Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-45-2012].doc
Bylos nr.: 2A-45/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. sausio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, civilinėje byloje N. B2-1104-264/2010 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ (trečiasis asmuo - Kazlų Rūdos savivaldybės notarė B. P.) dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę, hipotekos išregistravimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

„Swedbank" AB (buvęs pavadinimas - AB  bankas  „Hansabankas")  ir UAB „Atolas" 2005 m. gegužės 25 d. pasirašė kredito linijos sutartį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), remiantis kuria atsakovui UAB „Atolas" buvo suteiktas 3 943 479 EUR kreditas. UAB „Atolas" įsipareigojimai „Swedbank" AB pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito linijos sutartį buvo užtikrinti hipotekos lakštu (su visais pakeitimais ir papildymais) įkeistu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei hipotekos lakštu (su visais pakeitimais ir papildymais) įkeistu pastatu, esančiu(duomenys neskelbtini). Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10d. nutartimi ir 2008 m. spalio 29 d. nutartimi bankui įkeistas gyvenamasis namas buvo padalintas į naujai suformuotus nekilnojamojo turto objektus, tarp jų ir į butą Nr. 42.

2008 m. rugpjūčio 26 d. preliminaria statomo buto pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovė (pirkėja) susitarė su atsakovu (pardavėju) UAB  „Atolas“ už 373 701 Lt  nupirkti 2 kambarių butą su automobilio stovėjimo vieta bei 1/52 idealinę dalį žemės sklypo(duomenys neskelbtini), o pagal sutarties 2.1.1. ir 2.1.2 punktus pardavėjas įsipareigojo užtikrinti, kad pagrindinės sutarties sudarymo momentu statomo namo ir žemės sklypo  įkeitimas būtų pasibaigęs. Pagal  sutarties  4.5.1., 4.5.2, 4.8 punktus  šalys susitarė dėl apmokėjimo tvarkos ir sąlygų.  Nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. iki 2008 m. spalio 9 d. ieškovė (pirkėja) 273 701 Lt kainos dalį avansu sumokėjo tiesiogiai pardavėjui UAB „Atolas“.

2008 m. spalio 17 d. „Swedbank“ AB  bankas sutiko su įkeisto turto pardavimu su sąlyga, jog pirkėjas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos sumokės tiesiogiai Bankui  95 proc. nuo turto pardavimo kainos (be PVM), bet ne mažiau kaip 271 932 Lt., nurodant paskirtį – kredito dalies pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį Nr.05-029975-KL/06003985-IN grąžinimui (kredito gavėjas UAB „Atolas“).

2008 m. spalio 29 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė nupirko asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas UAB „Atolas“ pardavė įkeistą turtą:  butą Nr. 42 su lodžija, 1/32 dalį negyvenamosios patalpos - automobilių parkingo su priklausiniais R-6 (2,34 kv. m.), R-7 (2, 46 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1.1. punkte nurodyta, kad pirkėja sumokėjusi pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo 273 701 Lt, o 100 000 LT  sumokės į AB banko Hansabankas sąskaitą pardavėjo kredito dalies pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį grąžinimui. Sutarties 4. 4 punktu šalys susitarė, kad  pardavėjas 200 861 Lt  per 45 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumokės kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis tiesiogiai į AB Banko Hansabankas sąskaitą paskolos pagal minėtą 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį grąžinimui. Ieškovė (pirkėja), vykdydama pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, likusią dalį sutarties kainos - 100 000 Lt  2008 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė tiesiogiai  į atsakovo  Swedbank AB sąskaitą  kredito dalies pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito linijos sutartį grąžinimui. Turtas įregistruotas A. B. vardu asmeninės nuosavybės teise ( 2 t. 32-33 b. l.). Iš 2009 m. vasario 10 d. „Swedbank“ AB rašto ( 1 t. 51 b. l.) matyti, kad bankas sutiktų hipotekos lakšte  padaryti būtinas atžymas, jeigu bus pervesti 180 000 Lt  kredito dalies  pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį grąžinimui.

2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Atolas“ iškelta bankroto byla. UAB „Atolas“ savo įsipareigojimo pagal 2008 m. spalio 29 d.  pirkimo - pardavimo sutarties   4.4.2 punktą, neįvykdė, o turto hipoteka liko neišregistruota.

Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti UAB „Atolas“ įvykdyti savo prievolę pagal 2008 m. spalio 29 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties 4.4.2 punktą - sumokėti 200 861 Lt „Swedbank“ AB mokėjimo paskirtį nurodant - kredito dalies, pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį grąžinimui (kredito gavėjas - UAB „Atolas“); 2) įpareigoti „Swedbank“ AB priimti 200 861 Lt prievolės įvykdymą iš UAB „Atolas“ pagal mokėjimo paskirtį - kredito dalies, pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį grąžinimui (kredito gavėjas - UAB „Atolas“); 3) įpareigoti  „Swedbank“ AB išregistruoti hipoteką ir atlikti hipotekos sutarties ir hipotekos lakšto pakeitimus, išlaisvinant turtą iš hipotekos t. y. baigti hipoteką, įregistruotą pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį įkeistam turtui, kurį ieškovė A. B. teisėtai įgijo pagal 2008 m. spalio 29 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai:  įpareigojo UAB „Atolas“ įvykdyti savo prievolę pagal 2008 m. spalio 29 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties 4.4.2 punktą - sumokėti 200 861 Lt „Swedbank“ AB; įpareigojo „Swedbank“ AB priimti 200 861 Lt prievolės įvykdymą iš UAB „Atolas; įpareigojo „Swedbank“ AB išregistruoti hipoteką ir atlikti hipotekos sutarties ir hipotekos lakšto pakeitimus, išlaisvinant turtą iš hipotekos.

Teismas nurodė, kad ieškovė, pervesdama avansu didesnę (273 701 Lt)  nei  buvo numatyta 2008 m. rugpjūčio 26 d. preliminaria statomo buto pirkimo - pardavimo sutartimi (180 000 Lt) sutarties kainos dalį,  pasielgė neapdairiai, nes pagal preliminarios sutarties 4.5.2 punktą likusią sutarties kainos dalį (193 701 Lt) privalėjo sumokėti tik po pagrindinės sutarties  pasirašymo joje nustatyta tvarka, nes žinojo, kad turtas įkeistas bankui (CK 6.38 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės įtakojo tik 2008 m. spalio 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties 4.4.2 punkto sąlygas. UAB „Atolas“ pagal preliminariosios sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktus įsipareigojo užtikrinti, kad pagrindinės sutarties sudarymo momentu šis įkeitimas būtų pasibaigęs, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, o gavęs iš pirkėjos 273 701 Lt avansu, neįvykdydamas  pagrindinės sutarties  4.4.2 punkto sąlygos - 200 861 Lt  per 45 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis tiesiogiai į AB Banko Hansabankas sąskaitą pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį, pasielgė nesąžiningai, nes šios lėšos turėjo būti panaudotos tik pagal sutartyje numatytą paskirtį, o ne savo nuožiūra, todėl laikomas pažeidusiu prievolę ir jam išlieka pareiga įvykdyti šią prievolę  (CK 6. 44 str. 1 d., 6.63 str.).

Teismas pažymėjo, kad nuo 2007 m. vasario 27 d. BUAB „Atolas" privalėjo bankui pateikinėti pasirašytų preliminariųjų sutarčių kopijas, todėl  bankui preliminarioji sutartis su ieškove turėjo būti  žinoma. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2008 m. spalio 17 d. „Swedbank“ AB, duodamas sutikimą sudaryti turto pirkimo - pardavimo sutartį su paties banko nurodyta turto kainos mokėjimo tvarka, turėjo žinoti, kad ieškovė A. B. turto pardavėjui jau buvo sumokėjusi 273 701 Lt, todėl turėjo numatyti, kad šiame sutikime nurodyta sąlyga, -  kad sutikimas galioja tik tuo atveju, jei pirkimo - pardavimo sutartyje nurodoma, jog 95 proc. nuo turto pardavimo kainos (be PVM), bet ne mažiau kaip 271 932 Lt pirkėjas sumokės tiesiogiai bankui, - nebus pilnai įvykdyta. Iš 2008 m. spalio 8 d.  rašto matyti, kad „Swedbank“ AB  nusprendė suteikti 100 000 Lt kreditą ieškovei ginčo turto įsigijimui. Tolimesni banko veiksmai po 2008 m. spalio 29 d. pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kurios įvykdymui „Swedbank“ AB suteikė  kreditą ieškovei pagal  2008 m. lapkričio 13 d. kredito sutartį dėl 100 000 Lt kredito suteikimo buto su žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini) įsigijimui  su pakartotiniu  šio turto įkeitimu  tam pačiam bankui, patvirtina, kad  atsakovas „Swedbank“ sutiko su 2008 m. spalio 29 d.  pirkimo - pardavimo sutarties  4.4.2 punkte numatyta atsiskaitymo tvarka,  šios sąlygos neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, o ieškovė pagal 2008 m. spalio 29 d.  pirkimo - pardavimo sutartį prisiėmė tik dalį  skolininko UAB „Atolas“ pareigų (CK 6. 115 str.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2009 m. vasario 27 d. susitarimą UAB „Atolas" ir Bankas susitarė dėl naujos 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutarties specialiosios dalies redakcijos, kurios skirsnio „kitos sąlygos" 12 punkte numatė, kad: „šalys susitaria, kad visi avansai, rezervavimo mokesčiai, rankpinigiai ir kiti išankstiniai mokėjimai, gauti pagal preliminarias Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo 1-56 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti pervesti į Kredito gavėjo vardu atidarytą sąskaitą [...]". Šios aplinkybės, Kauno apygardos teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovas  „Swedbank“ AB  iki UAB „Atolas“ bankroto nesiėmė jokių veiksmų, kad susigrąžintų  iš UAB „Atolas“ 200 861 Lt, skirtus  kredito   pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį grąžinimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad  atsakovas „Swedbank“ AB  elgėsi nerūpestingai, veikė savo rizika, todėl  yra  atsakingas  už atsiradusias pasekmes.

Tokiu būdu ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad  pirkėja A. B., pilnai įvykdžiusi savo prievoles pardavėjui pagal 2008 m. spalio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, todėl turi teisę reikalauti iš atsakovo  bankrutuojančios UAB „Atolas“  įvykdyti savo prievolę pagal sutarties 4.4.2 p. (CK 6.393 str., 6.38 str.) , o atsakovas „Swedbank“ AB priimti  iš atsakovo BUAB „Atolas“ prievolės įvykdymą (CK 6.39 str.). Atitinkamai, patenkinus pirmuosius du ieškinio reikalavimus, tenkintinas ir 3 reikalavimas dėl įpareigojimo išlaisvinti turtą nuo pirminės hipotekos (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.).                Kartu teismas konstatavo, jog atmestini yra atsakovų argumentai, kad patenkinus ieškinio reikalavimus, bus pažeisti kitų atsakovo BUAB „Atolas“ kreditorių interesai, nes bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas negali užkirsti kelio asmenims, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidė bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant įstatyme nustatytais savo pažeistų teisių gynybos būdais (CK 1.138 str.). Šią galimybę asmuo turi turėti iki įmonės pabaigos, kadangi iki to laiko juridinis asmuo išsaugo pareigą atsakyti pagal savo prievoles.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Apeliaciniu skundu atsakovas „Swedbank“ AB prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kuriai draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, o pirmosios instancijos teismas nenurodė nei kokia eile turėtų būti tenkinamas priteistas reikalavimas, nei kokiu būdu ir tvarka iš gautų lėšų dengiamos (ar nedengiamos) administravimo išlaidos. BUAB „Atolas“ bankroto byloje yra pavirtintas 15 437 858,72 Lt banko finansinis reikalavimas, o ieškovė taip pat gali pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje.

2. Bankas nėra nei preliminariosios, nei pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties tarp A. B. ir UAB „Atolas“ šalimi, todėl minėtų sutarčių nuostatos negali sukelti jokių pareigų bankui ir/ar pabloginti banko padėties. Bankas apskritai nėra įpareigotas priimti lėšas iš kito asmens negu nurodyta banko išduotame sutikime, o lėšos taip ir nebuvo pervestos. Atitinkamai banko sutikimo dėl skolos perkėlimo nagrinėjamu atveju nėra (CK 6.115, 6.116 str.).

3. Tai, kad „Swedbank“ AB Tauragės skyrius išdavė A. B. 100 000 Lt kreditą, niekaip negalėjo įtakoti ieškinio reikalavimų tenkinimo, nes pati ieškovė laisva valia apsisprendė, kokio dydžio kredito kreiptis į kredito įstaigą ir tik nuo A. B. bei UAB „Atolas“ valios priklausė, ar laikytis banko 2008 m. spalio 17 d. išduoto sutikimo sąlygų, kurias įvykdžius, bus išregistruota hipoteka.

4. Ieškovė pati savo rizika sumokėjo UAB „Atolas“ 273 701 Lt (vietoj 180 000 Lt) iki pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, nors ir žinojo, kad turtas yra įkeistas bankui. Taigi šiuo atveju neigiamos teisinės pasekmės dėl hipotekos kreditoriaus išduoto sutikimo nesilaikymo turi tekti ne bankui, o pirkėjai.

5. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą bankas privalėtų išregistruoti hipoteką A. B. butui, negavę jokių lėšų šio buto sąskaita.

6. CK 4.172 straipsnyje numatyta, kad padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams, todėl hipoteka ginčo turtui gali būti panaikinta tik grąžinus visą skolą.

7. Nei vieno iš CK 4.197 straipsnyje numatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų nagrinėjamu atveju nėra, įkeisto daikto savininkas neprivalo būti skolingas hipotekos kreditoriui ir/ar skolininkui, kad hipoteka galiotų. Pagrindinės 2008 m. spalio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad turtas įkeistas bankui, todėl A. B. suprato, kad perka įkeistą turtą ir kad hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).

8. Hipotekos kreditorius privalo būti tikras, kad hipoteka nebus panaikinta kitaip kaip įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka, o įkeisto turto pardavimo atveju – tik įvykdžius hipotekos kreditoriaus sutikime dėl įkeisto turto pardavimo ir hipotekos atsisakymo išdėstytas sąlygas.

9. Vadovaujantis CPK 543 straipsnio 2 dalimi prašymas baigti hipoteką pateikiamas hipoteką įregistravusiam hipotekos skyriui, todėl ieškinio reikalavimas baigti hipoteką turtui apskritai nenagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, tačiau teismas šio argumento nevertino r dėl jo nepasisakė (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Atitinkamai klausimas dėl hipotekos užbaigimo jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi (A. B. pareiškimas dėl hipotekos pabaigos atmestas), todėl byla dalyje dėl hipotekos užbaigimo įkeistam turtui turėjo būti nutraukta (CPK 293 str. 3 p.).

10. Pirmosios instancijos teismo spendimas neatitinka CPK 270 straipsniu keliamų reikalavimų, kadangi nėra aiški nei sprendimo įvykdymo tvarka, nei terminai, nei pirmojo bei antrojo reikalavimų sąsaja su trečiuoju reikalavimu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad preliminarioji sutartis bankui turėjo būti žinoma ir atitinkamai bankas turėjo žinoti, kad ieškovė A. B. yra sumokėjusi turto pardavėjui 273 701 Lt ir savo veiksmais (nuspręsdamas suteikti ieškovei 100 000 Lt kreditą ir pan.) pritarė pagrindinės sutarties sąlygoms, įskaitant ir pagrindinės sutarties 4.4.2 punkte numatytai atsiskaitymo tvarkai. Bankas pats elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, suteikdamas ieškovei kreditą ir pinigus pervesdamas UAB „Atolas“, nors prieš tai negavo UAB „Atolas“ atitinkamos dalies skolos ir, nepaisant to, kad turėjo visas galimybes kontroliuoti situaciją, nes jam buvo įkeista UAB „Atolas“ sąskaita, tuo nesirūpino iki bankroto bylos UAB „Atolas“ iškėlimo. Aplinkybė, kad ieškovė avansu pervedė didesnę pinigų sumą negu buvo numatyta 2008 m. rugpjūčio 26 d. preliminariojoje statomo buto pirkimo – pardavimo sutartyje, įtakojo 2008 m. spalio 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties 4.4.2 punkto sąlygas, o bankas, turėdamas galimybę kontroliuoti situaciją, tačiau neginčydamas šių veiksmų, davė pagrindą teigti, jog tokiu būdu neprieštaravo ir sutiko, kad perkamo buto kainą pervestų ne ieškovė, o UAB „Atolas“. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartyje pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės hipotekos teisėjui nagrinėti ginčus tarp hipotekos kreditorių, skolininkų ir kitų suinteresuotų asmenų, o jų ginčai nagrinėtini atskiroje byloje ieškininės teisenos tvarka. Tuo tarpu, jeigu apeliantui nėra aiški sprendimo vykdymo tvarka, jis gali kreiptis CPK 278 straipsnyje numatyta tvarka dėl teismo sprendimo išaiškinimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Atolas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. BUAB „Atolas“ bankroto byloje jau yra patvirtintas „Swedbank“ AB kreditorinis reikalavimas 15 437 858,72 Lt sumai, kuris apima ir 200 861 Lt sumą, kurią pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą privalo sumokėti BUAB „Atolas“. Pagrindų užbaigti hipoteką nagrinėjamu atveju nėra (CK 4.197 str.), o ieškovė jau kreipėsi į teismą dėl hipotekos pabaigos, todėl civilinė byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta (CPK 293 str. 3 p.).

 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš  dalies.

         Kolegijos nuomone, tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui svarbios yra sekančios byloje  nustatytos aplinkybės. Visų pirma, atsakovai byloje yra profesionalūs verslininkai. Vienas jų – BUAB ,,Atolas“ vertėsi nekilnojamojo turto statyba bei prekyba, kitas – bankas – vykdo kreditinę finansinę veiklą. Tuo tarpu ieškovė, nagrinėjamu atveju įsigijusi butą savo poreikiams patenkinti, laikytina vartotoja, t. y. santykiuose su verslininku labiau pažeidžiama (kaip neturinčia galimybių vienodai derėtis) sutartinių santykių puse.

          Be to, svarbu yra ir tai, kad teisiniai santykiai tarp atsakovų susiklostė daug anksčiau iki teisinių santykių tarp visų bylos šalių atsiradimo. Antai, iki ieškovė 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarė su bendrove ,,Atolas“ preliminarią statomo buto pirkimo - pardavimo sutartį (pagrindinė buto pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2008 m. spalio 29 d.), 2005 m. gegužės 25 d. atsakovai pasirašė kredito linijos sutartį, pagal kurią bankas suteikė UAB ,,Atolas“ 3 943 479 EUR kreditą, o pastarasis, užtikrindamas kredito grąžinimą, įkeitė bankui tiek žemės sklypą, tiek ir ant šio sklypo statomą gyvenamąjį namą (kuriame vieną iš butų ir nusipirko ieškovė). Be to, pagal 2007 m. vasario 27 d. susitarimą dėl 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutarties pakeitimo (3 t., 148 b. l.) atsakovai 2.9.4 punktu susitarė, kad UAB ,,Atolas“ privalo pateikti informaciją apie perduodamus turtinius vienetus ir pirkėjus bei kas ketvirtį pateikti pasirašytų sutarčių kopijas ir įkeitė esamas bei būsimas lėšas, esančias jos sąskaitoje Hansabanke. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad bankas galėjo ir turėjo žinoti apie tarp ieškovės bei UAB ,,Atolas“ susiklosčiusius teisinius santykius, tame tarpe ir apie tai, kad ieškovė pervedė buto pardavėjui didesnę negu sutartyje buvo nustatyta avansinę įmoką. Tačiau minėta aplinkybė, priešingai negu teigia apeliantas, niekaip negali nulemti ieškovės reikalavimo nepagrįstumo, nes, sudarant pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį iš ieškovės gautas sumas sumokėti bankui įsipareigojo bendrovė ,,Atolas“. Tokios išvados pagrįstumą patvirtino ir tai, kad 2009 m. vasario 27 d. atsakovai, priimdami kredito sutarties specialiosios dalies naują redakciją, skirsnio ,,kitos sąlygos“ 12 punktu susitarė, kad visi avansai, rezervavimo mokesčiai, rankpinigiai ir kiti išankstiniai mokėjimai, gauti pagal preliminarias Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo 1-56 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, turi būti pervesti į kredito gavėjo vardu atidarytą sąskaitą. Atitinkamai pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito linijos sutarties 7.1 ir 7.4 punktus (1 t., 127 – 128 b. l.) kredito davėjas turėjo teisę nusirašyti lėšas tiek nuo AB banke „Hansabankas“, tiek nuo kituose bankuose esančių kredito gavėjo sąskaitų. Nurodytos aplinkybės bei tai, kad, kaip jau buvo minėta, bendrovės ,,Atolas“ banko sąskaitoje esančios lėšos buvo įkeistos bankui, taip pat patvirtina, kad bankas galėjo ir turėjo susigrąžinti iš UAB ,,Atolas“ pastarosios pagal sutartį su ieškove gautus ir ,,Atolas“ gauto kredito grąžinimui skirtus pinigus, tačiau to nepadarė.

         Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas taip pat nurodo, kad buto pirkimo -pardavimo sutarties sąlygos neatitinka banko išduoto sutikimo parduoti įkeistą turtą sąlygai. Pagal 2008 m. spalio 17 d. raštą bankas sutiko, kad ginčo butas būtų parduotas, jeigu jo pirkėjas (ieškovė) sumokės bankui 95 proc. nuo pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 271 932 Lt. Tačiau, visų pirma, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bankui turėjo būti žinoma apie ieškovės įvykdytus avansinius mokėjimus. Taigi ši sąlyga negalėjo būti visiškai įvykdyta. Be to, kas yra daug svarbiau, jau po nurodyto rašto bankas sutiko išduoti ieškovei kreditą buto pirkimui. Apeliantas nurodo, kad sutarties uždarumo principas lemia, kad sutartis gali sukelti pareigas tik jos šalims, bet ne tretiesiems asmenims. Tačiau pastebėtina, kad apeliaciniame skunde neteigiama, jog bankui nebuvo žinomos šios sutarties sąlygos. Bylos aplinkybės taip pat neleidžia teigti, kad bankas kreditą ieškovei išdavė nežinant pirkimo - pardavimo sutarties 4.4.2 punkto sąlygų. Nežiūrint to, bankas kreditą išdavė, o tai reiškia, kad šios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos buvo jam priimtinos (bankas su jomis sutiko), dėl ko apelianto nuoroda į 2008 m. spalio 17 d. raštą dėl buto pardavimo sąlygų nėra tinkama. 

        Taigi bendrovė ,,Atolas“, įsipareigojusi per 45 dienas po sutarties pasirašymo dienos sumokėti bankui  200 861 Lt, bet to nepadariusi, tiek ieškovės, tiek ir banko atžvilgiu pasielgė nesąžiningai. Kita vertus, bankas, žinojo apie šią buto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygą bei iš esmės šiai sąlygai neprieštaravo, bet nesiėmė reikiamų veiksmų aukščiau nurodytą sumą atgauti iš UAB ,,Atolas“, nors, kaip jau buvo minėta, iš esmės kontroliavo pastarosios įmonės sąskaitas bankuose (Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 1, 6 d., 2005 m. gegužės 25 d. kredito linijos sutarties 7.1, 7.4 p.). Tačiau nei bendrovės ,,Atolas“ nesąžiningi veiksmai, nei tai, kad bankas nagrinėjamuoju atveju elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, negali būti pagrindu nepagrįstai apriboti ieškovės (vartotojos) teisėtų interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad ieškovė buto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei ja prisiimtus įsipareigojimus tiek bankui, tiek buto pardavėjui (bendrovei ,,Atolas“) įvykdė iki bankroto bylos pastarajam iškėlimo, o taip pat tai, kad ieškovė neturi įsipareigojimų pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito linijos sutartį, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patenkinti ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo išregistruoti hipoteką (Konstitucijos 23 str. CK 1.5 str.). Tuo tarpu priėmus priešingą sprendimą būtų įteisinta ieškovės nelygiateisė padėtis palyginus su BUAB ,,Atolas“ kreditoriais. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad, kaip jau konstatavo pirmosios instancijos teismas, dalis kredito pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito linijos sutartį buvo naudojama UAB „Atolas“ reikmėms (ne tik dviejų gyvenamųjų namų statybų finansavimui).

          Be to, nagrinėjamuoju atveju ginčo teisenos tvarka buvo išspręstas ieškovės reikalavimas dėl banko įpareigojimo išregistruoti hipoteką, dėl ko aplinkybė, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo atmestas A. B. pareiškimas dėl hipotekos pabaigos, nesudaro pagrindo nutraukti bylą (CPK 243 str. 3 p.).

           Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo BUAB ,,Atolas“ įvykdyti 2008 m. spalio 29 d. buto pirkimo - pardavimo sutartimi (4.4.2 p.) prisiimtą prievolę - sumokėti bankui 200 861 Lt bei įpareigojo banką šią prievolę priimti. Tačiau, visų pirma, ieškovė nepateikė atitinkamų duomenų, patvirtinančių jos įgalinimus veikti banko vardu ir interesais, dėl ko darytina išvada, kad A. B. neturi reikalavimo teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį (CPK 2 str.). Be to, kaip jau buvo minėta bendrovei ,,Atolas“ iškelta bankroto byla, dėl ko toks įpareigojimas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punktui, o kaip matyti iš bendrovės ,,Atolas“ administratoriaus atsiliepimo į apeliacinį skundą, bankroto byloje banko patvirtintas kreditorinis reikalavimas apima ginčo sumą (200 861 Lt).

          Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis BUAB „Atolas“ įpareigotas įvykdyti savo prievolę pagal 2008 m. spalio 29 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties 4.4.2 punktą - sumokėti 200 861 Lt „Swedbank“ AB, o pastarasis įpareigotas priimti 200 861 Lt prievolės įvykdymą iš BUAB „Atolas, naikintina ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nors apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, tačiau atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo naikinamų įpareigojimų dalį, įvertinant jų turinį bei atsakovo UAB „Atolas“ statusą (bankrutavusi įmonė), apeliacinės instancijos teismo sprendimas nelaikytinas nei gerinančiu, nei bloginančiu atsakovų padėtį, o šis sprendimas laikytinas tiesiog padedančiu išvengti nesusipratimų vykdymo procese. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas (CPK 93 str. 1, 5 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalis, kuriomis uždaroji akcinė bendrovė „Atolas“ įpareigota įvykdyti savo prievolę pagal 2008 m. spalio 29 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2192, 4.4.2 punktą - sumokėti 200 861 Lt AB „Swedbank“ mokėjimo paskirtį nurodant - kredito dalies, pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. 05-029975-KL/06-003985-IN grąžinimui (kredito gavėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Atolas“), akcinė bendrovė „Swedbank“ įpareigota priimti 200 861 Lt prievolės įvykdymą iš uždarosios akcinės bendrovės „Atolas“ pagal mokėjimo paskirtį - kredito dalies, pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. 05-029975-KL/06-003985-IN grąžinimui (kredito gavėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Atolas“) ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kitą Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                       Algirdas Gailiūnas

                                                                     

                                                                      Danutė Gasiūnienė

 

                                                                      Konstantinas Gurinas