Civilinė byla Nr.2A-1324-392/2015

(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23674-2013-7)

              Procesinio sprendimo kategorija: 22.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. bei UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. ir A. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3411-392/2014 pagal pagal ieškovo UAB „BNA GRUPĖ“ ieškinį atsakovams A. V. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys pagal ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. Z., A. Z., dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo bei pagal atsakovo A. V. priešieškinį ieškovui UAB „BNA GRUPĖ“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. Z. ir A. Z., trečiasis asmuo pagal priešieškinį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo niekine dalyje ir žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys pagal ieškinį ir priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir M. J.,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas UAB „BNA GRUPĖ“ 2010-12-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. V. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašė 1. pripažinti neteisėtais atsakovo A. V. atliktus adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus; 2. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gegužės 4 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-980 dėl rekonstruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti; 3. įpareigoti atsakovą A. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pažeidžiančią ieškovo valdomo sklypo, esančio  (duomenys neskelbtini), ribas (I t., b.l. 12-16).   Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, o žemės sklypu, kuriame yra šios patalpos, ieškovas disponuoja nuomininko teisėmis. Kaimyniniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pastatas, kurio tam tikrą dalį sudaro gyvenamosios patalpos. Gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), kurių savininkas yra A. V., buvo rekonstruotos. Ieškovui 2010 m. spalio mėnesį pastebėjus, kad A. V. buto rekonstrukcija galimai pažeidžia ieškovo valdomo žemės sklypo ribas, ieškovas 2010 m. kreipėsi į UAB „Aropolis“ dėl geodezinių matavimų atlikimo (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad A. V. buto rekonstrukcija pažeidžia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, tuo pačiu ir ieškovo teises ir interesus. Pažeidimas pasireiškia tuo, kad po rekonstrukcijos atsakovo buto siena ties taškais S3 ir S5 yra įsiskverbusi į ieškovo valdomą sklypą atitinkamai 0,45 m. ir 0,5 m. Atsakovas A. V. neturi jokių teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes šį žemės sklypą nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, kuri šį turtą valdyti patikėjimo teise perdavė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o žemės sklypą valdo ir juo naudojasi ieškovas. Atsakovas A. V. neturi teisės naudotis ir disponuoti rekonstruotu butu, o svetimame žemės sklype esanti atsakovo buto dalis turi būti nugriauta.

Atsakovas A. V. 2011-03-24 pareiškė priešieškinį ieškovui UAB „BNA GRUPĖ“,  Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. Z., A. Z., kurio teismo prašo 1. pripažinti niekine ir negaliojančia tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „BNA GRUPĖ“ 2003 m. kovo 19 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.01/2003-26806 dalyje dėl 5 kv.m. bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos; 2. nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribą ties gretima namų valda (duomenys neskelbtini) taip: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba ties gretima namų valda (duomenys neskelbtini) sutampa su pastatų 2A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), siena.    Priešieškinyje nurodė, kad jis nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pastate, kuris yra valstybinės žemės sklype. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), turi būti suformuotas toks žemės sklypas, kuris reikalingas šiame sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Tai reiškia, kad ieškovui UAB „BNA GRUPĖ“ neteisėtai buvo išnuomota žemės sklypo dalis, kuri yra užstatyta adresu (duomenys neskelbtini), esančiu pastatu 2A1p.  UAB „BNA GRUPĖ“ yra išnuomota 5 kv.m. žemės sklypo dalis, kuri reikalinga pastatui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba nustatyta ir per kitą (duomenys neskelbtini), pastatą, t.y. ši riba eina per 0,48 kv.m. ploto pastato, plane pažymėto 1A3p, dalį. Tuo tarpu 0,73 kv.m. ploto UAB „BNA GRUPĖ“ priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2A2p, dalį kerta nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba ir šis pastatas įsiterpia į namų valdą (duomenys neskelbtini). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.). Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos tvarką nustatančios teisės normos yra imperatyvios, todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant šią tvarką, yra niekiniai. Valstybinė žemė, reikalinga joje esančių statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį, ne aukciono tvarka gali būti išnuomota tik šių statinių savininkui (naudotojui). Ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis dalyje prieštarauja Žemės įstatymo 22 straipsnio 3 daliai bei Taisyklių 2.5 punktui ir 29.2 punktui, todėl pripažintina niekine ir negaliojančia. Turi būti nustatyta tiksli žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba, nes šiuo metu riba eina ne tik per dviejų (duomenys neskelbtini), statinių ribas, bet ir per UAB „BNA grupė“ pastato sieną. Pagal CK 4.45 str. 1 d., teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad kadastro žemėlapyje žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas neteisingai ir jų ribos visiškai neatitinka žemės sklypų naudotojų naudojamų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą bei istorinius žemės sklypų formavimo dokumentus. Faktiškai sklypų riba turi eiti ties pastato 2A1p (duomenys neskelbtini) pietine siena ir jos nekirsti. Bendra sklypų riba taip pat turėtų eiti ties pietine (duomenys neskelbtini) esančio  statinio, plane pažymėto 1A3p, siena. Esami žemės sklypo ribas nustatantys dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems. Netinkamas, neteisingas žemės sklypų ribų nustatymas/fiksavimas iš esmės pažeidžia A. V. interesus, todėl jis turi pagrindą pagal CK 4.45 str. teismine tvarka reikalauti nustatyti žemės sklypo ribas.   

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškovo reikalavimu panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-05-04 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)11.4-980 nesutiko. Nurodė, kad aktas galėtų būti panaikintas, jeigu būtų nustatyta, kad statinys pastatytas ne pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pastatytas ne pagal statinio projektą, jeigu statinys neatitinka Statybos įstatymo nustatytų esminių statinio reikalavimų bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Ieškovas nenurodė nei vieno pažeidimo, leidžiančio konstatuoti, kad buto rekonstrukcija atlikta ne pagal parengtą buto rekonstrukcijos techninį projektą bei atsakovui išduotą statybos leidimą, todėl laikytina, kad aktas išduotas nepažeidžiant Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti nustatytas vieno mėnesio senaties terminas. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Priešieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui 2011-02-25 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad  Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog statytojo teisė realizuojama, kai 1) turimas žemės sklypas, įsigytas nuosavybės teise, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; 2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; 3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Suformuotoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje nėra duomenų apie atsakovo statinio projektą ar gautą leidimą statyti šiame žemės sklype. Prašė ieškinį tenkinti. Dėl priešieškinio nurodė, kad su juo nesutinka. Vilniaus apskrities viršininko 2002-12-04 įsakymas dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo priimtas vadovaujantis LR CK 1.109 str., 6.546 str., LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr.205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos ir remiantis Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr.1055V. Užstatyti žemės sklypai gali būti parduodami (išnuomojami) tik šiuose sklypuose esančių statinių savininkams pagal statinių tiesioginę paskirtį eksploatuoti. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra pastatų, kurie nuosavybės teise priklausytų A. V.. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ginčijama sutartis sudaryta teisėtai ir negali būti nuginčyta.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad ne teismas, bet Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius turi nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą. Sklypas bus formuojamas atsižvelgiant į gretimus teisėtai ir pagrįstai suformuotus sklypus. Atsakovas A. V. žinojo apie Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, tačiau šio sprendimo neginčijo per nustatytą vieno mėnesio terminą. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebuvo tokios konfigūracijos pastato 2A1p, koks yra dabar. Atsakovo A. V. buto rekonstrukcijos metu jau buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), rekonstruojami ir atstatomi pastatai negalėjo išeiti už sklypo ribų. Naujai projektuojamos pastato sienos (kurių nebuvo iki pradedant statybos darbus) turėjo būti statomos žemės sklype (duomenys neskelbtini), suformuotame Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimu Nr.738V.

Tretieji asmenys A. Z. ir A. Z. ieškinį prašė tenkinti, su priešieškinku nesutiko. Nurodė, kad ieškovo UAB „BNA GRUPĖ“ pateiktame geodezinių matavimų techninėje ataskaitoje akivaizdžiai pastebima, jog A. V. priklausantis statinys pažeidžia ieškovo UAB „BNA GRUPĖ“ bei A. Z. ir A. Z. valdomo sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, įsiterpianti atsakovo statinio dalis yra pastatyta neteisėtai. Ieškovo pateikti įrodymai apie sklypo ribos pažeidimą sudaro pagrindą pripažinti A. V. atliktus statybos darbus neteisėtais.

Trečiasis asmuo M. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apie planuojamus statybos darbus jis ieškovą UAB „BNA GRUPĖ“ informavo asmeniškai, UAB „BNA GRUPĖ“ statybos darbams neprieštaravo. Be to, ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas, nes UAB „BNA GRUPĖ“ neturėjo jokių teisių į žemės sklypą. Visi rekonstrukcijos darbai buvo įvykdyti pagal suderintą techninį projektą. Reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo yra praleistas nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Nuosavybes teises į butą M. J. pardavė 2004 metais, faktiškai jame gyveno iki 2005-07-01, kai tais pačiais metais UAB „BNA GRUPĖ“ pradėjo savo nuosavybės teise valdomo pastato rekonstrukciją. Valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami tik tiems asmenims, kuriems šių sklypų reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Ieškovui UAB „BNA GRUPĖ“ išnuomotas žemės sklypas, kuriame yra ne tik ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, bet ir A. V. nuosavybės teise priklausantys statiniai. Visiškai palaikė atsakovo A. V. priešieškinio argumentus bei reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Sprendė, kad ieškovas nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino pareikšti reikalavimui dėl pripažinimo tinkamu naudoti 2006-05-04 akto panaikinimo.

Sprendime nurodė, kad ieškovas UAB „BNA GRUPĖ“ nuosavybės teise valdo du pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): 769,16 kv.m. bendro ploto (338,00 kv.m. užstatytas plotas) gyvenamąjį namą su kavinės patalpomis 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 689,17 kv.m. bendro ploto (586,00 kv.m. užstatytas plotas) gyvenamąjį namą 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šių pastatų bei pastato 3A1p ((duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos pasekmėje ieškovo UAB „BNA GRUPĖ“ nuosavybės teise valdytas pastatas 3A1P, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2012-01-13 išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro (III t., b.l. 31-35) . Atsakovo pagal priešieškinį A. Z. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 129,86 kv.m. bendro ploto butą adresu (duomenys neskelbtini), pastate 4A1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenys apie pastatą 4A1p ((duomenys neskelbtini)) ir apie butą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rodo, kad kitų patalpų pastate 4A1p nėra (III t., b.l. 31-35, 39). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti nurodyti ieškovui UAB „BNA GRUPĖ“ priklausantys pastatai 1A2p ir 2A2p, o taip pat pastatas 4A1p (butas (duomenys neskelbtini)) yra 0.1529 ha ploto, užstatyta teritorija sudaro 0.1529 ha. Šis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (904/1529 dalys) ir tretiesiems asmenims pagal ieškinį bei atsakovams pagal priešieškinį A. Z. ir A. Z. (625/1529 dalys), kurie žemės sklypo dalį įsigijo pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2005-01-11 sutartį. Valstybinę žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kuri yra 904 kv.m. ploto, išnuomota ieškovui UAB „BNA GRUPĖ“ pagal 2003-03-19 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2003-26806, gyvenamiesiems namams su kavinės patalpomis viename iš jų eksploatuoti (I t., b.l. 235, 236). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-11-05 įsakymo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „BNA GRUPĖ“ 2011-11-15 susitarimu Nuomos sutartis iš dalies pakeista, pakeičiant žemės nuomos terminą 87 metams. (III t., b.l. 31-35, 51-54).  Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos nustatyti Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr.1055V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, nustatant, kad sklypo ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-11, kad sklypas yra 1529 kv.m. dydžio  (I t., b.l. 228, 229).  Žemės sklypo kadastriniai duomenys užfiksuoti 2000-05-31, remiantis 2000-05-31 atliktais kadastriniais matavimais. Sklypo ribos 2002-12-10 pažymėtos kadastro žemėlapyje (I t., b.l. 236).     

Atsakovas A. V. asmeninės nuosavybės teise valdo 344,38 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), pastate 2A1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Butas) (I t., b.l. 30), kurį nebaigtą statyti atsakovas įsigijo pagal 2004-04-23 pirkimo-pardavimo sutartį iš sutuoktinių trečiojo asmens M. J. ir D. J. (Kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.13/10609 T 3, b.l. 105-111). Buto, kurį trečiasis asmuo M. J. įsigijo 1999-12-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, plotas iki rekonstrukcijos sudarė 34,74 kv.m. (kadastro ir registro  dokumentų bylos Nr.13/10609  T 1,2, b.l. 55, 57).  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2000-03-08 leidimu statybos darbams Nr. R2000-122 M. J. leista remontuoti Butą, likviduojant avarinę būklę, iškasant  48 kv.m. ploto rūsį adresu (duomenys neskelbtini) pagal suderintą projektą Nr.2000-02, parengtą R. V. tyrimo-projektavimo įmonės, nurodant, kad projektas suderintas miesto savivaldybėje 2000-02-28, reg. Nr.342 ir 343. Vilniaus miesto Senamiesčio seniūno 2000-03-10 potvarkiu Nr. 42 M. J. leista rekonstruoti Butą, atkasant ir įrengiant 47,75 kv.m. rūsį pagal nustatyta tvarka suderintą projektą. Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr.1038V nuspręsta sutikti, kad M. J. pagal nustatyta tvarka suderintą projektą rekonstruotų bei savo vardu teisiškai įregistruotų (duomenys neskelbtini) kiemo tualetą ir sandėliuką. Vilniaus miesto Senamiesčio seniūno 2000-07-27 potvarkiu Nr. 135  M. J. leista rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kiemo tualetą ir sandėliuką, atkasant ir įrengiant 110,01 kv.m. rūsį, apjungiant su rekonstruojamu butu (duomenys neskelbtini) bei virš visų patalpų įrengiant 98,68 kv.m. gyvenamąsias patalpas palėpėje pagal nustatyta tvarka suderintą projektą. Po to M. J. išduotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2000-08-04 leidimas vykdyti statybos darbus Nr. R2000-500, kuriuo adresu (duomenys neskelbtini) leista rekonstruoti, remontuoti butą, įrengiant 158,00 kv.m. rūsį, perplanuoti pirmą aukštą ir įrengti 99 kv.m. palėpę, pagal suderintą projektą Nr.2000-02, parengtą R. V. TPĮ, savivaldybėje suderintą 2000-05-03, reg. Nr.1316  (I t., b.l. 59-62; kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.13/10609  T 1, b.l. 24-28). Pripažinimo tinkamu naudoti 2006-05-04 aktu Nr.(101)11.4-980 Butas, 344,38 kv.m. bendro ir 185,51 kv.m. gyvenamojo ploto, ir ūkio pastatas 16I1p pripažinti tinkamais naudoti (I t., b.l. 32, 33). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-22 pažymoje Nr.101-4148 apie statinio statybą pagal suderintą projektą  nurodyta, kad M. J. stato butą 2A1p adresu (duomenys neskelbtini) be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto (kadastro ir registro  dokumentų bylos Nr.13/10609  T 1, b.l. 23). Remiantis šia pažyma M. J. 2001-12-27 kreipėsi į ŽNTKR VĮ Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į turtą adresu (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimo 1999-12-03 sutarties, 2001-12-22 pažymos Nr.101-4148, taip pat Vilniaus miesto Senamiesčio seniūno 2000-07-27 potvarkio Nr. 135 (dėl patalpų rekonstrukcijos), Vilniaus miesto Senamiesčio seniūno 2000-03-10 potvarkio Nr. 42 (dėl buto rekonstrukcijos) ir Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimo Nr.1038V pagrindu, remiantis 2001-12-13 atliktais kadastriniais matavimais, 2001-12-29 įregistruota trečiojo asmens M. J. nuosavybės teisė į 440,32 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą 2A1p, nurodant jo 97 proc. baigtumą. Po ko trečiasis asmuo M. J. su bendrasavininke D. J. 2002-01-10 sutartimi pardavė 3625/10000 dalis nebaigto statyti 440,32 kv.m. ploto gyvenamojo namo 2A1p (baigtumas 97 proc., (duomenys neskelbtini))  pil. E. M., o 2002-07-16 sutartimi J. J. ir E. M. susitarė atsidalinti gyvenamąjį namą (2A1p, baigtumas 97 proc., 440,32 kv.m. ploto, (duomenys neskelbtini)) iš bendrosios nuosavybės. Šios sutarties pagrindu M. J. nuosavybėn perėjo 280,68 kv.m. ploto patalpos, o E. M. nuosavybėn – 159,64 kv.m. ploto patalpos, po ko E. M. 2002-07-26 įregistravo nuosavybės teisę į 159,64 kv.m. ploto butą adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.13/10609  T 1, b.l. 1-29; T 1,2, b.l. 36-40), o trečiasis asmuo M. J. savo vardu 2002-07-25 įregistravo nuosavybės teisę į jam atitekusias Buto (2A1p) 280,68  kv.m. patalpas, pagal 2002-07-24 kadastro duomenis. Trečiasis asmuo M. J. ir po 2002-07-16 atsidalinimo sutarties sudarymo rekonstravo jam atitekusias Buto, kurio baigtumas 2002-07-16 sutarties sudarymo metu sudarė 97 proc., 280,68 kv.m. ploto patalpas, o 2004-04-22 įregistruota M. J. nuosavybės teisė į 346,93 kv.m. ploto Butą. M. J. nuosavybė įregistruota tų pačių dokumentų pagrindu, t.y. 1999-12-03 pirkimo-pardavimo sutarties, 2001-12-22 statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr.101-4148, 2002-07-16 turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties ir 2004-04-21 statybos inspekcijos pažymos, kurioje remiamasi 2000-03-08 statybos leidimu Nr.R2000-122, kuriuo buvo leista tik remontuoti butą, iškasant tik 48 kv.m. ploto rūsį. Nurodyti dokumentai nepaaiškina užaugusį Buto plotą nuo 280,68 kv.m. po 2002-07-16 sutarties su E. M. sudarymo iki 346,93 kv.m.

Matyti, kad 2000-03-08 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. R2000-122 ir 2000-08-04 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. R2000-500 pagrindu dar iki Buto pardavimo atsakovui A. V. vietoje Buto, kurio plotas iki rekonstrukcijos sudarė 34,74 kv.m., buvo pastatytos ir įregistruotos bendro 506,57 kv.m. ploto patalpos, t.y. 346,93 kv.m. ploto butas (duomenys neskelbtini) ir 159,64 kv.m. ploto butas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į 2000 metais išduotų leidimų vykdyti statybos darbus turinį, į Vilniaus miesto Senamiesčio seniūno 2000-03-10 potvarkio Nr. 42, į 2000-07-27 potvarkio Nr. 135 ir į Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 1038V turinį, nėra akivaizdu, kad Buto rekonstrukcijos darbai atlikti nenukrypstant nuo statybą leidžiančiais dokumentais nustatytos Buto rekonstrukcijos apimties. Statybos leidimai, kuriais atsakovas grindžia Buto rekonstrukcijos teisėtumą, rodo, kad rekonstruojamo Buto plotas po Buto rekonstrukcijos neturėjo būti didesnis nei 291,74 kv.m. (34,74 kv.m. iki rekonstrukcijos, 158 kv.m. rūsio patalpos, 99,00 kv.m. palėpės patalpos). Rašytiniai įrodymai rodo, kad po Buto įsigijimo atsakovas A. V. vykdė tam tikrus savavališkos statybos darbus, tačiau akivaizdu, kad pagrindiniai Buto rekonstrukcijos (statybos) darbai buvo baigti iki Buto 346,93 kv.m. ploto 2004-04-22 įregistravimo, t.y. iki Buto pardavimo atsakovo A. V. nuosavybėn.  Atlikus Buto 2006-05-03 kadastrinius matavimus, užfiksuotas mažesnis Buto plotas - 344,38 kv.m. 2008-01-14  Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu A. V. dėl metalinės tvoros su betoniniu pamatu ir dėl terasos į upės pusę pašalinimo. Rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo A. V. nurodytą aplinkybę, kad pagrindiniai  Buto rekonstrukcijos darbai baigti dar 2001 metais. Buto plotas po 2002-07-16 sutarties su E. M. sudarymo iki Buto pardavimo atsakovui A. V. padidėjo nuo 280,68 kv.m. iki 346,93 kv.m., t.y. daugiau kaip penktadaliu.

Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimo Nr. 738V 1 punktu buvo nustatytos namo (duomenys neskelbtini), 967,00 kv. m. žemės sklypo ribos, pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos raudonomis linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 4 bei sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai. Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-22 įsakymo Nr. 2.3-10910-01  1.1 papunkčiu, vadovaujantis kadastrinių matavimų duomenimis, nustatytas 986 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas (I t., b.l. 154-156; adm. bylos  Nr. I-3-426/2010  T 1,  b.l. 17, 18).  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-08 nutartimi, pakeičiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-21 sprendimą, Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimo Nr. 738V  1 punktas ir Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-22 įsakymo Nr. 2.3-10910-01 1.1 ir 1.3.2 papunkčiai panaikinti, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas ir jo plotą. Teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nustatydamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas ir plotą, privalo atsižvelgti į Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos reikalavimus, taip pat įvertinti faktines sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes. Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimu brėžiama sklypo riba kerta ginčo sklype esančius pastatus, pastatų dalys nepatenka į suformuotą sklypą. Koncepcijos (sklypų plano) turinys nėra tiek detalus, kad leistų vienareikšmiškai nustatyti aiškias sklypo ribas ir plotą, todėl būtina įvertinti ir kitus aspektus. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, taip pat Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 16 punkto nuostatų, šie teisės aktai formuojamų sklypų ribas ir dydį sieja ne tik su teritorijų planavimo dokumentais bei namų valdos techninės apskaitos bylomis, bet ir su faktiniu atitinkamos žemės naudojimu, susijusiu su pastato eksploatavimu, juo labiau, sklypo riba neturėtų kirsti pastato. Formuojant konkretų žemės sklypą privalo būti praktiškai įvertinta ir tai, kokio dydžio žemės sklypas (neviršijant teisės aktuose nustatytų maksimalių leistinų ribų) yra būtinas jame esančių pastatų eksploatavimui  (adm. byla Nr. I-3-426/2010).  Vykdydamas teismo įpareigojimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu Nr. 30-135, keičiant Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimą Nr.738V, nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) apie 990 kv.m. ribos, pridedamoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio miesto plano pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-12 (II t., b.l. 32, 33). Šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-24 sprendimu. Teismas nutartyje nurodė, kad kol nėra nustatyta tvarka išspręstas ginčas dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra objektyvios galimybės suformuoti ginčo žemės sklypo ribas, nustatyti žemės sklypo dydį. Teismas sprendimu konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-08 nutartimi nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog Koncepcijos (Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. planas (specialusis planas)) sprendiniai dėl juose esančios ribotos informacijos apimties nėra pakankami, kad jais remiantis būtų galima nustatyti aiškias ginčo sklypo ribas ir plotą, o tai turi būti atlikta tik visumoje įvertinus tiek teritorijų planavimo dokumentus bei namų valdos techninės apskaitos bylas, tiek faktines aplinkybes apie faktinį žemės naudojimą bei žemės sklypo dydį, kuris yra būtinas jame esantiems pastatams eksploatuoti. Teismas pasisakė, kad vyksta teisminis ginčas dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad kol nėra nustatyta tvarka išspręstas ginčas dėl ribos tarp minėtų žemės sklypų, nėra objektyvios galimybės suformuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas bei nustatyti žemės sklypo dydį (II t., b.l. 80-93).  Bylos nagrinėjimo dienai nėra nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis bei ribos. Šio sklypo dalis, t.y. 24 kv.m. (24/986 dalys pagal buvusį 986 kv.m. plotą), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. V. Šią žemės sklypo dalį atsakovas įgijo 2012-02-01 pirkimo-pardavimo sutartimi iš buvusios savininkės V.A. (I t, b.l. 89-94; II t., b.l. 29-31).  Atsakovo Buto, esančio pastate 2A1p adresu (duomenys neskelbtini), dalis patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai. Aplinkybę, kad adresu (duomenys neskelbtini) esančių statinių dalys patenka į gretimą sklypą, taip pat nustatė teismas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-3-426/2010.

Ieškovas reikalauja pripažinti neteisėtais atsakovo atliktus Buto statybos darbus ir panaikinti Buto 2006-05-04 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)11.4-980, prašo įpareigoti atsakovą nugriauti Buto dalį, pažeidžiančią ieškovo nuomos teise valdomo sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dydis ir ribos nustatytos 2000-05-25 (Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimas Nr.1055V) ir, remiantis 2000-05-31 atliktais kadastriniais matavimais, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o 2002-12-10 pažymėtos kadastro žemėlapyje. Nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas laikė, jog reikšmingos yra aplinkybės, kad atsakovo Buto rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos rengimas ir suderinimas, leidimų gavimas pradėtas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo, taip pat iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo, t.y. iki  Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimo Nr.738V priėmimo. Šios aplinkybės nulėmė tai, kad Buto pastate 2A1p, pastatytame prie sklypo ribos, rekonstrukcijos projektas rengtas vadovaujantis inventorinės bylos duomenimis apie sklype esančius statinius bei vieninteliu tuo metu turėtu 1948-06-05 parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu (I t., b.l. 78; II t. b.l. 122).  Iš 2000-03-30 buvusio suformuoto ir 2005-12-08 kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano (suformavimas panaikintas) net vizualiai matyti, kad šio sklypo riba su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ties atsakovo Butu buvo žymima tiesia linija (adm. bylos Nr. I-3-426/2010  T 1, b.l. 31). Iš 2000-05-25 suformuoto ir 2002-12-10 kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano net vizualiai matyti, kad sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties atsakovo Butu nustatyta tiesia linija, be posūkių, išlinkimų (I t., b.l. 236).  Tuo tarpu R. V. TPĮ 2000 m. projekte, kuris 2000 m. vasario – birželio mėnesiais derintas su nustatytomis institucijomis bei asmenimis, projektuojamo Buto patalpų, plane pažymėtų simboliais 101 ir 102, išorinė siena žemės sklypų ribos vietoje pasisukusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusėn, kadangi projektas parengtas iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo, pagal turėtus kadastro ir registro duomenis ir pagal 1948-06-05 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini)  planą, su sklypo ribos įlinkimu projektuoto Buto vietoje (I t., b.l. 74-85). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos (pagal 1948-06-05 planą) įlinkimas atitinkamai atspinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, parengtame 1979-04-10. Šiame žemės sklype buvusio pastato 3A1p (šiuo metu pastatas išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro) vietoje matyti sklypo ribos (su žemės sklypu (duomenys neskelbtini)) posūkį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusėn  (I t., b.l. 158). Kadangi Buto rekonstrukcijos projektas rengtas iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo, nėra pagrindo teigti, kad rengiant projektą buvo nepagrįstai vadovaujamasi  archyviniais žemės sklypų planais. Vertinama, kad projektas 2000 m vasario – birželio mėnesiais buvo reikiamai suderintas ir statytojui nebuvo pareikšta jokių pastabų dėl Buto rekonstrukcijos projekto neatitikimo žemės sklypo planui.

Iš atsakovo pateikto Buto rekonstrukcijos plano matyti, kad jis nebuvo derinamas su pastato 3A1p savininku. Tačiau reikšminga yra ir tai, kad Buto rekonstrukcijos 2000 m. planas 2000-02-28 buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe (reg. Nr. 342 ir Nr. 343) ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2000-03-08 jau buvo išdavusi leidimą vykdyti statybos darbus Nr. R2000-122. Buto rekonstrukcijos projektas 2000-05-03 vėl buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe, reg. Nr. 1316.  Vilniaus miesto savivaldybė sutiko su Buto rekonstrukcijos projektu, pagal kurį Buto išorinė siena, esanti  prie sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, buvo projektuojama pagal istorinius šių žemės sklypų formavimo dokumentus, t.y. pagal 1948-06-05 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą ir atitinkamai atsižvelgiant į 1979-04-10 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą. Pagal šiuos planus sklypus skyrė riba, pažymėta žalia spalva 2014-01-24 ekspertizės akto prieduose (III t., b.l.  173-175). Trečiajam asmeniui M. J. leidimas Buto rekonstrukcijai 2000-08-04 išduotas pagal Vilniaus miesto savivaldybėje ir kitose institucijoje suderintą projektą. Vėlesnių Buto rekonstrukcijos projekto tikslinimų pasekmėje M. J. pasistatė žymiai didesnio ploto patalpas (pasistatydamas butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nei leido 2000-08-04 leidimas vykdyti statybos darbus Nr. R2000-500, tačiau projekto tikslinimai buvo atliekami 2000 m. parengto ir suderinto projekto pagrindu, pagal kurį, kaip minėta, Buto išorinė siena prie sklypo ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) buvo projektuojama pagal istorinę sklypo ribą, t.y. su sklypo ribos posūkiu sklypo (duomenys neskelbtini) pusėn šio sklypo buvusio pastato 3A1p vietoje. Leidimas 2000-03-08 vykdyti statybos darbus išduotas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo (savivaldybėje suderinta 2000-02-28). Bet Vilniaus miesto savivaldybė 2000-03-30 sprendimu nustačiusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, 2000-05-03 sutiko su Buto rekonstrukcija pagal istorines sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, nepareikšdama statytojui jokių pretenzijų dėl statinio neatitikimo 2000-03-30 nustatytoms sklypo riboms. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė 2000-05-25 sprendimu Nr.1055V nustatė sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, kurios, atlikus 2000-05-31 kadastrinius matavimus, skyrėsi nuo šio sklypo 1979-04-10 plano ir neatitiko istorinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos. Skirtumas matosi ekspertizės akto prieduose: 1979-04-10 planas pažymėtas žalia linija, 2000-05-31 parengtas sklypo planas pažymėtas raudona linija (III t., b.l. 173-175). Pažymėtina, kad Buto rekonstrukcijos 2000-05-03 suderinimas Vilniaus miesto savivaldybėje bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2000-08-04 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. R2000-500 nebuvo atšaukti, per visą Buto rekonstrukciją pagal suderintą projektą ir išduotą teismo leidimą statytojui M. J. nebuvo keliamos jokios pretenzijos dėl Buto rekonstrukcijos neatitikimo nustatytoms sklypų riboms.  M. J. pastatytos Buto patalpos įregistruotos 2001-12-29 (440,32 kv.m. pagal 2001-12-13 kadastrinius matavimus (tame tarpe 2002-07-24 įregistruotos 280,68 kv.m. ploto Buto patalpos po atsidalinimo su E. M.)) ir 2004-04-22 (346,93 kv.m. ploto Butas pagal 2004-02-10 kadastrinius matavimus). Ne tik Buto rekonstrukcijos metu, bet ir nuo pat pirmos pastatytų patalpų registracijos iki Buto pardavimo atsakovui A. V. buvusiam savininkui M. J. nebuvo keliamos jokios pretenzijos dėl Buto rekonstrukcijos neatitikimo projektui ir statybos leidimui, priešingai, pripažinus Buto rekonstrukciją iš esmės atitinkančia projektinei  dokumentacijai, pastatytos Buto patalpos buvo įregistruotos. Atsakovui A. V. 346,93 kv.m. ploto Butas parduotas pagal 2004-02-10 kadastrinių matavimų duomenis, po ko Buto patalpos tik nežymiai sumažėjo iki 344,38 kv.m. ploto pagal 2006-05-03 kadastrinius matavimus,   kuriais remiantis ieškovo ginčijamu 2006-05-04 aktu Butas pripažintas tinkamu naudoti, iki Buto pripažinimo tinkamu naudoti vykdytos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros.

Ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo grindžiamas tuo, kad atsakovui A. V. nepriklauso statiniai žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo Buto dalies, įsiskverbusios į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal 2000-05-31 kadastrinius matavimus), statyba yra neteisėta. Tačiau ištyrus ir įvertinus visą rašytiniuose dokumentuose užfiksuotą Buto rekonstrukcijos eigą, atsakingoms institucijoms leidus Butą projektuoti ir rekonstruoti pagal buvusią istorinę žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą, nėra pagrįsta pripažinti, kad ieškovo ginčijamu 2006-05-04 aktu yra įteisinta savavališka statyba. Atsižvelgiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2005-03-04, o šio sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos tik 2005-12-08 (šiuo metu sklypo suformavimas panaikintas), t.y. jau po to, kai 2004-04-22 buvo galutinai įregistruotos rekonstruoto Buto patalpos. Atsakovas A. V. įsigijo nuosavybėn trečiojo asmens M. J. pagal suderintą projektą ir išduotą leidimą faktiškai jau pastatytą ir įregistruotą Butą. Tam, kad pripažinti, kad Buto rekonstrukcija neteisėta dėl to, kad Butas pastatytas pažeidžiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, turėtų būti pripažintas negaliojančiu statybos  leidimas, išduotas pagal 2000 m., vėliau 2001 m. suderintą Buto rekonstrukcijos projektą. Teismo sprendime pažymėti faktiškai pastatyto Buto ploto neatitikimai 2000 m. išduotiems leidimams vykdyti statybos darbus nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl šių neatitikimų dalis rekonstruoto Buto atsidūrė žemės sklype (duomenys neskelbtini). Buto dalies pastatymas (duomenys neskelbtini) žemės sklype sąlygojo tai, kad Buto rekonstrukcijos projektas buvo parengtas ir suderintas pagal buvusią istorinę žemės sklypų ribą, iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo, šio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Atsižvelgiama, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2002-12-10, t.y. po to, kai 2001-12-29 jau buvo įregistruotos M. J. pastatytos 440,32 kv.m. patalpos. Jokių kitų konkrečių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad Buto rekonstrukcija atlikta ne pagal parengtą buto rekonstrukcijos techninį projektą bei išduotus statybos leidimus, ieškovas nenurodo, todėl teismas sprendė ieškinį, pareikštą CK 4.103 str., Statybos įstatymo 3 str. pagrindu, atmesti.             

Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad ginčo nagrinėjimas atskleidė, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal 2000-05-31 kadastrinių matavimų planą) patenka ne tik dalis atsakovo Buto, į šį žemės sklypą patenka ir dalis statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), o dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio statinio - medinės terasos išeina už sklypo ribų. Todėl surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas laikė pagrįstu pritarti ekspertizę atlikusių ekspertų siūlomam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išorinių  ribų nustatymui (ribos pažymėtos mėlyna spalva) ir atitinkamai šio sklypo išorinei ribai su (duomenys neskelbtini) sklypu (žemės sklypas šiuo metu nėra suformuotas), nes toks žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išorinių ribų nustatymas atitinka istoriškai susiformavusį abiejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimą, sklypo ribos nekerta atsakovo Buto, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) statinių,  žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti terasa lieka sklypo ribose.  

Teismas iš esmės laikė pagrįstu priešieškinio reikalavimą dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatymui pagal (duomenys neskelbtini) pastatų 2A1p ir 1A3p išorines sienas ir nesutiko su teiginiais, kad atsakovui nepriklauso teisė CK 4.45 straipsnio pagrindu reikšti reikalavimą dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Nors atsakovas A. V. nėra viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (nesuformuotas) savininkas, tačiau ieškovas yra dalies, nors ir mažos, šio žemės sklypo savininkas, nuosavybės teise valdo statinius, kuriuos kerta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba, todėl pripažino, kad atsakovo A. V. reikalavimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo ne tik pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet taip pat yra teisėtas CK 4.45 str. taikymo prasme. Teismas pastebėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr.1055V nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas nėra ginčijamas. Ginčas kilęs dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).  Tačiau nenuginčijus viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nenuginčijus nustatyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto, negali būti pakeista sklypo riba pagal atsakovo priešieškinį, nes sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis. Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nėra nustatytos, šio žemės sklypo  ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) nustatymas būtų naudingas tolimesniam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymui. Bet tenkinant atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo ir dėl 2003-03-19 Valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia dalyje, sumažėtų nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas. Nekeičiant visų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų (nekeičiant sklypo konfigūracijos), neįmanoma pakeisti vienos sklypo ribos. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto mažinimas prieštarautų galiojančiam Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimui Nr.1055V. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto sumažinimas nepagrįstai ir neteisėtai pažeistų šio žemės sklypo valdytojų teises ir teisėtus interesus. Priešingas vertinimas reikštų atsakovo A. V. teisių gynimą, nepagrįstai pažeidžiantį šalių interesų pusiausvyrą.   Nežiūrint to pirmosios instancijos teismas pritarė ekspertų byloje pasiūlytam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planui ir laikė jį racionaliu, optimaliu, atitinkančiu ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų, bet taip pat ir gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojų interesus, tačiau sprendė, kad byloje pareikštų reikalavimų ribose ginčo dėl žemės sklypų ribos išsprendimas iš esmės yra negalimas, todėl priešieškinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. ir A. Z. prašė pakeisti 2014-08-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, UAB „BNA GRUPĖ ieškinį patenkinti visiškai. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Skunde nurodė, kad 2000-03-30 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 738V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas ir ribos. Minimame sprendime buvo aiškiai pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos yra pažymėtos prie sprendimo pridėtoje miesto plano ištraukoje linijomis ir skaičiais 1-12. 2000-05-25 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1055V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ buvo (yra) nustatytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas ir ribos. Šiame sprendime taip pat buvo aiškiai pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos yra pažymėtos prie sprendimo pridėtoje miesto plano ištraukoje linijomis ir skaičiais 1-11. Atitinkamai 2000-05-31 buvo atlikti kadastriniai matavimai ir užfiksuoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastriniai duomenys. Visi statybos darbai buvo neva vykdomai pagal 2000-03-08 ir 2000-08-04 išduotus statybos leidimus Nr. R2000-122 ir R2000-500. Tiek iki statybos leidimų išdavimo momento, tiek ir po to vykdant statybos darbus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme buvo įtvirtintas aiškus imperatyvas, kad statybos darbus galima vykdyti tik tame žemės sklype, kuris teisėtai valdomas nuosavybės ar kitos teisės pagrindu. Tačiau A. V., svetimame žemės sklype, t. y. neturėdamas absoliučiai jokių teisių į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, pastatė dalį savo Buto. Vadovaujantis UAB „Aropolis“ atliktais geodeziniais matavimais po A. V. atliktų statybų Buto siena ties taškais S3 ir S5 įsiterpė į UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. bei A. Z. valdomą žemės sklypą atitinkamai 0,45 m ir 0,5 m. Suformuotoje (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinėje byloje nėra duomenų apie A. V. statinio projektą ar gautą leidimą statyti šiame žemės sklype. A. V. žinojo apie Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu nustatytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas ir jų neginčijo. Žemės sklypų suformavimo metu (duomenys neskelbtini) žemės sklype nebuvo tokios konfigūracijos pastato, koks yra dabar. A. V. Buto rekonstrukcijos metu jau buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypas. Rekonstruojami ir atstatomi pastatai negalėjo išeiti už sklypo ribų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-246-608/2011 buvo nagrinėjama eilė A. V. padarytų statybos pažeidimų, susijusių su Butu. Tame tarpe buvo nagrinėjamas ir klausimas dėl neteisėtai (duomenys neskelbtini) žemės sklype pastatytos Buto dalies teisėtumo. Visos galimybės įteisinti neteisėtai pastatytas Buto dalis priklauso išimtinai tik nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų ir valdytojų. Tačiau atsižvelgiant į A. V. elgesį ir nuolatinį piktnaudžiavimą, UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. ir A. Z. niekados neduos sutikimo statyti Butą tiek (duomenys neskelbtini) žemės sklype, tiek ant jo ribos. Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo patenkinti ieškinį ir pripažinti, jog Buto dalis, įsiterpusi į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, yra pastatyta neteisėtai. Kitokio sprendimo objektyviai negalėjo būti, kadangi neturint jokių teisių į žemės sklypą neįmanoma teisėtai jame pastatyti statinį (jo dalį). A. V. pateikiama versija, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos yra netinkamos ir jos turi būti nustatytos pagal pastatytą Butą yra absoliučiai nepagrįsta ir neteisėta. Visų pirma, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos buvo nustatytos dar 2000 m. Kaip minėta šių ribų niekada niekas neginčijo ir šiuo metu to daryti nebegalima – tam praleisti visi procesiniai terminai Todėl šiuo metu ribos negali pasikeisti. Visų antra, nėra ir negali būti jokio teisėto pagrindo formuoti žemės sklypą pagal neteisėtai pastatytą Butą (jo dalį). A. V. siekis išsaugoti nepakeistą Butą, negali lemti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų teisių pažeidimo – žemės sklypo sumažinimo.

Apeliaciniu skundu A. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-20 sprendimą dalyje, kuria  atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – A. V. priešieškinį patenkinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodė, kad teismas ginčijamu sprendimu iš esmės visiškai sutiko su priešieškinio reikalavimu dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatymu pagal (duomenys neskelbtini) pastatų 2A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorines sienas ir konstatavo, kad toks nustatymas būtų pagrįstas, teisingas, protingas ir sąžiningas, atitiktų šių sklypų savininkų ir naudotojų teises ir interesus, tačiau tenkinti priešieškinį atsisakė. Pasak teismo, tenkinant priešieškinio reikalavimus dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo ir dėl 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia dalyje, sumažėtų nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas. Tokią išvadą teismas padarė nepagrįstai. Pirma, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, kuri yra išnuomota UAB „BNA GRUPĖ“, priklauso Lietuvos Respublikai ir reikalavimas yra reiškiamas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje tik dėl 5 kv. m sklypo (į kurį patenka UAB „BNA GRUPĖ“ nepriklausantis statinys) nuomos. Pati žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė nėra ginčijama, kadangi valstybės nuosavybė į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, kuri priklauso Lietuvos Respublikai, yra atsiradusi įstatymo pagrindu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ties kurio priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo ribą, taip pat priklauso Lietuvos Respublikai ir atsakovui A. V., pareiškusiam priešieškinį. Todėl šiuo atveju nuosavybės klausimas, kuriuo vadovaujantis teismas atmetė priešieškinį, negalėjo būti keliamas, kadangi tokia nuosavybė nėra ginčo dalykas, nes abi ginčo sklypų dalys priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovams A. Z. ir A. Z. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis yra kitoje nei ginčijama riba žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vietoje, po pastatu 4A1p, o visa likusi žemės sklypo dalis yra išnuomota UAB „BNA grupė“, todėl atsakovas A. V. priešieškiniu ginčijo ne Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę atitinkamai į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, nes šiuo atveju pagal priešieškinį pakeitus ginčijamą bendrą žemės sklypų ribą savininkas nepasikeistų – juo liktų Lietuvos Respublika, o buvo keliamas klausimas dėl UAB „BNA grupė“ teisės tokia ginčo dalimi naudotis nuomos sutarties pagrindu atitinkamai priešieškiniu reiškiant reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje, kur atsakovui A. V. priklausantis statinys patenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Tokio reikalavimo patenkinimo pagrindus nustatė ir bylą nagrinėjęs teismas savo sprendimu konstatuodamas, kad šiuo atveju formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo padaryta matininko klaida, dėl ko nurodyta riba buvo pažymėta neteisingai, tokios aplinkybės yra nustatytos ir teismo paskirtos ekspertizės aktu. Byloje nustatyta, kad išnuomoto sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra ne tik UAB „BNA GRUPĖ“ priklausantys pastatai, bet į šį sklypą patenka ir dalis A. V. priklausančio buto, esančio pastate 2A1p (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad UAB „BNA GRUPĖ“ valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išnuomota ne vien žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, reikalinga jai nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui, bet taip pat ir žemės sklypo dalis, reikalinga A. V. eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį jam nuosavybės teise priklausantį statinį, t.y. į šį sklypą patenkančią Buto dalį. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis yra reikalinga jame esančiam statiniui – Butui eksploatuoti ir gali būti parduota ar išnuomota tik šio statinio savininkui, o kadangi Butas UAB „BNA GRUPĖ“ nepriklauso ir nepriklausė 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.01/2003-26806 dalyje dėl 5 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies išnuomojimo UAB „BNA GRUPĖ“ yra niekinė. A. ir A. Z. nuosavybės teise valdomas butas (duomenys neskelbtini) yra pastatytas ne prie sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bet prie sklypo ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Prie sklypo ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) A. ir A. Z. neturi jokių jiems nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų. Reikalavimas dėl jų naudojamos sklypo dalies nėra reiškiamas, todėl A. V. teisių apgynimas ir ginčo iš esmės išsprendimas įtakos naudojimuisi A. ir A. Z. priklausančia sklypo 625/1529 dalimi neturės.

Iš ekspertizės akto matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje esantis statinys – terasa – taip pat kerta šio žemės sklypo ribą ir įsiterpia į valstybinę žemę, kas savaime patvirtina dvi esmines aplinkybes – pirma, kad, kaip nustatė ekspertai, formuojant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas buvo padaryta klaida, ir antra, kad pastarąją klaidą taisant dalyje dėl sklype esančios terasos žemės sklypo riba turėtų būti perkelta į šiuo metu esančią valstybinę žemę, kas atitinkamai sąlygotų ir šio žemės sklypo padidėjimą. Dėl tokios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su valstybine žeme, kur sklype esanti terasa kerta sklypo ribą ir įsiterpia į valstybinę žemę, nustatymo ir/ar patikslinimo atsakovas A. V. neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo, dėl ko atitinkamai tokio reikalavimo teisme ir nereiškė, tačiau akivaizdu, kad patikslinus bendrą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribą pagal priešieškinio reikalavimus ir dėl to atitinkamai mažėjant šiuo metu klaidingai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotui šioje ginčo ribos dalyje, šis plotas atitinkamai būtų pridėtas tikslinant kitą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą dalyje, kur sklype esanti terasa įsiterpia į valstybinės žemės plotą, dėl ko bendras šiuo metu nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas net nesikeistų.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) geografinės padėties ir išorinių ribų nustatymo teisingumo ekspertizę byloje atlikę ekspertai nustatė, jog: „<...> daroma prielaida, kad žemės sklypo planas parengtas, neatsižvelgiant į žemės sklype bei gretimuose sklypuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų kertes <...>“ bei padarė išvadą, kad: „žemės sklypo plane pateiktos sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išorinės ribos įsiterpė į gretimus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (7,1 m2) ir (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (13,8 m2). Teismas sprendime taip pat nurodė, jog į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patenka ne tik dalis atsakovo Buto, bet taip pat ir dalis statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat, kad dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio statinio – medinės terasos išeina už sklypo ribų. Taigi ekspertai nustatė ir teismas patvirtino, jog yra netinkamai išmatuotos ne tik sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bet taip pat ir ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) bei valstybine žeme. Padarius tokias išvadas teismas taip pat sprendė, kad ekspertų pasiūlytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas laikytinas racionaliu, optimaliu, atitinkančiu ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų, bet taip pat ir gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojų interesus, tačiau tenkinti priešieškinį vis tiek atsisakė. Akivaizdu, jog šiuo atveju teismas nepagrįstai atsisakė išspręsti ginčą iš esmės, kadangi, patiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams šio klausimo nesprendžiant viešojo administravimo procedūromis nustatyta tvarka, tik patenkinus priešieškinį atsirastų pagrindas tikslinti ir nustatyti tikslias sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Vadovaujantis tokiu teismo sprendimu turėtų būti rengiamas naujas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, kurio rengimui taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai (t.y. rengiant tokį planą negalima būtų tikslinti vienos ribos, kitas ribas paliekant klaidingas), ir tik tokio proceso metu būtų galima nustatyti ar ir kitos ribos (ne tik su (duomenys neskelbtini)) turi būti keičiamos, juolab, kad keičiant kitas ribas ir konfigūruojant sklypą pagal ekspertų siūlomą planą pats sklypo (duomenys neskelbtini) plotas net nesikeistų.

Atsiliepimais į skundus šalys ir dalyvaujantys byloje asmenys palaikė skunduose ir savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

A. V. apeliacinis skundas tenkintinas.UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. ir A. Z. Apeliacinis skundas atmestinas.  

Byloje sprendžiamas klausimas dėl statinio statybos padarinių šalinimo ir žemės sklypo ribos nustatymo. Ieškovas UAB „BNA GRUPĖ“ teigia, jog atsakovui A. V. priklausanti buto (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp  dalis patenka į jo nuomojamą valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas A. V. įrodinėja, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra nustatytos neteisingai ir kad ieškovas neteisėtai naudojasi žemės sklypo dalimi, reikalinga pastato, kuriame yra Butas, eksploatavimui.

Dėl buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojas UAB „BNA GRUPĖ“ ginčija Buto statybų (rekonstrukcijos) teisėtumą, teigdamas, jog Buto rekonstrukcija pažeidžia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Byloje nustatyta, kad atsakovo Buto rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos rengimas ir suderinimas, leidimų gavimas pradėtas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo, taip pat iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo ir kad šios aplinkybės nulėmė tai, kad Buto pastate 2A1p, pastatytame prie sklypo ribos, rekonstrukcijos projektas rengtas vadovaujantis archyviniais žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planais, pagal kuriuos sklypų riba įlinksta projektuoto Buto vietoje, o ne yra tiesi, kaip kad pažymėta 2000-05-25 pradėto formuoti ir 2002-12-10 suformuoto bei kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (t. I, b.l. 78, 236; t. II, b.l. 122). Ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1055V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ (t. I, b.l. 228, 229) ir, remiantis 2000-05-31 atliktais kadastriniais matavimais, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre,  bei 2002-12-10 pažymėtos kadastro žemėlapyje (t. I, b.l. 236). Tačiau taip suformuoto sklypo ribos neatitiko istorinių kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir archyvinių dokumentų (t. I, b.l. 78; t. II, b.l. 122). Iš 2000-05-25 suformuoto ir 2002-12-10 kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties Butu nustatyta tiesia linija, be posūkių ar išlinkimų (t. I, b.l. 236). Tuo tarpu pagal iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo turėtą 1948-06-05 gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą (t. I, b.l. 157), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties Buto išorine siena, buvo įlinkusi. Šis ribos įlinkimas buvo ir 1979-04-10 parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (t. I, b.l.158). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvusio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimo plane 3A1p (t. III, b.l. 31-35), kuris šiuo metu išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, vietoje taip pat matyti sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) posūkis į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę (t. I, b.l. 158; t. II, b.l. 145).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010), todėl įrodinėjimo pareiga, kad statyba yra neteisėta, šioje byloje buvo priskirta ieškovui UAB „BNA GRUPĖ“. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.), koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.), savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Taigi tam, kad būtų galima pripažinti atsakovo A. V. atliktus darbus (duomenys neskelbtini) neteisėtais, visų pirma privalėjo būti įrodyta, jog šie darbai buvo atlikti be statybą leidžiančio dokumento arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Byloje nustatyta, kad Buto statybos darbai buvo vykdomi pagal suderintą Buto rekonstrukcijos projektą ir pagal jį išduotą statybos leidimą (t. I, b.l. 59, 74-85), todėl šiuo atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Buto rekonstrukcijos pripažinimui neteisėta dėl Buto pastatymo pažeidžiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, turėtų būti pripažintas negaliojančiu statybos leidimas.

Kaip matyti, sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojas statybų neteisėtumą iš esmės įrodinėja vien tuo, jog visi su statybomis susiję dokumentai statybos darbus leido vykdyti tik (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribose ir kad Butas žemės sklype (duomenys neskelbtini) atsirado tik dėl neteisėtų A. V. statybų. Tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog sklypas (duomenys neskelbtini) buvo baigtas formuoti  2002-12-10 (t. I, b.l. 19-23, 53-58) tik po Buto suformavimo ir įregistravimo  2001-12-13 (t.I, b.l.51-52), M. J. pastatytos patalpos įregistruotos 2001-12-29 pagal 2001-12-13 kadastrinius matavimus (t. I, b.l. 63-66; t. I, b.l. 89-94). Todėl statinys įsiterpti į nebaigtą formuoti objektą, kaip kad teigia ieškovas, negalėjo. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose (NTK byla 10/393321) esantys 2001 - 2006 metų (duomenys neskelbtini) patalpų planai (t. I, b.l. 63-73) taip pat patvirtina, kad tiek 2001 metais, kai Butas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tiek 2006 metų kadastrinių matavimų duomenimis jokie rekonstrukcijos darbai, kuriuos atlikus Buto parametrai pasikeistų tokiu būdu, kad dalis ginčijamo pastato įsiterptų į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, nebuvo atlikti.

Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys dokumentai nepaaiškina užaugusį Buto plotą nuo 280,68 kv. m. po 2002-07-16 sutarties su E. M. sudarymo iki 346,93 kv. m. Teismo nustatyta, kad pagrindiniai Buto rekonstrukcijos darbai buvo baigti iki Buto 346, 93 kv. m ploto 2004-04-22 įregistravimo, t.y. iki Buto pardavimo atsakovo A. V. nuosavybėn bei, kad atlikus Buto 2006-05-03 kadastrinius matavimus buvo užfiksuotas mažesnis Buto plotas – 344,38 kv. m. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos inv. Nr. 10609 (kadastro byla t. 4), 2001-12-13 rūsio plane (kadastro bylos l. 17) nėra nurodytos dvi patalpos: R-12 ir R-13, tuo tarpu vėlesniame rūsio plane (kadastrinių matavimų byla t. 4, b.l. 1) šios patalpos yra nurodytos. Tai paaiškina ploto padidėjimą. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl reikalaujamos nugriauti Buto sienos, kuri, kaip matyti iš 2001-12-13 plano, yra prie patalpų R-7, R-11,  R-12, t.y. visai kitoje vietoje nei patalpos dėl kurių padidėjo Buto plotas, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas ploto pasikeitimas su ginčo dalyku nėra susijęs.

Ieškovo teiginiai apie Buto sienos ties taškais S3 ir S5 po atliktų statybos darbų įsiterpimą į jų valdomą žemės sklypą 0,45 m (taške S3) ir 0,5 m (taške S5) pagal pateiktą UAB „Aropolis“ išpildomosios geodezinės nuotraukos techninę ataskaitą (t. I, b.l. 24-29) atmestini dėl aukščiau nustatytų aplinkybių apie Buto ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momentus. Kaip minėta, pagal 2000-03-30 sprendimu ir 2000-05-25 sprendimu  suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (suformavimas panaikintas) ir (duomenys neskelbtini) planus bendra riba ties ginčo Butu buvo žymima tiesia linija, be posūkių ir išlinkimų, tačiau iš archyvinių žemės sklypų formavimo dokumentų matyti, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties Butu „lūžta“ ir krypsta dešinėn – sklypo (duomenys neskelbtini) pusėn, o Buto rekonstrukcijos projektas, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, kaip nustatyta, buvo rengtas iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo pagal istorinius dokumentus su sklypo ribos įlinkimu projektuoto Buto vietoje (1948-06-05 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, 1979-04-10 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (t. I, b.l.157-158)). Be to, aplinkybę, kad ne Butas pateko į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, o šis žemės sklypas buvo netinkamai suformuotas, nustatant jo ribas, kertančias pastatą 2A1p, patvirtina ir aplinkybės apie kitų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių statinių išsidėstymą. Byloje ekspertizę atlikę ekspertai nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išorinės ribos įsiterpė į gretimus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (7,1 m2) ir (duomenys neskelbtini) (13,8 m2) (t.2, b.l.168-176)). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patenka ne tik dalis Buto,  į šį žemės sklypą patenka ir dalis statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), o dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio statinio – medinės terasos išeina už sklypo ribų.

Dėl A. ir A. Z. sutikimų negavimo, kaip patvirtinimo jog Buto dalis (duomenys neskelbtini) žemės sklype buvo pastatyta neteisėtai, pažymėtina, jog byloje yra nustatyta, kad 2000 m. parengtas projektas buvo pasirašytinai suderintas su A. Z., kuris pastabų dėl projekto nereiškė (t. I, b.l. 79), o UAB „BNA GRUPĖ“ statybos leidimo išdavimo momentu (2000-08-04) nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkas (nuomos sutartis su juo buvo sudaryta 2003 metais, kai jau visi rekonstrukcijos darbai buvo baigti), todėl jokie jo suderinimai vykdant Buto rekonstrukciją nebuvo reikalingi. Tuo tarpu valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojo – Vilniaus apskrities viršininko administracijos (Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (nuo 2000-05-24)  pritarimas buvo gautas. Tai patvirtina pačios institucijos – Vilniaus apskrities viršininko administracijos – 2000-08-04 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. R2000-500 (t. I, b.l.59).

Dėl apeliantų teiginių, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažįsta, kad vykdytos Buto statybos buvo neteisėtos pažymėtina, jog byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė sutiko su Buto rekonstrukcijos projektu, pagal kurį Buto išorinė siena, esanti prie sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, buvo projektuojama pagal istorinius šių žemės sklypų formavimo dokumentus, t.y. pagal 1948-06-05 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą ir atitinkamai atsižvelgiant į 1979-04-10 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą (t. I,b.l. 158). Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė Buto rekonstrukcijos planą suderino 2000-05-03 (reg. Nr. 1316 (t. I, b.l. 79)) ir leidimas M. J. Buto rekonstrukcijai buvo išduotas būtent pagal šį savivaldybėje bei kitose institucijose suderintą projektą. Nors apeliantai nurodo, kad, pasak savivaldybės, naujai projektuojamos pastato sienos turėjo būti statomos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribose bei kad A. V. žinojo apie Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-05-25 sprendimu nustatytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas ir jų neginčijo, tačiau byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2000-03-30 sprendimu nustačiusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, 2000-05-03 sutiko su Buto rekonstrukcija pagal istorines sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, nepareikšdama statytojui jokių pretenzijų dėl statinio neatitikimo 2000-03-30 nustatytoms ribos (t. I, b.l. 78-79). Taigi nors savivaldybė suderino Buto rekonstrukcijos projektą pagal istorines žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, o 2000-03-30 ir 2000-05-25 sprendimais nustatė nuo istorinių ribų besiskiriančias sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, tačiau ji per visą Buto rekonstrukciją pagal suderintą projektą ir išduotą statybos leidimą jokių pretenzijų dėl Buto rekonstrukcijos neatitikimo nustatytoms sklypų riboms nekėlė ir jos Buto rekonstrukcijos 2005-05-31 suderinimas nebuvo atšauktas.

Ieškovas ginčija Buto pripažinimo tinkamu naudoti 2006-05-04 aktą Nr. (101)11.4-980. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad „statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti - nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242, 2 p., 9.6 p. 17 p., – redakcija galiojusi statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu). Neįvykdžius vienos iš šių sąlygų statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti. Taigi tik nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti“ (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimtas administracinėje byloje Nr. A17-670/07). Tai reiškia, kad vienintelis pagrindas panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra tik tokios aplinkybės, kad statinys būtų pastatytas pažeidžiant arba iš viso be privalomųjų statybos normatyvinių techninių dokumentų arba statybos darbai nėra baigti. Byloje nepateikta jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl apeliantų teiginiai dėl neteisėtų rekonstrukcijos darbų atmestini ir šiuo pagrindu. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra nė vieno savavališkos statybos akto dėl Buto statybos, surašyto valstybinę priežiūrą atliekančių įstatymo nustatytų asmenų ir nors apeliantai remiasi tarp A. V. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos sudaryta taikos sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-246-608/2011, toje byloje savavališkų statybų aktas buvo surašytas dėl kitų statinių (t.y. tvoros), o ne ginčo Buto. Kaip matyti iš pateiktos taikos sutarties (t. I, b.l. 135-136), nagrinėtoje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti A. V. nugriauti savavališkai pastatytą metalinę tvorą su betoniniu pamatu ir terasą šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Ginčas buvo išspręstas taikiai, šalims sudarius taikos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog savavališkų statybų aktas buvo surašytas dėl to, jog nurodyti statiniai galimai buvo pastatyti valstybinėje žemėje ir, kaip matyti iš taikos sutarties 1 punkto, šalys susitarė, jog išsprendus šioje byloje nagrinėjamą ginčą, A. V. įsipareigojo gauti rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą, bet tik tuo atveju, jei ginčo tvora ar terasa stovės ant žemės sklypo ribos. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tvora su (duomenys neskelbtini) sklypu net nesiriboja ir ginčas vyko dėl valstybinėje žemėje pastatytų statinių. Taigi byloje nesant įrodyto neteisėtos Buto statybos fakto, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo paliktina nepakeista.

Dėl senaties termino

Nors ieškinys atmestinas neįrodžius Buto statybų neteisėtumo, pažymėtina, jog byloje buvo netinkamai įvertintos su sužinojimo apie pažeistas teises momentu susijusios aplinkybės bei ieškovo reikalavimams nepagrįstai pritaikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas.  

Ieškovo teigimu, apie tai, kad vykdytos su Butu susijusios statybos galimai pažeidė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, jis pastebėjo tik 2010 m. spalio mėnesį. Tuomet buvo atlikti geodeziniai matavimai ir 2010-11-29 paaiškėjo, kad Buto rekonstrukcija iš tiesų pažeidžia (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas bei šio sklypo savininkų ir naudotojų teises. Kaip matyti iš Buto kadastro matavimų bylos formos ir statinių išdėstymo schemos (t. I, b.l. 63-73), jau 2001-12-13 atliekant šio Buto kadastro matavimus buvo užfiksuota, jog Buto rekonstrukcijos visi esminiai statybos darbai yra baigti, pastatas 2A1p ir jame esantis Butas pastatytas, baigtumo procentas yra 97 proc. Tai patvirtina, jog natūroje visi pagrindiniai statybos darbai, tame tarpe darbai, susiję su pastato konstruktyvu, buvo pabaigti vėliausiai 2001-12-13. Iš pateiktos Buto kadastro bylos formos (t. I, b.l. 69) taip pat matyti, jog 2004-02-10 butas buvo galutinai baigtas rekonstruoti (baigtumas 100 proc.). Darytina išvada, jog ieškovas UAB „BNA GRUPĖ“ apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo ir objektyviai galėjo sužinoti dar 2003-03-19, kai su juo buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nes tuo metu Butas jau buvo baigtas rekonstruoti ir ieškovas, sudarydamas sandorį, galėjo natūroje pasitikrinti dėl jam išnuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių statinių ir ginti savo pažeidžiamas teises dėl neva vykdomų savavališkų statybų.

CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą – teisės į ieškinį atsiradimo diena, t.y. ta diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės arba įstatymo saugomo intereso pažeidimą. Todėl ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina ne tik su subjektyviuoju ieškinio senaties termino nustatymo kriterijumi – ieškovo nurodomu momentu, kada jis faktiškai sužinojo apie ieškinyje nurodomą viešojo intereso pažeidimą, bet ir su objektyviuoju ieškinio senaties termino nustatymo kriterijumi – ieškovo turėjimo sužinoti apie tokį pažeidimą laiku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2003, pabrėžė, jog „teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviu kriterijumi – asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Kiekvienas teisinių santykių dalyvis, įgyvendindamas savo teises ir pareigas, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, elgtis apdairiai ir rūpestingai. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, privalu nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio minėtas asmuo objektyviai įgijo galimybę išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Tačiau teismas turi atsižvelgti ne tik į objektyvios galimybės sužinoti apie teisės pažeidimo egzistavimą, bet ir į teisės pažeidimo sudėtingumą, veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui. Teismai tinkamai sprendė ieškinio senaties taikymo klausimus, pažymėję, kad ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo visas galimybes sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Tas faktas, kad teisių turėtojas nežino, jog pažeistos jo teisės (nors turėjo ir galėjo žinoti), nėra pagrindas atidėti ieškininės senaties termino eigos pradžią.“

Vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra ištirti viešojo administravimo subjekto sprendimo – 2006-05-04 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-980 – teisėtumą. Šis reikalavimas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, kuris pagal CPK 26 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2011-10-01 (ieškinio padavimo metu)) nustatytą absorbcijos taisyklę nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006 ir kt.). Prašymas panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas ir jam turėjo būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio senaties terminas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiam reikalavimui reikšti taikytinas ne ABTĮ nustatytas 1 mėnesio terminas, bet bendrasis dešimties metų terminas, kadangi reikšdamas tokį reikalavimą, ieškovas UAB „BNA GRUPĖ“ siekia apginti pažeistą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdymo nuomos teisę. Teismas nepagrįstai ieškovo pareikštam reikalavimui netaikė ABTĮ nustatyto ieškinio senaties termino. Ieškovas pasirinko savo neva pažeistų teisių gynimo būdą – ginčyti administracinį aktą, todėl tai, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų, savaime nereiškia, kad šioje byloje turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2006-05-04 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2006-05-15 ir nurodė, jog  ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovas ieškinį pareiškė 2010-12-22. Tokiu būdu, šioje byloje ieškovo reiškiamam reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo įstatymo nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas yra praleistas. Kai ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, teismas gali ginti pažeistą teisę tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Ieškovas ne tik svarbių priežasčių, bet ir jokių kitų priežasčių, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, ieškinyje nenurodė ir praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė. Tokiu būdu, atsakovui A. V. reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinys yra atmestinas ir šiuo pagrindu – senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). 

Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ribos

Kaip jau minėta, ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1055V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ (t. I, b.l. 228, 229) ir, remiantis 2000-05-31 atliktais kadastriniais matavimais, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre,  bei 2002-12-10 pažymėtos kadastro žemėlapyje (t. I, b.l. 236). Taip suformuoto sklypo ribos neatitiko istorinių kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir archyvinių dokumentų (t. I, b.l. 78; t. II, b.l. 122). Iš 2000-05-25 suformuoto ir 2002-12-10 kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties Butu nustatyta tiesia linija, be posūkių ar išlinkimų (t. I, b.l. 236). Tuo tarpu pagal iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo turėtą 1948-06-05 gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą (t. I, b.l. 157), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties Buto išorine siena, buvo įlinkusi. Šis ribos įlinkimas buvo ir 1979-04-10 parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (t. I, b.l.158). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvusio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3A1p (t. III, b.l. 31-35), kuris šiuo metu išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, vietoje taip pat matyti sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) posūkis į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę (t. I, b.l. 158; t. II, b.l. 145). Taigi Vilniaus miesto savivaldybė 2000-05-25 sprendimu Nr. 1055V nustatė sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, kurios, atlikus 2000-05-31 kadastrinius matavimus, skyrėsi nuo šio sklypo 1979-04-10 plano ir neatitiko istorinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos. Byloje nustatyta, kad taip suformavus (duomenys neskelbtini) sklypą, dalis gretimuose sklypuose buvusių statinių pateko į šį sklypą. Teismo paskirtos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) geografinės padėties ir išorinių ribų nustatymo teisingumo ekspertizės akte nurodyta, jog „<...> daroma prielaida, kad žemės sklypo planas parengtas, neatsižvelgiant į žemės sklype bei gretimuose sklypuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų kertes <...> žemės sklypo plane pateiktos sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išorinės ribos įsiterpė į gretimus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (7,1 m2) ir (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (13,8 m2)“ (t. II, b.l. 168-176). Todėl šiuo metu faktinė situacija yra tokia, jog į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patenka dalis atsakovo Buto, taip pat dalis statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), o dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio statinio (medinės terasos) išeina už sklypo ribų. Tokia situacija nelaikytina teisinga ir atitinkančia šių žemės sklypų naudotojų ir savininkų teises bei interesus.  

Byloje nustatyta, kad 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2003-26806 UAB „BNA GRUPĖ“ buvo išnuomota dalis (904/1529) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 235; t. III, b.l. 31-35, 51-54). Kadangi nustatant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas buvo neatsižvelgta į faktinį žemės, reikalingos esamiems pastatams eksploatuoti, naudojimą, ieškovui UAB „BNA GRUPĖ“ buvo išnuomota ir dalis žemės, kuri reikalinga ne jam priklausančio statinio eksploatavimui. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, nustatyta, jog užstatyti žemės sklypai gali būti parduodami (išnuomojami) tik šiuose sklypuose esančių statinių savininkams statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti (2.4. punktas, 28 punktas). Nagrinėjamu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis yra reikalinga jame esančiam statiniui – Butui eksploatuoti ir gali būti parduota ar išnuomota tik šio statinio savininkui, o kadangi Butas UAB „BNA GRUPĖ“ nepriklauso nei dabar, nepriklausė nei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, atitinkama žemės sklypo dalimi UAB „BNA GRUPĖ“ naudojasi be teisėto pagrindo. Darytina išvada, jog 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.01/2003-26806 dalyje dėl 5 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies išnuomojimo UAB „BNA GRUPĖ“ yra niekinė – ta apimti, kuria UAB „BNA GRUPĖ“ buvo išnuomota ne tik jai nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalis, bet taip pat ir žemės sklypo dalis, reikalinga pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti kitam asmeniui priklausantį Butą. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tenkinant priešieškinio reikalavimus dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo ir dėl 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia dalyje, sumažėtų nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas, dėl ko remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, laikytina nepagrįsta.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota CK 4.45 str. taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Pagal procesinį tikslą šis ieškinys priskiriamas ieškinių dėl pripažinimo grupei. Ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo gali būti reiškiamas kaip savarankiškas ieškinys (jei kartu nereikalaujama priteisti ieškovui pripažintos žemės) arba kaip sudėtinė vindikacinio ieškinio (CK 4.95 straipsnis) dalis (kai kartu reikalaujama ir nustatyti ribas, ir priteisti ieškovo naudai pripažintą žemę). Jei asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu pagal CK 4.45 straipsnį išspręsti nesutarimą dėl žemės sklypų ribos, tai teismas išsprendžia šį klausimą. Tokiu atveju nepakanka nurodyti, kad reikia kreiptis į administracines institucijas dėl žemės sklypų ribos pažymėjimo – tai prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomijos (CPK 7 straipsnis) bei visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principams (CK 1.2 straipsnis). Teismas neperduoda ir nepalieka ginčo spręsti administracinėms institucijoms (pvz., motyvuose pasisakydamas, kad iš dokumentų riba yra aiški, o reikia kreiptis į registro ar kadastro tarnybas, kad jos ribą nustatytų). Tokio sprendimo priėmimas iš esmės reikštų teismo nusišalinimą nuo teisingumo vykdymo ir ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį, kuris reikalauja nustatyti žemės sklypų ribą. Klausimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo perdavimas iš teismo administracinėms institucijoms, kai teisme jau pradėta civilinė byla, sudaro prielaidas ateityje kilti pakartotiniam teisminiam ginčui ir pernelyg ilgam nuosavybės teisių gynimo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010). Jeigu teismas sprendžia, jog riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą. Tai gali būti iki teismo ar teisminio nagrinėjimo metu sudarytas dokumentas, kuriame nustatyta ir pažymėta aiški žemės sklypus skirianti riba ir įpareigojama jos laikytis. Jeigu tai dokumentas, kuris yra sudarytas iki teismo, tai jis nurodomas teismo sprendime kaip nustatantis ribą, o jeigu teisminio nagrinėjimo metu esamieji dokumentai papildomi ar tikslinami, tai pagal teisminio nagrinėjimo metu parengtą dokumentą nustatoma aiški žemės sklypus skirianti riba, jis nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir įpareigojama jos laikytis. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitas svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidų ginčui kilti ateityje. Šioje byloje atsakovas priešieškiniu teismo prašo nustatyti ribą būtent pagal aukščiau nurodytuosius kriterijus, t.y. nustatyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties gretima namų valda (duomenys neskelbtini) sutampa su nekilnojamųjų daiktų, kurie yra susieti su žeme (CK 1.98 str. 2 d.) – pastatų 2A1p ir 1A3p, esančių (duomenys neskelbtini) siena, todėl, patenkinus tokį reikalavimą, teismo sprendimu nustatyta riba būtų laikoma aiškia, nes statiniai, pagal kuriuos prašoma nustatyti ribą, egzistuoja natūroje ir jų negalima perkelti iš vienos vietos į kitą. Pirmosios instancijos teismas, nors sprendimu priešieškinį atmetė nepagrįstai, sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai suteikė reikšmę faktiniam žemės sklypų naudojimui ir tai taip pat atitinka kasacinio teismo praktiką. Pagal ją prieš priimant galutinį sprendimą turi būti nustatomos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visi atsakovo statiniai yra jo žemėje, bet žemės sklypo riba yra neaiški ir užima faktiškai naudojamą ieškovės (t.y. išnuomoto ieškovei) sklypo dalį; kad sklypų ribos buvo nustatinėjamos matavimais, kurie nebuvo nei suderinti, nei tikslūs; kad žemės sklypų plotai užima vienas kito dalį ir kyla ginčas dėl abiejų savininkų teisės į žemės sklypo dalį. Šios aplinkybės ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad esmingai neatitinka ribos, tai leidžia nustatyti žemės sklypo ribas ne tik administracine, bet ir civiline teismine tvarka pagal CK 4.45 straipsnį. Juolab kad tokios pozicijos buvo laikomasi ir iki šiol buvusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žemės ginčo dėl sklypo ribų nustatymo nagrinėjimas ir gretimus sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir konfigūracijos nustatymas pagal CK 4.45 straipsnį yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas, kuris neturi būti aiškinamas kaip žemės sklypo formavimas ir suteiktos kompetencijos viršijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2004).

Be kita ko, byloje nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, kuri yra išnuomota UAB „BNA GRUPĖ“, priklauso Lietuvos Respublikai (t. I, b.l. 235; t. III, b.l. 31-35, 51-54). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ties kuriuo priešieškiniu atsakovas A. V. prašė nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo ribą, taip pat priklauso Lietuvos Respublikai ir atsakovui A. V. (t. I, b.l. 89-94, t. II, b.l. 29-31). Atsakovams (pagal priešieškinį) A. Z. ir A. Z. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis yra kitoje nei ginčijama riba žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vietoje, po pastatu 4A1p, o visa likusi žemės sklypo dalis yra išnuomota UAB „BNA GRUPĖ“ (t. I, b.l. 235; t. III, b.l. 51-54). Byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl atsakovo A. V. nuosavybės teisės į ginčytiną (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotą pripažinimo ar kitų atsakovų A. Z. ir A. Z. nuosavybės teise valdomų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių dydžio, nes A. V. žemės sklypo dalis prie jam priklausančio Buto, kurio siena, pasak ieškovo, patenka į gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, nėra nei suformuota (dėl šio sklypo suformavimo buvo nagrinėjamas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau teismo sprendimai iki šiol nėra įvykdyti (LVAT byla Nr. A858-1731/2010 t. I-IV)), nei suteikta atsakovui A. V. įstatymų nustatyta tvarka (atitinkamai – parduota arba išnuomota), ir ši dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Taigi šioje byloje nėra ginčijami nei Lietuvos valstybės (904/1529 dalys) sklypo nuosavybės įgijimo pagrindai, nei A. Z. ir A. Z. (625/1529 dalys) sklypo nuosavybės įgijimo pagrindai ir ginčas yra kilęs tik dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, t.y. dėl jo konkrečios dalies (5 kv. m) be pagrindo išnuomojimo UAB „BNA GRUPĖ“. Todėl tenkinant reikalavimą dėl 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje gali būti tenkinamas ir kitas priešieškinio reikalavimas – pakeisti sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pagal (duomenys neskelbtini) pastatų 2A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorines sienas. Byloje nustatyta, jog visa žemės sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracija yra neteisinga, t.y. įsiterpianti į gretimus žemės sklypus, dėl to negalima spręsti, kad nustatant bendrą sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą, sumažės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas. Iš ekspertizės akto (t. II, b.l. 168-176) matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje esantis statinys – terasa –kerta šio žemės sklypo ribą ir įsiterpia į valstybinę žemę. Tokiu būdu ekspertai nustatė, kad formuojant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas buvo padaryta klaida ir kad tokią klaidą taisant dalyje dėl sklype esančios terasos žemės sklypo riba turėtų būti perkelta į šiuo metu esančią valstybinę žemę, kas atitinkamai sąlygotų ir šio žemės sklypo padidėjimą, o tas nėra leistina tiek pagal teisės aktus, tiek ir pagal suformuotą teismų praktiką. Dėl tokios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su valstybine žeme, kur sklype esanti terasa kerta sklypo ribą ir įsiterpia į valstybinę žemę, nustatymo ir/ar patikslinimo atsakovas A. V. neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo, dėl to toks reikalavimas teisme nebuvo pareikštas, tačiau darytina išvada, jog patikslinus bendrą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribą pagal priešieškinio reikalavimus ir dėl to atitinkamai mažėjant šiuo metu klaidingai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotui šioje ginčo ribos dalyje, šis plotas galėtų būti pridėtas tikslinant kitą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą dalyje, kur sklype esanti terasa įsiterpia į valstybinės žemės plotą, dėl ko bendras šiuo metu nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas nesikeistų. Kadangi nurodytos aplinkybės – kiek ir kaip galėtų kisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracija ir/ar plotas – nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl jų plačiau nepasisakoma.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas buvo nustatyti Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimu Nr. 738V ir Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-22 įsakymu Nr. 2.3-10910-01(t. I, b.l. 154-156; adm. bylos Nr. I-3-426/2010 t. I, b.l. 17, 18), kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-08 nutartimi, pakeičiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-21 sprendimą, buvo panaikinti, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas ir jo plotą (adm. byla Nr. I-3-426/2010; LVAT byla Nr. A858-1731/2010). Vykdant teismo įpareigojimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu Nr. 30-135 buvo nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos (t. II, b.l. 32, 33), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-24 sprendimu šis įsakymas buvo panaikintas (t. II, b.l. 80-93). Šiai dienai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas nėra nustatyti. Administracinius ginčus dėl šio sklypo ribų ir ploto nustatymo nagrinėję teismai priimtuose sprendimuose yra nurodę, jog kol nėra išspręstas ginčas dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra objektyvios galimybės suformuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir nustatyti jo dydį. Teismų taip pat nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos (Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 plano) sprendiniai dėl juose esančios ribotos informacijos apimties nėra pakankami, kad jais remiantis būtų galima nustatyti aiškias ginčo sklypo ribas ir plotą ir tai turi būti atlikta tik visumoje įvertinus tiek teritorijų planavimo dokumentus bei namų valdos techninės apskaitos bylas, tiek faktines aplinkybes apie faktinį žemės naudojimą bei žemės sklypo dydį, kuris yra būtinas jame esantiems pastatams eksploatuoti (t. II, b.l. 80-93). Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo, netinkamai pritaikė CK 4.45 ir nukrypo nuo LAT praktikos, jog esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigūracijos nustatymas pagal CK 4.45 straipsnį yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5933/2004; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Šiuo atveju nustačius, kad sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba neatitinka istorinės sklypų ribos, t.y. kad šių sklypų ribos visiškai neatitinka jų naudotojų naudojamų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą bei istorinius žemės sklypų formavimo dokumentus, kad esant tokioms riboms ne tik Butas, bet ir kiti statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat terasa, esanti (duomenys neskelbtini), kerta šio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, teismas yra kompetentingas ir turi diskreciją išspręsti ginčą pagal pareikšto priešieškinio dalyką, nustatydamas bendrą sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą. Pritariant ekspertų byloje pasiūlytam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planui (t. II, b.l. 176), kuris laikytinas racionaliu, optimaliu, atitinkančiu ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų, bet taip pat ir gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojų interesus, bendra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba nustatytina pagal žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių pastatų 2A1p ir 1A3p išorines sienas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus UAB „BNA grupė ieškinį“ ir patenkinus A. V. priešieškinį iš ieškovo UAB „BNA grupė“ A. V. priteistinos jo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme  patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 460 litų žyminio mokesčio, 4537 litai išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 5000 litų ekspetizės atlikimo išlaidų. Viso 9997 litai arba 2895 eurai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str. teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė:

UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. ir A. Z. apeliacinį skundą atmesti.  

A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014  m. rugpjūčio 20 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3411-391/2014, dalyje, kur atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – A. V. priešieškinį patenkinti.

Pripažinti niekine ir negaliojančia tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „BNA GRUPĖ“ 2003 m. kovo 19 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.01/2003-26806 dalyje dėl 5 kv.m. bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, kur sklypas patenka po A. V. priklausančiu pastatu.

Nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą ties gretima namų valda (duomenys neskelbtini) taip: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba ties gretima namų valda (duomenys neskelbtini) sutampa su pastatų 2A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), siena/riba.   

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „BNA GRUPĖ“ (į.k. (duomenys neskelbtini))  2895 eurus bylinėjimosi išlaidų  A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                        Henrichas Jaglinskis

                                                                      Virginijus Kairevičius

                                                                      Danutė Kutrienė