Civilinė byla Nr. eB2-799-657/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00116-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S) 

3.2.3.2.; 3.4.3.4.; 3.4.3.5.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Extrum“,

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „Extrum“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 29 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 65 144,87 Eur. UAB „Extrum“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio už 2022 metus, pridėtinės vertės mokesčio už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Mokesčių administratoriaus nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš bendrovės sąskaitų ir turto nepavyko. Paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2022 metus viso turto vertė nurodyta 332 568 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 74 013 Eur, tačiau turi būti atsižvelgta į faktiškai UAB „Extrum“ turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios įmonės. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolis Virginijus Kučinskas bendrovės atžvilgiu vykdo išieškojimą VMI prie FM naudai (vykdomoji byla Nr. 0072/23/01503, išieškotina suma – 14 711,35 Eur, vykdomoji byla Nr. 0072/23/00767, išieškotina suma – 891,38, vykdomoji byla Nr. 0072/23/00473, išieškotina suma – 49 481,74 Eur). Bendrovė nuo 2023 m. sausio 5 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore Valstybine mokesčių inspekcija prie LR FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas.

Atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą tenkinti nėra pagrindo, kadangi jame nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 str.).

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Pareiškimas pateiktas asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 str.1 d. 1 p.). 

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nenustatyta duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl vertintina, ar atsakovė yra nemoki. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 str. 7 d.).

Teismas 2024 m. kovo d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius įmonės finansinę padėtį. Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismo reikalautų dokumentų apie jos finansinę būklę nepateikė, todėl nustatyti įmonės finansinę situaciją pagal aktualiausius finansinius duomenis nėra galimybės. Tais atvejais, kai atsakovo – įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas nepateikia teismui įmonės ūkinę, finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, teismas atsakovės finansinę padėtį vertina pagal savo iniciatyva surinktus rašytinius įrodymus, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

VĮ Registrų centrui pateikto 2022 metų balanso duomenimis UAB „Extrum“ turto vertė 2022 metų gruodžio 31 d. siekė 332 568 Eur sumą, kurią sudarė trumpalaikis turtas: atsargos – 35 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 243 129 Eur, ir piniginės lėšos – 89 404 Eur. Tuo tarpu UAB „Extrum“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 74 013 Eur sumą, susidedančią vien iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų. Atsakovės 2022 metų laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2022 metais gavo 256 055 Eur pelną.

Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas. Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę. Nagrinėjamoje byloje nesant jokių duomenų apie realias atsakovės gautinų sumų – 243 129 Eur susigrąžinimo galimybes, ši neįskaitytina į UAB „Extrum“ turto realią vertę.

Pažymėtina, kad nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę.

Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitra“ duomenų bazių išrašai patvirtina, kad UAB „Extrum“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad antstolis Virginijus Kučinskas bendrovės atžvilgiu vykdomosiose bylose Nr. 0072/23/01503, Nr. 0072/23/00767, Nr. 0072/23/00473 vykdo bendroje sumoje 65 084,47 Eur išieškojimą ieškovės naudai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024 m. vasario 29 d. duomenimis UAB „Extrum“ apdraustųjų asmenų nėra. 

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų atsakovės siekį ir galimybes išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Nustatyta, kad atsakovė turi didelį mokestinį įsiskolinimą, kurio iš įmonės sąskaitų ir turto priverstine tvarka išieškoti nepavyko. UAB „Extrum“ neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Didžiąją UAB „Extrum“ turto dalį sudaro gautinos sumos, kurios neįskaitytinos į įmonės turto realią vertę. Nustatyta aplinkybė, kad atsakovė neturi apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų bei tai, kad teismui registruotu jos buveinės adresu nepavyko įteikti procesinių dokumentų, leidžia spręsti, kad UAB „Extrum“ galimai veiklos realiai nevykdo, taigi, pajamų negeneruoja. Įrodymų, patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad atsakovės finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, atsakovė teismui nepateikė (CPK 178 str.). Darytina išvada, kad tokia atsakovės būsena faktiškai atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas UAB „Extrum“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 str. 2 d.).

UAB „Extrum“ nemokumo administratore skirtina, naudojantis Nemokumo administratorių atrankos kompiuterine programa, atrinkta UAB „Finresta“, sutinkanti prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką (JANĮ 23 str. 1 d. 2 p., 34 str. 3 d. ir 7 d.). Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi.

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 str. 3 d.). Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Įvertinus į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę bei atsižvelgus, kad LR Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis nuo 2024 metų sausio 1 d. – 924 Eur, nemokumo administratorei nustatytinas 4 620 Eur (5 MMA) bazinis atlygis (JANĮ 26 str. 3 d. 1 p., 77 str. 1 d.).

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 str. 3 d. 3 p.).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 str. 3 d. 2 p., 57 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 str. 3 d.).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, nemokumo administratorė įpareigotina apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2, 4-5 punktuose nurodytus subjektus.

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Extrum“, juridinio asmens kodas 306127609, buveinės adresas: Tvenkinių g. 8A-54, Domeikavos sen., Kauno r. sav., bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Extrum“ nemokumo administratore uždarąją akcinę bendrovę „Finresta“, juridinio asmens kodas 302547601, sąrašo Nr. N-JA0012, adresas: Žemaitės g. 21, Vilnius, telefono Nr. +370 640 38271, elektroninio pašto adresas: finresta@nemokumoadministratorius.lt.

Nustatyti nemokumo administratorei 4 620 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos uždarosios akcinės bendrovės „Extrum“, juridinio asmens kodas 306127609, buveinės adresas: Tvenkinių g. 8A-54, Domeikavos sen., Kauno r. sav., ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Nustatyti 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas jiems gali skirti iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, per kurį kreditoriai gali pateikti nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnyje nustatytus veiksmus, sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Įpareigoti nemokumo administratorę apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2, 4-5 punktuose nurodytus subjektus.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųsti ieškovei, atsakovei, nemokumo administratorei, Turto areštų aktų registrui.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Turto arešto aktų registrui, antstoliui Virginijui Kučinskui.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                    Žibutė Budžienė