Pranešėjas
D. Jocys Baudžiamoji
byla Nr. 1A-399-361/2009
Teisėja D. Valošinaitė
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1.;
1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teisėjų Violetos Miliuvienės ir
Remigijaus Preikšaičio,
sekretoriaujant Aurelijai
Urbšaitytei,
dalyvaujant prokurorei Veronikai
Poškuvienei,
gynėjui advokatui Juozui
Ančiukaičiui,
nuteistajai V. Z.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta
kalta ir nuteista pagal Lietuvos
Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu
1 (vieneriems) metams, įpareigojant dirbti arba mokytis ir būti namuose
nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Nuosprendžiu nuteista ir G. V., tačiau dėl jos apeliacinio skundo nepaduota.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
V. Z. nuteista už tai,
kad 2007-07-04, apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., laiptinėje,
veikdama bendrininku grupe su G.
V., atvirai iš I. K. pagrobė
Z. N. priklausantį
mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Z520i“, kurio vertė 649,00 Lt.
Apeliaciniu
skundu nuteistoji prašo nuosprendį pakeisti bei paskirti jai minimalią bausmę.
Nurodo, kad skiriant bausmę, nepakankamai atsižvelgta į tai, kad ji nusikalto
tik dėl savo naivumo ir patiklumo, o tai patvirtina aplinkybė, jog dėl mobiliojo
telefono jokios naudos negavo. Be to, nuteistoji teigia, kad ją nusikaltimo
padarymu kaltina G. V.,
kuri bando paneigti savo kaltę, o pastarosios parodymai yra melagingi ir
nepagrįsti. Apeliantė pažymi, jog pripažino nusikaltusi, gailisi ir pažada pasitaisyti.
Teismo
posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė
jį atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Nors
nuteistoji teigia, kad į nusikaltimą buvo įtraukta tik dėl savo naivumo ir
patiklumo, tačiau tokie jos argumentai atmestini. V. Z. praeityje jau buvo teisiama už analogiško
pobūdžio nusikaltimą, todėl neabejotinai suprato, kad svetimo telefono pagrobimas
yra baudžiamojo įstatymo draudžiama veika. Vagystė yra laikoma baigta, kai kaltininkas
užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti,
naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, taigi nuteistosios
nurodyta aplinkybė, jog iš pavogto telefono negavo jokios turtinės naudos, jos veikos
kvalifikavimui įtakos neturi. V.
Z. apeliacinio skundo argumentas apie melagingus ir nepagrįstus G. V. parodymus,
teisiškai taip pat nėra reikšmingas, kadangi apylinkės teismas nuosprendyje kaip
tik ir atkreipė dėmesį, jog abiejų nuteistųjų parodymai vertintini kritiškai,
kaip pasirinktas gynybos būdas. Taigi apeliantės kaltė grindžiama teisiamajame
posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, o ne vien G. V. parodymais.
BK 59 str.
1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis
nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltininko prisipažinimas
padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo
ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl
surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo
yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką,
kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.
Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka
nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina
nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai galima
spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai
įvertinus bylos aplinkybių visumą. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, jog
prisipažino nusikaltusi ir gailisi. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tiek
ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 87–88, t. 1), tiek teisiamajame posėdyje (b. l.
180–181, t. 1) V. Z. savo
kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, todėl pirmosios instancijos teismas apeliantės
prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi pagrįstai nepripažino jos atsakomybę
lengvinančia aplinkybe.
V. Z. praeityje jau
buvo teisiama už mobiliojo telefono vagystę ir teismas ją nuo baudžiamosios
atsakomybės buvo atleidęs. Tačiau apeliantė nepateisino teismo jai parodyto
pasitikėjimo ir dar kartą pagrobė kitam asmeniui priklausantį mobilųjį telefoną,
o tai rodo, jog nuteistoji jokių išvadų iš savo elgesio nepadarė. Klaipėdos
miesto apylinkės teismas už naują tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą V. Z. paskirdamas
vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, kuri yra artima straipsnyje numatytos
sankcijos rūšies vidurkiui, tinkamai vadovavosi BK 54 str. nuostatomis. Tokia
bausmė ir paskirtas įpareigojimas atitinkamu laiku būti namuose neturi trukdyti
jos mokslui. Laikyti paskirtą bausmę
aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra
pagrindo.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r i a:
nuteistosios V. Z. apeliacinį skundą
atmesti.
Kolegijos pirmininkas
Dalius Jocys
Teisėjai
Violeta Miliuvienė
Remigijus Preikšaitis