Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-370-267-2015].docx
Bylos nr.: 2S-370-267/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 167371234 išvadą duodanti institucija
SEB bankas 112021238 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas):
Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Pareiškimų dėl nušalinimų pateikimo ir išsprendimo tvarka, šių pareiškimų patenkinimo teisiniai padariniai
Bylinėjimosi išlaidos:
Žyminis mokestis:
Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai

Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. 2S-370-267/2015

 

  Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01130-2014-8

 

Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.

(S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. kovo 16 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1565-721/2014 pagal ieškovės L. V. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo bei pagal atsakovo R. V. priešieškinį, išvadą teikianti institucija –Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo AB SEB bankas.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti jos santuoką su atsakovu R. V. dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą pagal jos siūlomą projektą. 2014-12-19 teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nušalinti atsakovą R. V. nuo santuokinio turto tvarkymo – vadovavimo R. V. įmonei GIRIUMONAS, paskiriant ją vadovauti šiai įmonei iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje bei areštuoti visą R. V. įmonės GIRIUMONAS kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; pinigines lėšas įmonės kasoje, bankų sąskaitose, pas trečiuosius asmenis, pinigines lėšas, esančias pas įmonės materialiai atsakingus asmenis, leidžiant daryti įmonei atsiskaitymus su įmonės darbuotojais (darbo užmokestis), mokėti privalomus mokesčius valstybei, bei mokėti įmonei vadovaujančiam asmeniui darbo užmokestį, tačiau ne didesnį kaip 1500 Lt per mėnesį. Nurodė, jog atsakovui toliau vadovaujant įmonei, jos skolos didėja ir susidariusi visa eilė kreditorių su didžiuliais kreditoriniais reikalavimais. Dėl netinkamo vadovavimo įmonei yra reali grėsmė, jog dalintinas turtas ženkliai sumažės arba bus visiškai prarastas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Pirmosios instancijos teismas 2014-12-19 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – areštavo R. V. įmonei GIRIUMONAS priklausantį nekilnojamąjį ar (ir) kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Areštavus pinigines lėšas, leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetais bei darbuotojais, kitą dalį prašymo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pridėtus rašytinius įrodymus ieškovė kol kas nepagrindė reiškiamo reikalavimo nušalinti atsakovą nuo R. V. įmonės GIRIUMONAS turto tvarkymo ir vadovavimo. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, būtina tenkinti ieškovės prašymą areštuoti R. V. įmonės GIRIUMONAS kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Teismas taip pat pažymėjo, kad areštavus juridinio asmens pinigines lėšas bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta juridinio asmens ūkinė veikla, todėl nurodė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir kitas ilgalaikis materialusis turtas, o tik nesant ar esant nepakankamai reikalavimui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuotinos jo piniginės lėšos, esančios kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, grynieji pinigai kasoje.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

 

Atskiruoju skundu ieškovė L. V. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-12-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nušalinti atsakovą R. V. nuo turto tvarkymo – vadovavimo R. V. įmonei GIRIUMONAS, paskiriant L. V. vadovauti šiai įmonei iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje; areštuoti visą R. V. įmonės GIRIUMONAS kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; pinigines lėšas įmonės kasoje, bankų sąskaitose, pas trečiuosius asmenis, pinigines lėšas esančias pas įmonės materialiai atsakingus asmenis, leidžiant daryti įmonei atsiskaitymus su įmonės darbuotojais (darbo užmokestis), mokėti privalomus mokesčius valstybei, bei mokėti įmonei vadovaujančiam asmeniui darbo užmokestį, tačiau ne didesnį kaip 1500 Lt per mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantė mano, kad teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pridėti rašytiniai įrodymai kol kas nepagrindė reiškiamo reikalavimo nušalinti sutuoktinį nuo įmonės vadovavimo, nėra tinkamas teismo nutarties motyvavimas, kadangi ne ieškinyje ieškovė nurodė motyvus dėl sutuoktinio nušalinimo, o pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prie kurio teigia pridėjusi įrodymus, gautus iš FNTT kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo. Nurodo, kad ieškovės pateikti teismui duomenys ir byloje esantys rašytiniai įrodymai apie įmonės sunkią būklę, kuri staiga atsirado pradėjus skyrybų bylą teisme, pagrindžia aplinkybes, jog sutuoktinis netinkamai ir nuostolingai valdo įmonę, dėl ko teismas turėjo tenkinti prašymą dėl jo nušalinimo nuo įmonės valdymo.
  2. Ieškovė nurodo, kad sutuoktinio teigimu, įmonė neturi jokių užsakymų, veiklos nevykdo, tačiau joje dirba iki 7 darbuotojų. Šios aplinkybės rodo, kad užsakymų yra, nes 7 darbuotojai laikomi įmonėje, tačiau viskas vykdoma nelegaliai, slepiant užsakymus ir atliktus darbus. Visais atvejais, į bylą pateikti duomenys rodo visišką įmonės staigų nuopolį, nuostolius, kuo remiasi ir sutuoktinis, atsisakydamas teikti savo vaikams priteistą laikiną išlaikymą. Dėl to, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai motyvuoti nutarties dalį dėl sutuoktinio nušalinimo, bei nušalinti jį nuo įmonės vadovavimo.
  3. Ieškovė taip pat teigia, kad teismas nutartyje nurodė, jog pirmiausia areštuojamas atsakovo nekilnojamasis ir kitas ilgalaikis turtas, o tik nesant ar esant nepakankamai reikalavimui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuotinos jo piniginės lėšos, esančios kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, grynieji pinigai kasoje. Apeliantė nesupranta tokios teismo padarytos išvados, nes nagrinėjamu atveju ieškiniu nėra prašoma priteisti konkreti suma, dėl kurios teismas turėtų areštuoti nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – pinigines lėšas. Byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės turto padalijimo ir buvo prašoma areštuoti visą mūsų įmonės turtą, kad atsakovas jo nepaslėptų.
  4. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl prašyme nurodyto reikalavimo areštuoti pinigines lėšas, esančias pas įmonės materialiai atsakingus asmenis, nes įmonės pinigai yra išimami per avansines apyskaitas (tai daro sutuoktinis). Nurodo, kad būtina areštuoti įmonės visą turtą, kad sutuoktinis jo nepaslėptų, o ne dalį jo – esamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas R. V. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas sutiko su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-12-19 nutartimi, kadangi neketino nuostolingai parduoti, perleisti, iššvaistyti ar kitokiu būdu sumažinti įmonės turtą, sumažinti įmonės vertę. Taip pat nurodo, kad įmonės gaunamos pajamos ir užsakymų kiekis sumažėjo jau 2009 m., o veikla tapo nuostolinga 2013 m., todėl teigia, kad tai nėra susiję su įmonės valdymu pastaruoju laikotarpiu, juo labiau kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo netinkamą vadovavimą įmonei.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo santuokos nutraukimo byloje sutuoktinių turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė teismo nušalinti atsakovą R. V. nuo santuokinio turto tvarkymo – nuo vadovavimo R. V. įmonei GIRIUMONAS, paskiriant ieškovę vadovauti šiai įmonei iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje bei areštuoti visą R. V. įmonės GIRIUMONAS kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; pinigines lėšas įmonės kasoje, bankų sąskaitose, pas trečiuosius asmenis, pinigines lėšas esančias pas įmonės materialiai atsakingus asmenis, leidžiant daryti įmonei atsiskaitymus su įmonės darbuotojais (darbo užmokestis), mokėti privalomus mokesčius valstybei, bei mokėti įmonei vadovaujančiam asmeniui darbo užmokestį, tačiau ne didesnį kaip 1500 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir areštavo R. V. įmonei GIRIUMONAS priklausantį nekilnojamąjį ar (ir) kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, o areštavus pinigines lėšas, leido iš jų atsiskaityti su valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetais bei darbuotojais. Apeliantė su tokia teismo nutartimi nesutinka ir siekia, kad jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų patenkintas visiškai. Esminiu atskirojo skundo argumentu nurodo tai, kad jos sutuoktinis blogina įmonės finansinę padėtį, siekdamas sumažinti santuokoje įgyto ir dalintino turto vertę, nurodo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, kas, ieškovės manymu, įrodo jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su vienu iš apeliantės atskirojo skundo argumentu dėl įmonės piniginių lėšų arešto. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas nutarties motyvuojamoje dalyje, pasisakydamas dėl įmonės piniginių lėšų arešto, nurodė, kad areštavus juridinio asmens pinigines lėšas bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta juridinio asmens ūkinė veikla, todėl nurodė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir kitas ilgalaikis materialusis turtas, o tik nesant ar esant nepakankamai reikalavimui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuotinos jo piniginės lėšos, esančios kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, grynieji pinigai kasoje. Kaip teisingai nurodo ir ieškovė, šioje byloje ji nereiškė pinginio reikalavimo R. V. įmonei GIRIUMONAS ir siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus nebuvo prašoma areštuoti konkretaus dydžio R. V. įmonės GIRIUMONAS turtą, todėl minėti teismo motyvais nėra pagrįsti ir teisėti. Vis dėlto, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies, teismas iš esmės areštavo visą R. V. įmonės GIRIUMONAS turtą, įskaitant ir visas pingines lėšas, leisdamas šias lėšas naudoti atsiskaitymams su valstybe, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetu bei darbuotojais. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nutarties dalyje klausimą R. V. įmonės GIRIUMONAS piniginių lėšų arešto išsprendė teisingai, taip patenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimus, susijusius su viso R. V. įmonės GIRIUMONAS turto areštu. Nors apeliantė nurodo, kad teismas nepasisakė dėl prašyme nurodyto reikalavimo areštuoti pinigines lėšas, esančias pas įmonės materialiai atsakingus asmenis, kadangi, pasak ieškovės, būtina areštuoti visą įmonės turtą, pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartimi ir yra areštuotas visas R. V. įmonės GIRIUMONAS turtas, todėl toks ieškovės prašymas laikytinas pertekliniu, nes antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl turto arešto ir siekdamas surasti bei aprašyti visą įmonės turtą, turės teisę imtis visų CPK numatytų vykdymo proceso veiksmų, įskaitant ir įmonės turto, esančio pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumų ir kitokio turto, priklausančio įmonei iš kitų asmenų, areštą (CPK 688 str.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 straipsnis).

Konkrečioje byloje gali būti taikoma tik tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Taikoma laikinoji apsaugos priemonė turi maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovui nepadaryti nuostolių arba nuostoliai turi būti minimalūs. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeistų ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo principus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo  turinį ir bylos medžiagą konstatuoja, kad ieškovė nenurodė ir teismas nenustatė jokių pagrįstų prielaidų laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiai atsakovo R. V. nušalinimo nuo įmonės valdymo, taikymo būtinumui ir, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils reali grėsmė. Nors ieškovė nurodo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui yra pareikšti įtarimai, priešingai, byloje yra 2014-12-08 Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime nėra pareikštas. Be to, vien ta aplinkybė, kad įmonė patyrė nuostolių, nepreziumuoja atsakovo neteisėtų veiksmų ir sąlygų jo nušalinimui nuo įmonės valdymo buvimo. Šiuo atveju būtent ieškovė privalo įrodyti atsakovo neteisėtus ar netinkamus veiksmus valdant įmonę, lemiančius bylos šalių turto mažėjimą, tačiau leistinų įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, byloje nėra, ieškovės prašymas iš esmės grindžiamas tik ieškovės nepagrįstomis prielaidomis ir subjektyviais vertinimais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas neskundė nutarties dalies, kuria areštuotas įmonės turtas, nurodydamas, kad su tokia nutartimi sutinka, kadangi neketina perleisti ar slėpti įmonės turtą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo konkrečiu atveju yra areštuotas visas įmonės turtas, realios grėsmės santuokoje įgyto turto vertės sumažėjimui iš esmės nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas ginčas dėl įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo, šioje byloje nenagrinėjamas ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, todėl byloje sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nėra jokio pagrindo taikyti su ieškinio materialiniu reikalavimu nesusijusių laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

                

n u t a r i a:

             

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                                                        Danutė Burbulienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 688 str. Išieškojimo nukreipimas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų