Civilinė byla Nr. 2S-487-524/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08990-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1;
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys N. S., Z. T., N. J. J..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės B. T. veiksmų antstolės vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0005/03/05540, 0005/12/00434, 0005/12/00436, t. y. 2019 m. lapkričio 8 d. antstolės priimto patvarkymo Nr. B-19-5-48, kuriu, pareiškėjo teigimu, antstolė netenkino skolininko prašymo nustatyti pareiškėjo sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį laisvai disponuojamą lėšų sumą - 380 Eur. Nurodo, kad antstolė skundžiamame patvarkyme klaidingai nustatė, jog pareiškėjas prašė naikinti visus apribojimus skolininko vardu atidarytoms banko sąskaitoms. Pareiškėjas teigia, jog prašė jo banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti kas mėnesį laisvai disponuojamą sumą, kurią butų leista nuimti (išgryninti) iš pareiškėjo sąskaitos pragyvenimui. Pažymi, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), t. y. - 380 Eur. Be to, nurodo, jog antstolė leido pareiškėjui uždaryti banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pamiršo nusiųsti nurodymą AB „Swedbank“, kad pareiškėjui bankas leistų nuimti sąskaitoje likusią 1,70 Eur sumą, uždarant minėtą sąskaitą. Taip pat teigia, kad yra grėsmė, jog pareiškėjo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) pervedus į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jam išmokamą darbo užmokestį jis iš karto bus inkasuojamas į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl pareiškėjui reikės rašyti skundus antstolei ir laukti pinigų gražinimo į pareiškėjo sąskaitą, o pareiškėjas negalės laiku atsiskaityti už komunalinius mokesčius, kitas paslaugas, įsigyti vaistų. Pareiškėjo nuomone, antstolė neturi teisės nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą 1 MMA - 380 Eur ir turi leisti ja laisvai kas mėnesį disponuoti, o likusias sumas, kurios bus išmokėtos pareiškėjui kaip viršvalandžiai, premijos bei papildomos sumos ir bus inkasuojamos į antstolės depozitinę sąskaitą, turi suderinti atskirai. Teigia, jog, priešingai nei nurodo antstolė, jo darbo sutarties pateikimas antstolei neišspręs klausimo dėl pareiškėjo gaunamo atlyginimo dydžio, nes atlyginimo dydis priklauso nuo dirbtų dienų bei valandų skaičiaus, be to mano, jog šią informaciją antstolei gali suteikti darbdavys, o antstolė taip pat ir pati turi galimybes atlikti reikiamus užklausimus tam, kad išsiaiškintų reikiamą informaciją.
2. Antstolė 2019 d. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-19-5-37037 pareiškėjo 2019 m. lapkričio 19 d. skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą dėl antstolės B. T. veiksmų atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skundu pareiškėjas nesutinka su antstolės 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. B-19-5-48, teigdamas, kad kreipdamasis į antstolę jis prašė, kad sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nustatyta laisvai kas mėnesį laisvai disponuojamų lėšų suma, kurią pareiškėjas galėtų nuimti, taip pat nurodo CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą draudžiančią nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, viršijančias 1 MMA. Tačiau, susipažinus su teismui kartu su pareiškėjo skundu pateiktų vykdomųjų bylų medžiaga, teismas sutinka su antstolės 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkyme Nr. S-19-5-37037 padaryta išvada, kad skundžiamu patvarkymu antstolė nesprendė pareiškėjo prašymo dėl laisvai disponuojamos pinigų sumos pareiškėjo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatymo, tačiau sprendė pareiškėjo prašymą dėl banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) uždarymo taip pat pasisakė dėl skolos iš pareiškėjo išieškojimo nukreipimo pareiškėjo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) bei papildomai informavo pareiškėją, kad pareiškėjui pateikus antstolei įrodymus, patvirtinančius gautino darbo užmokesčio dydį bei į kurią banko sąskaitą jam yra mokamas darbo užmokestis, areštuotai banko sąskaitai bus nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma per 1 mėnesį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2019 m. spalio 29 d. prašyme antstolei, kurį antstolė išnagrinėjo priimdama pareiškėjo skundžiamą patvarkymą, pareiškėjas nebuvo suformavęs prašymo dėl laisvai disponuojamos pinigų sumos pareiškėjo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatymo, todėl teismo vertinimu, antstolė neturėjo pareigos šią sumą nustatyti. Skunde pareiškėjas taip pat teigia, jog antstolė nepagrįstai reikalauja pateikti papildomus įrodymus susijusius su jo darbo užmokesčiu jo išmokėjimo tvarka, nurodydamas, kad šią informaciją antstolė gali gauti pati. Vadovaujantis CPK 734 straipsnio pirma dalimi, įmonės, įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai privalo antstolio reikalavimu ir per jo nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, ar skolininkas pas juos dirba ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į šią teisės normą sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, jog antstolė gali gauti informaciją apie apreiškėjui mokamą darbo užmokestį, jo dydį ir mokėjimo tvarką iš pareiškėjo darbdavio. Nepaisant šios aplinkybės pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese svarbus kooperacijos principas, todėl visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, taip užkirsdami kelią jų pažeidimui, užtikrindami vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą. Todėl, įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sutinka su antstolės 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkyme Nr. S-19-5-37037 padaryta išvada, kad pareiškėjas neatsižvelgė į antstolės 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkyme Nr. B-19-5-48 nurodytas aplinkybes, jog antstolė galės nustatyti laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą gavusi iš pareiškėjo jai reikiamus duomenis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas antstolės prašymu nepateikia antstolei prašomų dokumentų bei duomenų, sutiktina su antstolės argumentu, kad tokiu būdu pareiškėjas netinkamai vykdo pareigą bendradarbiauti su antstole bei galimai vilkina išieškojimo procesą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog antstolė vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0005/03/05540, Nr. 0005/12/00434, Nr. 0005/12/00436 ir priimdama pareiškėjo skundžiamą 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. B-19-5-48 laikėsi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, o tai, kad antstolė skundžiamame patvarkyme nenustatė laisvai disponuojamos pinigų sumos areštuotoje skolininko sąskaitoje, dėl ko nebuvo pareikštas savarankiškas reikalavimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. B-19-5-48, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą girndžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų aplinkybių. Nesutiktina su teismo argumentais, kad dėl pareiškėjo dokumentų nepateikimo antstolei - antstolė neturėjo galimybes remiantis įstatymais gauti visą reikalingą informaciją, kad nustatytų pareiškėjo banko sąskaitai laisvai disponuojamą sumą. Teismas nenurodė konkretaus įstatymo, kuriame yra reglamentuota skolininkui pareiga teikti antstolei dokumentus, susijusius su darbo užmokesčiu norint nustatyti laisvai disponuojamą piniginę sumą ir pasekmes jas neįvykdžius.
5.2. Nors pareiškėjas nebuvo suformavęs prašymo dėl laisvai disponuojamos pinigų sumos pareiškėjo banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nustatymo, tačiau tai nereiškia, kad antstolė nežinojo, į kokią sąskaitą bus pervedami darbo užmokesčio pinigai t. y. pareiškėjas apie tai informavo 2019 m. lapkričio 19 d. skunde, todėl antstolė privalėjo nustatyti laisvai disponuojamą sumą.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo anstolė B. T. prašo atmesti pareiškėjo atstkirąjį skundą ir palikti pimosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Apie taikomus apribojimus banko sąskaitoms pareiškėjas buvo informuotas, be to skolininkui ne vieną kartą buvo išaiškinta Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte reglamentuojama skolininko teisė pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos yra piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
6.2. CPK 734 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė, bet ne pareiga gauti informaciją iš skolininko darbdavio. Antstolio pareiga domėtis ar į areštuojamą banko sąskaitą yra pervedama socialinė išmoka ar kitos piniginių lėšų sumos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, tačiau antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių imperatyvių teisės normų nėra įpareigojamas imtis papildomų veiksmų, aiškinantis ar į areštuojamą banko sąskaitą skolininkui yra išmokamas darbo užmokestis, nes tai yra išimtinė paties skolininko pareiga.
6.3. Laisvai disponuojamų lėšų suma nustatoma vienai konkrečiai banko sąskaitai, o ne visoms skolininko vardu atidarytoms banko sąskaitoms, todėl apelianto teiginiai, kad nėra svarbu į kurią banko sąskaitą yra išmokamas darbo užmokestis, nėra pagrįsti.
6.4. Klausimas dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo areštuotai banko sąskaitai yra praradęs aktualumą, kadangi pareiškėjas pateikė savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą. Antstolė įvertinusi skolininko pateiktus įrodymus, laikydamasi įstatyme nustatyto termino, 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-5-42925, kurio pagrindu skolininko vardu atidarytai banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį ir 2019 m. gruodžio 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-19-5-42939 pagrindu iš skolininko banko sąskaitos išieškotos piniginės lėšos nedelsiant grąžintos į skolininko V. D. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas
k o n s t a t a u o j a :
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš byloje esančių įrodymų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog kad antstolė B. T. vykdo tris vykdomąsias bylas pradėtas pareiškėjo atžvilgiu: vykdomąją bylą Nr. 0005/03/05540, pradėtą pagal 2003 m. rugpjūčio 8 d. (ar 2003 m. rugsėjo 9 d.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3765-14 dėl 1844,88 Eur (6370 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo N. S. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0005/12/00434, pradėtą pagal 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-485-549/2011 dėl 1592,91 Eur (5500 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos N. J. J. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0005/12/00436, pradėtą pagal 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-485-549/2011 dėl 1592,91 Eur (5500 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos Z. T. naudai.
10. 2019 m. spalio 31 d. antstolės B. T. kontoroje gautas pareiškėjo 2019 m. spalio 29 d. prašymas dėl sąskaitos uždarymo ir dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio. Pateiktu prašymu skolininkas prašė leisti uždaryti banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukreipti skolos išieškojimą pagal CPK 733, 734, 735, 736 straipsnius pareiškėjo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0005/03/05540 IV t. b. l. 38).
11. Skundžiamu 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. B-19-5-48 skolininkas informuotas, jog antstolė neprieštarauja, kad skolininko V. D. vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) būtų uždaryta ir leidžia atlikti šios banko sąskaitos uždarymo procedūras. Antstolė taip pat nurodė, kad priverstinis skolos išieškojimas atskiru patvarkymu nukreiptinas į skolininko V. D. gautiną darbo užmokestį įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat informavo skolininką, kad pateikus įrodymus, patvirtinančius gautino darbo užmokesčio dydį, bei į kurią banko sąskaitą bus išmokamas darbo užmokestis, areštuotai banko sąskaitai bus nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį (vykd. b. Nr. 0005/03/05540, IV t. b. l. 54-55).
12. Iš pateikto pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, jog antstolė nenustatė laisvai disponuojamos lėšų sumos jo banko sąskaitoje. Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjas savo 2019 m. spalio 29 d. prašymu buvo suformulavęs prašymą nustatyti banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojamą sumą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog įsiteisėjusia 2020 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1621-637/2020 konstatuotos faktinės aplinkybės, jog skundžiamo patvarkymo aktualumas yra netekęs prasmės, kadangi pareiškėjas pateikė savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą. Antstolė įvertinusi skolininko pateiktus įrodymus, laikydamasi įstatyme nustatyto termino, 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-5-42925, kurio pagrindu skolininko vardu atidarytai banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį ir 2019 m. gruodžio 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-19-5-42939 pagrindu iš skolininko banko sąskaitos išieškotos piniginės lėšos nedelsiant grąžintos į skolininko V. D. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnis).
14. Kadangi nustatyta, jog situacija dėl laisvai disponuojamų lėšų sumos pareiškėjo banko sąskaitoje yra išspręsta, darytina išvada, jog skundžiamas patvarkymas neteko savo aktualumo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų.
15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog nors pareiškėjas nebuvo suformavęs prašymo dėl laisvai disponuojamos pinigų sumos pareiškėjo banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nustatymo, tačiau tai nereiškia, kad antstolė nežinojo, į kokią sąskaitą bus pervedami darbo užmokesčio pinigai t. y. pareiškėjas apie tai informavo 2019 m. lapkričio 19 d. skunde, todėl antstolė privalėjo nustatyti laisvai disponuojamą sumą. Be to, pareiškėjo vertinimu, antstolė turi teisę gauti visą reikalingą informaciją laisvai disponuojamai sumai nustatyti. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
16. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
17. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas savo 2019 m. spalio 29 d. prašyme nebuvo suformavęs jokio prašymo dėl laisvai disponuojamos lėšų sumos nustatymo, todėl pareiškėjo tiek skundo dėl antstolės veiksmų, tiek atskirojo skundo argumentai dėl to, jog antstolė nepagrįstai nenustatė laisvai disponuojamos lėšų sumos, visiškai nesusiję su šioje byloje nagrinėjama situacija. Antstolė neturėjo pareigos nustatyti laisai disponuojamos lėšų sumos vien jau todėl, jog prašymo pateikimo metu jai nebuvo žinoma, į kokią sąskaitą pareiškėjas gauna darbo užmestį.
18. Atsakant į pareiškėjo argumentą, jog antstolė privalėjo pati gauti informaciją apie pareiškėjo turimas banko sąskaitas bei tai, į kokią sąskaitą pervedamas pareiškėjo darbo užmokestis, pažymėtina, jog Antstolių įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, jog atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. CPK 734 straipsnis reglamentuoja, jog įmonės, įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai privalo antstolio reikalavimu ir per jo nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, ar skolininkas pas juos dirba ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis.
19. Taigi, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog įstatymai suteikia antstoliui tik teisę gauti duomenis apie skolininko darbo užmokestį, tačiau įstatymas neįpareigoja antstolio tokius duomenis apie skolininką surinkti.
20. Tuo tarpu CPK 645 straipsnis, reglamentuojantis skolininko pareigas pateikti informaciją apie turimą turtą, numato, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Be to, už nurodyto įpareigojimo nevykdymą įstatyme numatyta piniginė bauda (CPK 645 straipsnio 3 dalis).
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nors antstoliui suteikta teisė gauti reikalingą informaciją, tačiau pareiga teikti visą reikalingą informaciją apie savo turtą, tame tarpe ir banko sąskaitas, turi skolininkas, tai yra pareiškėjas. Taigi, pareiškėjas prašydamas nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą savo banko sąskaitoje, kaip teisingai nurodė tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas, turėjo pateikti reikalingus įrodymus antstolei.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolė nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamo patvarkymo, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, jog kaip ir minėta anksčiau, skundžiamas patvarkymas yra netekęs savo aktualumo.
23. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą.
Teisėja Erika Misiūnienė