Civilinė byla Nr. e3K-3-53-611/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00008-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.14.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. A., E. B., K. R., T. Z. ir A. Z. (buvusi L.) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams T. Z., A. L., K. R., G. R., E. B., D. A., uždarajai akcinei bendrovei „Rezultatas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų popierius“, T. R., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, išvadą teikianti institucija – Turto vertinimo priežiūros tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybės už unijos patirtą žalą, išdavus ginčo paskolą, ir turto vertintojo, atlikusio įkeičiamo turto vertinimą ginčo paskolai gauti, civilinės atsakomybės.
2. Ieškovė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą prašydama:
2.1. pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „Rezultatas“ 2012 m. balandžio 17 d. parengtą Nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini, vertės nustatymo ataskaitą Nr. TV2012/04/12-01;
2.2. priteisti solidariai iš atsakovų T. Z., A. L., K. R., G. R., E. B., D. A. ir UAB „Rezultatas“ 273 479,86 Eur žalos atlyginimą;
2.3. priteisti iš atsakovų T. Z., A. L., K. R., G. R., E. B., D. A. po 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas;
2.4. priteisti iš atsakovės UAB „Rezultatas“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas;
2.5. priteisti iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė atsakovų civilinę atsakomybę kildina iš jų, kaip ieškovės valdymo organų narių (pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – ir KUĮ) 30 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų redakciją, galiojusią iki 2017 m. sausio 1 d.), dalyvavusių paskolų išdavimo procedūrose ir netinkamai įvertinusių UAB „Vakarų popierius“ finansinę būklę bei pateiktus dokumentus, dėl ko ieškovė išdavė didelio dydžio paskolą finansiškai nepajėgiam ir nepatikimam subjektui, atliktų veiksmų.
4. Ieškovės teigimu, turto vertintojai UAB „Rezultatas“ civilinė atsakomybė kyla Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 6, 12, 13 straipsnių pagrindu, nes klaidinga turto vertinimo ataskaita turėjo tiesioginės įtakos paskolos UAB „Vakarų popierius“ išdavimui, todėl turto vertintoja turi atsakyti su kitais atsakovais solidariai, o turto vertinimo ataskaita turi būti pripažinta negaliojančia.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio: 1) ieškovei solidariai iš atsakovų K. R., D. A., E. B., T. Z., A. Z. ir G. R. priteisė 273 479,86 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „Rezultatas“ 2012 m. balandžio 17 d. parengtą Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. TV2012/04/12-01 nutraukė; 3) ieškinį atsakovei UAB „Rezultatas“ atmetė; 4) ieškovei iš atsakovų K. R., D. A., E. B., T. Z., A. Z. ir G. R. priteisė po 1641,86 Eur teisinės pagalbos ir žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė tokias bylos faktines aplinkybes:
6.1. Ginčo paskolos išdavimo metu ieškovės valdybą sudarė atsakovai T. Z. (valdybos pirmininkas), G. R., A. Z. (L.) (valdybos narės), o paskolų komitetą – atsakovai K. R. (komiteto pirmininkė), E. B., D. A. (komiteto nariai).
6.2. Ginčo paskolos gavėja UAB „Vakarų popierius“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. balandžio 2 d. Nuo 2012 m. balandžio 20 d. UAB „Vakarų popierius“ vienintelis akcininkas ir direktorius buvo T. R., jis nuo 2011 m. gruodžio 1 d. UAB „Vakarų popierius“ dirbo projektų vadovu. Šie duomenys Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. balandžio 24 d.
6.3. UAB „Vakarų popierius“, atstovaujama direktoriaus A. P., 2012 m. balandžio 19 d. su KU „Sveikatos kreditas“ (pavadinimas vėliau pakeistas į KU „Švyturio taupomoji kasa“) sudarė indėlio iki pareikalavimo sutartį Nr. 20-0030980.
6.4. 2012 m. balandžio 23 d. vienintelio UAB „Vakarų popierius“ akcininko sprendimu T. R. nusprendė įstoti į KU „Sveikatos kreditas“ ir gauti 1 000 000 Lt paskolą žemės sklypui pirkti.
6.5. 2012 m. balandžio 23 d. UAB „Vakarų popierius“ pateikė ieškovei paraišką paskolai gauti, kurioje nurodyta, kad prašoma paskolos suma – 1 000 000 Lt, terminas 60 mėn. Paskolos tikslas – žemės sklypo įsigijimas. Paraiškoje nurodoma, kad bendrovė užsiima popieriaus supirkimu, perdirbimu; taip pat bendrovė pradėjo verstis statyba (bendrais statybos darbais) bei nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu. Paskolai užtikrinti UAB „Vakarų popierius“ siūlė įkeisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Duomenyse apie įkeičiamą turtą nurodytas žemės sklypo unikalus ir kadastro numeriai ir UAB „Rezultatas“ atlikto turto vertinimo duomenys (likvidacinė ir rinkos vertės).
6.6. UAB „Vakarų popierius“ siūlomą įkeisti 10,05 ha ploto žemės sklypą 2012 m. balandžio 3 d. iš fizinių asmenų įgijo 2011 m. balandžio 27 d. įsteigta UAB „Saps Luck“ už 40 000 Lt.
6.7. UAB „Vakarų popierius“ užsakė minėto žemės sklypo, priklausančio UAB „Saps Luck“, turto vertinimą, jį turėjo atlikti UAB „Rezultatas“. Šios turto vertintojos 2012 m. balandžio 17 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. TV2012/04/12-01 nurodyta, kad vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas užstatui. Turtą įvertinus lyginamosios vertės (palyginamųjų analogų) metodu nustatyta 2 213 000 Lt rinkos vertė, likvidacinė vertė – 1 549 100 Lt. Pagal kartu prie šios ataskaitos pridėtą išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, žemės sklypo 2012 m. kovo 22 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė buvo 82 200 Lt.
6.8. 2012 m. balandžio 23 d. UAB „Vakarų popierius“ paraišką peržiūrėjęs ieškovės Ekonomikos skyriaus vadovas T. Z. priėmė sprendimą (siūlymą) pritarti prašymui ir išduoti 1 000 000 Lt paskolą su 9 proc. dydžio metine palūkanų norma 60 mėn. laikotarpiui. Sprendime nurodyta, kad prie paraiškos pateikti visi reikalingi dokumentai, gaunamų pajamų pakanka mokėjimams dengti.
6.9. 2012 m. balandžio 23 d. įvyko ieškovės paskolų komiteto posėdis, kuriame vienabalsiai nuspręsta siūlyti valdybai suteikti UAB „Vakarų popierius“ paskolą, o pagal prie prašymo pridėtus dokumentus vertinta, jog skolininkės būklė yra gera. Paskolą nuspręsta išmokėti grynaisiais arba pavedimu. Protokole užfiksuota, kad posėdyje dalyvavo: K. R. (komiteto ir posėdžio pirmininkė), E. B. (komiteto narė ir posėdžio sekretorė) ir D. A. (komiteto narys).
6.10. 2012 m. balandžio 23 d. ieškovės valdybos posėdyje vienbalsiai nuspręsta patenkinti UAB „Vakarų popierius“ prašymą paskolai gauti.
6.11. 2012 m. balandžio 23 d. ieškovė ir UAB „Vakarų popierius“ pasirašė paskolos sutartį Nr. 70146, kuria ieškovė suteikė UAB „Vakarų popierius“ 1 000 000 Lt tikslinę paskolą žemės sklypui įsigyti su 9 proc. metinėmis palūkanomis laikotarpiui nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. balandžio 23 d.
6.12. Tą pačią 2012 m. balandžio 23 d. T. Rugienius pateikė laiduotojo paraišką, kurioje nurodyta, kad T. R. yra UAB „Vakarų popierius“ direktorius ir jos savininkas, dirba nuo 2012 m., darbo sutartis – neterminuota, mėnesinės pajamos – 2284,50 Lt, išlaidos – 1000 Lt. Laiduotojo finansinę būklę vertino T. Z., jis nurodė, kad paraiška patenkinta. 2012 m. balandžio 23 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 70146.
6.13. UAB „Vakarų popierius“ 2012 m. balandžio 25 d. notarine tvarka patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą iš UAB „Saps Luck“ už 2 200 000 Lt. Sutartyje atliktas UAB „Saps Luck“ direktoriaus įrašas, kad bendrovė gavo vieną milijoną du šimtus tūkstančių litų. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.5–3.6 punktuose šalys susitarė, kad likusi mokėtina suma – 1 000 000 Lt – sumokama grynaisiais pinigais į UAB „Saps Luck“ kasą per 30 kalendorinių dienų.
6.14. UAB „Vakarų popierius“ 2012 m. balandžio 25 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomojo žemės sklypą A. Plūmei, kuris UAB „Saps Luck“ dirbo mūrininku, o laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. (t. y. vos kelias dienas) buvo vienintelis UAB „Vakarų popierius“ akcininkas ir direktorius. Nuomos terminas – 5 metai, nuomos kaina – 10 000 Lt per mėnesį. Sandoris Nekilnojamojo turto registre neregistruotas.
6.15. 2012 m. balandžio 30 d. buvo įregistruotas hipotekos lakštas Nr. 01120120006640 dėl žemės sklypo įkeitimo ieškovei.
6.16. 2012 m. balandžio 30 d. UAB „Vakarų popierius“ pateikė ieškovei prašymą dėl grynųjų pinigų išmokėjimo (1 000 000 Lt pagal paskolos sutartį). Prašymas buvo tenkintas.
6.17. Kadangi reikalavimai nebuvo vykdomi, ieškovė nuo 2013 m. gruodžio 8 d. nutraukė paskolos sutartį.
6.18. Paskolos sutarties vykdymo metu skolininkė grąžino tik 1700 Lt paskolos.
6.19. Vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, pardavus įkeistą žemės sklypą, į išieškotojos (ieškovės) sąskaitą buvo pervesta 14 402,44 Eur; iš viso atskaičius UAB „Vakarų popierius“ grąžintas lėšas, lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, bendrovės negrąžinto kredito dalis sudaro 273 479,86 Eur.
6.20. UAB „Vakarų popierius“ atžvilgiu surašytas antstolio aktas dėl išieškojimo negalimumo, į bylą pateikti duomenys apie laiduotojo turtinę būklę patvirtina, jog galimybių skolą išsiieškoti iš UAB „Vakarų popierius“ laiduotojo T. R. nėra.
7. Teismas nurodė, kad tiek KUĮ 21 straipsnio 2 dalyje, tiek ieškovės įstatų 5 dalies 5.2 punkte yra aiškiai nurodoma, jog unijos valdymo organai yra unijos valdyba ir administracijos vadovas; KUĮ 30 straipsnio 1 dalyje, unijos įstatų 5.4 punkte nurodoma, kad unijos vadovais laikomi valdybos nariai (įstatų 5.4.2 punktas) bei paskolų komiteto pirmininkas (įstatų 5.4.5 punktas). Tuo tarpu paskolų komitetas, nors ir laikomas privalomu unijos organu (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis, įstatų 5.66 punktas), tačiau nei įstatymo, nei unijos įstatų kontekste nėra laikomas unijos valdymo organu.
8. Spręsdamas dėl paskolų komiteto pirmininkės atsakovės K. R. civilinės atsakomybės, teismas nurodė, kad, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, paskolų komiteto pirmininkė yra laikoma unijos vadove, tačiau nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo svarstyti jos kaip valdymo organo (vadovo) atsakomybės, nes: a) paskolų komiteto sprendimas siūlyti unijos valdybai suteikti paskolą UAB „Vakarų popierius“ buvo priimtas ne vienasmeniškai paskolų komiteto pirmininkės, o susidedančio iš 3 narių kolegialaus organo – paskolų komiteto, todėl jo priėmimas nebuvo nulemtas vien komiteto pirmininkės; b) jis buvo priimtas paskolų komitetui vykdant įstatymu (unijos įstatų) jam suteiktas ir aiškiai apibrėžtas paskolų komiteto funkcijas; c) aptariamo sprendimo priėmimas negali būti priskiriamas ir sietinas su jai perduotų unijos vadovo funkcijų atlikimu.
9. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl civilinės atsakomybės kaip unijos valdymo organo nariams taikymo kitiems paskolų komiteto nariams E. B. ir D. A., nes nei pagal įstatymo, nei pagal unijos įstatų įtvirtintą reglamentavimą paskolų komitetas nėra laikomas unijos valdymo organu, o byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl valdymo organams priklausančių funkcijų perdavimo paskolų komitetui.
10. Teismas sprendė, kad paskolų komiteto atliekamų funkcijų analizė, jo, kaip privalomo kredito unijoje organo (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis), paskirtis teikia pagrindą daryti išvadą, kad paskolų komiteto, kuris tiesiogiai dalyvauja paskolų išdavimo procese, sprendimai yra tiesiogiai susiję su paskolos išdavimu, jie yra reikšmingi ne mažiau nei pačios valdybos, nes paskolų komiteto pritarimas yra būtina paskolos išdavimo sąlyga. Unijos įstatų 5.68 punkte nurodyta, kad paskolos sutartis negali būti sudaryta su unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas. Be to, unijos Paskolų komiteto darbo reglamente paskolų komiteto nariams nustatyta atsakomybė ir aiškiai įtvirtinta, kad paskolų komiteto pirmininkas ir nariai atlygina solidariai unijai nuostolius, padarytus dėl paskolų komiteto nutarimų, priimtų pažeidžiant teisės aktų nuostatas, Unijos įstatus bei Paskolų komiteto darbo reglamentą, kurie išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (reglamento 7.1 punktas).
11. Unijos valdybos nariai laikomi unijos valdymo organu ir vadovais; jų atsakomybė įtvirtinama KUĮ 28 straipsnio 5 dalyje, kur nustatyta, jog kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdytų kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis. Unijos įstatų 5.47 punkte ir 5.81 punkte įtvirtinta, kad unijos valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti unijai nuostolius, padarytus dėl unijos valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus.
12. Teismas pritarė ieškovės reikalavimo teisiniam pagrindui, nustatytam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje, ir papildomai taikė CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, įtvirtinančias valdybos narių fiduciarines pareigas, t. y. būti rūpestingiems, sąžiningiems, lojaliems, laikytis įstatymų ir jų jiems nustatytų pareigų.
13. Vertindamas atsakovų veiksmų teisėtumą, teismas nurodė, kad atsakovai (paskolų komiteto ir valdybos nariai), vykdydami jų kompetencijai priskirtas funkcijas paskolos išdavimo procese, tinkamai neįvertino paskolai suteikti reikšmingų aplinkybių, susijusių su šios įmonės finansine būkle ir galimybėmis grąžinti paskolą, už paskolos lėšas perkamo ir unijai įkeičiamo turto vertės bei nurodyto paskolos grąžinimo šaltinio pagrįstumo. Pavyzdžiui, iš UAB „Vakarų popierius“ pateiktų dokumentų turėjo būti akivaizdu, kad toks didelis įkeičiamo žemės sklypo verčių skirtumas (žr. šios nutarties 6.6–6.7 punktus) turėjo sukelti unijos nariams abejonių, tačiau duomenys nebuvo tikrinti, iš skolininkės teiktų finansinių dokumentų visiškai neaišku, iš kur įmonė turėjo 1 200 000 Lt sumokėti už perkamą žemės sklypą (žr. šios nutarties 6.13 punktą) ir kaip skolininkė vykdys prisiimtus pagal paskolos sutartį įsipareigojimus, iš laiduotojo pateiktų dokumentų taip pat buvo matyti, kad jis neturi jokio turto, tik savo nurodytą gaunamą atlyginimą. Be to, analogiškos paskolų gavimo schemos (neseniai įgytas perparduodamas už gerokai didesnę sumą turtas, neinformatyvūs verslo planai, netikslūs duomenys ir t. t.) skolininkės buvo naudotos ir anksčiau siekiant gauti paskolas, o tai irgi turėjo sukelti abejonių dėl prašymo pagrįstumo. Teismas nurodė, kad tiek paskolų komitetas, tiek valdyba, atsižvelgiant į jiems pavestas funkcijas, turėjo pareigą ne tik formaliai gauti paskolos išdavimo tvarkoje nurodytus dokumentus, bet ir patikrinti juose nurodytus duomenis, įvertinti jų turinį.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovai savo netinkamu jiems pavestų funkcijų vykdymu pažeidė įtvirtintą atsakingo skolinimo principą; formaliai vertindami pateiktus dokumentus, tinkamai neįsitikino kliento finansiniu pajėgumu, gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą, taip pažeidė pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai. Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai UAB „Vakarų popierius“ galimybes grąžinti paskolą turėjo vertinti kaip ekonomiškai nepagrįstas, nesant aiškių paskolos grąžinimo šaltinių, o taikomą prievolės užtikrinimą – kaip nepakankamą.
15. Teismas vertino, kad atsakovai verslo rizika nori pateisinti savo netinkamą jiems pavestų funkcijų atlikimą, absoliučiai formalų duomenų vertinimą, didelį aplaidumą, nes verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos.
16. Pasisakydamas dėl atsakovės E. B. civilinės atsakomybės, teismas nurodė, kad nors atsakovė paskolos išdavimo metu buvo išėjusi motinystės atostogų, paskolų komiteto, kurio narė ji buvo, posėdžio protokole ir siūlyme suteikti ginčo paskolą pasirašė ji pati, todėl ji turi prisiimti atsakomybę už tokiu sprendimu sukeltas pasekmes.
17. Taip pat teismas nustatė, kad ginčo paskolos suteikimo metu atsakovas T. Z. buvo ne tik unijos valdybos pirmininkas, bet ėjo ir unijos Ekonomikos skyriaus vadovo pareigas, o atsakovė K. R. buvo ne tik paskolų komiteto pirmininkė, bet ėjo ir Klientų aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Teismas sprendė, kad šie atsakovai tinkamai nevykdė savo tiesioginių darbo funkcijų, todėl jiems taikytina ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 246 straipsnyje nustatyta materialinė atsakomybė.
18. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nurodė, kad žala šiuo atveju yra lygi negrąžintai paskolos sumai. Teismas atmetė atsakovų prašymą išskaičiuoti UAB „Vakarų popierius“ sumokėtą pajų, nurodydamas, kad kredito unijos narys turi teisę reikalauti grąžinti jam pajinį įnašą tik narystės pasibaigimo atveju (KUĮ 15, 18 straipsniai), tačiau byloje nenustatyta, kad UAB „Vakarų popierius“ pasitraukė iš unijos narių, todėl nėra pagrindo išskaityti skolininkės pajinį įnašą iš ieškovės reikalaujamos žalos sumos.
19. Vertindamas priežastinį ryšį, teismas nurodė, kad tiek paskolų komiteto, tiek valdybos nariai turėjo pareigą, spręsdami dėl paskolos suteikimo, visapusiškai įvertinti skolininkės mokumą, pajamas, turtą bei kitus galinčius nulemti paskolos grąžinimą veiksnius. Jeigu atsakovai būtų tinkamai atlikę jiems teisės aktų nustatytas pareigas, paskola nebūtų buvusi išduota ir žala ieškovei nebūtų kilusi.
20. Teismui nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
21. Spręsdamas dėl turto vertintojo parengtos ataskaitos pripažinimo negaliojančia, teismas nurodė, kad turto vertinimo ataskaita yra konstatuojamojo pobūdžio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių; ji negali būti šios bylos materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, ji laikytina viena iš įrodinėjimo priemonių, galinčių patvirtinti ar paneigti turinčias reikšmės šiai bylai aplinkybes, todėl vertinama byloje kaip įrodymas pagal įstatymo nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas šią bylos dalį nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
22. Vertindamas atsakovės UAB „Rezultatas“ civilinės atsakomybės sąlygas, teismas nustatė, kad atsakovės turto vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, šie pažeidimai turėjo įtakos nustatant ginčo turto vertinimo ataskaitoje turto vertę, todėl tai sudaro pagrindą atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais (CK 6.246 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad sprendimą suteikti UAB „Vakarų popierius“ kreditą priėmė pati ieškovė. Aplinkybė, kad kredito gavėja turėjo galimybę tinkamą savo įsipareigojimų vykdymą užtikrinti ginčo žemės sklypo hipoteka, nėra vienintelė, dėl kurios ieškovė priėmė tokį sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp negrąžintos paskolos ir neteisingos įkeisto turto vertės nustatymo, o galimas netiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir neteisėtos ataskaitos parengimo yra pernelyg nutolęs nuo atsakovės neteisėto veikimo.
23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų T. Z., A. L., K. R., G. R., E. B., D. A. apeliacinius skundą, 2019 m. birželio 14 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo dalį, sumažindama priteistą žalos atlyginimą iki 229 978,93 Eur.
24. Kolegija, vertindama atsakovų argumentus dėl skirtingos paskolų komiteto ir unijos valdybos atsakomybės išduodant unijos nariui paskolą, nurodė, kad paskolų komiteto atliekamų funkcijų reikšmė yra ne menkesnė nei valdybos atliekamų funkcijų paskolos išdavimo procese. Paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos organas, priimantis sprendimus dėl paskolų suteikimo (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.; įstatų 5.4.5, 5.66 punktai, jų redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.). Paskolų komiteto pirmininkas pagal KUĮ 30 straipsnį priskirtinas kredito unijos vadovams.
25. Kolegija sprendė, kad pareiga atlikti visapusišką skolininko vertinimą visų pirma tenka paskolų komitetui (Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1 punktas). Ieškovės įstatų 3.9 ir valdybos darbo reglamento 3.4 punkte įtvirtintas draudimas skolinti lėšas kredito unijos nariui be paskolų komiteto pritarimo, išskyrus šiuose kredito unijos vidiniuose teisės aktuose nustatytas išimtis. Valdyba, gavusi paskolų komiteto medžiagą, turi pastarąją taip pat išanalizuoti ir įvertinti paskolos paraiškos dokumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovės valdyba ir paskolų komiteto pirmininkė, prieš suteikiant UAB „Vakarų popierius“ paskolą, akivaizdžiai nesilaikė fiduciarinių pareigų: neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestingos, kad apsaugotų ieškovės interesus. Paskolos komiteto nariai akivaizdžiai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą veikti tiek atidžiai, kad nepadarytų kitam asmeniui (šiuo atveju kredito unijai, jos pajininkams) žalos (CK 6.236 straipsnis).
26. Kolegija pažymėjo, kad visi veiksmai paskolai gauti buvo atlikti per itin trumpą laiką – vos vieną dieną, jokie vieši duomenys apie UAB „Vakarų popierius“ ir (ar) T. R. paraiškos svarstymo metu nebuvo tikrinti, dalis atsakovų pripažįsta svarstyme nė nedalyvavę, tik pasirašę jiems pateiktus dokumentus. Kolegija, įvertinusi UAB „Vakarų popierius“ kartu su prašymu paskolai gauti pateiktus dokumentus, sprendė, kad iš ieškovei pateiktų duomenų jau buvo galima pagrįstai suabejoti UAB „Vakarų popierius“ galimybėmis grąžinti paskolą, maža to, ir jos pačios, kaip verslo subjekto, patikimumu.
27. Kolegija sprendė, kad kredito unijoje buvo nustatyta dvipakopė paskolų komiteto ir valdybos pritarimo suteikti paskolą procedūra. Šiuo atveju paskolų komiteto vaidmuo – pritarimas paskolos išdavimui, atsižvelgiant į komiteto statusą (privalomas ieškovės organas) ir priskirtas (dokumentų, duomenų patikrinimo, įvertinimo ir kt.) funkcijas, dalyvavimas nagrinėjant paskolos paraišką ir siūlymo dėl paskolos suteikimo pateikimas valdybai – buvo būtinas paskolos suteikimo procese. Kolegija, įvertinusi paraiškos svarstymo ir paskolos suteikimo procedūras bei trukmę, visiškai pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl valdybos ir paskolų komiteto didelio neatsargumo, pernelyg didelės rizikos, kad suteikta paskola nebus grąžinta ieškovei ir taip ši patirs žalą, buvimo. Kadangi kiekvieno iš šiuos organus sudarančių asmenų sprendimas pritarti paskolai buvo reikalingas, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto kiekvieno iš atsakovų (unijos narių, darbuotojų, valdybos ir paskolų komiteto narių) (ne)veikimo ir atsiradusių padarinių.
28. Kolegija nurodė, kad šiuo atveju sprendimas išduoti paskolą buvo priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, o surinktą informaciją įvertinus nerūpestingai ir aplaidžiai), todėl protinga komercinė rizika buvo akivaizdžiai viršyta. Atsakovai savo netinkamu jiems pavestų funkcijų vykdymu pažeidė įtvirtintą atsakingo skolinimo principą, formaliai vertindami pateiktus dokumentus, tinkamai neįsitikino kliento finansiniu pajėgumu, gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti paskolą, tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės, taip pažeidė pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai, veikė aiškiai aplaidžiai, nelojaliai ir dėl to nepagrįstai priėmė sprendimą suteikti paskolą UAB „Vakarų popierius“.
29. Kolegija, vertindama atsakovės UAB „Rezultatas“ civilinę atsakomybę, nurodė, kad atsakovų nesaistė pateikta turto vertinimo ataskaita, atsakovai neįrodinėjo, kad jiems kilo abejonių dėl turto vertinimo ataskaitoje nurodytos turto vertės, kad jie mėgino jas pašalinti, kad turto vertė atitiko tikrąją rinkos vertę ir pan. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju tai nebuvo nežymus vienu ir kitu būdu nustatytų turto verčių skirtumas, o itin esminis (turto vertė buvo 27 kartus didesnė už Nekilnojamojo turto registro išraše nurodomą vertę), į kurį bet kuris protingas, rūpestingas ir atidus asmuo nebūtų galėjęs neatkreipti dėmesio. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priežastinis ryšys tarp UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra akivaizdžiai pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų, nes būtent ieškovės paskolų komiteto ir valdybos narių neveikimas ir (ar) netinkamas veikimas, vertinant paskolos gavėjos galimybes sugrąžinti paskolą, nulėmė tai, kad buvo išduota paskola, kurios negrąžinus ieškovė patyrė žalą.
30. Pasisakydama dėl kredito unijai padarytos žalos dydžio, kolegija nurodė, kad, pagal KUĮ 47 straipsnio 3 dalį, kredito unijos nario galimybė disponuoti turimu unijos pajumi yra susieta su jo gauta paskola iš kredito unijos, kurios narys jis yra. Tokios aplinkybės, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą vertinti ieškovės patirtą naudą ir žalą, kaip kilusias iš to paties veiksmo CK 6.249 straipsnio 6 dalies prasme. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą vertinti ieškovės patirtą naudą ir žalą, kaip kilusias iš to paties veiksmo CK 6.249 straipsnio 6 dalies prasme. Todėl jei ieškovės gauta nauda nebūtų įskaitoma į patirtą žalą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad į atlygintiną žalą turi būti įskaityta ir ieškovės gauta nauda, t. y. UAB „Vakarų popierius“ ieškovei sumokėtas pajus.
31. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui bankroto administratorės ir atsakovų T. Z., A. Z. bei K. R. 2019 m. kovo 12 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigoja sumokėti ieškovei po 3000 Eur, o ieškovė atsisako visų šiems atsakovams pareikštų reikalavimų. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju visų atsakovų veiksmai pasireiškia objektyviuoju bendrininkavimu, o esant privalomajam bendrininkavimui, taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti yra būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas. Kadangi duomenų apie kitų atsakovų sutikimą, kad būtų sudaryta taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis, nepateikta, kolegija atmetė ieškovės prašymą patvirtinti pateiktą taikos sutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
32. Kasaciniu skundu atsakovai T. Z., A. Z. (valdybos nariai) bei K. R. (paskolų komiteto pirmininkė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovams atmesti arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.247 straipsnį ir netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos įvertino kaip pernelyg nutolusį. Turto vertinimo ataskaita akivaizdžiai neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl nepaaiškinamų priežasčių ataskaitoje nurodyta vertinto turto vertė buvo žymiai didesnė nei tikroji turto vertė. Turto vertinimo paskirtis buvo tiesiogiai susieta su kreditavimo ir hipotekos teisiniais santykiais, be to, tai buvo ne pirmoji UAB „Rezultatas“ parengta klaidinga turto vertinimo ataskaita. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi beveik identiškoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019 nusprendė, kad UAB „Rezultatas“ savo veiksmais, pasireiškusiais neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu, prisidėjo prie sąlygų žalai ieškovei kilti sudarymo.
32.2. Atsakovai verslo sprendimą suteikti UAB „Vakarų popierius“ paskolą priėmė neperžengdami komercinės rizikos ribų, nes jį priimdami atsakovai rėmėsi, kaip vėliau paaiškėjo, sąmoningai melagingai UAB „Rezultatas“ parengta turto vertinimo ataskaita, kuri buvo parengta skolininkės užsakymu turint tikslą suklaidinti ieškovę ir jos valdymo organų narius. Todėl neteisingą verslo sprendimą atsakovai priėmė dėl objektyvaus jų suklaidinimo. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir paskolos suteikimo proceso negalima spręsti, kad skolininkė jau paskolos sutarties sudarymo metu neketino vykdyti sutartinės prievolės, pagal skolininkės pateiktus dokumentus jos finansinė padėtis bei mokumo reitingas paskolos išdavimo metu buvo geri, todėl atsakovai, kaip ir kiti unijos nariai, neturėjo pagrindo laikyti jos nepatikima ar pakartotinai tikrinti jos duomenis. Atsakovų nuomone, šiuo atveju už ieškovės išduotos paskolos grąžinimą pirmiausia privalėjo atsakyti sutartinių santykių šalys – UAB „Vakarų popierius“ ir laiduotojas, skolininkės akcininkas ir vadovas T. R.
33. Kasaciniu skundu atsakovas D. A. (paskolų komiteto narys) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovui atmesti arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Bylą nagrinėję teismai be pagrindo taikė atsakovui solidariąją civilinę atsakomybę už ieškovei padarytą žalą, nes pagal kredito unijos nustatytas procedūras buvo įtvirtintas dvipakopis paskolų komiteto ir valdybos pritarimas suteikti paskolą, tačiau galutinis sprendimas dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo priklausė išimtinai tik nuo unijos valdybos sprendimo. Valdybos nariai, nepriklausomai nuo paskolų komiteto nario siūlymo, turėjo pareigą savarankiškai (pakartotinai) įvertinti paskolos išdavimo perspektyvas ir teisę nepritarti šiam siūlymui. Teismai privalėjo tinkamai atriboti unijos valdymo organų ir paskolos komiteto narių atsakomybę, nes nagrinėjamu atveju paskolų komiteto sprendimas siūlyti unijos valdybai suteikti paskolą UAB „Vakarų popierius“ buvo priimtas ne vienasmeniškai atsakovo, kaip paskolų komiteto nario, o unijos organo – paskolų komiteto, susidedančio iš trijų narių. Be to, su paskolų išdavimu susiję sprendimai buvo priskirti valdybos kompetencijai, o paskolų komiteto siūlymas buvo tik patariamojo pobūdžio. Esant specialiam unijos valdymo organų narių reglamentavimui bei nenustačius atsakovo, kaip unijos nario, pareigų pažeidimo, atsakovui negalėjo būti taikomos bendros CK 6.246 straipsnio normos ir generalinio delikto institutas. Atsakovas ir kiti paskolų komiteto nariai, teikdami siūlymą unijos valdybai, rėmėsi, kaip vėliau paaiškėjo, sąmoningai melaginga UAB „Rezultatas“ parengta turto vertinimo ataskaita, tačiau pats paskolų komiteto siūlymas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas ieškovei. Teismai neanalizavo atsakovo neteisėtų veiksmų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas paskolų komiteto nario pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais, negaudamas jokios turtinės naudos.
33.2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nenustatė UAB „Rezultatas“ civilinės atsakomybės sąlygų. Šios atsakovės parengta turto vertinimo ataskaita neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tokių atsakovės veiksmų negalima vertinti kaip aplaidžių ir nerūpestingų, nes yra akivaizdu, kad turto vertintoja veikė tiesiogine tyčia. Teismai nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp UAB „Rezultatas“ atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, nes žemės sklypo įkeitimas hipoteka buvo pagrindinė paskolos grąžinimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas sprendimą pritarti paskolos suteikimui priėmė vadovaudamasis būtent UAB „Rezultatas“ nustatyta itin didele įkeičiamo turto verte. Todėl pirmiausiai ieškovė buvo suklaidinta būtent UAB „Rezultatas“, kurios parengta turto vertinimo ataskaita neabejotinai sukėlė tiesiogines teisines pasekmes ieškovei.
34. Atsakovė E. B. (paskolų komiteto narė) prisidėjimu prie kasacinių skundų prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prisidėjimas prie kasacinių skundų grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Atsakovei teismai turėjo taikyti materialinę atsakomybę, nes ji, eidama paskolų komiteto nario pareigas, veikė kaip darbuotoja, priešingu atveju lieka neaišku, kokie santykiai siejo šalis ir kodėl paskolų komiteto nariai privalėjo laikytis visų unijos taisyklių, tvarkų ir kitų vidinių dokumentų. Atsakovės darbas paskolų komitete nebuvo siejamas su konkrečiu rezultatu, ji veikė pagal ieškovės vidaus darbo taisykles, atlikdavo pavestas pareigas ir pan., todėl teigtina, kad dirbant paskolų komiteto nare susiklostė darbo teisiniai santykiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo paskolos suteikimo laikotarpiu atsakovė buvo motinystės atostogose, ją pavadavo kita darbuotoja. Teismai, priteisdami žalos atlyginimą iš atsakovės, nesant ieškinyje reikalavimo dėl materialinės atsakomybės taikymo, peržengė ieškinio ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.
34.2. Teismai pažeidė kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl verslo sprendimo priėmimo taisyklės.
35. Atsiliepimu į kasacinius skundus ieškovė prašo atsakovų kasacinius skundus atmesti, palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
35.1. KUĮ 21 straipsnio 1 dalis ir 32 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad valdyba ir paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomi organai. Be paskolų komiteto pritarimo unijos valdybai draudžiama suteikti (pertvarkyti) paskolas (unijos įstatų 3.9 punktas). Taigi abu unijos organai tiesiogiai dalyvauja paskolų išdavimo procese, o jų sprendimai yra tiesiogiai susiję bei vienodai teisiškai reikšmingi. Paskolų komiteto ir valdybos nariai, be visų jiems priskirtų funkcijų, privalėjo įvertinti skolininkės pateiktos vertinimo ataskaitos ir joje nustatytos kainos pagrįstumą, tačiau ginčo paskolos išdavimas buvo itin neatsakingas, neskaidrus ir neatitinkantis minimalių rizikos valdymo standartų. Šiuo atveju žala atsirado dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausančių priežasčių sąveikos, t. y. atsakovams (paskolų komiteto ir valdybos nariams) veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėtiems veiksmams esant būtinąja žalos ieškovui atsiradimo priežastimi (objektyvusis bendrininkavimas). Todėl nors KUĮ tiesiogiai neįtvirtina, kad paskolų komitetas yra unijos valdymo organas, tačiau, atsižvelgiant į šiam unijos organui priskirtas funkcijas, jo veiklos ir funkcionavimo reglamentavimą, papildomus reikalavimus jo nariams, jo sprendimų sukeliamus teisinius padarinius, paskolų komiteto nariai pagrįstai laikytini atsakingais už unijos patirtą žalą.
35.2. Unijos nariui pasirinkus dalyvavimo unijos veikloje formą tampant vienu iš unijos organo narių, tiek norminiai, tiek lokaliniai teisės aktai tokiems asmenims nustatė papildomus reikalavimus ir pareigas, kurių jie privalo laikytis eidami šias pareigas. Tačiau unijos nariai unijos organų pareigas eidavo ne darbo sutarties pagrindu, todėl paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmai negali būti vertinami darbo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų kontekste. Atsakovų unijoje vykdoma veikla neturėjo pagrindinio darbo teisinių santykių bruožo – atlygintinumo.
35.3. Ieškovė pritaria atsakovų kasacinių skundų argumentams dėl netinkamo atsakovės UAB „Rezultatas“ civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo. Atsakovės parengta turto vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų ir bylą nagrinėję teismai vienareikšmiškai konstatavo UAB „Rezultatas“ atlikus neteisėtus veiksmus. Ginčo paskolos išdavimo procese buvo vertinami du svarbūs aspektai: 1) skolininkės galimybės jai pačiai grąžinti paskolą ir 2) paskolos užtikrinimo priemonių pakankamumas, skolininkei negrąžinus paskolos. Todėl ginčo paskolos išdavimas ir jos dydis tiesiogiai priklausė ne tik nuo unijos nario, skolininkės, finansinės padėties, bet ir nuo įkeičiamo turto vertės. Akivaizdu, kad jeigu turto vertinimo ataskaitoje įkeičiamo turto vertė būtų nurodyta žymiai mažesnė, paskola UAB „Vakarų popierius“ nebūtų buvusi suteikta arba ji būtų buvusi daug mažesnė. Tad UAB „Rezultatas“ prisidėjo prie sąlygų žalai ieškovei kilti sudarymo, sukurdama atitinkamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti.
36. Atsiliepimu į atsakovų T. Z., A. Z. bei K. R. kasacinį skundą atsakovė UAB „Rezultatas“ prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
36.1. Unijos, kaip kredito įstaigos, teikiamos finansinės paslaugos – skolinimo – tikslas, iš kurio atitinkamai kyla ir tam tikros pareigos, yra uždirbti iš mokamų palūkanų už grąžinamą paskolą, o ne susigrąžinti išduotą paskolą parduodant įkeistą turtą. Tai atspindi ir atsakingo skolinimo principas, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, jog kliento finansinė ir ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju išduodant paskolą ieškovei atstovavo valdyba ir paskolų komitetas, kurių nariai pripažinti atlikę neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovei žalą. Todėl dėl ieškovės patirtos žalos yra kalta pati ieškovė.
36.2. Ieškovė neskundė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas reikalavimas atsakovei UAB „Rezultatas“, todėl ši procesinio sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Todėl nagrinėjant bylą kasacine tvarka reikalavimai dėl atsakovės civilinės atsakomybės iš naujo negali būti peržiūrimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
37. Teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kasacinis teismas nenagrinėja ir nenustato bylos faktų, t. y. kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
38. Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis).
39. Atsakovė, turto vertintoja UAB „Rezultatas“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasacinis teismas negali peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas reikalavimas atsakovei, nes ši dalis nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, todėl yra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais. Atsakovai K. R., T. Z., A. Z. ir G. R. ginčijo ieškovės pareikštą solidarųjį reikalavimą dėl žalos atlyginimo visiems atsakovams, taip pat ir UAB „Rezultatas“, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir gali būti kasacijos objektu.
40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl: 1) kredito unijos narių – unijos vadovų (valdybos narių ir paskolų komiteto pirmininkės) bei paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės, išdavus nuostolingą paskolą; 2) turto vertintojos, pateikusios hipoteka įkeičiamo turto nepagrįstą vertinimą, civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis), toliau pasisako šiais klausimais.
Dėl kredito unijos vadovų (valdybos narių ir paskolų komiteto pirmininkės) ir paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės
41. Kredito unija – tai kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų KUĮ nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę (KUĮ 2 straipsnio 4 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.).
42. Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus, kurių kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta kitokia organų struktūra.
43. Pagal KUĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas kredito unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas, tačiau šių organų funkcijos ir atsakomybė už jų nevykdymą yra skirtingi, nes vieni jų atlieka kredito unijos valdymo funkciją, kuri paprastai apima juridinio asmens veiklos planavimą, organizavimą, vadovavimą ir kontrolę, o kiti – priežiūros funkciją.
44. Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (KUĮ 21 straipsnio 2 dalis). Visų kredito unijos valdymo organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į prioritetinį siekį tenkinti narių poreikius ir kaupti tvarų kredito unijos kapitalą. KUĮ apibrėžia kredito unijos valdybos kompetenciją (KUĮ 28 straipsnio 3 dalis) ir administracijos vadovo kompetenciją (KUĮ 29 straipsnio 7 dalis), iš to galima spręsti, kad administracijos vadovas atlieka daugiausia administracines funkcijas, pavyzdžiui, organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę veiklą, kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis, sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o valdyba yra atsakinga už kredito unijos strateginių tikslų įgyvendinimą, nes ji renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir skolinimo taisykles, priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tvirtina kredito unijos turto investavimo taisykles ir kt.
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kredito unijos valdybos narių kompetencijai priskirtinos ne tik specifinės pareigos, būdingos būtent tokio juridinio asmens kolegialaus valdymo organui ir jo nariams, bet ir bendrosios fiduciarinės pareigos, kurios būdingos visų juridinių asmenų valdymo organų nariams (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Netinkamas šių pareigų vykdymas gali būti pagrindas kredito unijos valdybos nario (narių) civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-684/2019, 30 punktas).
46. Paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomas (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis), tačiau jo funkcijos yra nukreiptos į kredito unijos vidaus kontrolę, tiksliau, į paskolų suteikimo funkcijos įgyvendinimo priežiūrą, t. y. jis atlieka paskolų suteikimo saugiklio vaidmenį, nes nustato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką, svarsto laiku negrąžinamas paskolas ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui (KUĮ 33 straipsnio 2 dalis).
47. Priklausomai nuo kredito unijos organo atliekamų funkcijų, nustatyta ir skirtinga šių organų narių atsakomybė. Pavyzdžiui, visi kredito unijos valdybos nariai yra prilyginami kredito unijos vadovams, tačiau kitų kredito unijos organų, tokių kaip vidaus audito tarnyba, paskolų komitetas ar revizijos komitetas, tik pirmininkai priskiriami kredito unijos vadovams (KUĮ 30 straipsnio 1 dalis).
48. Atsakomybė kredito unijos vadovams už jų pareigų tinkamą nevykdymą pirmiausia grindžiama jų santykiu su kredito unija, kuris kyla iš pasitikėjimu tarp unijos ir jos vadovų pagrįstų pareigų. Tokios fiduciarinės pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys (vadovas) privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sprendimą dėl nuostolingos paskolos UAB „Vakarų popierius“ suteikimo priėmė kredito unijos valdyba, turėdama paskolų komiteto sutikimą. Nors atsakovai savo atsakomybę ginčija teigdami, kad jų priimtas sprendimas dėl paskolos UAB „Vakarų popierius“ suteikimo buvo nulemtas neteisingos ir nepagrįstos hipoteka įkeičiamo turto vertinimo ataskaitos, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Rezultatas“ ir Nekilnojamojo turto registro nustatytų to paties turto verčių skirtumai buvo akivaizdžiai per dideli (net 26 kartus), kad nesukeltų sprendimą dėl paskolos suteikimo priėmusiems asmenims pagrįstų abejonių, iš skolininkės finansinių dokumentų taip pat nebuvo aišku, kaip ji vykdys finansinius įsipareigojimus ar kaip laiduotojas, tuometinis skolininko vadovas, neturintis jokio turto, galės užtikrinti paskolos grąžinimą. Be to, sprendimas dėl paskolos suteikimo buvo suteiktas per itin trumpą laiką, netinkamai organizuojant jos suteikimo procesą. Taigi bylą nagrinėję teismai šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu taikė solidariąją atsakomybę ieškovės valdybos nariams ir paskolų komiteto pirmininkei kartu su kitais paskolų komiteto nariais.
50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, buvo pagrindas atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, priklausomai nuo to, kokio kredito unijos organo nariai yra atsakovai, skiriasi jų atsakomybės pagrindas.
51. Kredito unijos valdybos nariams civilinė atsakomybė kyla CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kaip fiduciarines pareigas priimant žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą) pažeidusiems juridinio asmens valdymo organo nariams. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl kredito unijos valdybos narių atsakomybės sprendė vienodai ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai teismų išvadai.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valdybos nariai turi veikti sąžiningai, protingai ir rūpestingai, būti lojalūs unijai, imtis priemonių, kad priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad jie būtų priimti turint ir išanalizavus visą reikiamą informaciją, susijusią su skolininko statusu, patikimumu, finansine būkle, paskolos grąžinimo šaltiniais, verslo plano realumu, įkaito pakankamumu ir pan., įvertinus galimą riziką, pasvėrus verslo sprendimo atsiperkamumą, siekiant, kad skolinimas būtų saugus ir patikimas, kad paskolą skolininkas būtų pajėgus grąžinti visų pirma iš savo pajamų, kad reikalavimas, esant poreikiui, būtų galimas patenkinti iš įkeičiamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 47 punktas).
53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito unijos valdybos narių nerūpestingai atliktos pareigos priimant sprendimą suteikti paskolą UAB „Vakarų popierius“ – finansiškai nepajėgiai vykdyti įsipareigojimus skolininkei, be kita ko, neįsitikinus, kad iš įkeičiamo turto ateityje galės būti tenkinamas unijos reikalavimas, patvirtina atsakovų didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteikta paskola skolininkės nebus grąžinta ir unija patirs žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kredito unijos valdybos nariai, suteikdami nuostolingą paskolą, pažeidė fiduciarines pareigas ir dėl to jiems kyla civilinė atsakomybė.
54. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė dėl paskolų komiteto pirmininkės civilinės atsakomybės pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskolų komiteto pirmininkė, įvertinus jos vaidmenį priimant paskolų komiteto sprendimą, jos atliekamų funkcijų kontekste negali atsakyti kaip kredito unijos valdymo organo narys (vadovas), todėl ji kartu su kitais paskolų komiteto nariais atsako bendrais civilinės atsakomybės pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad paskolų komiteto pirmininkė kartu su ieškovės valdyba nesilaikė fiduciarinių pareigų: neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestingi, kad apsaugotų ieškovės interesus. Teisėjų kolegija pritaria šiai apeliacinės instancijos teismo išvadai.
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskolų komiteto pirmininkė yra priskiriama prie kredito unijos vadovų (KUĮ 30 straipsnio 1 dalis). Ji, kaip ir kiti nagrinėjamu atveju svarbūs kredito unijos vadovai – valdybos nariai, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją bei patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas (KUĮ 30 straipsnio 2 dalis), t. y. jiems taikomi aukštesni standartai nei bet kuriam kitam kredito unijos organo nariui. Tai, kad paskolų komiteto pirmininkė sprendimą dėl siūlymo suteikti paskolą priima kartu su kitais paskolų komiteto nariais, nereiškia, kad jos ir kredito unijos nesieja pasitikėjimu grįstos pareigos. Ji, kaip paskolų komiteto pirmininkė, yra atsakinga už paskolų komiteto darbo organizavimą (Paskolų komiteto darbo reglamento 5.1.1 punktas), todėl, nors kiekvienas paskolų komiteto narys savarankiškai vertina paskolos paraiškos dokumentus ir objektyviai priima sprendimus (Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.2 punktas), paskolų komiteto pirmininkė turi būti tikra, kad paskolų komiteto posėdis bus sušauktas laiku, kad paskolų komiteto nariai yra gavę visus reikiamus dokumentus ir turi pakankamai laiko paskolų suteikimo klausimui išspręsti. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad paskolų komiteto pirmininko statusas skiriasi nuo paskolų komiteto nario statuso, nes paskolų komiteto pirmininkas yra unijos vadovas. Toks paskolų komiteto pirmininko statusas reiškia, jog jis priskirtinas priežiūros funkcijas vykdančių valdymo organų nariams, todėl paskolų komiteto pirmininkui turėtų būti taikomos CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės pareigos (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017 37 punktą).
56. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad paskolų komiteto pirmininkė, skubiai organizuodama paskolų komiteto posėdį, nesudarė sąlygų paskolų komiteto nariams tinkamai susipažinti su paskolos prašytojos dokumentais, įvertinti juos bei aptarti. Todėl ji neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestinga, atidi, kad apsaugotų unijos interesus ir taip pažeidė fiduciarines pareigas.
57. Vertinant paskolų komiteto narių atsakomybę sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad paskolų komiteto nariai nėra kredito unijos valdymo organo nariai ir jiems atsakomybė nėra taikoma tuo pačiu pagrindu kaip ir kredito unijos vadovams. Tačiau paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos organas (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis), kurio narius iš kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas (KUĮ 33 straipsnio 1 dalis). Paskolų komiteto nariai kaip ir visi kiti kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai (KUĮ 13 straipsnio 9 dalis), o už kredito unijai padarytą žalą atsako CK nustatyta tvarka (KUĮ 20 straipsnis).
58. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
59. Kasaciniu skundu vienas iš atsakovų, paskolų komiteto narys D. A., ginčija teismų sprendimus dėl jo civilinės atsakomybės, nurodydamas, kad sprendimas pritarti nuostolingai paskolai buvo priimtas ne kiekvieno paskolos komiteto nario atskirai, o kredito unijos organo – paskolų komiteto, todėl, nenustačius jo, kaip unijos nario, pareigų pažeidimo, jam negalėjo būti taikomos bendros CK 6.246 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus laiko nepagrįstais.
60. Pagal KUĮ 33 straipsnio 2 dalį negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas. Ieškovės įstatų 3.9 ir valdybos darbo reglamento 3.4 punkte įtvirtintas minėtas draudimas skolinti lėšas be paskolų komiteto pritarimo, išskyrus šiuose kredito unijose vidiniuose teisės aktuose nustatytas išimtis. Taigi paskolų komitetas yra kredito unijos organas, dalyvaujantis priimant sprendimus dėl paskolų suteikimo, ir būtent jam tenka pirminė pareiga atlikti visapusišką skolininko įvertinimą (Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1 punktas).
61. Nors kredito unijos paskolų suteikimo procese sprendimai dėl skolininko įvertinimo ir pritarimo suteikti paskolą yra priskirti kolegialaus kredito unijos organo – paskolų komiteto – kompetencijai, paskolų komitetas, kaip organas, neturi savarankiško teisinio subjektiškumo, todėl jis teisine prasme nėra ir negali būti civilinės atsakomybės dėl žalos, kildinamos iš sprendimo, priimto dėl vieno ar kito jos kompetencijai priskirto klausimo, subjektas. Tais atvejais, jeigu paskolų komiteto sprendimas nulėmė žalos kredito unijai atsiradimą, civilinės atsakomybės subjektai yra kredito unijos paskolų komiteto nariai.
62. Paskolų komiteto nariai privalo savarankiškai įvertinti paskolos paraiškos dokumentus bei objektyviai priimti sprendimą (Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.2 punktas), taip pat turi teisę užprotestuoti paskolų komiteto posėdyje priimtus nutarimus, jeigu jie priimti pažeidžiant kredito unijos įstatus ar Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus arba jeigu paskolų komiteto narys laiku negavo pranešimo apie paskolų komiteto posėdį ir dėl to negalėjo jame dalyvauti (Paskolų komiteto darbo reglamento 4.1.3 punktas), todėl paskolų komiteto narys turi pareigą ne tik formaliai gauti paskolos išdavimo tvarkoje nurodytus dokumentus, bet ir patikrinti juose nurodytus duomenis, įvertinti jų turinį, paskolos paraiškos pagrįstumą, galimybes grąžinti paskolą, o ją įvykdęs netinkamai, ne tik kad elgiasi aplaidžiai, nerūpestingai ir neatidžiai, bet ir nevykdo įstatyme jam nustatytų pareigų, o tai sudaro neteisėtų veiksmų turinį (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskolų komitetas skolininkės UAB „Vakarų popierius“ dokumentus vertino aplaidžiai, sprendimą pritarti paskolos suteikimui priėmė skubotai, nė vienas iš paskolų komiteto narių neišreiškė susirūpinimo dėl akivaizdžių abejonių keliančių faktų, neužprotestavo paskolų komiteto sprendimo, priešingai, vienbalsiai pritarė nuostolingos paskolos suteikimui. Tai atitinka įstatyme nustatytų pareigų netinkamą vykdymą (KUĮ 13 straipsnio 9 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Esant pernelyg didelei rizikai priėmus nepagrįstą sprendimą pritarti paskolos UAB „Vakarų popierius“, kurią susigrąžinti unija neteko galimybės, suteikimui, unija patyrė žalos ir taip pasireiškė paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad paskolų komiteto nariai, būdami kredito unijos nariai, netinkamu veikimu ir aplaidžiu neveikimu sukėlė kredito unijai žalą, už ką jiems taikytina civilinė atsakomybė bendrais CK nustatytais pagrindais (KUĮ 20 straipsnis). Aplinkybė, kad paskolų komiteto nariai šias pareigas ėjo negaudami jokios turtinės naudos, nemažina jų atsakomybės už neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą, atlikimą.
64. Kadangi nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių sąveikos, t. y. valdybos ir paskolų komiteto nariams veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėtiems veiksmams esant būtinąja žalos unijai atsiradimo priežastimi (objektyvusis bendrininkavimas), atsakovams – kredito unijos vadovams (valdybos nariams ir paskolų komiteto pirmininkei) bei paskolų komiteto nariams taikytina solidarioji atsakomybė.
65. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės E. B. argumentus dėl jai, kaip paskolų komiteto narei, taikytinos materialinės atsakomybės darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu, nes paskolų komiteto nariai į šias pareigas yra renkami kredito unijos visuotinio narių susirinkimo ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai (KUĮ 33 straipsnio 1 dalis); jie atlieka jiems specialaus įstatymo ir kredito unijos vidinių teisės aktų nustatytas, o ne darbo sutarties apibrėžtas pareigas. Sutikdama būti renkama paskolų komiteto nare, atsakovė prisiėmė atsakomybę būtent šias pareigas vykdyti tinkamai ir neatlikti neteisėtų veiksmų, sukeliančių kredito unijai žalą. Įstatymas neįtvirtina draudimo paskolų komiteto narei atlikti kitas darbo funkcijas, todėl tai, kad atsakovė nuostolingos paskolos suteikimo metu vykdė kitas darbo funkcijas ir nuostolingos paskolos suteikimo metu buvo išėjusi motinystės atostogų, nepaneigia jos, kaip paskolų komiteto narės, pareigų vykdymo ir atsakomybės už tai. Paskolų komiteto nario neteisėti veiksmai nėra prilyginami darbo pareigų netinkamam vykdymui darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų prasme.
66. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nustatė valdybos narių ir paskolų komiteto pirmininkės, kaip kredito unijos vadovų, atsakomybę už fiduciarinių pareigų pažeidimą suteikiant nuostolingą paskolą bei pagrįstai nustatė paskolų komiteto narių atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą KUĮ 20 straipsnio ir CK 6.245 straipsnio pagrindu.
Dėl turto vertintojos civilinės atsakomybės
67. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė ne tik kredito unijos organų nariams, bet ir turto vertinimą atlikusiai turto vertintojai UAB „Rezultatas“. Atsakovai, teikdami savo atsikirtimus, vieną pagrindinių argumentų dėl nuostolingos paskolos suteikimo nurodo jų objektyvų suklaidinimą UAB „Rezultatas“ pateikus sąmoningai melagingą hipoteka įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą. Bylą nagrinėję teismai atmetė ieškovės reikalavimą turto vertintojai, nurodydami, kad yra per daug nutolęs netiesioginis priežastinis ryšys tarp turto vertintojos atliktų neteisėtų veiksmų ir kredito unijai kilusios žalos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiomis bylą nagrinėjusių teismų išvadomis.
68. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 1 dalį turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Turto vertė nustatoma laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių, taip pat turto pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos turtą vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos, be kita ko, nustatyta, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą (2 punktas).
69. Turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų ( Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnis).
70. Kasacinis teismas aptariamu aspektu analogiškoje byloje sprendė, kad turto vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos unijai kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas. Dėl neteisingai atlikto įkeičiamo turto vertinimo užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, neteisėtų veiksmų atlikimo metu turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimą. Atsakovė UAB „Rezultatas“, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turto rinkos vertės nustatymo užstatui tikslu įvertindama žemės sklypą, turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip atitinkamą žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas. Atsakovė pažeidė TVVPĮ 12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas pareigas, taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūpestingumo pareigą. Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama ją gavusių suinteresuotų asmenų, šie asmenys ją priims kaip teisingą ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokią ataskaitą parengusiam subjektui. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir unijos patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 75–76 punktas).
71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad turto vertintoja, kuri aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo profesinę pareigą parengti teisingą turto vertinimo ataskaitą, sąmoningai nurodydama tikrovės neatitinkančią, akivaizdžiai neprotingą žemės sklypo rinkos vertę, savo veiksmais prisidėjo prie žalos ieškovei padarymo ir turi atlyginti ją kartu su paskolą išduodančiais subjektais.
72. Nors atsakovės atžvilgiu gali būti nustatytas tik netiesioginis priežastinis ryšys (atsakovės veiksmai nebuvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, bet jie sudarė sąlygas žalai atsirasti), tačiau atsakovės kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes kiekvienas iš pažeidėjų – atsakovė ir paskolų komiteto bei valdybos nariai – prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Objektyvusis atsakovės (turto vertintojos) bendrininkavimas pakankamas solidariajai atsakomybei konstatuoti.
73. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškinys UAB „Rezultatui“, yra keičiamos, nustatant solidariąją kredito unijos valdybos narių, paskolų komiteto pirmininkės, paskolų komiteto narių ir turto vertintojos atsakomybę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
75. Atsakovai kasaciniais skundais iš esmės kėlė du reikalavimus: 1) ieškinio dalį dėl civilinės atsakomybės jiems taikymo atmesti; 2) taikyti civilinę atsakomybę turto vertintojai. Teikdama atsiliepimą į kasacinius skundus, ieškovė pritarė atsakovų antrajam reikalavimui ir jį palaikė. Todėl vienintelis asmuo, teikęs prieštaravimus dėl civilinės atsakomybės turto vertintojai taikymo, buvo atsakovė UAB „Rezultatas“. Kasacinis teismas atmetė pirmąjį atsakovų reikalavimą, bet tenkinto antrąjį ir nustatė turto vertintojos UAB „Rezultatas“ solidariąją civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai atsakovų ir ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 50 procentų ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų turi atlyginti D. A., K. R., E. B., G. R., T. Z. ir A. Z. lygiomis dalimis, o kitus 50 procentų – UAB „Rezultatas“. Atsakovai prašymo atlyginti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
76. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme įrodančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovė patyrė 1980 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nustatyto rekomenduojamo maksimalių atstovavimo išlaidų kasaciniame procese dydžio, todėl 990 Eur yra priteistina ieškovės naudai iš UAB „Rezultatas“ ir po 165 Eur iš D. A., K. R., E. B., G. R., T. Z. ir A. Z.
77. Kadangi yra keičiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, atitinkamai perskaičiuojamos ir iš atsakovų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos šių instancijų teismuose, nurodant, kad jas lygiomis dalimis atlygina visi atsakovai, taip pat ir UAB „Rezultatas“.
78. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 6824,14 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą ir 3026 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažindamas priteistiną žalos atlyginimą, proporcingai sumažino ir atlygintinas pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą iki 5871,78 Eur. Kasaciniam teismui pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir nustačius solidarią visų atsakovų, taip pat ir UAB „Rezultatas“, atsakomybę, šių išlaidų atlyginimas ieškovės naudai priteistinas iš visų atsakovų, taip pat ir UAB „Rezultatas“, lygiomis dalimis, t. y. po 838,82 Eur. Taip pat iš kiekvieno atsakovo priteisiama po 386,68 Eur žyminio mokesčio.
79. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės naudai priteisė apeliacinės instancijos teisme patirtų 978,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir nustačius visų atsakovų solidariąją civilinę atsakomybę, atitinkamai perskirstytinos ir šios bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai priteisiant po 139,80 Eur.
80. Kasacinis teismas patyrė 13,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus dalį atsakovų kasacinių skundų, kas susiję su civilinės atsakomybės taikymo UAB „Rezultatas“, 50 procentų šių išlaidų, t. y. 6,57 Eur, į valstybės biudžetą priteistina iš UAB „Rezultatas“, o likusi dalis iš kitų atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš D. A., K. R., E. B., G. R., T. Z. ir A. Z. nepriteisiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovei UAB „Rezultatas“ ir iš D. A., K. R., E. B., G. R., T. Z. ir A. Z. solidariai priteista žala, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) solidariai iš atsakovų K. R. (a. k. duomenys neskelbtini), D. A. (a. k. duomenys neskelbtini), E. B. (a. k. duomenys neskelbtini), T. Z. (a. k. duomenys neskelbtini), A. Z. (a. k. duomenys neskelbtini), ir G. R. (a. k. duomenys neskelbtini) ir UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) 229 978,93 Eur (du šimtus dvidešimt devynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 93 ct) žalos atlyginimo ir po 838,82 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) iš atsakovų K. R. (a. k. duomenys neskelbtini), D. A. (a. k. duomenys neskelbtini), E. B. (a. k. duomenys neskelbtini), T. Z. (a. k. duomenys neskelbtini), A. Z. (a. k. duomenys neskelbtini), ir G. R. (a. k. duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 229 978,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) iš atsakovės UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 102 445,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti valstybei iš atsakovų K. R. (a. k. duomenys neskelbtini), D. A. (a. k. duomenys neskelbtini), E. B. (a. k. duomenys neskelbtini), T. Z. (a. k. duomenys neskelbtini), A. Z. (a. k. duomenys neskelbtini), ir G. R. (a. k. duomenys neskelbtini) ir UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) po 386,68 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 68 ct) žyminio mokesčio“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) iš atsakovų K. R. (a. k. duomenys neskelbtini), D. A. (a. k. duomenys neskelbtini), E. B. (a. k. duomenys neskelbtini), T. Z. (a. k. duomenys neskelbtini), A. Z. (a. k. duomenys neskelbtini), ir G. R. (a. k. duomenys neskelbtini) ir UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) po 139,80 Eur (šimtą trisdešimt devynis Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.“
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) iš atsakovės UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) 990 (devynis šimtus devyniasdešimt) Eur ir iš atsakovų K. R. (a. k. duomenys neskelbtini), D. A. (a. k. duomenys neskelbtini), E. B. (a. k. duomenys neskelbtini), T. Z. (a. k. duomenys neskelbtini), A. Z. (a. k. duomenys neskelbtini), ir G. R. (a. k. duomenys neskelbtini) po 165 (šimtą šešiasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) 6,57 Eur (šešis Eur 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis