Administracinė byla Nr. eA-1294-624/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04197-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. (M. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 24S173276 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad yra kategoriškai nusiteikęs prieš (duomenys neskelbtini) vykdomą karą (duomenys neskelbtini) ir laiko šiuos (duomenys neskelbtini) veiksmus nusikalstamais. Pažymėjo, jog, išsiuntus jį į (duomenys neskelbtini), yra didelė grėsmė būti mobilizuotam, nes pareiškėjas patenka į mobilizuojamų asmenų amžiaus grupę, yra aktyviame rezerve, jo specializacija – vairuotojas-mechanikas. Pareiškėjo nuomone, jam gresia persekiojimas. Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) jis negali ne tik aktyviai protestuoti prieš vyriausybės veiksmus, bet ir reikšti kitos nuomonės net buitiniame bendravime su kitais asmenimis, nes tokio pobūdžio nepritarimo vyriausybės politikai demonstravimas yra persekiojamas ir keltų pavojų jo šeimos nariams.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog su sutuoktine remia (duomenys neskelbtini) civilius bei karius, yra savanoris organizacijoje Caritas. Tai yra objektyvios aplinkybės, patvirtintos dokumentais, kurios rodo, kad išsiųstas į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gali būti pripažintas remiantis ekstremistines ar teroristines organizacijas bei nuteistas labai ilga laisvės atėmimo bausme arba jėga išsiųstas į nusikalstamą karą.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo baimė būti mobilizuotam grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Įvertinus aplinkybių visumą, nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti arba su juo susidoroti. Atitinkamai, nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas vertino, jog pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nesuteikė jam pabėgėlio statuso. Pažymėjo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl atsakovas vertino, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
6. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo baimės pagrįstumo vertinimo metu nustatyta neaiškumų: pavyzdžiui, ar (duomenys neskelbtini) bus atnaujinta (duomenys neskelbtini), ar pareiškėjas bus pašauktas per (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes, ar jis atitiks (duomenys neskelbtini) karo tarnybos keliamus medicininius reikalavimus, ar jam bus leista pasirinkti alternatyvią civilinę tarnybą. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) faktiškai nevyksta priverstinė mobilizacija, bei į faktą, jog nuo pat mobilizacijos pradžios pareiškėjas nebuvo šaukiamas asmeniškai, vertino, kad nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog pareiškėjo baimė yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais.
7. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
II.
8. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
9.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).
9.2. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, jog jis bijo politinio persekiojimo (duomenys neskelbtini), todėl nesutinka į šią šalį išvykti.
9.3. Pareiškėjas paaiškino, kad jo situacija atitinka 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva), nustatytą persekiojimo formą, dėl kurios jam turėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Nurodė, jog kartu su sutuoktine įsigijo nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini). Teigė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba, o darbdavio charakteristika įrodo, jog Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nuosekliai save realizavo profesinėje srityje, turėjo pastovias pajamas, buvo užsiėmęs ir integruotas į valstybės ekonominį gyvenimą.
9.4. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje.
9.5. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. 23S64441 (toliau – ir 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. 23S66896 (toliau – ir 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas), kuriuo jam uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įspėjimą. Pareiškėjas šiuos Migracijos departamento sprendimus apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino Migracijos departamento 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą ir 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) apskundė pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą patenkinti apeliacinį skundą iš dalies, t. y. patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies (Migracijos departamento 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į SIS, pastarąją dalį panaikinti, kitą sprendimo dalį ir 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti galioti).
10. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis UTPĮ (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, jo pasisakymus teismo posėdyje, apklausos metu, skunde pateiktus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti.
12. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.
13. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo pasakojimų matyti, kad pareiškėjas baiminasi, jog kilmės valstybėje jis gali būti persekiojamas dėl priešiškumo (duomenys neskelbtini) režimui, politikai, taip pat dėl to, kad socialiniuose tinkluose išreiškė nepasitenkinimą politine situacija.
14. Teismas akcentavo, jog siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą.
15. Teismas, remdamasis Migracijos departamento surinkta informacija, pažymėjo, kad pareiškėjas nereligingas, lietuvių kalbą moka silpnai. Nuo (duomenys neskelbtini) jis dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, o (duomenys neskelbtini), surinkęs būtiną tarnybos stažą, buvo išleistas į tarnybinę pensiją. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, jam buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi iki (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, nepilnamečių vaikų neturi. Nuo (duomenys neskelbtini) jis gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi, ir šiuo laikotarpiu dirbo uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) su sutuoktine vyko į (duomenys neskelbtini) aplankyti savo tėvų.
16. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nei teismui, nei Migracijos departamentui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis (duomenys neskelbtini) ar Lietuvos Respublikoje būtų viešai reiškęs savo priešišką poziciją (duomenys neskelbtini) režimui, todėl teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, jog pareiškėjo argumentai dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio.
17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kaip prieglobsčio prašytojas apibūdino savo gyvenimą iki atvykimo į Lietuvos Respubliką: pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); dirbdamas ten jis beveik visą laiką gyveno tėvų bute su motina ir patėviu, (duomenys neskelbtini); gyvendamas Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas toliau reguliariai bendrauja su savo giminaičiais, gyvenančiais kilmės valstybėje; jo tėvai yra pensininkai, (duomenys neskelbtini); kai pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje, su motina telefonu bendraudavo porą kartų per savaitę, su seserimis bendrauja pokalbių svetainėje, kurioje jos įkelia savo vaikų nuotraukas; nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas visą savo (duomenys neskelbtini) pensiją, kurią gauna į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, pervesdavo savo tėvams; jo motina ir patėvis yra komunistai, todėl rinkimuose jie balsuoja ne už (duomenys neskelbtini), o už komunistą (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nurodė faktą, kai pareiškėjas atsinaujino pasą, paso gavimo ir atsiėmimo metu ambasadoje jis nesusidūrė su jokiomis problemomis; su buvusiais kolegomis iš (duomenys neskelbtini) jis seniai nebendrauja; kadangi jis atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), yra rezervistų sąraše, mobilizuojamo amžiaus.
18. Teismas pažymėjo, kad argumentus dėl jam kylančios grėsmės pareiškėjas grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio, prieštaringais teiginiais.
19. Teismas akcentavo, jog prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.
20. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės valstybėje vykusius įvykius yra bendro pobūdžio, nepasižymi detalumu. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų apie aktyvius savo veiksmus, kuriais būtų išreiškęs savo priešišką požiūrį į (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką. Teismas nurodė, jog duomenys, kuriuos surinko atsakovas, patvirtina, kad, išanalizavus prieglobsčio prašytojo „Odnoklassniki“ paskyros turinį, kurioje jis apytiksliai (duomenys neskelbtini) aktyviai skelbė politinio turinio publikacijas, nustatyta, jog jo paskyroje nėra jokių užuominų apie pareiškėjo šiuo metu deklaruojamas opozicines pažiūras. Pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini), po persikėlimo gyventi į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio prašytojas socialiniame tinkle „Odnoklassniki“ platindavo ir teigiamai įvertindavo (paspausdamas „patiktukus“) publikacijas, kuriose išreiškiamos simpatijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) režimams. Akcentavo, jog pareiškėjas išplatino publikaciją, šlovinančią (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis yra sektinas pavyzdys.
21. Teismas pažymėjo, jog byloje neginčijama pareiškėjo išsakyta pozicija dėl egzistuojančios politinės situacijos (duomenys neskelbtini), tačiau vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog tokie pareiškėjo argumentai (įvardytos grėsmės) galėtų būti individualiai taikytini jo atžvilgiu. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam gresia UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.
22. Taip pat teismas, įvertinęs kilmės valstybės informaciją, kad prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), nėra agresyvių karo veiksmų ar vietinių gyventojų susirėmimų su ginkluota kariuomene, sprendė, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų?, nustatytu? UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
23. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, išanalizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
III.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis nei teismui, nei Migracijos departamentui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ar Lietuvos Respublikoje būtų viešai reiškęs savo priešišką poziciją (duomenys neskelbtini) režimui. Pareiškėjas pažymi, jog jis yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl, jo nuomone, toks teismo argumentas, kad jis nepateikė įrodymų, jog jis prieštarauja (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai, nėra susiję su pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais ir argumentais.
26. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentui pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės, susijusios su jo savanoryste organizacijoje Caritas ir parama (duomenys neskelbtini) civiliams ir gyventojams, patvirtina, jog pareiškėjas palaiko (duomenys neskelbtini) ir nepritaria kilmės valstybės politikai bei pradėtam karui. Akcentuoja, kad tokios jo pažiūros yra priešingos (duomenys neskelbtini) režimui, o tokias pažiūras reiškiantys asmenys kilmės valstybėje susiduria su valdžios institucijų vykdomu persekiojimu. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas įrodymus ir jų reikšmę vertino ne kaip patvirtinančius pareiškėjo politinius įsitikinimus – nepritarimą (duomenys neskelbtini) politikai, bet kaip pavienius veiksmus, ir ar už tokius veiksmus yra baudžiama. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į jo išdėstytus argumentus, motyvus bei byloje esančius įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjo pažiūras, kurios yra priešiškos (duomenys neskelbtini) režimui.
27. Pareiškėjas nurodo, jog Migracijos departamento teiginiai, kad jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog gyvendamas kilmės valstybėje jis nepalaikė (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos, kad jo nepritarimas ir (duomenys neskelbtini) palaikymas yra matomas tik po Migracijos departamento atsisakymo pakeisti leidimą gyventi, jog po persikėlimo į Lietuvos Respubliką pareiškėjas socialiniame tinkle „Odnoklassniki“ platindavo ir teigiamai vertindavo publikacijas, kuriose išreiškiamos simpatijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) režimams, kuriems pritarė ir pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįsti bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
28. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, klaidingai suprato pareiškėjo poziciją ir „patiktuko“ paspaudimą apie publikacijas, kuriose išreiškiamos simpatijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) režimams. Pažymi, jog nors Migracijos departamentas vertino jo socialinio tinklo paskyrą, ir įkėlė į Sprendimą dalį informacijos apie tai, tačiau nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į paskyroje teigiamai pareiškėjo įvertintus vaizdo įrašus ir straipsnius prieš (duomenys neskelbtini) ir jo politiką, nors jos parodo, kad dar iki (duomenys neskelbtini) pradėto karo pareiškėjas buvo nusiteikęs prieš (duomenys neskelbtini) politiką.
29. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino argumentų apie tai, jog Migracijos departamentas netinkamai vertino pareiškėjo teiktą paramą (duomenys neskelbtini) civiliams ir gynėjams. Pareiškėjas cituoja Migracijos departamento Sprendimo, pažymos apie politinę situaciją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskelbtą mobilizaciją (toliau – ir Pažyma) turinį, remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT), EŽTT, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, informacija apie (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomus persekiojimo veiksmus, ir tvirtina, kad Migracijos departamento atliktas vertinimas yra klaidingas, nes nustatytos aplinkybės turi būti vertinamos (duomenys neskelbtini) režimo veiksmų kontekste, be to, turi būti vertinama ir tai, kas nutinka asmenims, kurie (duomenys neskelbtini) išreiškia savo politines pažiūras, t. y. nepritarimą režimui, todėl, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, paaiškinimus, teismų praktiką, o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
30. Pareiškėjas tvirtina, jog savo prieglobsčio prašyme konkrečiai ir detaliai nurodė, kad yra kategoriškai nusiteikęs prieš kilmės valstybės vykdomą karą ir laiko šiuos veiksmus nusikalstamais, todėl išsiuntus jį į (duomenys neskelbtini) yra didelė grėsmė jam būti mobilizuotam, o pareiškėjas kategoriškai nesutinka dalyvauti kariniuose veiksmuose prieš (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, jog jam gresia persekiojimas. Pareiškėjo nuomone, nors tokie argumentai yra esminiai, kodėl jam turėtų būti suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismas sprendime apskritai jų nenagrinėjo, nepasisakė, netyrė ir neanalizavo, jame nėra nei vieno argumento, kodėl teismas atmeta pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus dėl karinės mobilizacijos baimės. Tai, kad teismas netyrė esminių skundo argumentų, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Paaiškina, kad jis patenka į asmenų grupę, kuriems kyla didelė rizika būti mobilizuotiems, nes pareiškėjas priklauso mobilizuojamų asmenų amžiaus grupei, atlikęs privalomąją karinę tarnybą, priklauso aktyviam rezervui, turi reikiamą karinę specializaciją – (duomenys neskelbtini), yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) provincijos, nebedirbantis asmuo, todėl, pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento išvada, jog jo individuali baimė būti mobilizuotam nėra paremta jokiais faktiniais įrodymais, yra nepagrįsta.
31. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento Sprendime nurodyti argumentai, kad jam negresia mobilizacija, nes jis negavo šaukimo, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas, tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) pradėjo karą (duomenys neskelbtini) ir kai prasidėjo mobilizacija, jau keletą metų negyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo nebuvo kilmės valstybėje, todėl jis ir negavo šaukimų.
32. Pareiškėjo nuomone, nepagrįsti Migracijos departamento Sprendime nurodyti argumentai apie tai, jog yra galimybė atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą ir tai pašalina mobilizacijos grėsmę, nes pareiškėjas, vadovaudamasis 2002 m. liepos 25 d. federalinio įstatymo Nr. 113-FZ (su pakeitimais, padarytais 2023 m. rugpjūčio 4 d.) „Dėl alternatyvios valstybės tarnybos“ 2 straipsniu, ir teigia, kad jam nėra galimybės atlikti alternatyvios tarnybos, o jei tokia galimybė būtų, tokios alternatyvios tarnybos atlikimas vienareikšmiškai reikštų prisidėjimą prie (duomenys neskelbtini) vykdomo neteisėto karo (duomenys neskelbtini), prieš ką pareiškėjas yra kategoriškai nusiteikęs. Taip pat akcentuoja, jog Migracijos departamentas Sprendime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kasmet yra registruojama apie 2 000 prašymų atlikti alternatyviąją karinę tarnybą, iš kurių tik pusė prašymų yra patenkinama, todėl, pareiškėjo nuomone, jis netenkina šiai tarnybai keliamų sąlygų, o net tie asmenys, kurie sąlygas tenkina, nereiškia, jog bus atleisti.
33. Pareiškėjas tvirtina, kad Migracijos departamentas Sprendime neatsižvelgė ir nevertino to, jog pareiškėjui atsisakius atlikti karinę tarnybą, nes jis nepritaria karui (duomenys neskelbtini), kad pradėtą karą laiko tarptautiniu karo nusikaltimu, tai vienareikšmiškai reikštų, jog pareiškėjas diskredituoja ir kritikuoja (duomenys neskelbtini) ginkluotąsias pajėgas, už ką jam gresia baudžiamoji atsakomybė ir įkalinimas. Šią aplinkybę, pareiškėjo vertinimu, patvirtina Migracijos departamento surinkta ir Pažymoje pateikta kilmės valstybės informacija, iš kurios matyti, kad tokie pareiškėjo veiksmai vienareikšmiškai lemtų jo persekiojimą. Be to, tai, jog asmens atsisakymas atlikti karinę tarnybą, kurią jis turėtų atlikti savo kilmės valstybėje, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti karo nusikaltimus ar nusikaltimus žmoniškumui, yra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą.
34. Pareiškėjas vadovaujasi tarptautiniu, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisiniu reglamentavimu, ESTT praktika ir pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime nevertino pasekmių (sankcijų) pareiškėjui atsisakius tarnauti, su tikslu įvertinti, ar pareiškėjui kyla grėsmė patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl jo apskritai atsisakymo kariauti prieš (duomenys neskelbtini), tačiau yra viešai žinoma informacija, jog (duomenys neskelbtini) yra agresorė, vykdanti karo nusikaltimus (duomenys neskelbtini), dėl to pareiškėją mobilizavus, kyla reali grėsmė, kad jis bus priverstas tiesiogiai ar netiesiogiai daryti karo nusikaltimus, todėl, pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas neatitinka ESTT praktikos, o pirmosios instancijos teismas apskritai šių pareiškėjo argumentų nevertino, jų netyrė ir dėl jų nepasisakė, o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
35. Pareiškėjas, vadovaudamasis UTPĮ 87 straipsnyje nustatytomis sąlygomis dėl papildomos apsaugos suteikimo, tvirtina, jog tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
36. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
37. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad jis negali ne tik aktyviai protestuoti prieš vyriausybės veiksmus, bet ir reikšti kitos nuomonės net buitiniame bendravime su kitais asmenimis dėl šeimos narių, tik patvirtina ir sustiprina ginčijamo Sprendimo išvadas, jog pareiškėjo profilis, t. y., kad jis nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, politinei partijai, nedalyvavo opozicinių jėgų protesto akcijose, asmeniškai praeityje nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, nepropaguoja viešai opozicijos judėjimo vertybių, nereiškė viešai politinių idėjų, ir individualios aplinkybės nelemia realios persekiojimo rizikos grįžimo į kilmės valstybę atveju.
38. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų (Vilniaus Arkivyskupijos Caritas laiško, vienkartinio piniginio pavedimo organizacijai (duomenys neskelbtini)), atsakovas pažymi, kad pareiškėjo veikla organizacijoje Caritas nėra viešai aprašyta, su juo nerasta nuotraukų žiniasklaidoje arba organizacijos Caritas socialiniuose tinkluose, todėl, darytina išvada, jog apie tokią veiklą prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės institucijos galėtų sužinoti nebent iš jo paties ar jo sutuoktinės. Tyrimo metu nerasta duomenų, patvirtinančių prielaidą, kad organizacija Caritas ar kita panaši labdaros organizacija kilmės valstybėje būtų pripažinta nepageidaujama ar kenkiančia (duomenys neskelbtini) nacionaliniams interesams. Kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog vien už pagalbą (duomenys neskelbtini) pabėgėliams (civiliams gyventojams) (duomenys neskelbtini) piliečiams galėtų grėsti administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Tyrimo metu nustatyta, kad 80 Eur pervedimas organizacijai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo atliktas iš pareiškėjo sutuoktinės, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, vardu registruoto lietuviško numerio. Be to, iš kilmės valstybės informacijos nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) institucijos stebėtų visų savo išvykusių piliečių veiklą užsienyje. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja Lietuvos Respublikos mobiliojo ryšio operatorių, Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų ir jų duomenų bazių, darytina išvada, jog apie iš pareiškėjo sutuoktinės numerio pervestus 80 Eur, jo kilmės valstybės institucijos galėtų sužinoti nebent iš jo paties ar jo sutuoktinės.
39. Atsakovo nuomone, pareiškėjo atlikti mokėjimai 2 mėn. laikotarpyje iš jo sutuoktinės telefono numerio (tuo metu, kai buvo nagrinėjama byla dėl jo leidimo laikinai gyventi panaikinimo), jo nevieša savanorystė organizacijoje Caritas, nevieša ir niekur neužfiksuota pagalba sutuoktinės bendradarbiui, negali būti vertinami kaip aktyvūs pareiškėjo politiniai įsitikinimai ar veiksmai, kuriuos kilmės valstybės teisėsauga vertintų kaip grėsmę vykdomai politikai.
40. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, teikdamas selektyvias ginčijamo Sprendimo citatas ir surinktos kilmės valstybės informacijos dalis ištraukdamas iš konteksto, siekia klaidinti teismą. Cituodamas kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) persekiojamus asmenis dėl pagalbos (duomenys neskelbtini), jis visiškai ignoruoja savo individualią situaciją. Migracijos departamentas pažymi, jog nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jis surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai, priėmė ginčijamą Sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos jo teisės, paneigiančios Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas. Nei UTPĮ, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs, jog jis kilmės valstybėje asmeniškai buvo susidūręs su žmogaus teisių pažeidimais.
41. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad kilmės valstybėje jis niekaip negalėjo reikšti savo neigiamų pažiūrų dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos, nes tai būtų lėmę jo ir artimųjų persekiojimą, kadangi kilmės valstybės valdžia netoleruoja jokios kritikos, atmestini kaip nepagrįsti, nes net po išvykimo iš kilmės valstybės, pareiškėjo socialiniuose tinkluose išreiškiamos simpatijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) režimams, o jo pasiteisinimai dėl minėtų socialinių tinklų veiksmų atmestini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Pareiškėjo pateikti įrodymai, t. y. publikacijos, ant kurių jis paspaudė „patiktukus“, nėra nuteikti prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ar ją kritikuojantys. Minimos publikacijos yra apie bendrą gyvenimą ir padėtį (duomenys neskelbtini) regioninėse vietovėse, kurių turinys nėra nukreiptas prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ar skatinantis neapykantą (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomos politikos ar teisėsaugos atžvilgiu. Akcentuoja, jog pareiškėjas dar iki 2020 m. vyko į kilmės valstybę savo noru, o 2021 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) ambasadoje Lietuvos Respublikoje, jis atsinaujino pasą, tačiau paso gavimo ir atsiėmimo ambasadoje metu nesusidūrė su jokiomis problemomis.
42. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skunde nurodoma kilmės valstybės informacija, neva patvirtinanti (duomenys neskelbtini) piliečių identifikavimą ir persekiojimą, yra atmestina, kadangi ji nėra susijusi su nagrinėjama byla ar individualiai su pareiškėju. Iš pareiškėjo nurodytos informacijos apie kilmės valstybę matyti, kad su persekiojimu susidūrė asmenys, kurie aktyviai reiškė savo politinius įsitikinimus, t. y. skleidė informaciją, nukreiptą prieš (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką socialiniuose tinkluose, dalyvavo mitinguose, protestuose, viešai pasisakė ir t.t. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, politinei partijai, nedalyvavo opozicinių jėgų protesto akcijose, asmeniškai praeityje nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, viešai nepropaguoja opozicijos judėjimo vertybių, viešai nereiškė politinių idėjų.
43. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skunde selektyviai bei ištraukdamas iš konteksto pateikia ESTT sprendimo byloje C-151/22 išaiškinimus, o nurodomas EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 55978/20, nėra aktualus nagrinėjamai bylai.
44. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl baimės būti mobilizuotam, kadangi tokia pareiškėjo baimė yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais.
45. Atsakovas pažymi, jog iš Migracijos departamento Pažymos matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) faktiškai nevyksta priverstinė mobilizacija, dėl to už piniginį atlyginimą aktyviai verbuojami savanoriai kontraktininkai.
46. Atsakovas teigia, jog vadovaujantis 2022 m. spalio 13 d. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos raštu Nr. 1S-2986, po (duomenys neskelbtini) mobilizacijos paskelbimo (duomenys neskelbtini) absoliuti dauguma mobilizuotųjų buvo vyrai iki 50 metų amžiaus, anksčiau atlikę profesinę arba privalomąją karo tarnybą, gyvenantys (duomenys neskelbtini) provincijos regionuose, neįgiję aukštojo išsilavinimo, dirbantys žemesnės kvalifikacijos darbus, todėl, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo profilis, tai, kad yra buvęs (duomenys neskelbtini), turi aukštąjį išsilavinimą, dirbo aukštos kvalifikacijos darbą, anksčiau atliko privalomąją karo tarnybą, gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, didele dalimi neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) buvo mobilizuojami per tuo metu vykusią (duomenys neskelbtini).
47. Atsakovas akcentuoja, jog nuo pat mobilizacijos pradžios pareiškėjas nebuvo šaukiamas asmeniškai – jis nenurodė ir nepateikė jokių dokumentų apie tai, kad yra gavęs šaukimą, ar jog jam grėstų konkretus persekiojimas už vengimą atvykti pagal šaukimą į karinį komisariatą. Atitinkamai, jo baimė būti pakviestam tarnauti per (duomenys neskelbtini), būti mobilizuotam ar būti priverstam tapti kontraktininku, neparemta jokiais objektyviais įrodymais.
48. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad jis negavo šaukimų dėl to, jog kelis metus negyveno kilmės valstybėje, atmestini kaip nepagrįsti, nes vadovaujantis surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) šaukimai gali būti įteikiami asmeniškai, per darbdavį, registruotu laišku arba elektroniniu būdu.
49. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, jog jis netenkina nė vienos sąlygos, kad pasinaudotų alternatyvia civiline tarnyba, tačiau tuo pat metu tikina, jog jis nepalaiko karo ir (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos (įsitikinimai), todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo dėstoma pozicija iš esmės yra prieštaringa.
50. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo baimės pagrįstumo vertinimo metu egzistuoja daug neaiškumų, pavyzdžiui, ar (duomenys neskelbtini) bus atnaujinta (duomenys neskelbtini), ar jis bus pašauktas per (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes, ar jis atitiks (duomenys neskelbtini) karo tarnybos keliamus medicininius reikalavimus, ar jam leis pasirinkti alternatyvią civilinę tarnybą. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) faktiškai nevyksta priverstinė mobilizacija, o nuo pat mobilizacijos pradžios pareiškėjas nebuvo šaukiamas asmeniškai, nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog jo baimė yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais.
51. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad asmens atsisakymas atlikti karinę tarnybą savo kilmės valstybėje, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti karo nusikaltimus ar nusikaltimus žmoniškumui, yra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą, atmestini kaip nepagrįsti jo individualiai situacijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo baimė būti mobilizuotam (pasirinkti alternatyvią tarnybą) yra hipotetinio pobūdžio. Be to, karinė prievolė yra asmens pilietinė pareiga ir savaime nėra diskriminacinė dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog vertinant pareiškėjo individualią situaciją pabėgėlių teisės kontekste, karo tarnybos vengimas bei nenoras atlikti karo tarnybą savaime nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą ir nesudaro pagrindo konstatuoti persekiojimo.
52. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, jog jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
53. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo.
54. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog atsakovas detaliai ir išsamiai įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek tyrimo metu surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
55. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų, teismo sprendimas neatitinka aktualios ESTT, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose, susijusiose su persekiojimu dėl politinių įsitikinimų, todėl turi būti panaikintas.
56. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja UTPĮ 86 ir 87 straipsnių nuostatos.
57. UTPĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio UTPĮ 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
58. UTPĮ 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio UTPĮ 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).
60. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
61. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti UTPĮ 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
62. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Direktyvoje nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).
63. UTPĮ 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. UTPĮ 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio UTPĮ 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio UTPĮ 88 straipsnyje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. UTPĮ 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
64. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) UTPĮ 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti UTPĮ 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.
65. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis numato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.
66. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, vertino tiek atskirus įrodymus, tiek šių įrodymų visumą, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
67. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas Sprendime detaliai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytus argumentus dėl jo savanorystės organizacijoje Caritas, piniginio pavedimo organizacijai (duomenys neskelbtini), socialiniuose tinkluose skelbtų politinio turinio publikacijų, mobilizacijos, baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris pritarė atsakovo išvadoms, išskyrus jų dalį dėl galimybės atlikti alternatyvią civilinę tarnybą. Atsakovas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, turėjo pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo, teikiant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo šalyje, pareiškimų dėl deklaruojamų politinių pažiūrų, susijusių su politinio režimo vertinimu kilmės šalyje ir (duomenys neskelbtini), atitikimu tikrovei; tikimybė, jog, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo profilį (nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, politinei partijai, nedalyvavo opozicinių jėgų protesto akcijose, asmeniškai praeityje nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, viešai nepropaguoja opozicijos judėjimo vertybių, viešai nereiškė politinių idėjų) ir / ar individualias aplinkybes, patirti persekiojimą dėl politinių pažiūrų riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju iš tiesų yra menka.
68. Nors apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas apeliacinio skundo argumentams, pažymi, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjui mobilizacijos atveju kilmės šalyje būtų sudaryta galimybė atlikti alternatyvią civilinę tarnybą, juo labiau – rinktis alternatyvią civilinę tarnybą, nesusijusią su neteisėta invazija į (duomenys neskelbtini) (žr. ESTT 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C‑472/13, EU:C:2015:117, 33 punktą), nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį atveju, jam kyla grėsmė būti mobilizuotam, kas yra būtina sąlyga, siekiant pabėgėlio statuso tokiu pagrindu: tik nacionalinės valdžios institucijos, prižiūrimos teismo, turi įvertinti, ar prašytojo, prašančio suteikti pabėgėlio statusą pagal Direktyvos 9 straipsnio 2 dalies e punktą, karo tarnybos atlikimas neišvengiamai arba bent jau tikriausiai lemtų tai, kad prašytojas vykdys tos Direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus (šiuo klausimu žr. 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C‑472/13, EU:C:2015:117, 40 punktą). Šis faktinių aplinkybių vertinimas turi būti grindžiamas visais įrodymais, kurie, atsižvelgiant į visas nagrinėjamas aplinkybes, be kita ko, reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo momentu, taip pat į prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, patvirtintų, jog tarnybos atveju labai tikėtina, kad karo nusikaltimai bus daromi (žr. ESTT 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C‑472/13, EU:C:2015:117, 40 ir 46 punktą; 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo Bundesamt für Migration und Flüchtlinge (Service militaire et asile), C?238/19, EU:C:2020:945, 34 ir 35 punktą). Nagrinėjamu atveju, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, (duomenys neskelbtini) kariuomenės okupacines pajėgas sudaro savanoriai, sudarę sutartis dėl tarnybos, bei (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjo tiek prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo, tiek šiuo metu tikimybė, kad pareiškėjas, nepatenkantis į jo paties nurodomas į asmenų, kurie kilmės šalyje paprastai patiria spaudimą sudaryti sutartis su kariuomene, grupes ((duomenys neskelbtini)), gali būti verčiamas stoti į karo tarnybą, yra mažai tikėtina.
69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė, todėl sprendžia, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
70. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, kad kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; ir kt.).
71. Nenustačius realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Be to, aplinkybė, kad kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; ir kt.). Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, kilmės valstybės dalyje, kurioje iki išvykimo iš jos gyveno pareiškėjas, kaip ir absoliučioje daugumoje jos teritorijos, nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
72. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime padarytas apsirikimas, nurodant pareiškėjo kilmės šalį (apibūdinant politinį režimą, minima (duomenys neskelbtini)), nėra reikšmingas, kadangi apsirikta tik nurodant šalies pavadinimą.
73. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. D. (M. D.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė