Civilinė byla Nr. eA2-3102-614/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14506-2021-0
Procesinio dokumento kategorija: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2024 m. birželio 3 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl vienašališko darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovas I. J. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl vienašališko darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą 2024 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-189-656/2024).
2. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 10 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir ieškovo I. J. apeliacinį skundą atmetus, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-488-790/2024).
3. Ieškovas I. J. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovo kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (eCIK-112/2025).
II. Pareiškėjo prašymo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas I. J. 2025 m. spalio 13 d. teismui pateiktu prašymu kreipiasi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas suformulavo tokius prašymus: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 pagal ieškovo ieškinį atsakovui A. Z. (toliau – ir atsakovas) dėl vienašališkai pasirašyto 2020 m. gruodžio 17 d. darbų perdavimo –priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo, 2) atnaujinus procesą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-488-790/2024.
5. Pareiškėjas nurodo šiuos esminius argumentus ir aplinkybes:
5.1. Tirdamas įrodymus sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis atliko atliktų darbų kokybiškumo vertinimą nors tai nėra antstolio kompetencija. Išvadas faktinių aplinkybių konstatavimo metu darė ne antstolis, o ekspertas D. K., kuris įgarsino visus darbų trūkumus. Klaidingos teismo išvados patvirtina, kad teismas netinkamai įsigilino į bylos medžiagą ir klaidingai nustatė bylos aplinkybes.
5.2. 2021 m. balandžio 8 d. ieškovas ir bendrovė UAB „Gilva“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 08-04-2021, pagal kurią UAB „Gilva“ pašalino atsakovo atliktų darbų trūkumus ieškovo Bute (duomenys neskelbtini) pagal D. K. surašytą 2021 m. sausio 29 d. vertinimo aktą. Pagal šią sutartį UAB „Gilva“ turėjo ne tik pašalinti atsakovo atliktų darbų trūkumus ar darbus užbaigti, bet ir supirkti medžiagas darbų atlikimui. Pats ieškovas medžiagų nepirko, todėl teismo argumentas, kad ieškovas neturi medžiagų įsigijimo dokumentų ir (ar) jų nepateikė, yra nelogiškas ir nepagrįstas.
5.3. Priimdamas sprendimą teismas jį iš esmės grindė eksperto D. V. ekspertizės išvada, kuri buvo atlikta netinkamai, iš esmės neatsakant į užduotus klausimus, o tik pateikiant nuomonę (ne taip, kaip yra iš tikrųjų, t. y. esamus trūkumus įvardijant ne trūkumais). Tai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Be to, 2023 m. gruodžio 14 d. teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba priėmė sprendimą Nr. KT-170, iš kurio matyti, jog eksperto D. V. kvalifikacijos atestatai nesuteikė jam teisės atlikti teismo skirtą ekspertizę ir ekspertas viršijo teismo eksperto turimų specialių žinių ribas. Šis byloje pateiktas įrodymas, vertinant jį kartu su ieškovo teikiamu Specialisto tyrimo aktu, patvirtina, kad teismas vadovavosi kvalifikacijos neturinčio eksperto išvada, ekspertas negalėjo atlikti tokios ekspertizės, kurią atlikti nurodė teismas. Jei teismas būtų žinojęs ir vertinęs tas aplinkybes, dėl kurių dabar yra pasisakyta Specialisto tyrimo akte, tokio sprendimo nebūtų priėmęs.
5.4. Ieškovas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu - ieškovas savo iniciatyva atliko pakartotinį ekspertinį tyrimą Buto darbų defektams įvertinti. Tyrimą atlikus paaiškėjo, kad teismo eksperto D. V. pateikta ekspertizės išvada yra neteisinga, neatitinka realiosios situacijos, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas. Ekspertizės išvada yra neteisėta, nes ekspertas ją parengė šališkai, o teismui neskyrus pakartotinės ekspertizės ir nepašalinus visų byloje esančių prieštaravimų bei neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, byla tinkamai negalėjo būti išnagrinėta.
5.5. Dėl to priimant sprendimą buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, o atsakovas buvo nepagrįstai pripažintas tinkamai darbus atlikęs. Bylos atnaujinimas yra objektyviai būtinas, priešingu atveju būtų sudaromos aplinkybės neteisėtam atsakovo praturtėjimui, kadangi jis iš ieškovo galėtų prisiteisti pinigines sumas už darbus kurių neatliko, ar kuriuos atliko su trūkumais.
5.6. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas teikė prašymus pakartotinės ekspertizės skyrimo, dėl eksperto nušalinimo, tačiau teismas šiuos prašymus nepagrįstai atmetė. Analogiškas prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo pateiktas ir Lietuvos apeliaciniam teismui, bet nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai bylos aplinkybių neištyrė, todėl ieškovo teisės gali būti apgintos tik atnaujinus procesą šioje byloje ir išsiaiškinus visas aplinkybes susijusias su darbų trūkumais Bute.
5.7. Aplinkybė, jog pareiškėjo teisės ir interesai pažeisti surašius neteisingą ekspertizės išvadą, pareiškėjui tampo žinoma gavus L. U. Specialisto tyrimo aktą. Aktas patvirtina, kad ekspertizės išvada, kurios pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas, yra melaginga.
5.8. Specialisto tyrimo aktas surašytas 2025 m. spalio 12 d., todėl laikytina, kad prašymui pareikšti senaties terminas nėra praleistas. Jeigu teismas manytu, kad prašymas yra pareikštas praleidus terminą, yra pagrindas jį atnaujinti, kadangi siekdamas apginti savo pažeistas teises, teismui atsisakius pakartotinę ekspertizę paskirti, ieškovas pats užsakė naują ekspertinį tyrimą. Tik pareiškėjui (ieškovui) supratus, kad tik šioje byloje gali būti apgintos jo pažeistos teisės, jis nedelsdamas kreipiasi dėl proceso byloje atnaujinimo.
6. Atsakovas A. Z. atsiliepimu nesutinka su prašymu atnaujinti bylos procesą, prašo jį atmesti. Nurodo, jog:
6.1. Ieškovo nurodytos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, niekaip negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tiek pirmos instancijos metu, tiek ir apeliacijos teisme ieškovas įrodinėjo ir teigė tas pačias aplinkybes, kad neva tai ekspertizė yra atlikta neteisingai. Bylą nagrinėję teismai taip pat yra pasisakę ir dėl ieškovo argumentų, susijusių su pakartotinės ekspertizės skyrimu.
6.2. Ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių. Naujas specialisto tyrimo aktas surašytas 2025 m. spalio 12 d., negali būti laikomas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė ar kad akte yra užfiksuotos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kadangi šis ieškovo pateiktas aktas kaip naujas įrodymas „gimė“ ieškovo iniciatyva dėl jau teismo proceso metu išnagrinėtų faktinių aplinkybių ir tai nėra naujai paaiškėjęs faktas ar aplinkybė.
6.3. Ieškovas prašyme pats nurodo, kad proceso metu kėlė klausimą dėl teismo eksperto, byloje atlikusio teismo ekspertizę, kvalifikacijos ir taip pat pateikė dėl eksperto skundą Ekspertų Tarybai. Nors Tarybos sprendimas ekspertui nebuvo palankus, kaip ir pažymėjo apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje, Tarybos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. KT-170, kuriame konstatuota, jog D. V. turimi kvalifikacijos atestatai Nr. 25771, 29501 ir 39858 nesuteikė jam teisės atlikti teismo paskirtos ekspertizės, Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-6147-641/2024 yra panaikintas (teismo vertinimu, Taryba vadovavosi tik SSVA 2023 m. spalio 17 d. rašte pateiktais duomenimis, tačiau neatliko individualaus situacijos įvertinimo, neištyrė teismo ekspertizės rūšies, neišanalizavo teismo eksperto kompetencijos, jo turimų specialiųjų žinių bei kokios kvalifikacijos ir specialiųjų žinių reikėjo ginčo teismo ekspertizei atlikti ir pan.; remiantis Tarybos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. KT-170 konstatuoti, jog teismo ekspertas neturėjo kompetencijos atlikti ekspertizės, negalima, SSVA ekspertų nuomonė, yra nemotyvuota ir teisės aktai nesuteikia jai įgaliojimų įvertinti teismo ekspertų kompetencijos ir kvalifikacijos).
6.4. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Ieškovo teiginiai dėl esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių atsiradimo gavus L. U. specialisto tyrimo aktą (2025 m. spalio 12 d.) yra neatitinkantys tikrovės, jokių naujų aplinkybių ieškovas savo pateiktame prašyme nenurodo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl eksperto šališkumo, naujos ekspertizės skyrimo ir kt. buvo žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu, dėl jų savo procesinius sprendimus yra priėmę ir teismai. Ieškovas įstatymo nustatytą terminą praleido ir nepateikė jokių svarbių priežasčių, kodėl turėtų būti atnaujintas praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Jo nurodyti argumentai, kad jis buvo sąžininga šalis, veikė teisėtai ir operatyviai, neatitinka tikrovės ir prieštarauja priimtų sprendimų nustatytoms aplinkybėms – prejudiciniams faktams. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas veikė priešingai bylos išnagrinėjimo teisėtumui, nes teismo ekspertui nesudarė sąlygų patekti į ginčo objektą, kūrė kliūtis jam patekti, dėl ko teismas ieškovui taikė contra spoliatorem prezumpciją, kuri nagrinėjamu atveju reiškia ir tai, kad bet kokie neaiškumai, susiję su ekspertizės akto parengimu neapžiūrėjus Buto, vertinami ieškovo nenaudai.
6.5. L. U. ekspertizė buvo atlikta išimtinai naudojantis antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei D. K. ekspertizės aktais, kurie taip pat buvo byloje teismams ją nagrinėjant. Akte nėra analizuota ir nesivadovauta kita su byla susijusia medžiaga, t. y. projektu, sąmata, sutartimi, teikta rašytine medžiaga, nuotraukomis ir pan. Ieškovas ir šiam savo naujai po bylos išnagrinėjimo pasamdytam specialistui išimtinai nurodė, kokiais dokumentais jam reikia vadovautis, buvo pateikęs savo nuomonę ir argumentus. Toks surašytas aktas, kuris remiasi surašytu jau bylos nagrinėjimo metu ištirtų dokumentų analize, argumentais, yra neteisėtas ir jis negali būti pagrindu atnaujinti procesui, tuo labiau, kad aktas surašytas vienašališkai, suinteresuotai šaliai užsakius. Akte neatskleista jokių naujų faktų, kurie būtų buvę nagrinėti teismo proceso metu ar sudarytų pagrindą laikyti, kad tai naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri negalėjo ir nebuvo žinoma proceso šalims. L. U. nurodo, kad nesilankė objekte, nematė faktinio vaizdo, negalėjo jo pats įvertinti, tačiau stengiasi pateikti situaciją taip, kad atrodytų, jog bet kokiu atveju tai yra darbo brokas, ir jokios kitos aplinkybės nevertintos – nevertinta, kad tai yra nebaigti statybos darbai, kad smulkių trūkumų ištaisyti atsakovas neturėjo galimybės, nes ieškovas neįleido atsakovo į objektą, kad D. K. tyrimo akte, kuriuo iš esmės remiamasi, jo pateikti matmenys atlikti nežinant, kokiu instrumentu atliktas išmatavimas, kad darbus dėl atitinkamų sienų tvarkymo sustabdė ieškovo dizainerė, nes ten turėjo būti pastatyti baldai ir taip pat tik po to turėjo būti privestos atitinkamos juostelės ir kt.
6.6. Teismo proceso metu teismui buvo pristatytas susirašinėjimas su UAB „Gilva“, kuriame įmonė vienareikšmiai nurodo, kad neužsiima vidaus apdaila, atlieka tik lauko inžinerinius darbus: įmonės specializacija – santechnika ir lauko kanalizacija, todėl UAB „Gilva“ negalėjo vykdyti apdailos darbų. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių sąskaitų/mokėjimų, susijusių su medžiagų įsigijimu, nepateikti mokėjimai ir už neva atliktus darbus, o pateikta suma yra paskaičiuota nepagrįstai. Apibendrinant - visuose nurodytuose 140 lapų surašytame tyrimo akte, o taip pat ir ieškovo prašyme dėl proceso atnaujinimo, yra nurodytos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nagrinėtos apylinkės, apygardos, apeliaciniame ir kasacijos teismuose ir naujų aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos šalims ir teismui, neatsirado.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
III. Teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino
7. Minėta, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-189-656/2024 pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl vienašalio darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo ir ieškovo ieškinį atmetė visiškai.
8. Pareiškėjas pateiktą prašymą atnaujinti procesą byloje grindžia tokiais esminiais argumentais: 1) tirdamas įrodymus sprendime teismas netinkamai vertino įrodymus, klaidingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas, neįsigilino į bylos medžiagą, nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymus dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, dėl eksperto nušalinimo; 2) sprendimą teismas jį iš esmės grindė eksperto D. V. ekspertizės išvada, kuri buvo atlikta netinkamai, ekspertas ją parengė šališkai. 2023 m. gruodžio 14 d. teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba priėmė sprendimą Nr. KT-170, jog eksperto D. V. kvalifikacijos atestatai nesuteikė jam teisės atlikti teismo skirtą ekspertizę ir ekspertas viršijo teismo eksperto turimų specialių žinių ribas; 3) proceso atnaujinimo pagrindą sudaro naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu – savo iniciatyva pareiškėjo užsakyto pakartotinio ekspertinio tyrimo Buto darbų defektams įvertinti eksperto L. U. atliktas Specialisto tyrimo aktas; 4) kad teismo eksperto D. V. ekspertizės išvada neatitinka realiosios situacijos pareiškėjui tapo žinoma tik gavus L. U. 2025 m. spalio 12 d. Specialisto tyrimo aktą, todėl prašymui pareikšti senaties terminas nėra praleistas; 5) jei teismas manytu, kad terminas praleistas, egzistuoja pagrindas jį atnaujinti, kadangi teismams atsisakius pakartotinę ekspertizę paskirti, ieškovas pats užsakė naują ekspertinį tyrimą ir nedelsdamas kreipiasi dėl proceso byloje atnaujinimo.
9. Teismas pirmiausia pasisako dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių terminą, per kurį gali būti pateikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, aiškinimo ir taikymo bei dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino skaičiavimo.
10. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK XVIII skyrius, kuriame nurodyta, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
11. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas).
12. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 21 punktą).
14. Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi teismų sprendimai. Tačiau taip yra kišamasi (daroma intervencija) į ginčo šalių santykius, kurie yra jau iš dalies nusistovėję ir stabilizavęsi. Ši aplinkybė lemia tai, kad proceso atnaujinimo galimybė ribojama įstatyme įtvirtinant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 17 punktas). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; 2016 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2016, 22 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo I. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokia aplinkybe pareiškėjas įvardija tai, jog jis gavo naują 2025 m. spalio 13 d. jam įteiktą ekspertinį tyrimo aktą – teismo ekspertų sąraše esančio ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo L. U. ieškovo užsakymu sudarytas Specialisto tyrimo aktas (tyrimo pradžia – 2025 m. liepos 10 d., akto pasirašymo diena – 2025 m. spalio 12 d.). Pagal pareiškėjo prašyme nurodomas aplinkybes ir pateiktus priedus matoma, jog šį tyrimą pareiškėjas užsakė daugiau kaip po pusės metų nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo, praėjus daugiau kaip metams nuo teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas paaiškina, jog apie tai, kad teismas neteisingai vertino įrodymus ir apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik po šio Specialisto tyrimo akto gavimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog byloje teismai jo prašymu neskyrė pakartotinės ekspertizės.
17. Atsakovas A. Z. atsiliepime teigia, kad byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo 2024 m. išnagrinėtoje civilinėje byloje pateikti, Specialisto tyrimo aktas, sprendimo byloje, kurią prašoma atnaujinti, priėmimo metu neegzistavo, o pareiškėjo argumentai, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti turėtų būti atnaujintas, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas su šiais atsiliepimo argumentais iš esmės sutinka.
18. Nors pareiškėjas pagrindu atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taip pat grindžia savo teisių pažeidimu, nurodydamas, jog teismai turėjo pakartotinę ekspertizę paskirti, o to nepadarius buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir interesai, o kitu būdu apginti savo teisių pareiškėjas negali, teismas sprendžia, kad vien tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo, pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esant pagrindų nukrypti nuo sprendimo nekintamumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo principų ir terminą laikyti praleistu dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje pažymima, jog nagrinėjant panašius atvejus yra privalu atsižvelgti tiek į termino praleidimo trukmę, argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiamas civilinės bylos atnaujinimo pagrindas, bei kitas tokiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą išvadai.
19. Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. Civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra, o taip pat savo nuožiūra naudotis civilinio proceso teisėmis bei kituose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, pareikšti prašymus byloje, gauti dokumentus, apskųsti atitinkamus asmenų veiksmus ar neveikimą. Gindami pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 straipsnis), tai yra bet kuris civilinių teisinių santykių subjektas privalo veikti bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, ir imtis būtiniausių aktyvių veiksmų, siekdama padėti, jog byloje būtų nustatyta objektyvioji tiesa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2012). Tokios kategorijos kaip nagrinėtoji bylose galioja dispozityvumo ir rungtyniškumo principai, todėl bet koks nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą atnaujinti procesą, kai įstatyme nustatytas naikinamasis terminas tokiems prašymams paduoti yra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).
20. Teismo vertinimu, pareiškėjo I. J., atstovaujamo kvalifikuoto teisininko – advokato, apsisprendimas neįleisti teismo paskirto eksperto į rangos objektą (Butą) apžiūrai, lėmė būtent tokių duomenų (ekspertizės akto, sudaryto ginčo objekto neapžiūrėjus), kuriuos pareiškėjas dabar kvestionuoja, pateikimą į bylą. Teismas papildomai pažymi, kad, pagal CPK 185 straipsnį, teismas tinkamai atlieka įrodymų vertinimą, jei pasiekia pagrįsto įsitikinimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024, 41 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-189-656/2024 galiojo laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teisiškai nepagrįsta pripažintina ir pareiškėjo išvada, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia gali būti skaičiuojama nuo naujo, paties pareiškėjo akto užsakymo – gavimo. Tokia logika vadovaujantis, prašymai dėl proceso atnaujinimo galėtų būti teikiami bet kada – kada tik bylos dalyvis nutartų savarankiškai užsakyti dar vieną ar dar vieną ginčo objekto tyrimą.
21. Vadovaudamasis pirmiau nurodytu reglamentavimu, teismų praktika bei nurodytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pagrindo nėra, kadangi atsižvelgus į pareiškėjo argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiamas civilinės bylos atnaujinimo pagrindas, bei kitas tokiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog situacija būtų tokia išskirtinė ar nulemta kitų asmenų kaltų veiksmų, jog pateisintų teismo sprendimo nekintamumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo paneigimą. Teismas pažymi, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
22. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. išnagrinėtos civilinės bylos procese ieškovą I. J. atstovavo kvalifikuotas teisininkas (advokatas V. G.). Minimoje byloje ieškiniu I. J. prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2020 m. gruodžio 17 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą ir priteisti ieškovui iš atsakovo A. Z. 36 417,21 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, 10 800 Eur negautų pajamų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikšdamas ieškinį ieškovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 12 d. su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui atlikti darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovui atstovaujanti interjero dizainerė M. S. 2020 m. gegužės 13 d. pradėjo teikti atsakovui nurodymus dėl konkrečių darbų ar jų tikslinimo Bute, kurie neatsispindėjo jos pateiktuose pradiniuose Buto brėžiniuose, atsakovui pradėjus darbus Bute, ieškovas ir interjero dizainerė su atsakovu nuolat bendraudavo. Ieškovas, interjero dizainerė ir atsakovas 2020 m. lapkričio 28 d. atvyko į Butą apžiūrėti ir įvertinti atsakovo atliktus darbus ir susitikimo metu atsakovui buvo nurodyti darbų trūkumai, tačiau atsakovas atliktų darbų trūkumų neištaisė. Ieškovas 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties nutraukimo, 2020 m. gruodžio 22 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, fiksuoti atsakovo atliktų darbų trūkumai, Faktinių aplinkybių konstatavimo metu statybų specialistas D. K. atliko atsakovo atliktų darbų kokybės įvertinimą. Atsakovas dalyvavo faktinių aplinkybių konstatavimo procedūroje, tačiau vėliau iš jos pasišalino ir 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl skolos sumokėjimo ir vienašališkai pasirašytą Aktą, kuris ieškovo nuomone yra negaliojantis, nepagrįstai vienašališkai pasirašytas, Aktas jam nebuvo pateiktas, dėl to jis neturėjo galimybės priimti atsakovo darbų ar atsisakyti juos priimti. Ieškovas nurodė, kad jis ištaisė atsakovo nekokybiškai atliktus darbus, tai jam kainavo 36 417,21 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis negalėjo išnuomoti Buto, nors turėjo galiojančią nuomos sutartį, dėl to patyrė 10 800 Eur nuostolių negautų pajamų forma.
23. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu konstatavo, kad ieškovo pateikti įrodymai (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Vertinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 ir kt.) neatskleidė netinkamos atliktų darbų kokybės, jų ištaisymo kaštų, todėl teismas jų nelaikė tinkamais įrodymais, pagrindžiant ieškovo nurodytų atsakovo atliktų statybos darbų defektų buvimą.
24. Teismas nurodė, kad jis ne kartą buvo įpareigojęs ieškovą sudaryti sąlygas teismo ekspertui patekti į Butą ir ištirti atsakovo atliktų darbų apimtį ir kokybę. Tačiau ieškovas sudarė nuomos sutartį, kuria galėtų vadovautis, teigdamas, kad jis negali vykdyti teismo įpareigojimo. Teismas įvertino, kad ieškovas, užkirsdamas kelią rinkti įrodymus apžiūrint Butą, sudarė prielaidas taikyti contra spoliatorem (liet. prieš pažeidėją) prezumpciją, konstatuojant, jog ieškovas neįrodė atsakovo atliktų darbų trūkumų, o visos abejonės vertinamos atsakovo naudai. Teismas vadovavosi 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 2023/09/06 ir jame pateiktomis ekspertizės išvadomis ir nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo atliktų darbų trūkumų fakto ir nepagrindė galimų trūkumų šalinimo išlaidų, dėl to ieškinio reikalavimą dėl trūkumų ištaisymo išlaidų priteisimo atmetė. Teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika dėl vienašališko statybos rangos darbų perdavimo ir, susipažinęs su byloje pateiktų įrodymų visuma, išklausęs ieškovo ir liudytojos M. S. parodymus, konstatavo, kad argumentai dėl statybos rangos darbų trūkumų pagrįsti prielaidomis, todėl atmetė ieškinio reikalavimus dėl atsakovo vienašališkai surašyto Akto pripažinimo negaliojančiu. Teismas nustatė, kad ieškovas sudarė nuomos sutartį su „I. J.“ UAB, kurios vadovas yra ieškovas. Ši aplinkybė bei nuomos sutarties sudarymo data teismo vertinimu įrodo, kad ieškovas žinojo, jog yra daug neatliktų darbų ir nebuvo jokio pagrindo ieškovui nuspręsti, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio mėn. jis galės išnuomoti Butą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas ieškinio reikalavimą dėl 10 800 Eur žalos atlyginimo atmetė, neįrodžius atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos.
25. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimu, atsakovas I. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė minėtą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo I. J. apeliacinį skundą, nutarė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-488-790/2024).
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartyje, kuria buvo paskirta statybos ekspertizė, suformuluotų klausimų ekspertui matyti, kad ekspertizės tikslas buvo apdailos darbų (paviršių glaistymo, dažymo, grindjuosčių sudėjimo, dušo maišytuvo montavimo ir kitų smulkių apdailos darbų) kokybės Bute nagrinėjimas bei galimų apdailos darbų trūkumų fakto nustatymas. Teisėjų kolegija konstatavo, jog neturi pagrindo abejoti, kad teismo ekspertas D. V. turėjo pakankamą kvalifikaciją įvertinti apdailos darbų Bute kokybę ir jo kvalifikacijos užteko atlikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi paskirtą ekspertizę. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad Ekspertizės aktas yra su trūkumais ir pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis šiuo dokumentu kaip įrodymu.
27. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi įpareigojo šalis sudaryti sąlygas apžiūrėti Butą. Teismo ekspertui 2023 m. kovo 8 d. paprašius teismo leisti atlikti Buto apžiūrą 2023 m. balandžio 4 d., teismas 2023 m. kovo 9 d. įpareigojo šalis dalyvauti Buto apžiūroje ir užtikrinti teismo eksperto patekimą į Butą. Ieškovui 2023 m. kovo 31 d. informavus, kad Buto apžiūra negalima, nes ieškovas neturi galimybės susisiekti su Buto nuomininku, teismo ekspertas paskyrė kitą Buto apžiūros datą – 2023 m. gegužės 4 d. Ieškovas 2023 m. gegužės 3 d. pakartotinai informavo teismą, kad neturi galimybės susisiekti su Buto nuomininku, todėl Buto apžiūra negalima. Teismas, atsižvelgęs į 2023 m. gegužės 8 d. teismo eksperto prašymą, 2023 m. gegužės 9 d. įpareigojo ieškovą pasiūlyti kitą Buto apžiūros laiką. Ieškovas 2023 m. gegužės 16 d. pakartotinai nurodė, kad Buto apžiūra negalima, nes Buto nuomininkas yra išvykęs ir kelis mėnesius negrįš į Lietuvą. Teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi paskyrė ieškovui 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo sudaryti sąlygas patekti į Butą nevykdymą ir nustatė terminą iki 2023 m. birželio 27 d. suderinti su teismo ekspertu Buto apžiūros datą bei pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas 2023 m. birželio 27 d. pateikė teismui Buto nuomininko pranešimą, kad jo nėra ir greitu metu nebus Lietuvoje, o atlikti Buto apžiūrą nuomininkas neleidžia. Atsižvelgęs į susiklosčiusias aplinkybes, teismas 2023 m. liepos 7 d. pasiūlė teismo ekspertui atlikti ekspertizę be Buto apžiūros pagal byloje surinktos ir pateiktos medžiagos kiekį. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigė, kad ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių nebuvo galima apžiūrėti Buto, teisėjų kolegija vertino, kad ieškovo elgesys (netinkamas veikimas) yra nesąžiningas elgesys ir leidžia konstatuoti teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymą be teisėto pagrindo. Ieškovas galėjo ir privalėjo imtis aktyvių veiksmų sudarant galimybę teismo paskirtam ekspertui bei ginčo šalims patekti į Butą ir taip užtikrinti jam pavestą teismo įpareigojimo įvykdymą.
28. Byloje esant nustatytiems duomenims, kad ieškovas nesiėmė tinkamų veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimą, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-788-450/2023 pateiktus išaiškinimus, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jog ieškovas užkirto kelią rinkti įrodymus apžiūrint Butą ir sprendė, jog dėl tokio ieškovo pasirinkto elgesio modelio pirmosios instancijos teismas ieškovo atžvilgiu pagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją, kuri nagrinėjamu atveju reiškia ir tai, kad bet kokie neaiškumai, susiję su Ekspertizės akto parengimu neapžiūrėjus Buto, vertinami ieškovo nenaudai. Teisėjų kolegija taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl teismo eksperto D. V. šališkumo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismo ekspertas turėjo pakankamą kompetenciją atlikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartyje jam pavestą ekspertizę, teismo ekspertui pavesti atsakyti klausimai buvo išnagrinėti objektyviai, pagal byloje surinktos ir pateiktos jam medžiagos kiekį, Ekspertizės aktas surašytas laikantis Teismo ekspertizės įstatyme nustatytų reikalavimų ir nėra objektyvaus pagrindo abejoti ekspertinio tyrimo eiga ir Ekspertizės akto išvadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija taip pat vertino, jog pagrindo paskirti pakartotinę ekspertizę, siekiant atsakyti į ieškovo apeliaciniame skunde keliamus klausimus, nėra. Vien tai, kad ieškovas kvestionuoja jam nepalankios ekspertizės išvadas, nesudaro pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui (CPK 219 straipsnis). Teismo ekspertas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, eksperto paaiškinimai nesukėlė abejonių dėl atlikto ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo, Ekspertizės akto turinys, nėra prieštaringas, o padarytos išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir yra pakankamai detaliai pagrįstos, paaiškinant bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo patenkinti ieškovo prašymo dėl papildomos ekspertizės paskyrimo.
29. Įvertinusi byloje ieškovo pateiktus antstolio surašytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kaip paprastus rašytinius įrodymus, kartu su Vertinimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2 bei kitais byloje surinktais įrodymais, teisėjų kolegija nurodė, jog šie įrodymai nepatvirtina atsakovo atliktų statybos darbų trūkumų. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo CK 6.694 straipsnio 5 dalyje ir 6.694 straipsnio 6 dalyje nurodyti pagrindai ieškovui atsisakyti priimti darbus ir 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti darbų rezultato ir nepasirašyti Akto. Ieškovui neįrodžius, kad jis 2020 m. gruodžio 17 d. pagrįstai atsisakė pasirašyti Aktą ir darbai pagal Sutartį buvo atlikti su esminiais trūkumais, ieškovui Akte nenurodžius atsisakymo pasirašyti priežasčių, teisėjų kolegija Aktą laikė tinkamu atsakovo atliktų statybos rangos darbų perdavimo įforminimu, sukeliančiu ieškovui teisines pasekmes, kurios kiltų pasirašius Aktą abiem šalims. Ieškovui darbų trūkumų nenurodžius Akte, ieškovas neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys).
30. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs nustatytus pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimus (teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų vertinimo, neįvertino kokia apimtimi atsakovas įvykdė Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytus darbus ir ar ieškovas pagrįstai atsisakė priimti darbus, nepasirašydamas Akto), konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes šiuo sprendimu byla yra išnagrinėta iš esmės teisingai.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo procesui atnaujinti buvimo
31. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
32. Pareiškėjo prašymas netenkina šių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų, kadangi pareiškėjo kartu su prašymu teikiamas L. U. ieškovo užsakymu sudarytas Specialisto tyrimo aktas neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą (žr. šios teismo nutarties 16 pastraipą), o jame tiriamos aplinkybės dėl atsakovo darbų kokybės įvertinimo pareiškėjui buvo žinomos (kiek darbų atlikta, kaip jie atlikti) bylos nagrinėjimo metu; nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjui šios aplinkybės tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, o kitoks ieškovo faktinių aplinkybių vertinimas, nei kad vertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, nėra ir negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
33. Minėta, jog darbų trūkumų nenurodęs 2020 m. gruodžio 17 d. vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte, pareiškėjas neteko teisės remtis trūkumų faktu pagal CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalis (žr. šios teismo nutarties 29 pastraipą). Todėl aplinkybė, jog pareiškėjas nurodytoje byloje galimai galėjo pateikti daugiau įrodymų, aktyviau naudotis savo procesinėmis teisėmis, taip pat negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesą, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas civilinio proceso rungimosi principas, o proceso atnaujinimo institutas būtų naudojamas kaip priemonė bylą pralaimėjusiai šaliai dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai, pateikti kitus įrodymus, kuriuos galėjo pateikti, bet nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tokia situacija ne tik prieštarautų civilinio proceso principams bei proceso atnaujinimo paskirčiai, bet ir sudarytų sąlygas bylą pralaimėjusiai bylos šaliai, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
34. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, nes nurodytos aplinkybės dėl Specialisto akto sudarymo neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, o aplinkybės dėl darbų kokybės ir eksperto D. V. kvalifikacijos (taip pat ir dėl Tarybos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. KT-170, bei jo nuginčijimo Regionų administraciniame teisme) buvo žinomos ginčo šalims ir teismui bylos nagrinėjimo metu. Ši teismo išvada sudaro pildomą pagrindą pareiškėjo prašymo netenkinti.
35. Visuma šių nustatytų aplinkybių teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu sąlygų nebuvimo, todėl prašymas atmetamas.
36. Kiti šalių argumentai, taip pat ir tyrimo aktų gretinimas tarpusavyje, laikytini teisiškai nereikšmingais teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pastebėtina, kad teikdamas savo išvadas pareiškėjo užsakymu L. U. Bute taip pat nebuvo, jų nepažiūrėjo (žr. Specialisto tyrimo aktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
38. Netenkinus pareiškėjos prašymo, iš pareiškėjo atsakovui priteistinas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme (už atsiliepimo į prašymą parengimą), atlyginimas, kadangi suma rekomendacijų neviršija.
39. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nesusidarė.
Teismas, vadovaudamasis CPK 370 straipsniu, 290 – 292 straipsniais,
n u t a r i a:
Pareiškėjo I. J. prašymą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų 00 cnt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Eglė Surgailienė