Civilinė byla Nr. e2S-1273-803/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11015-2020-1

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės IMPOGA atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus civilinės bylos perdavimo bankroto bylą ieškovei iškėlusiam teismui klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Impoga, atstovaujamos bankroto administratorės MB „V. Kononenkos administratorių biuras“, ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) IMPOGA, atstovaujama bankroto administratorės MB „V. Kononenkos administratorių biuras“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo 6 579,46 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinę bylą pagal BUAB IMPOGA, atstovaujamos bankroto administratorės MB „V. Kononenkos administratorių biuras“, ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo sustabdė ir perdavė Vilniaus apygardos teismui.

3.       Teismas nustatė, kad ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1730-852/2020 (ankstesnis bylos Nr. eB2-3881-852/2019) buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „V. Kononenkos administratorių biuras“. Ieškovė 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą (pagal atsakovo gyvenamąją vietą), pareikšdama turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui S. R.. Atsakovas S. R. atsiliepimo byloje per teismo nustatytą terminą nepateikė. Klausimas dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje nėra išspręstas.

4.       Teismas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo rengimo medžiagą, jo projekto aiškinamąjį raštą, skelbiamą www.e-seimas.lrs.lt, šios nuostatos tikslas, be kita ko, yra užtikrinti išsamios informacijos apie juridinių asmenų sukaupimą ir analizę, taip pat procesų koncentruotumą ir spartesnį nemokumo bylų nagrinėjimą.

5.       Teismas pažymėjo, kad iš esmės ta linkme yra formuojama ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-641-370/2020, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-561-881/2020, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020).

6.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal analogiją yra taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti, jog aplinkybė, kad atsakovui iškelta bankroto byla, yra privalomojo bylos, kurioje tokiam atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, sustabdymo pagrindas. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7 dalimi, 163 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 166 straipsnio 2 dalimi šią civilinę bylą, kurioje atsakovei turtinius reikalavimus reiškia bankrutuojantis juridinis asmuo ir byla nėra paskirta nagrinėti teismo posėdyje, sustabdė ir perdavė ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį, o klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti teismo posėdyje per­duoti spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1.                      teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Antai, 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2- 377-330/2020 nustatė, jog nuo         2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Analizuojamu atveju aktualus JANĮ 29 straipsnis, kuriame nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Apeliacinis        teismas, įvertinęs šios normos turinį, sprendžia, kad        įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Šiuo atveju nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas.

7.2.                      UAB IMPOGA bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3881-852/2019. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 9 d. Ieškinį šioje civilinėje byloje pareiškė teismo paskirtas nemokumo administratorius. JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos nekeičia bendrų teismingumo taisyklių dėl nemokumo administratoriaus naujai reiškiamų ieškinių, o yra taikomos tik byloms, kuriose ieškiniai priimti iki bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju specialioji teismingumo taisyklė, numatyta JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje, netaikytina, o ieškovės nemokumo administratoriaus ieškinys nagrinėtinas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, šiuo atveju pagal atsakovo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinėje byloje sprendžiamas bylos teismingumo klausimas, kai ieškinį pareiškia bankrutuojančios įmonės nemokumo administratorius.

9.       Iš bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. spalio 9 d. Ieškovė BUAB IMPOGA, atstovaujama bankroto administratorės MB „V. Kononenkos administratorių biuras“, 2020 m. balandžio 16 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuris 2020 m. balandžio 24 d. buvo priimtas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 579,46 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta ir perduota ieškovės BUAB IMPOGA bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2020 m. birželio 18 d. nutartyje nurodė, kad remiantis JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi, nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.   

10.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju civilinė byla negalėjo būti sustabdyta ir perduota ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

11.       CPK

12.       JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 3 dalis numato, kad teismai perduoda civilines bylas nemokumo bylą iškėlusiam teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

13.       Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas JANĮ 29 straipsnio 1 dalies turinį, yra pasisakęs, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020). Tai reiškia, kad byloms, pradėtoms pagal bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus ieškinius, ši JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma. Tokiu atveju taikomos bendrosios CPK įtvirtintos teismingumo taisyklės. Šiuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjama byla buvo pradėta jau po bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovė – bankrutuojanti įmonė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pareiškė turtinį reikalavimą atsakovui 2020 m. balandžio 16 d. ir ieškinys buvo priimtas 2020 m. balandžio 24 d., t. y. jau po bankroto bylos ieškovei iškėlimo (2019 m. rugsėjo 27 d.)

14.       Esant šioms nustatytoms aplinkybės, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovės nemokumo administratoriaus ieškinys nagrinėtinas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, šiuo atveju pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

15.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė ir aiškino JANĮ nuostatas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

n u t a r i a :

apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės IMPOGA atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                Rūta Petkuvienė