Civilinė byla Nr.2A-1473-577/2011
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04619-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija:
116.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,
kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,
dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei S. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 3579,03 skolos, 5,51 Lt palūkanų, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas - 108 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 6 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų dvi paieškas duomenų bazėje ir dviejų registro išrašų peržiūrėjimą ekrane, 2,9 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie atsakovą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu sutiko dalyje dėl 70,57 Lt komunalinių išlaidų, tačiau nesutiko su ieškinio dalimi dėl 3537,23 Lt užmokesčio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui priteisimo.
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo A. A. ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 70,57 Lt skolos, 5,51 Lt palūkanų, 2,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5% metinių palūkanų nuo priteistos 70,57 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-10-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. A. dalyje dėl 3539,23 Lt mokesčio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui atmetė.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo 2010-12-01 sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš ieškovo 242 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų patalpų remontas yra grindžiamas 2008 m. gruodžio 2 d. minėto namo pirmos laiptinės antrojo aukšto gyventojų susirinkimo protokolu. Bendrųjų patalpų remontui pritarė daugiau nei pusė antro aukšto butų savininkų. Atsižvelgiant į tai, jog patalpų remontas buvo atliekamas tik namo pirmos laiptinės antrame aukšte, bei aplinkybę, kad sprendimas buvo priimtas vadovaujantis butų savininkų prašymu, laikytina, jog už šio remonto darbus turi atsiskaityti tik to aukšto butų savininkai, kuriame buvo atliekamas remontas. Pažymi, jog remdamasis galiojančia bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įmokų paskirstymo praktika, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas neprivalo apmokėti išlaidų, kurioms nėra davęs susitikimo. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Pagal galiojančią įmokų paskirstymo praktiką yra tikslinga įmokas paskirstyti tiems butų savininkams, kurių butai yra tame pačiame aukšte. Apeliantas mano, jog balsų dauguma nėra laikytina tik viso namo butų savininkų, o dauguma gali būti laikytina ir tam tikros namo dalies. Atsakovas pagal LR CK 4.85 str. 4 d. privalo apmokėti visas išlaidas proporcingai jam turimos nuosavybės teise priklausančio buto plotui, susijusias su minėtu laiptinės remontu. Atsisakydamas mokėti tikslines lėšas, atsakovas pažeidžia kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Be to, apeliantas nurodo, jog jis daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikia daug metų, puikiai išmano šių paslaugų specifiką, pažymi ir tai, jog šia veikla verčiasi seniau nei galioja dabartinis Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, todėl įmokų paskirstymas, atitinkantis butų savininkų interesus, ieškovui puikiai žinomas. Ieškovas, paskirstydamas mokesčius už remonto darbus, atliktus namo pirmos laiptinės antrame aukšte tik šio aukšto butų savininkams, priėmė sprendimą, labiausiai atitinkantį butų savininkus interesus.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (tame tarpe ir dėl bendro naudojimo patalpų remonto) gali būti priimami tik viso namo, o ne kurios nors namo dalies butų ir kitų savininkų balsų dauguma. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendrinė taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigą proporcingai prisidėti prie minėtų išlaidų, o taip pat ir teisę dalyvauti priimant su šių išlaidų atsiradimu susijusius sprendimus, turi kiekvienas daugiabučio gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkas. Tokiu būdu ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad namo pirmos laiptinės antro aukšto koridoriumi daugiausiai naudojasi šio aukšto butų savininkai ir dėl šios priežasties 2008-12-02 susirinkimo metu minėto aukšto butų savininkų balsų dauguma priimtas sprendimas dėl koridoriaus remonto yra privalomas visiems pirmos laiptinės antrojo aukšto butų savininkams, yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Namas turi 123 patalpas, kurios yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, todėl 2008-12-02 susirinkimo metu dešimties namo butų savininkų priimtas sprendimas dėl koridoriaus remonto ir apmokėjimo už šį remontą negali būti traktuojamas kaip CK 4.85 str. tvarka priimtas sprendimas, kuris galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, kadangi išreiškia mažiau nei pusės namo butų ir kitų patalpų savininkų valią. Minėtame susirinkime dalyvavę butų savininkai savo iniciatyva nusprendė atlikti remontą ir savanoriškai sutiko apmokėti šio remonto išlaidas, todėl šiame susirinkime nedalyvavusiems butų ir kitų patalpų savininkams, tame tarpe ir atsakovui, negali būti sukuriama prievolė apmokėti įgyvendinant minėtą sprendimą atsiradusias išlaidas.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas A. A. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, o ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas A. A. nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą; taip pat atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esančio namo bendrojo naudojimo objektai. Tarp šalių kilo ginčas dėl 3 539,23 Lt už namo pirmos laiptinės antrojo aukšto koridoriaus dalies einamąjį remontą priteisimo, kadangi atsakovas nesumokėjo tikslinių lėšų, skirtų namo koridoriui suremontuoti. Surinkti šias lėšas buvo nuspręsta minėto namo pirmos laiptinės antro aukšto gyventojų susirinkimo dėl koridoriaus darbų protokolu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi 123 patalpas (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties), kurios yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (b.l. 5-6); iš 2008-12-02 gyventojų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo dešimties butų ir kitų patalpų savininkai, kurie ir nusprendė daryti koridoriaus remontą bei sutiko sumokėti proporcingai pagal jų turimų butų plotą apskaičiuotą mokestį nuo bendros remonto kainos (b.l. 42-43). Kaip jau minėta, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kolegijos nuomone, šių teisės normų taikymas negali būti suabsoliutinamas, jos negali būti taikomos formaliai; jų taikymas turi atitikti gyvenimo realijas bei padėti bendrasavininkiams tinkamai įgyvendinti savo teises. Pažymėtina, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2 aukštas turi 14 gyvenamųjų patalpų ir 2 negyvenamąsias patalpas, kurios turi savo unikalius numerius. Byloje nustatyta, kad bendrųjų patalpų remontui pritarė daugiau nei pusė 2 aukšto butų savininkų, todėl ir buvo priimtas sprendimas dėl 2 aukšto koridoriaus remonto. Iš pateikto 2 aukšto plano bei apelianto atstovės paaiškinimų matyti, kad antro aukšto bendro naudojimo patalpa (koridoriumi, į kurį yra du atskiri įėjimai), kurioje buvo nuspręsta atlikti remontą, faktiškai gali naudotis ir naudojasi tik būtent to aukšto bendrasavininkiai. Remonto darbų atlikimo užduotis bei atliktų darbų aktai sudaro pagrindą spręsti, kad pagal savo pobūdį 2 aukšto koridoriaus remontas negali būti priskirtinas prie pagrindinių namo konstrukcijų remonto, kuris galėtų turėti įtakos ir kitų bendrasavininkių, negyvenančių 2 aukšte ir nesinaudojančių 2 aukšto patalpomis, teisėms ir pareigoms. Todėl, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, šioje nagrinėjamoje byloje CK 4.85 str. nuostatų formalus taikymas bei reikalavimas viso namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos sprendimo tokio pobūdžio remontui atlikti (juolab – jo atlikimo išlaidų padalinimas visiems savininkams proporcingai jų turimam plotui), kolegijos nuomone, neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų ir būtų socialiai neteisingas. Šiuo konkrečiu atveju bendrasavininkių balsų dauguma CK 4.85 str. kontekste turėtų būti vertinama ne kaip viso namo, o kaip 2 aukšto butų ir kitų patalpų savininkų. Pažymėtina, jog CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, spręstina, kad CK 4.85 str. 1 d. numatytas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas buvo priimtas; pažymėtina, jog daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad CK 4.83 str. 4 d. pagrindu atsakovas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Esant nurodytam, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais; darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas, taikydamas CK 4.85 str. 1 d. normą, netinkamai ją aiškino, dėl ko buvo neteisingai išspręsti ieškovo reikalavimai dėl 3539,23 Lt mokesčio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui priteisimo. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas ir pirmos instancijos teisme, ir atsiliepime į apeliacinį skundą pagrindinius argumentus, dėl kurių nesutinka su ieškovo reikalavimais, faktiškai sieja tik su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, įtvirtintu CK 4.85 str. 1 d., 4.83 str. 4 d. normose. Tokiu aspektu byla ir buvo nagrinėjama abiejų instancijų teismuose. Pažymėtina, jog tuomet, jeigu atsakovas mano, kad jo teisės yra pažeistos dėl atlikto remonto kokybės, jo kainos ir t.t., jis savo pažeistas teises turi teisę ginti reikšdamas ieškinį teisme.
Dėl pasakyto, sprendimas dalyje, kuria buvo atmesti minėti ieškovo reikalavimai, naikintinas, klausimas išsprendžiamas iš esmės; ieškovui iš atsakovo priteistina 3539,23 Lt mokesčio namo bendro naudojimo objektų fondui. CK 6.210 pagrindu iš atsakovo priteistini 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. nuo 3539, 23 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistini 242 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, 211,72 Lt žyminio mokesčio, iš viso 453,72 Lt, bei 26,83 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str., 93 str., 96 str. ).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 330 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl 3539,23 Lt mokesčio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondu priteisimo; priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini) 21,13 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą, panaikinti. Šioje dalyje priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) j.a.k. 121452091, 3539,23 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis litus 23 centus) mokesčio namo bendro naudojimo objektų fondui, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009-10-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 453,72 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt tris litus 72 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Jadvyga Mardosevič
Teisėjai Loreta Lipnickienė
Henrichas Jaglinskis