Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-147-654/2018

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00735-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 9.35; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo apeliacinį skundą dėl 2018 m. sausio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2700 eurų dydžio bauda su kontrabandos daiktų (658 pakeliai cigarečių „Minsk capital“) konfiskavimu,

Teismas,

n u s t a t ė:

1. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė

1. V. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. lapkričio 17 d., apie 17.30 val., Vilniaus rajone, Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką A. B. vardu registruotu automobiliu ,,Mersedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs automobilio gamyklinėse ertmėse ir tarp asmeninių daiktų, gabeno 658 pakelius cigarečių ,,Minsk capital“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 1987,16 eurų. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 208 straipsnio 3 dalyje.
1. Teismas nutarė nekonfiskuoti transporto priemonės, automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra duomenų, kad automobilio savininkas A. B. žinojo, jog V. B. su A. B. priklausančia transporto priemone gabens kontrabandą.

2. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas prašo pakeisti 2018 m. sausio 26 d. Vilniaus regiono teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimą dalyje dėl kontrabandos dalyko gabenimo priemonės ir paskirti administracinio poveikio priemonę – automobilio „Mercedes-Benz Sprinter 313 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Skunde nurodė, kad apylinkės teismo sprendimas gražinti kontrabandos gabenimo priemonę yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apylinkės teismas neteisingai vertino ANK 29 straipsnio 4 d. nuostatas ir priimant nutarimą nepagrįstai netaikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto, kuriame numatytas transporto priemonės konfiskavimo pagrindas – automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui. Automobilio savininkas yra  administracinį nusižengimą įvykdžiusio asmens tėvas. Pirmosios instancijos teismas transporto priemonę pripažino kontrabandos gabenimo priemone ir nors nurodė, kad automobilis priklauso V. B. tėvui, tačiau automobilio konfiskavimo netaikė, motyvuodamas tuo, kad nėra gauta duomenų, jog transporto priemonės savininkas, perduodamas automobilį pažeidėjui, žinojo apie tai, kad šis bus panaudotas vykdant kontrabandą. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį reikalinga tik viena įstatyme nurodyta sąlyga, kad galėtų būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.
1. Skunde apeliantas rėmėsi apygardos teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. 2018 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad jei automobilis priklauso nusižengimą padariusio asmens šeimos nariui ar artimam giminaičiui – jis gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar automobilio savininkas žinojo apie padarytą nusižengimą. 2017 m. vasario 15 d. nutartyje nurodyta, kad automobilių savininkai, perduodami savo turtą kitiems asmenims, visada rizikuoja, kad jis bus prarastas ir jie tai daro laisva valia, suvokdami galimas neigiamas pasekmes. Tai, kad transporto priemonė iš jos savininko buvo paimta savininko sutikimu (pavedimu), yra pakankamas pagrindas pripažinti automobilio konfiskavimą teisėtu. 2018 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarime nurodyta, kad svarbu atsižvelgti ne tik į artimų ryšių nustatymą, bet ir paties padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes.
2. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas galioti apylinkės teismo sprendimas dalyje, kuria konfiskuotas automobilis, nes 200 pakelių cigarečių gabentos įvairiose automobilio vietose (po kilimėliu, daiktų dėžėje, tarp sėdynių). Vietos, kuriose buvo rastos cigaretės nėra skirtos tokiems daiktams gabenti, o pažeidimas nustatytas tik atlikus detalų automobilio bei asmens patikrinimą. 2015 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas galioti apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo konfiskuotas automobilis, nes 141 pakelis cigarečių gabentas po automobilio kapotu. Konstatuota, kad transporto priemonė buvo pažeidimo padarymo priemonė, be kurios panaudojimo slapta pergabenti tokio kiekio kontrabandinių prekių pažeidėjas nebūtų galėjęs. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pripažįstant automobilį pažeidimo padarymo įrankiu nėra svarbu, ar fiziškai įmanoma panešti tokį kiekį cigarečių, o svarbu tai, ar tokį kiekį būtų galima gabenti be transporto priemonės per valstybės sieną slaptai, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Šių aplinkybių apylinkės teismas skundžiamame sprendime tinkamai neįvertino.
3. Nors V. B. nėra transporto priemonės savininkas, tačiau jis naudojosi artimam asmeniui priklausančiu automobiliu, todėl automobilio grąžinimas sudarytų galimybę jam ateityje vėl naudotis šia transporto priemone pažeidimams daryti. Automobilio grąžinimas neužtikrintų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinės nuobaudos paskirties. Didėjant kontrabandos srautams administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – taikymas yra būtinas ir proporcingas, siekiant įgyvendinti prevencinius administracinės nuobaudos tikslus. Automobilio grąžinimas esant ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktui, nors automobilio savininkas galimai nežinojo apie nusižengimo padarymą, suponuoja netinkamą minėtos normos taikymą, kadangi esant šiai sąlygai papildomai nereikia įrodinėti ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Ydingas šių normų siejimas leistų išvengti administracinės atsakomybės pasinaudojant artimam žmogui priklausiančių automobiliu.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą 2017 m. balandžio 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
1. Atsiliepime teigia, kad su apelianto skundu nesutiktina, o teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarimas yra priimtas objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Jo nuomone formalus įstatymo taikymas (šiuo atveju automobilio konfiskavimas) ne visada užtikrina sprendimo teisėtumą.
2. Spręsdamas konfiskavimo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad savo transporto priemonę A. B. paskolino sūnui, kad šis nuvežtų anūko motociklą. Apie kontrabanda gabenamas cigaretes A. B. nieko nežinojo. Byloje nėra duomenų iš kurių galima būtų teigti, jog duodamas ar skolindamas automobilį A. B. galėjo žinoti kaip jį panaudos pažeidėjas. Būdamas visiškai nesusijęs su administracinio nusižengimo padarymu savininkas gali netekti vienintelės jam priklausančios transporto priemonės. Be to, automobilio vertė Lietuvoje daugiau nei penkis kartus didesnė už gabentų prekių vertę. Baltarusijoje automobilis kainuoja 10 kartų daugiau nei gabentų prekių vertė, dėl to savininkui esant pensininku bei gaunant tik apie 140 eurų senatvės pensiją, neturint santaupų, automobilio konfiskavimas reikštų vienintelės transporto priemonės netekimą. Automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas V. B. padarytam teisės pažeidimui. Svarbu ir tai, kad automobilis nebuvo perdarytas bei specialiai paruoštas kontrabandos dalykui slėpti. Visos V. B. vežtos cigaretės buvo paslėptos automobilio gamyklinėse ertmėse bei tarp jo asmeninių daiktų. Taigi šiuo atveju konfiskavus mikroautobusą butų padarytas tiesioginis labai didelis nuostolis visiškai nesusijusiam su pažeidimo padarymu asmeniui. Transporto priemonės konfiskavimas neturės jokio tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o padaryta žala trečiajam asmeniui bus didesnė nei skirta bauda administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas netenkinamas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra skundžiamas administracinio nusižengimo padarymas ir paskirta bausmė. Skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo nepaskyrimo klausimas, nes skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimu nebuvo konfiskuota transporto priemonė Mercedes-Benz Sprinter 313 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje pateiktus duomenis, apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytus argumentus, taip pat pridėtus dokumentus daro išvadą, jog nekonfiskuodamas transporto priemonės apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, tinkamai nurodė transporto priemonės nekonfiskavimo pagrindus ir juos pagrindė.
6. ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Taigi įstatymų leidėjas suteikia diskrecinę teisę teismui spręsti, ar tikslinga skirti šią administracinio poveikio priemonę. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be apribojimų gali būti konfiskuojamas tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, o kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Ne pažeidėjui nuosavybes teise priklausantis turtas konfiskuojamas atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kai gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Nagrinėjamu atveju svarbus tik pirmajame punkte nurodytas pagrindas, kai trečiasis asmuo pats perleidžia turtą pažeidėjui. Likusiais atvejais pažeidėjas turtą perleidžia trečiajam asmeniui, todėl nagrinėjamos bylos kontekste jie nėra svarbūs.

1. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad už ANK 208 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkas A. B. žinojo apie tai, kad V. B. su jo automobiliu gabens kontrabandą. Nėra atskleista jokių aplinkybių, kad su savo transporto priemone A. B. elgėsi nerūpestingai ir galėjo žinoti apie jo vardu registruotu automobiliu gabenamą kontrabandos krovinį. Nėra informacijos, kad ši transporto priemonė anksčiau būtų panaudota kontrabandai gabenti. Šių duomenų nepateikė ir protokolą surašiusi institucija. Nesant esminio ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindo, teismas pagrįstai netaikė administracinio poveikio priemonės.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarimo motyvais ir teigiama, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kuriame numatytas transporto priemonės konfiskavimo pagrindas – automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui. Taip pat nurodyta, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punkto siejimas yra ydingas, nes automobilio savininkui galimai nežinojus apie nusižengimo padarymą, toks vertinimas leistų išvengti administracinės atsakomybės pasinaudojant artimam žmogui priklausančia transporto priemone ir suponuotų netinkamą normos taikymą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad apeliantas klaidingai interpretuoja ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą reguliavimą ir pats iškraipo teisės normas. ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, jeigu turtas jam (trečiajam asmeniui) buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Taigi skunde nurodyta straipsnio konstrukcija, kad automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui, yra klaidinga. Trečiame punkte reglamentuotas pažeidėjo perleidžiamas turtas jo šeimos nariui, o ne atvirkščiai. Ši pozicija įtvirtinta ir naujausioje teismų praktikoje. ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos nario ar artimojo giminaičio elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018). Nagrinėjamu atveju automobilis Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. B. tėvui A. B., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis daiktas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio savininkas yra A. B.. Automobilis tiek prieš pažeidimą, tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po to priklausė V. B. tėvui. Vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
8. Apeliaciniame skunde aptariama teismų praktika taikant turto konfiskavimą negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliaciniame skunde minimos 2018 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. AN2-36-655/2018 ir šioje byloje nagrinėjamos situacijos nėra tapačios, nes minėtos nutarties atveju pažeidėjas kontrabanda cigaretes gabeno specialiai automobilyje įrengtose slėptuvėse: kuro bake, priekiniame ir galiniame bamperyje, slenksčiuose, o nagrinėjamu atveju V. B. cigaretes vežė automobilio gamyklinėse ertmėse ir krepšyje, todėl jų suradimas nebuvo apsunkintas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo remtis minėtu teismo sprendimu, sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo šioje byloje. Tokia pat išvada darytina ir dėl administracinio pažeidimo bylos Nr. ATP-126-365/2017. Šioje byloje teismo konstatuota, jog pažeidimo metu naudotas automobilis nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjo tėvui, tačiau abejiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėtoje byloje pažeidėjas cigaretes slėpė daugybėje vietų: atsarginiame rate, po galine sėdyne, priekinėse ir galinėse durelėse, skirtingai nei V. B., kuris pasirinko cigaretes slėpti gamyklinėse ertmėse ir savo krepšyje. 2018 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarime Nr. AN2-21-898/2018 nagrinėta situacija taip pat nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Ne pažeidėjo žinojimą apie neteisėtus veiksmus byloje patvirtino asmenų tarpusiavio ryšiai, paties nusižengimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės (iš kito asmens paimtas automobilis buvo ardomas ir mechaniškai pažeidžiamas tam, kad būtų panaudotas gabenti kontrabandą). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jokie reikšmingi automobilio modifikavimo darbai nebuvo atlikti, o byloje nenustatyta jokių duomenų, kad A. B. galėjo žinoti apie administracinio nusižengimo padarymą.
9. Apeliaciniame skunde nurodyti 2015 m. sprendimai negali būti taikomi nagrinėjamu atveju, nes per šį laikotarpį pasikeitė ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo teisinis reguliavimas. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ATPK 26 straipsnio redakcija, kuri buvo perkelta ir į naująjį ANK. Naujojoje straipsnio redakcijoje, skirtingai nei anksčiau galiojusioje, yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes susiaurina pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-59-697/2016). Šios papildomos sąlygos, kaip minėta, yra numatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje 1-5 punktuose. Taigi teismų praktika, pagal kurią nustačius, kad transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai gabenti ir ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas, galiojo iki to laiko, kol įstatymas nebuvo pakeistas papildant jį sąlygomis, ribojančiomis kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Aktualioje teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal šiuo metu galiojančio ANK 29 straipsnį ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Pažymėtina, kad tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Alenas Piesliakas