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.), neskundžiama, todėl dėl jos nepasisakoma.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį, nurodė, kad pareiškėjai pirmą kartą į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalies ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 49SK-746(14.49.109) panaikinimo kreipėsi 2015 m. gruodžio 28 d., patikslintą skundą pateikė 2016 m. balandžio 8 d., t. y. praleidę skundo padavimo terminą. Teismas pripažino, jog apie skundžiamus aktus ir jų turinį pareiškėjams vėliausiai buvo žinoma jau kreipiantis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių – atitinkamai 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d., prašant sudaryti komisiją dėl sklypo ribų ir ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo ir esant reikalui šias ribas ir plotą patikslinti, o likusį plotą grąžinti visiems pretendentams bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir pareiškėjų nurodytą termino praleidimo priežastį, kad apie ginčijamus aktus jie sužinojo tik 2015 m. lapkričio 25 d., gavę Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 49SF-2048(14.49.104.), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymus sudaryti komisiją įvertinti namų valdos (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas ir esant reikalui šias ribas ir plotą patikslinti, o likusį plotą grąžinti visiems pretendentams bendrojoje dalinėje nuosavybėje, laikė nesvarbia.
Pareiškėjai, nesutikdami su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad rašydami 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymus, žinojo tik aplinkybę, kad J. R. buvo suformuotas per didelis namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo žinoma, kokiais konkrečiai aktais tai padaryta, o juo labiau, šių aktų turinys. Apie skundžiamus aktus pareiškėjai sužinojo tik iš 2015 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. 49SF-2048(14.49.104.), kuris buvo gautas 2015 m. lapkričio 25 d., o pats aktų turinys tapo žinomas tik VĮ Registrų centrui juos pateiktus, t. y. 2015 m. gruodžio 14 d. Taip pat nurodo, kad tuo metu, kai buvo paduoti 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymai, pareiškėjams neprasidėjo termino eiga šioje byloje ginčijamiems aktams skųsti teismui. Atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, pareiškėjai 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. raštais ir kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį, Vilniaus miesto skyrių, kad būtų patikslintas namų valdos žemės sklypo ribos ir plotas, taigi, veikė pagal įstatymo nuostatas, pasinaudodami ginčo sprendimu neteismine tvarka, skųsdami tinkamam subjektui, o ne tiesiogiai teismui. Prievolė pareiškėjams skųsti ginčijamus administracinius aktus tiesiogiai teismui atsirado tik po to, kai pareiškėjų skundus išnagrinėjo teritorinis padalinys, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto skyriaus rašto Nr. 49SF-2048(14.49.104.) gavimo (2015 m. lapkričio 25 d.), kai buvo sužinota, jog J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi konstatavo termino praleidimą, tačiau teismas termino praleidimą konstatavo tik formaliai, t. y. atsižvelgdamas į skundžiamų aktų priėmimo dieną. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad galimybė ir prievolė aktus skųsti tiesiogiai teismui atsirado tik po 2015 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. 49SF-2048(14.49.104.) gavimo (2015 m. lapkričio 25 d.), pirminis skundas teismui pateiktas 2015 m. gruodžio 28 d., todėl laikytina, kad terminas skundui paduoti yra atnaujintinas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjų argumentais nesutinka. Pirmiausia, atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad pareiškėjų kreipimaisi 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. raštais į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį, Vilniaus miesto skyrių, nelaikytini pasinaudojimu ginčo sprendimu neteismine tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 3267-41 (jo dalis) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 49SK-746(14.49.109), vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013), skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau ne Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui. Pareiškėjų 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymai, pirmiausia, buvo adresuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (jo vadovui), ir antra, šie prašymai buvo pareikti prašant ne panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3267-41 (jo dalį) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 49SK-746(14.49.109), nes, anot pareiškėjų, pateikdami šiuo prašymus jie dar nežinojo apie minėtų skundžiamų sprendimų egzistavimą, tačiau sudaryti komisiją įvertinti namų valdos (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas ir esant reikalui šias ribas ir plotą patikslinti, o likusį plotą grąžinti visiems pretendentams bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-237-146/2016 visiškai pagrįstai pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 49SF-2048-(14.49.104), atsakant pareiškėjams į jų 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymus, yra ne pasinaudojimo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka dokumentas, o sprendimas dėl 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymų sudaryti komisiją sklypo ribų ir ploto patikrinimui, juo labiau, kad pačiame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 49SF-2048-(14.49.104) nurodoma, jog jis skundžiamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Vadinasi, pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 (jo dalies) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 49SK-746(14.49.109) apskundimui nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje.
Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-237-146/2016 pripažino, kad pareiškėjai pagrįstai nurodė, jog tuo atveju, kai vienas iš reikalavimų nagrinėtinas tiesiogiai teisme (šiuo atveju toks reikalavimas yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-91 panaikinimo), kiti glaudžiai susiję reikalavimai taip pat nagrinėtini teisme. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nenustatė kliūčių pareiškėjų reikalavimų dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalies ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 49SK-746(14.49.109) panaikinimo priėmimui nagrinėti teisme. Vadinasi, šiuo atveju neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi pripažinta, jog pareiškėjų nepasinaudojimas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nekliudo jiems kreiptis tiesiogiai į teismą prašant panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalį ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 49SK-746(14.49.109). Tokiu atveju, šių sprendimų apskundimui taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo padavimo terminas – vieno mėnesio nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčijami Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 3267-41 ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 49SK-746(14.49.109) priimti ne pareiškėjų atžvilgiu, jie jiems neturėjo būti įteikti, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), tokiais atvejais skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Šiuo atveju pareiškėjai tvirtina, jog jie apie skundžiamus aktus sužinojo, kai gavo (2015 m. lapkričio 25 d.) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 49SF-2048(14.49.104.), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymus sudaryti komisiją įvertinti namų valdos (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas ir esant reikalui šias ribas ir plotą patikslinti, o likusį plotą grąžinti visiems pretendentams bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Kaip matyti iš šio Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus rašto, jame nurodyta, kad žemės sklypas Nr. 1989, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas pagal Vilniaus miesto kadastro vietovės Upytės kaimo žemės reformos patikslintą projektą, kuris patvirtintas tuometinės Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m balandžio 27 d. įsakymu Nr. 49SK-746-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo Nr. 1989, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ patvirtinti minėto sklypo (duomenys neskelbtini), nustatyti kadastro duomenys bei servitutas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 49S-91 į šį žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra pil. J. R.. Pagal VĮ Registrų centro išrašą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko minėtas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, į tai kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jo duomenys nenuginčyti teismine tvarka bei vadovaujantis pirmiau nurodytais teisės aktais pareiškėjų prašymas „sudaryti Vilniaus miesto skyriaus komisiją, įvertinti namų valdos plotą ir ribas ir esant reikalui patikslinti šios namų valdos žemės sklypo ribas ir plotą, o likusį plotą atitinkamai grąžinti visiems pretendentams bendrojoje dalinėje nuosavybėje“, netenkintas.
Pareiškėjai teigia, kad būtent šiame rašte buvo išvardyti visi jų skundžiami administraciniai aktai bei buvo sužinota, jog J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apie skundžiamus aktus ir jų turinį pareiškėjams vėliausiai buvo žinoma jau kreipiantis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių – atitinkamai 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d., prašant sudaryti komisiją dėl sklypo ribų ir ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo ir esant reikalui šias ribas ir plotą patikslinti, o likusį plotą grąžinti visiems pretendentams bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kaip matyti iš pareiškėjų 2013 m. gruodžio 17 d. prašymo NŽT Vilniaus miesto skyriui, prašydami sugrąžinti natūra nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusių savininkų M. ir K. R., esančią Upytės kaime (išskirstytas į vienkiemius kaimas) Pilaitės seniūnijoje Vilniaus mieste, bendroje dalinėje nuosavybėje, pareiškėjai kartu atkreipė dėmesį į tai, kad pil. J. R. buvo suformuota byla namų valdai (1,0407 ha žemės plotas), esančiai (duomenys neskelbtini) (buvusių savininkų M. ir K. R. žemėvaldoje) atkurti. Taip pat 2015 m. liepos 24 d. prašyme pareiškėjai pakartojo tas pačias aplinkybes. Vadinasi, pareiškėjai tiek pateikdami 2013 m. gruodžio 17 d. prašymą, tiek pateikdami 2015 m. liepos 24 d. prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, kaip patys nurodo, žinojo aplinkybę, kad J. R. buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), be to, kaip matyti iš šių prašymų, jie taip pat žinojo, kad žemės sklypas J. R. buvo suformuotas nuosavybės teisėms į šį žemės sklypą atkurti. Taip pat galima suprasti, kad pareiškėjai tuo metu ir dabar taip pat kartu su J. R. bei kitais trečiaisiais asmenimis pretenduoja į atitinkamą šio sklypo dalį, o jų 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymai Nacionalinei žemės tarnybai sudaryti komisiją namų valdos žemė sklypo ploto ir ribų įvertinimui turėjo tikslą išsiaiškinti tokią galimybę. Taigi, pareiškėjai jau kreipimosi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių metu (2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d.) žinojo arba turėjo žinoti, kad J. R. buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir kad šis žemės sklypas J. R. buvo suformuotas nuosavybės teisėms į jį atkurti, t. y. žinojo skundžiamais sprendimais nustatytas teises ir pareigas. Tai, kad pareiškėjams nebuvo žinoma, kokiais konkrečiai aktais tai padaryta, ir jie neturėjo pačių šių aktų, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjai nežinojo apie skundžiamų sprendimų (Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m balandžio 27 d. įsakymo Nr. 49SK-746-(14.49.109)) priėmimą. Pačių skundžiamų aktų (jų kopijų) neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, kadangi ABTĮ bei teismų praktika sužinojimą apie skundžiamą aktą sieja su informacijos apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus prieinamumu ne tik tiesiogiai iš tokio akto teksto, tačiau ir kitokiais būdais. Be to, neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui (ABTĮ 23, 24, 33, 37, 68 str.).
Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, spręstina, jog pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 dalies ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 49SK-746(14.49.109) panaikinimo padavimo teismui terminą. Tai taip pat nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartyje.
Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1?7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodo vienintelę aplinkybę, kad galimybė ir prievolė aktus skųsti tiesiogiai teismui atsirado tik po Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. 49SF-2048(14.49.104.) gavimo (2015 m. lapkričio 25 d.). Tačiau, dėl anksčiau minėtų argumentų, šis raštas (jo gavimo momentas) negali būti laikomas nei skundo padavimo termino skaičiavimo pradžia, nei, juo labiau, svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi. Kitų aplinkybių, pagrindžiančių praleisto skundo padavimo termino atnaujinimą svarbiomis priežastimis, pareiškėjai nei patikslintame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėjai praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas pagrįstai neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjų patikslintą skundą. Dėl šios priežasties naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjų L. S., A. L., S. G. (S. G.) atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė