Byla Nr. e2A-153-912/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01445-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.8.8; 2.6.20.4; 3.3.1.18.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Videometra“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Team“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Videometra“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 62 956,30 Eur skolą, 827,91 Eur palūkanas ir 8 proc. procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad į ją kreipėsi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PK Invest“, prašydama organizuoti neviešą nekilnojamojo turto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (toliau – turtas) pardavimą. Nekilnojamojo turto ekspertas P. Ž. ieškovės vardu 2021 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei tarpininkavimo sąlygų pasiūlymą – 2 proc. mokestis, skaičiuojamas nuo sandorio vertės, ir pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Tą pačią dieną atsakovės vadovui patvirtinus tarpininkavimo sąlygas, P. Ž. išsiuntė atsakovei pasiūlymą įsigyti turtą, vėliau komercinį pasiūlymą, skirtą atsakovę finansuojančiam bankui. Ieškovė 2021 m. kovo 16–23 d. derino susitikimą, teikė atsakovei informaciją, komentarus. Po parengiamųjų darbų ieškovė perdavė atsakovės finansinį pasiūlymą UAB „PK Invest“. Ieškovė 2021 m. gegužės 4 d. pateikė atsakovei ir UAB „PK Invest“ preliminariosios sutarties projektą. Atsakovė 2021 m. gegužės 17 d. elektroniniame laiške nurodė, kad neva ieškovė paslaugas teikė, esant interesų konfliktui, pažeisdama etiką.
3. Atsakovė ir UAB „PK Invest“ 2021 m. rugsėjo mėn. sudarė preliminariąją sutartį, kurios kaina – 2 601 500 Eur, t. y. sutartis pasirašyta tokiomis sąlygomis, kokias atsakovė nurodė P. Ž.. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei 62 956,30 Eur vertės PVM sąskaitą faktūrą (52 030 Eur plius PVM). Atsakovė tą pačią dieną grąžino nurodytą sąskaitą, prašė ją panaikinti ir nurodė, kad ieškovė nesuteikė atsakovei paslaugų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 62 956,30 Eur skolą, 827,91 Eur palūkanų, 8 proc. procesinių palūkanų ir 9 624 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atstovas P. Ž. veikė UAB „Capital Team“ vardu, atliko tarpininkavimo veiksmus ir surado atsakovę dominantį nekilnojamąjį turtą. Jis suderino pirkimo sąlygas, taip pat ir ieškovei mokėtiną atlyginimą. Ieškovė įvykdė paslaugų (bendradarbiavimo sutartį), nes atsakovė pasirašė jos parengtą preliminariąją sutartį.
6. Paslaugų sutarties esminės sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas. Šalys elektroniniais laiškais susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo, parduodant atsakovei turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis). Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl suderinta šalių valios išraiška – pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, valios išraiškos formai nesuteikiama lemiamos reikšmės.
7. Teismas padarė išvadą, kad šalys suderino tarpininkavimo sutartį, pagal kurią ieškovė surado ir atsakovei pasiūlė ją dominantį objektą. Tarpininkavimo paslaugų sutartis – rezultato sutartis, t. y. tarpininkas įgyja teisę į sulygtą atlyginimą tik tuo atveju, jeigu jis suteikia paslaugas (neatsižvelgiant į šių paslaugų apimtį), dėl kurių kliento turtas parduodamas tarpininko surastam pirkėjui.
8. Ieškovė ir atsakovė – ūkio subjektai, sudarę komercinį sandorį, susitarę dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Palūkanų dydis nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Prevencijos įstatymas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai išaiškino šalių susitarimo turinį ir „sėkmes atvejo“ reikšmę. Teismas įvertino tai, kad „sėkmė“ – tai tik pasiūlymo pateikimas ir preliminariosios sutarties sudarymas, bet ne pagrindinio sandorio, kuriuo įsigyjamos patalpos, sudarymas. Toks teismo aiškinimas prieštarauja šalių susitarimo esmei ir teismų praktikai.
9.2. Atsakovė neįsigijo ieškovės pasiūlytų patalpų, nes jos netiko. Taigi tarpininkavimo paslaugų sutartimi nepasiektas rezultatas, už kurį turėtų būti mokamas sėkmės mokestis.
9.3. P. Ž. pasiūlė atsakovei tarpininkavimo paslaugų susitarimo sąlygas, todėl visos abejonės, taip pat ir dėl rezultato (jo reikšmės ir prasmės), už kurį mokamas sėkmės mokestis, atsiradimo momento, turėtų būti aiškinamos ieškovės nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
9.4. Preliminarioji sutartis savaime negali būti laikoma rezultatu, dėl kurio neva susitarė šalys, nes toks rezultatas išnyko, preliminariajai sutarčiai pasibaigus, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties ne dėl atsakovės kaltės. Taip pat išnyko ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę.
9.5. Sprendime suformuotas precedentas, kai didelis sėkmės mokestis už tarpininkavimą turto pirkimo–pardavimo sandoriuose turėtų būti mokamas, neatsižvelgiant į tai, kad turto pirkimo–pardavimo sandoris nesudarytas dėl nuo kliento nepriklausančių aplinkybių. Tai iškreiptų nekilnojamojo turto agentų ir jų klientų teisių ir pareigų pusiausvyrą, sudarytų sąlygas agentams piktnaudžiauti.
9.6. Teismas neįvertino, kad paslaugos atsakovei suteiktos, nesilaikant tarpininkavimo paslaugų praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Užsakovas turi sumokėti visą kainą už netinkamai suteiktas paslaugas.
9.7. Atsakovės ir UAB „PK Invest“ susitarimas būtų pasiektas tik tuo atveju, jeigu UAB „PK Invest“ būtų įgyvendinusi visus atsakovės pageidavimus, aptartus preliminariojoje sutartyje. Ieškovė neįvertino to, kad galutinis rezultatas dar nepasiektas. Aplinkybė, kad ieškovė po preliminariosios sutarties sudarymo pateikė atsakovei tik išankstinę sąskaitą, patvirtina, kad ji siejo sėkmės mokestį su preliminariosios sutarties sudarymu, bet ne su galutiniu rezultatu. Sandoris, nuo kurio skaičiuojamas sėkmės mokestis, nesudarytas. Pardavimo kaina gali keistis dėl įvairių priežasčių, todėl sėkmės mokestis gali skirtis nuo avansinėje sąskaitoje nurodytos sumos.
9.8. Teismas neįvertino aplinkybių, kad UAB „PK Invest“ 2022 m. liepos 18 d. informavo atsakovę, jog negalės įgyvendinti atsakovės pageidavimų dėl patalpų, todėl atsakovė nutraukė preliminariąją sutartį. UAB „PK Invest“ grąžino atsakovei 562 909,20 Eur avansą ir informavo, kad preliminarioji sutartis pasibaigė bei paprašė atsakovės patvirtinti, jog ši neturi pretenzijų UAB „PK Invest“. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad preliminarioji sutartis pasibaigė dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių.
9.9. Teismas pažeidė proceso teisės normas. Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, motyvai prieštaringi, todėl laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas nepasisakė dėl patalpų atitikimo atsakovės poreikiams, preliminariosios sutarties nutraukimo, netinkamo paslaugų suteikimo, galutinio paslaugų suteikimo rezultato. Teismas įvertino tai, kad šalių sutartis – rezultato sutartis, bet nurodė, jog pasiektas tikslas – sudaryta preliminarioji sutartis.
9.10. Atsakovė akceptavo ieškovės atstovo P. Ž. pasiūlymą, nes manė, kad jis tik jai teiks tarpininkavimo paslaugas derybose su UAB „PK Invest“. Ieškovė neatskleidė aplinkybių, kad P. Ž. atstovavo ne tik pirkėją, bet ir pardavėją, t. y., veikė, esant interesų konfliktui.
9.11. Ieškovės ir atsakovės susitarime nustatytos dvi sąlygos: 1) tarpininkas turi teisę gauti atlygį tik „sėkmės atveju“; 2) atlygis mokėtinas avansu. Atlygio (sėkmės mokesčio) mokėjimo momento negalima tapatinti su sėkmės atsiradimo momentu. Sėkmės atvejis reiškia pagrindinio sandorio sudarymą. Atsakovė, sudarydama susitarimą su P. Ž., siekė įsigyti tinkamas patalpas. Ieškovės suteiktos paslaugos tikslas – faktinis nekilnojamojo turto pardavimas atsakovei. Tarpininkas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jeigu turtas parduodamas tarpininko surastam pirkėjui. Tarpininkavimo paslaugų sutartimi nepasiektas rezultatas – atsakovė neįsigijo patalpų.
9.12. Teismas neįvertino to, kas sudarė sutartį su atsakove: ieškovė ar P. Ž.; turi ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę, ar ne. Atsakovė ir P. Ž. nesudarė rašytinės sutarties. Galbūt P. Ž. siekė neteisėtų veiksmų – gauti dvigubą naudą iš pirkėjos ir pardavėjos.
9.13. Teismas neištyrė rašytinių įrodymų, nenustatė reikšmingų aplinkybių: 1) patalpos neatitiko atsakovės poreikių, todėl UAB „PK Invest“ turėjo atlikti papildomų veiksmų; 2) preliminarioji sutartis nutraukta, atsakovei grąžintas sumokėtas avansas; 3) atsakovė neįgijo turto nuosavybės teise; 4) atsakovei netinkamai suteiktos paslaugos; 5) ieškovė buvo nesąžininga. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
9.14. Teismas neteisingai taikė Prevencijos įstatymą, nes išankstinė sąskaita nėra mokėjimo dokumentas, sukuriantis atsakovei pareigą jį apmokėti.
9.15. Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Byla nelaikytina sudėtinga, pareikštas tik vienas reikalavimas, ieškinys ir dublikas nedidelės apimties. Byla išnagrinėta per vieną posėdį, kuriame pasisakė šalys ir apklausti liudytojai.
10. Atsiliepime ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą. Atsiliepime ieškovė nurodo tokius argumentus:
10.1. Teismas teisingai įvertino šalis siejusius teisinius tarpininkavimo santykius. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų, kurių objektas – potencialaus pirkėjo supažindinimas su viešai neskelbiamo parduodamo turto pardavėju. Ieškovė pasiūlė atsakovei suteikti atlygintinę tarpininkavimo paslaugą. Atsakovė akceptavo ofertą. Ofertoje neužsiminta apie atsakovės atstovavimą. Oferta ir akceptu šalys susitarė: 1) ieškovė pasiūlys atsakovei nekilnojamojo turto objektą, suorganizuos jo pristatymą; 2) jeigu atsakovė pasirašys avansinę sutartį (preliminariąją sutartį) su ieškovės pasiūlyto turto pardavėju (UAB „PK Invest“), ji sumokės ieškovei 2 proc. plius PVM sėkmės mokestį nuo sandorio sumos. Ieškovė įvykdė įsipareigojimus, todėl įgijo teisę reikalauti apmokėjimo.
10.2. Apmokėjimas už suteiktas paslaugas susietas su preliminariąja sutartimi, nes objektas nebuvo pastatytas. Atsakovė sudarė preliminariąją sutartį, sumokėjo pardavėjai didesnį negu 500 000 Eur avansą ir įgijo teisę sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė dėjo pastangas, kad pirkėjos ir pardavėjos derybos būtų sklandžios, aiškios techninės detalės, nežlugtų būsimas sandoris. Ieškovės pastangų rezultatas – sudaryta preliminarioji sutartis.
10.3. Ieškovė suteikė teisėtas, atitinkančias įprastą praktiką paslaugas. Tarpininkavimas suteikė ieškovei teisę į atlygį. Viešai neatskleisto parduodamo turto pardavimas – įprastas rinkoje. Ieškovė neveikė kaip agentė. Ieškovė veikė kaip tarpininkė, užtikrino suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą.
10.4. Liudytojas P. Ž. patvirtino, kad neperdavė priešingoms šalims konfidencialios informacijos, ja nedisponavo, neatskleidė didžiausios ir mažiausios kainos. Jis perdavė UAB „PK Invest“ tik atsakovės pageidaujamus duomenis.
10.5. Po paslaugų suteikimo ir teisės į atlygį atsiradimo įvykusios aplinkybės nereikšmingos. Preliminariosios sutarties nutraukimas – atsakovės valinis sprendimas. Atsakovės vienašalis sprendimas negali pakeisti ieškovės teisių apimties. Nekilnojamojo turto kainos pakilo, todėl atsakovė galėjo gauti pelno, perleisdama teises pagal preliminariąją sutartį ar perparduodama turtą.
10.6. Teismas teisingai nustatė prievolinių santykių šalis. Ieškovė atskleidė visą informaciją, reikalingą sutarčiai sudaryti, atsakovė nesiderėjo dėl sąlygų. Atsakovė turi didelę sutarčių sudarymo praktiką. Sudarant sutartį, atsakovei atstovavo profesionalai – ieškovės vadovas G. D., taip pat A. V. ir advokatas V. G.. Jeigu būtų neaiškių sąlygų, ieškovė nebūtų pasirašiusi sutarties. Atsakovė suprato sutarties turinį ir padarinius. G. D. patvirtino, kad visas atsakovės sudaromas sutartis peržiūri teisininkas, atsakovė per metus sudaro šimtus sutarčių.
10.7. P. Ž. veikė ne savarankiškai, bet ieškovės vardu. Pasiūlyme buvo nurodytas ieškovės logotipas. Taip pat jis 2021 m. kovo 23 d. laiške nurodė, kad atstovauja ieškovę. Jeigu atsakovei kilo abejonių dėl ieškovės atstovo, ji galėjo įvesti jo vardą ir pavardę į internetinę paiešką. Atsakovė būtų įsitikinusi, kad P. Ž. – ieškovės atstovas.
10.8. PVM sąskaitos faktūros nepateikimas nereikšmingas reikalavimui priteisti skolą ir palūkanas. Teisė atsiskaityti su ieškove atsirado, kai buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. PVM sąskaita faktūra nėra vienintelis įrodymas, pagrindžiantis paslaugų suteikimą.
10.9. Ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą. Atsakovė neįrodė, kad nurodyta sąskaita neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų sąskaitai faktūrai arba mokėjimo dokumentui.
10.10. Teismo sprendimas motyvuotas. Teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus. Tai, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės teisiškai nereikšmingų teiginių, nėra proceso teisės normų pažeidimas.
10.11. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė neįrodė bylos nesudėtingumo, taip pat, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažintinos. Abi šalys teikė papildomų įrodymų, teismas posėdyje apklausė liudytojus, šalys ginčijo faktines aplinkybes. Ieškovės ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis panašus: ieškovė patyrė 8 442 Eur, atsakovė – 6 449,30 Eur. Ieškovė pateikė į bylą daugiau procesinių prašymų negu atsakovė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliaciniame skunde keliamas teisės gauti tarpininkavimo mokestį, kai nutraukta preliminarioji sutartis, klausimas.
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bet šis prašymas teismui neprivalomas.
14. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
15. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo taisykles, atsakovės teisę į gynybą ir teisingą teismą, ignoravo atsakovės teikiamus įrodymus bei argumentus, dėl jų nepasisakė. Rašytinio proceso tvarka neįmanoma įvertinti bylai reikšmingų aplinkybių, būtina išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų.
16. Ieškovė teigia, kad apeliantė nepagrindė būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašo spręsti šį prašymą teismo nuožiūra.
17. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose šalių atstovai dalyvavo, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose. Apeliantės nurodyti argumentai, kad netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, jos pateiktus rašytinius įrodymus, dėl jų nepasisakė, nepagrindžia būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl apeliantės prašymas netenkintinas. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra šiuo konkrečiu atveju atliekama rašytinio proceso tvarka.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
18. Ieškovė ir P. Ž. 2020 m. birželio 3 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį. Nurodytos sutarties 1 punkte šalys, kooperuodamos savo turtą, žinias ir darbą, įsipareigojo bendradarbiauti teikiant tretiesiems asmenims (klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir (ar) nuomos sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius naudojantis UAB „Capital Team“ ir CAPITAL vardu.
19. P. Ž. iki susitarimo su apeliante derino pasiūlymo sąlygas su pardavėja UAB „PK Invest“. Jis 2021 m. vasario 4 d. kreipėsi į UAB „PK Invest“ direktorę N. R., tikslindamas informaciją apie parduodamą turtą, jo kainą, taip pat atlygį už surastą klientą. N. R. 2021 m. vasario 5 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad sėkmės atveju bus sumokėtas 2 proc. plius PVM nuo siūlomo pastato (jo dalies) pardavimo kainos komisinis mokestis už P. Ž. surastą klientą, t. y. 1 proc. plius PVM, gavus avansą, ir 1 proc. plius PVM, sudarius notarinį sandorį.
20. Ieškovės atstovas P. Ž. 2021 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku kreipėsi į apeliantės atstovą A. V., nurodydamas, kad galėtų pateikti pasiūlymą įsigyti komercines patalpas, kurios atitiktų apeliantės nurodytus kriterijus. Atlygis už objektą, sėkmės atveju, yra 2 proc. plius PVM nuo sandorio sumos, kuris mokamas pasirašius avansinę sutartį dėl jo pasiūlytų komercinių patalpų pirkimo. P. Ž. taip pat nurodė, kad pateiktų pasiūlymą, jeigu įmonės vadovas patvirtintų nurodytą sąlygą.
21. Apeliantės atstovas A. V. 2021 m. vasario 11 d. elektroniniame laiške apeliantės vadovui G. D. nurodė, kad galbūt rado patalpas, bet reikia, kad jis patvirtintų komisinį mokestį brokeriui.
22. Tą pačią dieną apeliantės vadovas G. D. elektroniniame laiške nurodė, kad laišką gavo ir patvirtino susitarimo sąlygas.
23. Ieškovės atstovas P. Ž. 2021 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku išsiuntė trumpą objekto pristatymą, 2021 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku – komercinį pasiūlymą, kurį apeliantė galėjo pateikti bankui. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bus reikalingas papildomas biudžetas – 200 000–250 000 Eur – parkavimo vietoms.
24. Ieškovės atstovas P. Ž. 2021 m. kovo 16 d. elektroniniame laiške apeliantės atstovams E. V. ir G. D. nurodė, kad 2021 m. kovo 17 d. susitikime per „Zoom“ su UAB „Prokapital“ vadove bus aptarti kainos, termino ir terasos ant stogo įrengimo klausimai ir tada bus parengta preliminarioji sutartis.
25. Ieškovės atstovas P. Ž. 2021 m. kovo 19 d. elektroniniu laiške apeliantės atstovams G. D., A. V., V. G. ir R. S. nurodė, kad išsiuntė galutinį pasiūlymą, UAB „Prokapital“ įsipareigojo įrengti 117 kv. m terasą, už tai papildomai mokėti atsakovei nereiks. Ieškovės atstovas P. Ž. prašė informuoti, jeigu sąlygos tinka, kad galėtų parengti preliminariąją sutartį.
26. Apeliantės atstovas V. G. 2023 m. kovo 23 d. elektroniniame laiške ieškovės atstovui P. Ž. prašė patikslinti duomenis apie sandorio kainą ir pardavėjos apeliantei teiktinas nuolaidas. Tą pačią dieną P. Ž. elektroniniu laišku atsakė į nurodytus klausimus.
27. Ieškovės atstovas P. Ž. 2021 m. kovo 24 d. išsiuntė elektroninį laišką N. R., kuriame nurodė, kad perdavė apeliantės pasiūlymą: planuojamų pastatyti komercinių patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaina – 2 662 000 Eur su PVM, 10 planuojamų parduoti požeminių parkavimo vietų kaina – 240 000 Eur su PVM; ir atsiskaitymo tvarką: 20 proc. avansas nuo komercinių patalpų kainos su PVM; likusi kainos dalis – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovės atstovas P. Ž. nurodyto elektroninio laiško kopiją išsiuntė apeliantės atsakingiems asmenims: V. G., R. S., A. V..
28. Ieškovės atstovas P. Ž. 2021 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku nusiuntė apeliantės atstovams V. G., A. V. ir R. S. preliminariąją sutartį, nurodė, kad į ją įtraukė V. G. ir N. R. paskutinio susitikimo metu aptartas sąlygas ir pasiūlė preliminariosios sutarties pasirašymo laiką – ketvirtadienį 12.00 val. Apeliantės atstovas V. G. 2021 m. gegužės 4 d. elektroniniame laiške P. Ž. padėkojo už persiųstus dokumentus, nurodė, kad turės pastabų, pasiūlė planuoti pasirašymą kitą savaitę. Tą pačią dieną ieškovės atstovas P. Ž., atsakydamas į apeliantės atstovo V. G. laišką, pasiūlė preliminariosios sutarties klausimais bendrauti tiesiogiai su N. R. ir nurodė jos kontaktinius duomenis, o dėl susitikimo – susitarti penktadienį.
29. Apeliantės atstovas A. V. 2021 m. gegužės 17 d. 9.37 val. elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą P. Ž., kad toliau visus klausimus spręs V. (teismo pastaba – advokatas V. G.). Tą pačią dieną atsakydamas į apeliantės atstovo A. V. elektroninį laišką, P. Ž. nurodė, kad viskas gerai, jis anksčiau siuntė N. R. kontaktus, tiesiogiai bus lengviau išspręsti teisinius (sutartinius) klausimus. Ieškovės atstovas P. Ž. prašė informuoti, jeigu prireiktų jo pagalbos. Jis laiško kopiją taip pat išsiuntė apeliantės atstovui V. G..
30. Apeliantės atstovas V. G. 2021 m. gegužės 17 d. 10.58 val. elektroniniame laiške ieškovės atstovui P. Ž. padėkojo už kontaktus ir paprašė daugiau neatstovauti apeliantei, taip pat neatskleisti iš jos gautos konfidencialios informacijos. Apeliantės atstovas V. G. apgailestavo, kad penktadienį sužinojo, jog ieškovės atstovas P. Ž. atstovavo abiems sandorio šalims, derėjosi „abiejų pusių“ naudai ir to nenurodė apeliantei, nors apeliantės atstovai jo teiravosi dėl interesų konflikto. Apeliantė įvertins, patyrė ji žalos dėl tokios situacijos, ar ne, ir apie tai informuos ieškovės atstovą P. Ž.. Apeliantės atstovas V. G. laiško kopiją išsiuntė kitam apeliantės atstovui A. V..
31. Ieškovės atstovas P. Ž. 2021 m. gegužės 17 d. 5.34 val. elektroniniame laiške apeliantės atstovui V. G. paaiškino, kad jis – nekilnojamojo turto ekspertas ir dėl šio sandorio atstovauja tik ieškovei UAB „Capital Team“, bet neatstovauja nė vienai sandorio šaliai, neveikė kaip abiejų šalių atstovas. Jis abiems šalims teikė tarpininkavimo paslaugas, t. y. pirkėjui pasiūlė tinkamą objektą, kuris nebuvo skelbiamas viešai rinkoje, pardavėjui pasiūlė pirkėją, kuriam galbūt tiko objektas. Šių aplinkybių nepaneigia faktas, kad jis susitarė su abiem šalimis dėl atlygio. Komercinio nekilnojamojo turto segmente įprasta atsilyginti už tokio pobūdžio tarpininkavimą. Šio laiško kopija išsiųsta apeliantės atstovams A. V. ir R. S..
32. Apeliantės atstovas V. G. 2021 m. gegužės 18 d. 11.26 val. elektroniniame laiške nurodė, kad ieškovės atstovas P. Ž. veikė apeliantės vardu, už ją teikė pasiūlymus UAB „Prokapital“, vyko į susitikimus su ja. Apeliantė bendravo su pardavėja per ieškovės atstovą P. Ž., kuris neleido apeliantei pačiai teikti pasiūlymų, organizuoti susitikimų be jo. Ieškovės atstovas P. Ž. buvo atvykęs į apeliantės biurą, susitiko su jos atstovais V. G. ir A. V., sužinojo galutinę apeliantės poziciją, kokiomis sąlygomis ji sutiktų sudaryti sutartį. Ieškovės atstovas P. Ž. apeliantės vardu suformulavo ir pateikė apeliantės pasiūlymą pardavėjai. Apeliantė gavo pasiūlymą sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis, kokiomis ji būtų sutikusi jį sudaryti. Ieškovės atstovas P. Ž. penktadienį įvykusiame susitikime su apeliantės atstovu A. V. patvirtino, kad vienodai atstovavo abiems sandorio šalims. Apeliantės atstovas V. G. apgailestavo, kad ieškovės atstovas P. Ž. nesielgė etiškai.
33. Ieškovės biuro administratorė G. S. 2021 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė apeliantei sąskaitą pagal susitarimą dėl tarpininkavimo sąlygų ir prašė ją apmokėti per septynias dienas. Tą pačią dieną apeliantės atstovas A. V. elektroniniu laišku grąžino ieškovei sąskaitą ir paprašė ją panaikinti, nes apeliantei nebuvo suteiktos paslaugos, taip pat jas teikiant padaryta žalos.
34. UAB „PK Invest“ ir apeliantė 2021 m. liepos 21 d. pasirašė preliminariąją nepastatyto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.
35. Apeliantės atstovas A. V. 2022 m. liepos 18 d. 13.28 val. elektroniniu laišku nutraukė preliminariąją sutartį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d., nes parengtas patalpų perprojektavimo projektas neatitiko esminių pageidavimų ir pardavėja negalėjo pasiūlyti kitų patalpų projekto įgyvendinimo sąlygų, kurios atitiktų apeliantės interesus.
36. UAB „PK Invest“ vadovė N. R. 2022 m. liepos 21 d. elektroniniame laiške nurodė, kad nėra galimybės įgyvendinti apeliantės esminių pageidavimų, todėl sutinka, kad preliminarioji sutartis būtų nutraukta nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir įsipareigojo grąžinti sumokėtas sumas per penkias kalendorines dienas nuo preliminariosios sutarties pasibaigimo. N. R. 2022 m. liepos 26 d. elektroniniu laišku informavo apeliantės atstovą A. V., kad grąžino 562 909,20 Eur, sumokėtų pagal preliminariąją sutartį, ir pridėjo mokėjimo pavedimą.
Dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo
37. Sutartys sudaromos žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys, 6.192 straipsnio 1 dalis).
38. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis).
39. Kasacinis teismas išaiškino, kad sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 21 punktas).
40. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas).
41. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 straipsnio 1 dalis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti pagal kliento nurodymus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2, 3 dalys).
42. Kasacinis teismas nurodė, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 33 punktas).
43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad P. Ž. veikė ieškovės vardu (2020 m. birželio 3 d. bendradarbiavimo sutartis). Jis, atstovaudamas ieškovei, ieškojo kliento (pirkėjo), kuris įsigytų viešai rinkoje neskelbiamą parduodamą turtą. Taigi P. Ž., išsiaiškinęs sąlygas, kurioms esant pardavėja UAB „PK Invest“ parduotų turtą, ieškojo pirkėjo. Jis 2021 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku kreipėsi į apeliantę, nurodydamas, kad galėtų pateikti pasiūlymą įsigyti komercines patalpas, taip pat nurodė sėkmės atveju jam mokėtiną atlygį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. Ž. elektroninio pašto domenas – „capital.lt“, t. y. nesutampa su pardavėjos pavadinimu. Verslo santykiuose elektroninis paštas yra viena patogiausių komunikavimo priemonių, todėl elektroninio pašto domenas – vienas iš kriterijų, nustatant atstovaujamą asmenį. Apeliantė, būdama verslininkė, kuriai atstovavo keli asmenys, iš P. Ž. elektroninio pašto domeno galėjo suprasti, kad jis atstovauja ieškovei ir veikia jos vardu. Be to, elektroniniame laiške nurodytas ieškovės logotipas, taip pat ir kitas P. Ž. elektroninio pašto adresas – „(duomenys neskelbtini)“. Tokie duomenys taip pat nurodyti ir kituose P. Ž. elektroniniuose laiškuose.
44. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad P. Ž., atstovaudamas ieškovei, 2021 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku pateikė apeliantei ofertą, kurią tą pačią dieną akceptavo apeliantės vadovas G. D. (nutarties 20–22 punktai). Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą sudaryti sutartį, pagal kurią: 1) ji pasiūlys įsigyti apeliantei nekilnojamojo turto objektą, suorganizuos jo pristatymą; 2) jeigu apeliantė pasirašys avansinę sutartį (preliminariąją sutartį) su ieškovės pasiūlyto turto pardavėju (UAB „PK Invest“), ji sumokės ieškovei 2 proc. plius PVM sėkmės mokestį nuo sandorio sumos. Apeliantė priėmė ieškovės pasiūlymą (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina tai, kad įstatyme nėra nustatytos atlygintinų paslaugų sutarčiai taikytinos formos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys išreiškė savo valią elektroniniuose laiškuose, taip pat sutarties sudarymą patvirtino konkliudentiniais veiksmais ir elgesiu po aptariamo susitarimo elektroniniu paštu sudarymo (apeliantės susirašinėjimai, susitikimai su tarpininku, susitikimas su pardavėja).
45. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės pasiūlytose sąlygose nenurodyta, jog derantis su pardavėja ir sudarant turto pirkimo–pardavimo sandorį, P. Ž. atstovaus tik apeliantei (pirkėjai). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys sudarė tarpininkavimo sutartį, t. y. P. Ž., veikdamas ieškovės vardu, įsipareigojo pasiūlyti apeliantei naujai statomą nekilnojamojo turto objektą, kuris atitiktų jos lūkesčius, apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovei sėkmės mokestį, skaičiuotiną nuo sandorio sumos.
46. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad P. Ž. veikė, esant interesų konfliktui, nes atstovavo abiem šalims – pirkėjai ir pardavėjai, P. Ž., teikdamas tarpininkavimo paslaugas, išskirtinai turėjo atstovauti tik jai (pirkėjai). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ir P. Ž. būtų sudarę susitarimą, kuriuo P. Ž. būtų įsipareigojęs ne tarpininkauti pirkėjai ir pardavėjai, derantis dėl turto perleidimo, bet išskirtinai atstovauti pirkėjai. Apeliantė, siekdama įsigyti turtą, turėjo atskleisti tarpininkui informaciją, kokią kainą ji sutiktų sumokėti už turtą, kokiomis sąlygomis sutiktų sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį. Nežinodamas apeliantės sąlygų, tarpininkas nebūtų galėjęs profesionaliai atlikti savo funkcijų.
47. Aplinkybė, kad apeliantei pasiūlyta sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokias ji nurodė tarpininkui, savaime nepagrindžia, kad tarpininkas jai suteikė paslaugas netinkamai ar pažeidė jos interesus. Apeliantė teigia, kad ji patyrė žalos dėl P. Ž. veiksmų, bet nepateikia tai pagrindžiančių duomenų. Iš teismui pateikto P. Ž. ir apeliantės susirašinėjimo elektroniniais laiškais su apeliantės atstovais negalima spręsti, kad tarpininkas veikė priešingai apeliantės interesams. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad tarpininkas turi bendrauti su abiem galbūt būsimo sandorio šalimis, žinoti abiejų šalių preliminarias sandorio sudarymo sąlygas. Tarpininkas privalo elgtis sąžiningai ir rūpestingai atlikti savo pareigas. Abiejų sandorio šalių sąlygų žinojimas nereiškia, kad tarpininkas veikia, esant interesų konfliktui. Nagrinėjamu atveju tarpininkas siekė, kad pirkėja ir pardavėja sudarytų dar nepastatyto turto perleidimo sandorį, derino jų pozicijas, parengė preliminariosios sutarties projektą.
48. Tarpininkas gali surasti asmenų, kuriems būtų aktualu įsigyti turto, derėtis su pirkėja ir pardavėja dėl sutarties sudarymo, bet tik sutarties šalys gali išreikšti valią sudaryti sutartį. Tarpininkas nėra pirkėjos ar pardavėjos atstovas. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad P. Ž. jos vardu suformulavo pasiūlymą pardavėjai ir tarėsi dėl sandorio sąlygų, vertintinos ne kaip atstovo, bet kaip tarpininko klientei suteiktos paslaugos. Atstovavimas neapima tarpininkavimo paslaugų, kurių tikslas – suvesti du asmenis (pirkėją ir pardavėją), kurie nori sudaryti sandorį. Apeliantę derybų metu atstovavo ne tik jos darbuotojai, bet ir profesionalus teisininkas advokatas V. G., kuris, kilus abejonių dėl teikiamų paslaugų (ne)šališkumo, turėjo paaiškinti savo atstovaujamajai, kad, sudarant sandorį per tarpininką, abi šalys turi jam atskleisti su sandorio sudarymu susijusias aplinkybes, tarpininkas išlieka nešališkas ir veikia taip, kad maksimaliai būtų patenkinti abiejų šalių interesai. Tai, kad apeliantė nutraukė bendravimą su tarpininku, nes, jos manymu, jis veikė ne tik jos, bet ir pardavėjos interesais, nesant tai pagrindžiančių duomenų, neatleidžia apeliantės nuo pareigos sumokėti už jai suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Visgi nurodyta aplinkybė per se (savaime) negali būti pagrindas patenkinti nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio. Nurodytą išvadą teisėjų kolegija padarė dėl tokių toliau išvardytų priežasčių.
Dėl atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas
49. Apeliantė teigia, kad tarpininkavimo paslaugų sutartimi nepasiektas rezultatas, už kurį mokėtinas sėkmės mokestis. Pardavėja neatliko preliminariojoje sutartyje šalių sutartų veiksmų, todėl patalpos netiko apeliantei. Preliminarioji sutartis nutraukta, pardavėja grąžino apeliantei sumokėtą avansą. Ieškovė teigia, kad paslaugas suteikė tinkamai, nes apeliantė sudarė preliminariąją ieškovės nurodyto turto pirkimo–pardavimo sutartį.
50. Sprendžiant dėl atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, svarbu nustatyti, sutarties sudarymo tikslą, įvykdė šalys sutartinius įsipareigojimus, ar ne; pasiektas tarpininkavimo sutarties tikslas, ar ne. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė siekė sudaryti sutartį su apeliante, kad galėtų pasiūlyti jai įsigyti patalpas, kurios atitinka apeliantės anksčiau nurodytus kriterijus, ir sėkmės atveju už tai gauti atlyginimą. Apeliantės sutarties su ieškove sudarymo tikslas – įsigyti jai tinkamas patalpas. Šalys sudarė atlygintinę tarpininkavimo paslaugų sutartį. Ieškovės atstovas P. Ž. pasiūlė suteikti tarpininkavimo paslaugas už atlygį, kuris, sėkmės atveju, yra 2 proc. plius PVM nuo sandorio sumos, kuris mokamas pasirašius avansinę sutartį dėl jo pasiūlytų komercinių patalpų pirkimo. Apeliantė sutiko su šia sąlyga ir ją patvirtino. Taigi šalys susitarė, kad: 1) apeliantė sumokės ieškovei atlyginimą sėkmės atveju; 2) atlyginimo dydis – 2 proc. (plius PVM) nuo sandorio sumos; 3) atlyginimas sumokamas pasirašius avansinę sutartį.
51. Apeliantė ir pardavėja UAB „PK Invest“ 2021 m. liepos 21 d. sudarė preliminariąją nepastatyto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties 6.1.1 papunktyje šalys susitarė, kad, atsakovei sumokėjus avansą, pardavėja įvertins apeliantės pageidavimus pakeisti patalpas – vienos iš patalpų plotas – 125 kv. m, lubų aukštis – ne mažesnis negu 4,5 m. Apeliantė, vykdydama preliminariąją sutartį, sumokėjo pardavėjai 531 691,20 Eur avansą. Vis dėlto apeliantė nutraukė preliminariąją sutartį, nes pardavėja informavo, kad negalės įrengti patalpos, kuri atitiktų apeliantės įvardintus kriterijus. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad preliminarioji sutartis nutraukta ne dėl apeliantės kaltės. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Apeliantė pageidaujamas sąlygas (125 kv. m ploto patalpa, kurios lubų aukštis – ne mažesnis negu 4,5 m) nurodė iki preliminariosios sutarties pasirašymo, jos nebuvo naujos ar papildomai įtrauktos į preliminariąją sutartį. Priešingai – apeliantė siekė nusipirkti jai tinkamas patalpas, bet paaiškėjo, kad ieškovės nurodytos patalpos neatitiko apeliantės lūkesčių.
52. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties sudarymas negali būti vertintinas kaip sėkmės atvejis. Tarpininkavimo sutartis – rezultato sutartis. Preliminariosios sutarties nutraukimas pagrindžia tai, kad tarpininkavimo sutarties rezultatas nepasiektas. Tarpininkavimo sutartis būtų įvykdyta (pasiektas rezultatas), jeigu apeliantė būtų įsigijusi patalpas, t. y. pardavėja būtų pakeitusi projektą pagal preliminariojoje sutartyje aptartas sąlygas. Nesant pasiekto rezultato, ieškovei neatsirado teisės reikalauti atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, kuris sietinas su sėkmingu sandorio sudarymu ir turto kaina. Sėkme negali būti laikomas tarpininko pirkėjai pateiktas pasiūlymas įsigyti turtą ir preliminariosios sutarties sudarymas, neįvertinus preliminariosios sutarties nutraukimo aplinkybių. Ieškovė remiasi jos atstovo P. Ž. 2021 m. vasario 11 d. elektroniniu paštu pateikto pasiūlymo sąlygomis. Nurodytame pasiūlyme expresis verbis (aiškiai) nenurodyta, kad tarpininkavimo mokestis mokamas bet kuriuo atveju tik tarpininkaujamoms šalims sudarius preliminariąją sutartį, nepaisant to, ar pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ar ne. Nagrinėjamoje byloje reikšminga yra tai, kad nurodytą pasiūlymą parengė ir pateikė P. Ž., atstovavęs ieškovei. Dėl to visos šio pasiūlymo sąlygos, iškilus dėl jų turinio abejonių, turi būti aiškinamos ieškovės nenaudai ir pasiūlymą priėmusios apeliantės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
53. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad preliminariosios sutarties nutraukimas – apeliantės valinis sprendimas, kuris nekeičia ieškovės teisių apimties. Ieškovė pasiūlė tarpininkavimo sutarties sąlygas, pagal kurias jai mokamas atlyginimas „sėkmės atveju“. Dėl to preliminariosios sutarties sąlygos ir jos nutraukimo priežastys turi esminės reikšmės, vertinant preliminariosios sutarties sudarymą kaip sėkmingą sandorį (sėkmės atvejį), taip pat ir teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas. Tai, kad apmokėjimas už suteiktas paslaugas susietas su preliminariąja sutartimi, nes objektas nepastatytas, savaime nepagrindžia ieškovės teisės reikalauti atlyginimo. Ieškovė – profesionali tarpininkė, todėl, norėdama gauti atlyginimą už pasiūlymo pateikimą, pastangas, kad derybos dėl turto pirkimo vyktų sklandžiai, turėjo aiškiai įvardinti teikiamos paslaugos kainą. Nagrinėjamoje byloje negalima preliminariosios sutarties, pagal kurią pardavėja turėjo atlikti papildomus veiksmus (parengti projektą, atitinkantį apeliantės lūkesčius), bet to nepadarė, sudarymo vertinti kaip sėkmės atvejo. Ieškovė žinojo, kokį turtą apeliantė siekė įsigyti, taip pat ir tai, kad jos nurodytas turtas neatitinka apeliantės nurodytų kriterijų. Taigi ieškovė, pasiūlydama sąlygą, kad atlyginimas mokamas tik sėkmės atveju, turėjo įvertinti tai, jog preliminarioji sutartis gali būti nutraukta ir pagrindinis sandoris gali būti nesudarytas ne dėl apeliantės kaltės.
54. Ieškovė prašė priteisti iš apeliantės 62 956,30 Eur (2 proc. plius PVM nuo sandorio sumos, kuris mokamas pasirašius avansinę sutartį dėl jos pasiūlytų komercinių patalpų pirkimo) atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Nutraukus preliminariąją sutartį ne dėl apeliantės kaltės ir nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties dėl to, kad tarpininko pasiūlytos patalpos neatitiko pirkėjos lūkesčių, negali būti pagrindas reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas.
55. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad ieškovės reikalaujamas priteisti atlyginimas už suteiktas paslaugas, esant nesudarytai pagrindinei sutarčiai ne dėl pirkėjos kaltės, yra nepagrįstai didelis. Ieškovė galėtų reikalauti tokio dydžio atlyginimo, jeigu pagrindinis sandoris būtų sudarytas. Priešingu atveju apeliantė būtų įpareigota sumokėti už pateiktą pasiūlymą, kuris neatitiko jos lūkesčių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti atlyginimo už apeliantei suteiktas paslaugas.
56. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
57. Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytą tarpininkavimo sutartį, teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
60. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1 182 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 8 442 Eur teisinės pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 2 468,40 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Patenkinus apeliacinį skundą ir atmetus ieškinį, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, bet ji turi atlyginti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
61. Apeliantė pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 260 Eur už susipažinimą su pateiktu ieškiniu ir jo patarimą su klientu; 130 Eur už prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti; 1 560 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 260 Eur už paklausimo Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai parengimą; 1 560 Eur už susipažinimą su dubliku ir tripliko parengimą; 1 560 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje; 2 516,80 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 1 182 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
62. Iš apeliantės pateiktų mokėjimo dokumentų nustatyta, kad apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidų 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. rugsėjo 5 d. ir 2022 m. gruodžio 14 d. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2021 m. IV ketvirtį buvo 1 679,30 Eur, 2022 m. I ketvirtį – 1 729,90 Eur, 2022 m. II ketvirtį – 1 780,80 Eur.
63. Teisėjų kolegija, vertindama priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, atsižvelgia į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes; taikytiną užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) ir Rekomendacijose nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 2, 7, 8 punktai).
64. Apeliantė prašo priteisti jai 260 Eur už paklausimo Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai parengimą, bet maksimalus priteistinas dydis už paklausimo parengimą būtų 16,79 Eur (1979,30 x 0,01) (Rekomendacijų 8.18 papunktis).
65. Apeliantė taip pat prašo priteisti 130 Eur už prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Aplinkybė, kad apeliantė nespėjo parengti atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, nėra pagrindas reikalauti, kad šias išlaidas atlygintų priešinga šalis.
66. Apeliantė nurodo, kad patyrė 1 560 Eur išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui, vykimą į teismo posėdį ir atstovavimą teismo posėdyje. Tam jos atstovas skyrė 12 val. Teisinių paslaugų specifikacijoje, pagrindžiančioje šias išlaidas, nenurodyta, kiek laiko apeliantės atstovas skyrė konkrečiam veiksmui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.29 val. iki 13.20 val., t. y. keturias valandas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantę atstovavo tas pats advokatas, atstovavęs jai derantis dėl preliminariosios sutarties sudarymo, atsisakęs tarpininko P. Ž. teikiamų paslaugų. Taigi apeliantės atstovas žinojo esmines ginčo aplinkybes, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamaisiais procesiniais dokumentais. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantei atlygintinų išlaidų dalis už jos atstovavimą pirmosios instancijos teisme, t. y. 691,96 Eur (1 729,90 x 0,1 x 4) (Rekomendacijų 8.19 papunktis).
67. Kitų apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas, todėl jos priteistinos iš ieškovės. Iš viso apeliantei priteistina 7 787,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (260 + 1 560 + 16,79 + 1 560 + 691,96 + 2 516,80 + 1 182) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis; Rekomendacijų 2, 7 punktai, 8.2, 8.3, 8.11, 8.18, 8.19 papunkčiai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Videometra“ (juridinio asmens kodas 30265115) iš ieškovės UAB „Capital Team“ (juridinio asmens kodas 304415819) 7 787,55 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 55 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai | | Laima Ribokaitė Alma Urbanavičienė Tomas Venckus |