Civilinė byla Nr. e2-1159-1169/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11437-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,

sekretoriaujant Dominykai Steponkevičiūtei,

vertėjaujant Vandai Zitkauskaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Plasta“ atstovui advokatui Linui Cirtautui,

atsakovės užsienio bendrovės „RIGK GmbH“ atstovui advokatui Tadui Zarembai,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ atstovui advokatui Michailui Parchimovičiui (Michail Parchimovič),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Plasta“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei „RIGK GmbH“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Gevara“, uždaroji akcinė bendrovė „Transekspedicija“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė AB „Plasta“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės „RIGK GmbH“ 1 500 Eur skolą, 312,89 Eur delspinigius ir 12,25 proc. procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. sausio 8 d. su atsakove sudarė sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti gaminamas prekes, o atsakovė įsipareigojo už nupirktas prekes atsiskaityti per 30 dienų nuo sąskaitos pateikimo. 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei buvo parduota prekių už 14 256,99 Eur, šios prekės pristatytos atsakovei 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovė sutartyje nustatytu terminu neatsiskaitė, motyvuodama, kad jai pristatytų prekių įpakavimas buvo sugadintas. Reklamacijos pareiškime, kuris elektroniniu paštu buvo išsiųstas ieškovei 2023 m. spalio 2 d., atsakovė nurodė, kad dėl prekių pakuotės pažeidimo patyrė 2 900 Eur nuostolių. Atsakovės reklamacija buvo persiųsta vežėjai UAB „Gevara“, tačiau reklamacijos pareiškimas buvo atmestas, nes prekės buvo priimtos be jokių išlygų ar atžymėjimų apie trūkumus CMR važtaraštyje, be to, reklamacija pareikšta praleidus 7 darbo dienų terminą. Su atsakove vyko ilgos derybos, kurios rezultatų nedavė, atsakovė už prekes nemokėjo. 2024 m. balandžio 19 d. raštu atsakovė pranešė, kad pasiliks sau 1 500 Eur kaip patirtų nuostolių kompensaciją, o likusią sumą (12 756,99 Eur) sumokėjo 2024 m. balandžio 22 d. Ieškovės nuomone, ji savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Jeigu kokie nors akivaizdūs trūkumai egzistavo prekių priėmimo metu, apie tai turėjo būti pažymėta CMR važtaraštyje. Atsakovė apie tokius trūkumus CMR važtaraštyje nepažymėjo, todėl negali remtis trūkumų faktu. Atsakovė apie minėtus sugadinimus pranešė praleidusi sutartyje ir 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR) (toliau – CMR konvencija) nustatytus terminus. Be to, iš pateiktos reklamacijos pareiškimo nėra aiškus sugadinimų (žalos) mastas. Atsakovė neįrodė, kad realiai patyrė nuostolius, be to, atsakovės pateikti nuostolių skaičiavimai yra nerealūs.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko

4.       Atsakovė pažymėjo, kad šalis sieja pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl CMR konvencija šiam ginčui nėra taikoma. Sutarties sąlygų atsakovė nepažeidė, o ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus, kadangi prekes pristatė su sugadintomis pakuotėmis. Ieškovė buvo įsipareigojusi pristatyti prekes atsakovei, o šalių sutarties 1.7 punkte nustatyta, jog prekių atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika bei kita rizika, susijusi su prekėmis, pereina atsakovei nuo prekių perdavimo atsakovei momento. Ieškovė ne tik neginčija, bet ir šalių susirašinėjime pripažino prekių (jų pakuočių) sugadinimo faktą ir jo niekada nekvestionavo, todėl atsakovė, kaip pirkėja, gavusi prekes su sugadinta pakuote, įgijo teisę į nuostolių atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.343 straipsnio 2 dalį, 6.334 straipsnio 1 straipsnio 3 punktą. Ieškovė šalių susirašinėjimo metu nė karto nekėlė klausimo, kad jai atsakovės teikiama informacija yra neišsami ir neatitinka sutarties reikalavimų. Priešingai, ieškovė pripažino, kad ji turi pareigą atlyginti atsakovės nuostolius. Priekaištai dėl tariamo sutarties nesilaikymo atsirado tik ieškinyje. Toks ieškovės elgesys, atsakovės nuomone, yra nesąžiningas, neatitinka šalių bendradarbiavimo principo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir turi piktnaudžiavimo teise požymių. Atsakovės įsitikinimu, klausimas dėl reklamacijų pateikimo vežėjui CMR konvencijoje nustatyta tvarka neturi teisinės reikšmės, tačiau ji pateikė reklamaciją CMR konvencijoje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. apie pakuočių apgadinimą iškart žodžiu informavo vežėjo vairuotoją. Atsakovės nuomone, CMR važtaraštis nėra vienintelis leistinas įrodymas krovinio sugadinimui pagrįsti. Atitinkamo įrašo CMR važtaraštyje neatlikimas neatima teisės įrodinėti krovinio sugadinimo. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovė pripažino netinkamo prekių pakrovimo ir pakuočių sugadinimo faktą, kurį papildomai pagrindžia ir į bylą pateiktos nuotraukos. Atsakovės teigimu, jos prievolė atsiskaityti už prekes šiuo atveju pasibaigė įskaitymu.

5.       Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė, teigdama, kad buvo sugadintos 236 dėžės, nepateikė objektyvių įrodymų apie tokį taros sugadinimo mastą. Iš atsakovės siųstų nuotraukų galima matyti, kad yra šiek tiek aplankstyta 10–15 dėžių. Ieškovės teigimu, telefoninio pokalbio su ieškovės darbuotoja metu buvo išsiaiškinta, kad pačios prekės (jų kokybė) nenukentėjusi, kad jos yra reikalingos atsakovei, todėl atsakovė pati savarankiškai priėmė sprendimą priimti prekes. Jokių susitarimų atlyginti žalą nebuvo. Atsakovė neteisingai traktuoja ieškovės pažadą padėti jai tarpininkauti su ekspeditoriumi / vežėju, su ekspeditoriaus / vežėjo draudimo kompanija, sprendžiant vėliau iškilusią taros apgadinimo problemą. Atsakovei turi būti žinoma, kaip įforminami žalos faktai priimant tarptautinio gabenimo krovinius, todėl remtis argumentu, jog CMR konvencija netaikoma, nėra pagrindo. Be to, prekių priėmimą ir pretenzijų pateikimą reglamentuoja sutarties 3.1–3.4 punktai, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad prekės buvo priimtos be išlygų, pretenzijos nebuvo pateiktos laiku ir tinkama forma. Šalių susirašinėjimas tik patvirtina, kad jokio susitarimo atlyginti žalą nebuvo. Nors iš atsakovės pateikto 2023 m. rugsėjo 7 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovė turėjo intenciją pranešti apie kelias aplankstytas taros dėžes, tačiau nurodytas laiškas ieškovės nepasiekė, nes buvo siunčiamas netinkamu adresu. Ieškovė sutinka, kad tarp šalių pasirašyta sutartis kvalifikuotina pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo gabenamos iš Lietuvos į Vokietiją ir perduotos atsakovei Vokietijoje, ginčui taikytina ir CMR konvencija, kiek tai susiję su prekių priėmimu ir pretenzijų pateikimu. CMR konvencija, nustačius krovinio trūkumus, įpareigoja krovinio gavėją pateikti reklamaciją ar pretenziją tiesiogiai vežėjui, o ne krovinio siuntėjui. Žala prekių tarai buvo padaryta prekes gabenant, o ne dėl prekės kokybės ar netinkamo jų supakavimo, todėl šio pobūdžio trūkumai turėjo būti adresuojami tiesiogiai vežėjui. Nėra duomenų, kad reklamacija būtų pateikta vežėjui. Be to, pagal sutartį pretenzijos dėl akivaizdžių prekių trūkumų pareiškiamos per 5 darbo dienas nuo prekių perdavimo dienos. Pretenzijoje aiškiai ir tiksliai turi būti identifikuoti prekių trūkumai, iš ko galima būtų spręsti apie trūkumų mastą ir žalos (nuostolio) dydį. Atsakovė tokios informacijos nepateikė. Ieškovės nuomone, atsakovė be pagrindo išdidino savo tariamai patirtus nuostolius. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nepaneigė CMR konvencijos 30 straipsnyje nurodytos prezumpcijos. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės įskaityti 1 500 Eur sumos, kadangi toks įskaitymas neatitinka įstatyme numatytų įskaitymo sąlygų. Atsakovė nėra ieškovės kreditorė, nes neįrodė patirtų nuostolių dėl tariamo taros sugadinimo, be to, atsakovės reikalavimai nėra apibrėžti, taip pat draudžiama atlikti įskaitymus, dėl kurių vyksta ginčas teisme. Ieškovės nuomone, 2024 m. balandžio 19 d. raštas, kuris atsiliepime traktuojamas pranešimu apie įskaitymą, adresuotas ieškovės atstovui, o ne pačiai ieškovei, jame nėra pareiškimo apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl negali būti laikomas pareiškimu dėl įskaitymo.

6.       Atsakovė triplike nurodė, kad  byloje esantys įrodymai patvirtina prekių pakuočių sugadinimą. Iš nuotraukų matyti, kad paletės su prekėmis buvo sustatytos viena ant kitos, nors ieškovo pateiktoje pervežimo sutartyje nurodyta, kad toks pakrovimas yra draudžiamas. Nuotraukose matomas masinis dėžių sugniuždymas. Nuotraukos buvo darytos prekių iškrovimo metu. Visų sulankstytų dėžių iškrovimo metu nesimatė, kadangi jas užstojo kitos dėžės. Konkretus sugadintų dėžių kiekis buvo suskaičiuotas jau po iškrovimo perpakuojant prekes (iškrovimo metu dėžės nebuvo skaičiuojamos, kadangi vairuotojas nepageidavo pasilikti, ieškovė bei vežėjas taip pat nedavė jokių nurodymų, pavyzdžiui, sulaukti survejerio). Kiekvienos dėžės fotografavimas būtų betikslis, kadangi dėžės yra identiškos, t. y. ieškovė galėtų sakyti, kad buvo sufotografuotos tos pačios dėžės daug kartų, o ir sąnaudų prasme toks fotografavimas būtų visiškai neracionalus. Atsakovės teigimu, susitarimo dėl nuostolių atlyginimo pasiekimą patvirtina vien tas faktas, jog ieškovei būtų buvę ženkliai brangiau prekes parsivežti atgal. Formalių pretenzijos pareiškimo reikalavimų laikymasis būtų aktualus, jei tarp šalių būtų eilė užsakymų dėl įvairių prekių ir dėl to kiltų prekių / užsakymo identifikavimo problemos. Šiuo atveju buvo vienintelis užsakymas dėl prekių, visa esminė informacija ieškovei buvo pateikta jau prekių iškrovimo metu, todėl ieškovė negalėjo nesuprasti, dėl kokių prekių kreipėsi atsakovė. Be to, sutarties 3.1–2.4 punktai reglamentuoja pretenzijų pateikimą dėl prekių kokybės, kiekio, komplektiškumo, asortimento, galiojimo terminų bei kitokių prekių trūkumų. Šiuo atveju atsakovė kreipėsi ne dėl pačių prekių, o dėl prekių pakuočių. Tokių pretenzijų pareiškimo tvarkos sutartis nereglamentuoja. 

7.       Atsakovė taip pat nurodė, kad CMR konvencija taikoma vežimo sutarčiai, o ne siuntėją ir gavėją siejančiai prekių pirkimo–pardavimo ar bet kokiai kitai sutarčiai. Atsakovė nebuvo vežimo sutarties šalimi, todėl ir CMR konvencija jai nėra taikoma. Žala pakuotėms susidarė ne dėl vežėjo, o dėl ieškovės kaltės, todėl žalos atsiradimo priežastys išeina už vežimo sutarties vykdymo ir CMR konvencijos taikymo ribų. Kita vertus, atsakovės nuomone, ji pateikė reklamaciją vežėjui žodžiu. Atsakovės įsitikinimu, ieškovei buvo pateiktas žalos dydžio pagrindimas. Akivaizdu, kad prekių perpakavimas reikalavo papildomų laiko, darbo ir medžiagų sąnaudų. Atsakovės įsitikinimu, egzistavo visos sąlygos įskaitymui atlikti, o iš jos 2024 m. balandžio 19 d. rašto yra aiškiai matyti, kad atsakovė nurodo priešpriešines prievoles bei įskaitomą sumą, t. y. ieškovei negalėjo likti abejonių, dėl kokių priežasčių ieškovei yra pervedama mažesnė suma.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Gevara“ nurodė mananti, kad bylos baigtis neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms. UAB „Gevara“ nurodė, kad yra sutartinis vežėjas pagal CMR važtaraštį. Faktinis vežėjas buvo UAB „Transekspedicija“. Reklamacijos jai nebuvo pareikštos CMR konvencijos 30 straipsnyje nustatyta tvarka. Nesant reklamacijų įrodinėjimo pareiga, jog sugadinimas atsirado vežimo metu, tenka gavėjui, vežėjo atsakomybės prezumpcija netaikoma. Tokios aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

9.       Trečiasis asmuo UAB „Transekspedicija“ atsiliepime nurodė, kad tarp ieškovės, UAB „Gevara“ ir UAB „Transekspedicija“ susiklostė CMR konvencijos reglamentuojami vežimo teisiniai santykiai. Vežėjų atsakomybė šiuo atveju negalima dėl praleisto CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino reklamacijai pareikšti bei dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nustatytų vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų. UAB „Transekspedicija“ nuomone, atsakovė tinkamai nepagrindė ir neįrodė reikalaujamo žalos dydžio. Atsakovė žalą įrodinėja savo pačios išlaidų deklaracija, tačiau tai nėra tinkamas išlaidas pagrindžiantis įrodymas. UAB „Transekspedicija“ vertinimu, nei ieškovei su atsakove apsikeičiant raštais iki 2024 m. balandžio 19 d. rašto, nei nurodytame rašte atsakovė nėra pareiškusi aiškaus turtinio reikalavimo atlyginti žalą. Atsakovės reikšti teiginiai labiau vertintini kaip reikalavimas sumažinti kainą, o tai nėra tapatus reikalavimas reikalavimui atlyginti žalą. Iš reikalavimo sumažinti kainą negali atsirasti teisė įskaityti vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Atsakovės pareikšti argumentai nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti.

10.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamasis ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Atstovo nuomone, atsakovės išlaidos dėl apgadintų dėžių galėtų būti ne didesnės nei 20 Eur.

11.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Atstovas paaiškino, kad atsakovė dėžės perka ne didmeninėmis kainomis. Rinkoje dėžių kaina yra didesnė nei nurodo ieškovė.

12.       Trečiojo asmens UAB „Transekspedicija“ atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, remdamasis UAB „Transekspedicija“ atsiliepime išdėstytais argumentais. Atstovo nuomone, atsakovė neįrodė patyrusi nuostolių.

13.       Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta ieškovės darbuotoja R. K. nurodė, kad jai skambino labai susijaudinusi atsakovės darbuotoja B. D.. Pokalbis buvo trumpas, B. D. nurodė, kad kažkas negerai su kroviniu, neįmanoma susikalbėti su vairuotoju. Kadangi atsakovei prekių reikėjo, buvo sutarta, kad prekes atsakovė išsikraus. Iš atsakovės buvo laukiama konkrečių duomenų apie apgadinimus. Prekės negali būti kraunamos dviem aukštais, tačiau šiuo atveju ieškovė prekes buvo pakrovusi tinkamai.

14.       Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja I. H. paaiškino, kad buvo sulaukusi B. D. skambučio. B. nurodė, kad krovinys netvarkingas ir prašė pavertėjauti bendraujant su vairuotoju. Liudytojos teigimu, ji išvertė informaciją vairuotojui, bet ji pasakė, kad pakrovimas nėra jo pareiga, todėl reikia susisiekti su tiekėjais Lietuvoje.

15.       Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja B. D. paaiškino, kad krovinys buvo atvežtas ne laiku, netinkamai sukrautas, nes paletės buvo sudėtos viena ant kitos. Dėl to kilo problemų su iškrovimu. Liudytojos teigimu, ji paskambino ieškovės darbuotojai R. K. ir klausė, ką daryti. R. K. nurodė iškrauti prekes, ir pateikti informaciją apie nuostolius. Darbuotojai turėjo dėti papildomas pastangas ir skirti laiko, kad iškrautų apgadintą krovinį, krovinys buvo pasviręs, atsirėmęs į tentą. Reikėjo pirkti naujas dėžes ir prekes perpakuoti. Iškrovimo metu nebuvo galimybės apskaičiuoti, kiek dėžių apgadinta, tai buvo padaryta vėliau sandėlyje. Atsakovės darbuotojai gauna pastovų darbo užmokestį, papildomo apmokėjimo už darbą su dėžėmis negavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

16.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. ieškovė su atsakove sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti prekes pagal iš anksto suderintą kiekį bei asortimentą, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes bei apmokėti už jas pagal sutarties sąlygas, t. y. per 30 dienų nuo sąskaitos pateikimo.

17.       Sutarties pagrindu ieškovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei pardavė prekių (plastiko maišų) už 14 256,99 Eur ir išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą PLA2 Nr. DE84482-03/23. Ieškovė prekėms pervežti pasitelkė vežėją UAB „Gevara“. UAB „Gevara“ kroviniui pervežti pasitelkė UAB „Transekspedicija“, kuri ir buvo faktinis krovinio vežėjas.

18.       Prekės atsakovei pristatytos 2023 m. rugsėjo 1 d. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad pristatytų prekių pakuotės buvo apgadintos – kartoninės dėžės sulamdytos. Liudytojų R. K. ir B. D. parodymai patvirtina, kad apie dėžių apgadinimą ieškovė informuota tą pačia dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d.

19.       2023 m. rugsėjo 19 d. atsakovės darbuotojas, elektroniniu paštu šalims bendraujant dėl galimo kitų prekių užsakymo, nurodė, kad nėra išspręstas klausimas dėl apskųsto krovinio, todėl klausė, ar ieškovė pakeis prekes, ar suteiks 25 proc. nuolaidą bei nurodė, kad sąskaita nebus apmokėta, kol nebus gautas atsakymas.

20.       2023 m. rugsėjo 20 d. ieškovė el. laišku atsiprašė dėl susidariusios situacijos ir nurodė, jog paruošė 19 padėklų be sukrovimo į krūvą, tačiau vėliau ekspeditorius savavališkai jį perkrovė kitaip ir paletes sukrovė į krūvą. Kad galėtų išsiaiškinti situaciją ir informaciją apie nuostolius pateikti ekspeditoriui, ieškovė prašė kaip įrodymo kelių nuotraukų, kuriose atsispindėtų, kokie buvo apgadinimai, taip pat CMR važtaraščio su visais užrašais. Ieškovės darbuotoja taip pat nurodė, kad viską išsprendus su ekspeditoriumi, pasirūpins nuostolių kompensacija.

21.       2023 m. rugsėjo 20 d. el. laišku atsakovė išsiuntė ieškovei krovinio nuotraukas ir CMR važtaraštį bei paaiškino, kad, remiantis šalių telefoniniu pokalbiu, CMR važtaraštyje jokios pastabos nebuvo įrašytos.

22.       2023 m. rugsėjo 21 d. ieškovė el. laišku nurodė nemaniusi, kad atsakovės darbuotojai nežino, jog sugadintas krovinys turi būti įrašytas CMR važtaraštyje, bei pažymėjo, kad reikia daugiau informacijos, kaip atsakovė apskaičiavo savo išlaidas.

23.       2023 m. rugsėjo 21 d. atsakovė el. laišku paaiškino, kad dėl apgadinto krovinio buvo reikšmingai sutrikdyta atsakovės veikla, buvo būtina atitraukti darbuotojus nuo suplanuotų darbų. Reikėjo imtis daug pastangų, kad būtų perpakuotos 236 kartoninės dėžė ir jas būtų galima išsiųsti toliau. Atsakovė nurodė, kad jos nuostoliai sudaro 25 proc. nuo prekių kainos, t. y. 2 900 Eur, iš kurių 800 Eur – 4 asmenų papildomas laikas kraunant prekes, 700 Eur – 2 asmenų papildomas laikas rūšiuojant dėžes, 800 Eur – 1 asmens laikas perpakuojant 236 dėžės, 600 Eur – dėžių ir medžiagų kaina.

24.       2023 m. rugsėjo 21 d. el. laišku ieškovė pažymėjo, kad ne ji kalta dėl žalos, nes prekes buvo pakrovusi teisingai, bei pažymėjo, kad atsakovė pasielgė netinkamai, neįrašiusi pastabų apie apgadinimą į CMR važtaraštį.

25.       2023 m. rugsėjo 21 d. atsakovė el. laišku nurodė, kad krovinys buvo iškrautas gavus ieškovės patvirtinimą ir sutikimą dėl išlaidų sureguliavimo, todėl kitų dokumentų būtinybė atrodė nereikalinga.

26.       2023 m. rugsėjo 21 d. ieškovė el. laišku nurodė, jog atsakovė nesilaikė visų teisingų procedūrų.

27.       2023 m. rugsėjo 22 d. ieškovė el. laišku informavo atsakovę, kad teiks pretenziją ekspeditoriui, todėl paprašė atsiųsti detalų aprašymą apie krovinio pristatymą, žalos nustatymą.

28.       2023 m. rugsėjo 26 d. atsakovė el. laišku nurodė, kad už tinkamą pristatymą buvo atsakinga ieškovė, visa informacija apie netinkamą pristatymą jai pateikta, todėl siūlė ieškovei arba pasiimti prekes, arba padengti papildomas atsakovės išlaidas.

29.       2023 m. rugsėjo 26 d. ieškovės darbuotoja nurodė, kad perduos informaciją savo vadovybei.

30.       2023 m. spalio 2 d. atsakovė el. laišku atskiru raštu aprašė visą situaciją apie krovinio pristatymą su apgadintomis pakuotėmis bei pateikė dėl to patirtų išlaidų (2 900 Eur) apskaičiavimą.

31.       2023 m. spalio 11 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovei priminimą apie sąskaitos apmokėjimą.

32.       Atsakovė 2023 m. spalio 11 d. el. paštu prašė atsakovės pašalinti sąskaitą faktūrą iš įspėjimų sąrašo, kol bus išspręsta susidariusi situacija.

33.       2023 m. spalio 11 d. ieškovė el. paštu nurodė atsakovei, kad situacija dar sprendžiama.

34.       2023 m. spalio 12 d. ieškovė el. paštu informavo atsakovę, kad laukiama pastabų ir sprendimo iš logistikos įmonės.

35.       2023 m. spalio 18 d. el. laišku atsakovė prašė ieškovės pranešti, kai turės kokios nors informacijos ginčo klausimu.

36.       2024 m. sausio 18 d. el. laišku ieškovės pardavimų direktoriaus pavaduotojas informavo atsakovę, jog vežėjas atsisakė atlyginti nuostolius, taigi šiuo atveju ieškovė turi atlyginti nuostolius savo sąskaita ir todėl prašo atsakovės peržiūrėti savo sąnaudas ir kaip galima labiau jas sumažinti, kad ieškovė galėtų jas kompensuoti savo sąskaita.

37.       2024 m. sausio 25 d. el. laišku atsakovė nurodė, jog sutinka kad pradinė sąskaita būtų anuliuota ir jai būtų išrašyta 1 450 Eur mažesnė sąskaita faktūra.

38.       2024 m. vasario 5 d. ieškovė informavo, kad vis dėlto, negali atlyginti atsakovės išlaidų, kadangi nebuvo laikytasi pristatymo procedūros.

39.       2024 m. vasario 6 d. atsakovė el. paštu nurodė ieškovei, kad nesutinka su ieškovės teiginiais ir dar kartą prašo išskaičiuoti iš sąskaitos faktūros 1 500 Eur sumą.

40.       2024 m. balandžio 3 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. DE84482-03/23 apmokėjimo.

41.       Atsakovė 2024 m. balandžio 19 d. raštu atsakydama į ieškovės pretenziją nurodė, kad laiko ieškovę atsakinga už pažeistą prekių pakuotę ir sumokės ieškovei 12 75,99 Eur sumą, sumažindama ieškovės sąskaitą 1 500 Eur faktinėmis išlaidomis dėl apgadintų pakuočių.

42.        Nagrinėjamu atveju šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

43.       Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė atlygintinė sutartis. Abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Tai yra viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos. Kiekvienas pardavėjas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį už parduodamą daiktą gauti sutartą pinigų sumą, o pirkėjas – daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

44.       Pagal CK 6.342 straipsnio 1 dalį, jeigu ko kita nenumato sutartis ar nelemia prievolės prigimtis, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus taroje ir supakuotus, išskyrus atvejus, kai daiktų dėl jų pobūdžio nereikia perduoti taroje ar supakuotų. Jeigu pardavėjas pažeidžia savo pareigą ir perduoda pirkėjui daiktus nesupakuotus ar be taros arba netinkamai supakuotus ar netinkamoje taroje, tai pirkėjas turi atsisakyti juos priimti ir reikalauti, kad pardavėjas daiktus supakuotų ar pateiktų juos taroje arba pateiktų pakuotę ar tarą, jeigu ko kita nenumato sutartis arba nelemia prievolės ir prekių pobūdis (CK 6.343 straipsnio 1 dalis). CK 6.343 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pirkėjas vietoj šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų gali pareikšti pardavėjui šio kodekso 6.334 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.343 straipsnio 2 dalis).

45.       Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės skolą (nesumokėtą kainos dalį) už parduotas prekes (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Taigi atsakovė, šiuo atveju nesutikdama su ieškiniu, ginasi atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį, nurodydama aplinkybes dėl sugadintos prekių pakuotės. Atsakovės nuomone, ji turėjo teisę į prekių kainą įskaityti savo nuostolius, patirtus sugadintoms pakuotiems pakeisti, taigi nuo pareikšto ieškinio ji ginasi ne prekių kainos sumažinimu, bet  CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.  

47.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

48.       Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010). Teismo vertinimu, atsakovės 2024 m. balandžio 19 d. rašto turinys buvo pakankamas, kad ieškovė suprastų apie atliktą įskaitymą. Tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

49.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia būtinybę kiekvieną kartą, taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils ginčas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).

51.       Kaip minėta, atsakovė teigia, kad prekės buvo pristatytos su pažeistomis pakuotėmis. Nors apie pažiestas pakuotes nebuvo pažymėta CMR važtaraštyje, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia byloje esančių įrodymų – nuotraukų, šalių susirašinėjimo ir liudytojų paaiškinimų, kad pakuotės buvo apgadintos. Be to, šalių ginčui CMR konvencijos 30 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija apskritai netaikytina, nes CMR konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra CMR konvencijos narė (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ginčas kilęs iš pirkimo–pardavimo sutarties tarp pirkėjo ir pardavėjo.

52.       Taigi esant nustatytam prekių pakuotės apgadinimui, nuo pareikto reikalavimo apmokėti prekių kainą atsakovė turi teisę gintis CK 6.343 straipsnio 2 dalyje, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, t. y. jeigu parduotas daiktas pristatytas netinkamoje pakuotėje, pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų pakuotės trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Atsakovės teigimu, su pakuočių defektų šalinimu susijusios išlaidos sudaro 3 093,65 Eur (pagal 2025 m. vasario 4 d. pateiktus skaičiavimus).

53.       Teismas atkreipia dėmesį, kad, kai pirkėjas pareiškia reikalavimą dėl nuostolių įskaitymo, tai turi būti įrodyti faktiniai, t. y. patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010). Taigi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas pirkėjo realiai patirtų protingų išlaidų, susijusių su trūkumų ištaisymu, atlyginimas, bet ne pirkėjo numanomų, galbūt atsirasiančių ateityje išlaidų kompensavimas. 

54.       Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad realiai patyrė 1 500 Eur ar tuo labiau 3 093,65 Eur išlaidas prekių pakuočių trūkumams pašalinti. Iš atsakovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad tariamas jos 2 491,85 Eur išlaidas sudaro užmokestis darbuotojams už prekių su apgadintomis pakuotėmis krovimą, rūšiavimą ir perpakavimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaip liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja B. D. nurodė, kad atsakovės darbuotojams yra mokamas pastovus darbo užmokestis, nepriklausantis nuo atliktų darbų kiekio, už darbą, susijusį su ieškovės prekių krovimu ir perpakavimu, darbuotojai negavo jokio papildomo apmokėjimo. Taigi atsakovė nepatyrė jokių papildomų išlaidų, susijusių su apgadintomis pakuotėmis, kurių nebūtų patyrusi įprastomis aplinkybėmis. Be to, į tariamas išlaidas darbuotojų užmokesčiui mokėti, atsakovė įtraukė ir darbo užmokestį tokiems darbuotojams, kurie realiai nei krovė apgadintas dėžes, nei jas rūšiavo ar perpakavo. Kaip paaiškino liudytoja B. D., J. B. yra vienas iš bendrovės vadovų, su juo buvo tariamasi, ką daryti dėl apgadintų pakuočių; B. E. yra atsakingas už bendrovės sistemas, su juo buvo tariamasi dėl darbų atlikimo; T. H. yra bendrovės sistemos darbuotojas, jis buvo atsakingas už komunikavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl apgadintų pakuočių jokių papildomų išlaidų darbuotojų užmokesčiui atsakovė nepatyrė.  

55.       Atsakovės teigimu, 601,80 Eur išlaidos susidarė už naujas dėžės ir lipnią juostą. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų (sąskaitų ar pan.), patvirtinančių šių pakavimo priemonių realų įsigijimą, kainą. Iš atsakovės su tripliku pateiktos nuostolių detalizacijos matyti, kad minėtos išlaidos, anot atsakovės, patirtos 2023 m. rugsėjo 4 d. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. atsakovė el. laišku ieškovei vis dar siūlė pasiimti prekes arba padengti papildomas atsakovės išlaidas. Taigi kyla pagrįstų abejonių, ar prekių perpakavimas į naujas medžiagas realiai įvyko. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė patyrusi realias išlaidas prekėms perpakuoti, todėl negali pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu gynybos būdu.

56.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo sąlygos įskaitymui atlikti, nes tarp šalių buvo kilęs akivaizdus ginčas dėl mokėtinų sumų, atsakovė neįrodė realiai patirtų išlaidų, susijusių su prekių pakuočių trūkumų pašalinimu, taigi atsakovės įskaityta suma ne tik neatitiko vykdytinumo ir apibrėžtumo reikalavimų, bet šiuo atveju apskritai nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad atsakovė buvo ieškovės kreditorė.

57.       Atsakovei neįrodžius įskaitymo pagrįstumo ir realiai patirtų išlaidų prekių pakuočių trūkumams ištaisyti, yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 1 500 Eur skolos priteisimo.

58.       Pagal Sutarties 2.2 punktą atsakovė privalėjo už nupirktas prekes atsiskaityti per 30 dienų nuo sąskaitos datos. Sutarties 2.3 punkte šalys susitarė dėl 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną mokėjimo tuo atveju, jei atsakovė pažeis prievolę laiku atsiskaityti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 312,89 Eur delspinigius už 6 mėn., t. y. nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. liepos 12 d., delspinigius iki 2024 m. balandžio 21 d. skaičiuojant nuo 14 256,99 Eur sumos, o nuo 2024 m. balandžio 22 d. – nuo 1 500 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki 2024 m. balandžio 21 d. vėlavo apmokėti visą sąskaitą, o vėliau nepagrįstai nemokėjo tik 1 500 Eur sumos, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti teisingai ir pagrįstai, todėl priteistini iš atsakovės.

59.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi abi ginčo šalys yra verslininkai, šalių teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ), kurio 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, tuo atveju, jei palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šalys dėl palūkanų dydžio nebuvo susitarusios, todėl sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju palūkanoms apskaičiuoti gali būti taikomas MAPKSVPĮ. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistinos pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį apskaičiuotos 12,25 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos 1 812,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

60.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita, priskiriamos sumos, išmokėtos vertėjams, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaido (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai).

61.       Ieškovė nurodo patyrusi 2 952,72 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 328,88 Eur išlaidas procesinių dokumentų vertimams atlikti. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 41 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti. Trečiasis asmuo UAB „Transekspedicija“ nurodo patyrusi 605 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

62.       Ieškovės ir trečiojo asmens nurodytos sumos už advokato teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 3 322,60 Eur, o trečiajam asmeniui UAB „Transekspedicija“ – 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

63.       Valstybė patyrė 8,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios išlaidos valstybei parteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.  

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plasta“ (j. a. k. 110639887) iš atsakovės „RIGK GmbH“ (j. a. k. DE11601391) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) skolą, 312,89 Eur delspinigius (trijų šimtų dvylikos eurų 89 ct) delspinigius, 12,25 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 812,89 Eur) nuo 2024 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 322,60 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedicija“ (j. a. k. 302453803) iš atsakovės „RIGK GmbH“ (j. a. k. DE11601391) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės „RIGK GmbH“ (j. a. k. DE11601391) 8,89 Eur (aštuonių eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą). 

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Marija Vaičiūnaitė