Civilinė byla Nr. e2-302-262/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00023-2014-7
Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.6.1; 3.5.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė,
Sekretoriaujant S. A.,
dalyvaujant ieškovui A. M., atsakovės antstolės V. V. atstovui advokatui D. V., atsakovo BAB bankas “Snoras” atstovui advokatui S. U., trečiojo asmens UAB “Baltijos kredito sprendimai” atstovui advokatui R. M., trečiojo asmens BUAB “Dangė” atstovui advokatui T. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovams BAB bankui „Snoras“ ir antstolei V. V. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys BUAB „Dangė“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, UAB „BTA Insurance Company“,
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti 2013 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, sudarytą vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/0084 (toliau - Ginčijamas aktas), negaliojančiu ir taikyti restituciją – grąžinti neteisėtai perduotą išieškotojui nekilnojamąjį turtą – poilsio namus, (toliau – Turtas) UAB „Dangė“ nuosavybėn; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pastato-poilsio namų, (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2013-04-04 bei 2013-08-08 (vykusių varžytinių dieną) buvo 1 223 354, 96 Eur (4 224 000 Lt). Antstolė V. V. vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/0084 minėtą turtą įkainojo 1 013 670, 06 Eur (3 500 000 Lt), o tai lėmė, jog turtas varžytinių metu buvo pardavinėjamas už mažesnę kainą, nei turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. Taip buvo pažeisti skolininko A. M. teisėti interesai. Už šių pažeidimų įvykdymą atsakinga antstolė V. V., kuri tinkamai nesilaikė procesinių teisės normų reikalavimų nustatyti teisingą iš varžytinių parduodamo turto rinkos vertę, nesiekė, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas ne tik greitai, tačiau ir realiai, nepaisė kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros.
Atsakovė antstolė V. V. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nekilo jokių abejonių dėl turto vertės, todėl pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti nebuvo. Ieškovas turto pardavimo procese nebendradarbiavo ir nepareiškė nuomonės dėl nustatytos turto vertės.
Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šioje byloje neegzistuoja nei vienos sąlygos, numatytos CPK 602 str. pagrindu Ginčijamą aktą pripažinti negaliojančiu, nes Turto pardavimas iš varžytynių nepažeidė imperatyvių teisės normų, taip pat nebuvo padaryta jokių kitų pažeidimų.
Trečiasis asmuo UAB „BTA Insurance Company“ atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodė, kad tai, jog Turtas nebuvo parduotas nei pirmose, nei antrose varžytynėse, patvirtina aplinkybę, kad antstolės nustatyta turto kaina nebuvo pernelyg maža.
Trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neegzistuoja nei vienos sąlygos CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindu Ginčijamą aktą pripažinti negaliojančiu, nes Turto pardavimas iš varžytynių, jo perdavimas išieškotojui nepažeidė imperatyvių teisės normų, nebuvo padaryta jokių kitų pažeidimų. Ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „Dangė“ neįgyvendino CPK skolininkui suteikiamų teisių, t.y. nepareiškė nuomonės ir prieštaravimų dėl Turto įkainojimo, nei ieškovas, nei BUAB „Dangė“ neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti.
Trečiasis asmuo BUAB “Dangė” nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB “Dangė” ieškinį palaikė, atsakovai antstolės V. V. atstovas, atsakovo BAB bankas „Snoras“ atstovas, trečiojo asmens UAB “Baltijos kredito sprendimai” atstovas prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad 2008-10-03 atsakovas AB bankas Snoras ir ieškovas A. M. sudarė Vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr. 031-47532, pagal kurią bankas paskolino ieškovui 2 834 000 Lt sumą, kuri turėjo būti grąžinta 2010-10-01. Vėliau šalys susitarė pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 2012-03-01 ir padidinti paskolos limitą iki 2 975 00 Lt. Sutarties 6 p. nurodyta, kad paskolos gavėjas sutarties sąlygų įvykdymą be visa kita užtikrina ir Turto hipoteka. 2008-10-03 Laidavimo sutartimi Nr. L031-47531 UAB „Dangė“ laidavo už A. M. prievoles pagal 2008-10-03 paskolos sutartį. Vykdant sutartį 2008-11-19 buvo įregistruota sutartinė hipoteka, kuria skolininko A. M. prievolių vykdymui užtikrinti kreditoriaus AB banko Snoras naudai užtikrinti buvo įkeistas ieškovo – įkeičiamo daikto savininko UAB „Dangė“ daiktas – poilsio namai(duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-16 d. nutartimi kreditoriaus AB banko Snoras prašymu buvo nutarta išieškoti iš A. M. pagal 2008-10-03 vartojimo paskolos už užstatą sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais 3.365.025,82 Lt skolą ir 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos kreditoriui AB bankui Snoras ir už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą. Turto perdavimo išieškotojui 2013-09-25 aktu atsakovė antstolė V. V. vykdomojoje byloje Nr.0162/13/00804 perdavė pastatą – poilsio namus, (duomenys neskelbtini), išieškotojui AB bankui Snoras už 2 100 000 Lt. 2014-04-29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas ieškovui UAB „Dangė“ iškėlė bankroto bylą.
Ieškovas teigia, kad esminiu jo teisių pažeidimu turi būti pripažįstama tai, kad jam priklausęs Turtas buvo perduotas išieškotojui už 2 100 000 Lt sumą, kai šio Turto tikroji rinkos vertė, buvo 3 500 000 Lt. Teismas su šiuo ieškovo teiginiu nesutinka.
Teismų praktikoje yra nurodyta, kad visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu.
CPK 602 str. 1. d. 6 p. numato, kad turto perdavimo išieškotojui aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Vykdydama vykdomąjį dokumentą, antstolė įkainojo Turtą CPK 681 str. nustatyta tvarka ir patvarkymu nustatė, kad Turto rinkos kaina yra 3 500 000 Lt. Vadovaujantis CPK 718 str., realizuojant turtą priverstine tvarka iš pirmųjų varžytynių, turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos, t.y. 80 proc. nuo 3 500 000 Lt. Atitinkamai, iš pirmųjų varžytynių turtas buvo pagrįstai pardavinėjamas už 2 800 000 Lt kainą.
Pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl atsakovui AB bankas „Snoras“ atsisakius perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą Turtą, antstolė paskelbė antrąsias varžytynes. Pagal CPK 722 str. 1 d., antrosiose varžytinėse pradinė parduodamo turto kaina sudaro 60 proc. nuo CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Nepažeidžiant minėtos CPK nuostatos, iš antrųjų varžytynių Turtas buvo realizuojamas už 2 100 000 Lt, o tai sudaro 60 proc. nuo antstolio patvarkymu nustatytos Turto rinkos kainos (nuo 3 500 000 Lt). Ir antrosiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl, vadovaujantis CPK 717 str., varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis.
Vadovaujantis CPK 722 str. 2 d., kuri nustato, kad jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, atsakovui buvo pasiūlyta pasiimti Turtą už 2 100 000 Lt. Taigi, vadovaujantis CPK nuostatomis, atsakovui pasiūlyto neparduoto Turto kaina pagristai turėjo sudaryti būtent 60 proc. nuo 3 500 000 Lt, t.y. 2 100 000 Lt.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė nepažeidė teisės normų reikalavimų, susijusių su turto įkainojimu, varžytynių organizavimu ar vykdymu.
Ieškovas neginčija Turto įkainojimo 3 500 000 Lt, tačiau nesutinka, kad Turtas parduotas už pradinę antrųjų varžytynių kainą, kuri sudaro 60 proc. antstolės patvarkymu nustatytos Turto vertės. Taigi, ieškinys dėl Ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu ieškovo pareikštas ginčijant CPK 722 str. nustatytą Turto kainos nustatymą parduodant Turtą iš varžytynių bei atsakovo AB bankas „Snoras“ kaip išieškotojo teisę perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą už antrųjų varžytynių kainą, įtvirtintą CPK 722 str. 2 d.
Vykdymo proceso metu ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „Dangė“ iš esmės sutiko su Turto verte.
CPK 681 str. 1 d. nustato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pažymėtina, kad ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „Dangė“ nepareiškė nei nuomonės, nei prieštaravimų dėl Turto įkainojimo. Be to, nei Ieškovas, nei BUAB „Dangė“ neprašė skirti ekspertizės Turto vertei nustatyti. Taigi, tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo BUAB „Dangė“ sutiko su atsakovo AB bankas „Snoras“ pasiūlytu ir antstolės atliktu Turto įkainojimu.
Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ir jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai vykdyti sprendimą (CPK 393 str.).
Ieškovas, būdamas informuotas tiek apie 2012-08-16 priimtą teismo sprendimą dėl skolos priteisimo tiek apie antstolės priimtus patvarkymus dėl Turto įkainojimo, varžytynių paskelbimo (Vykdomosios bylos lapai Nr. 115, 116, 129), nepasinaudojo savo kaip skolininko teisėmis aktyviai dalyvauti vykdymo procese, t. y. reikšti prieštaravimus dėl turto vertės, prašymus dėl turto įkainojimo ar pasiūlyti savo pirkėją.
Ieškovas teigia, kad kreditorius nesistengė, jog ieškovui priklausę poilsio namai būtų parduoti už panašią rinkos vertei kainą. Pats ieškovas galėjo pasinaudoti jam įstatymu įtvirtintomis teisėmis, t.y. CPK 722 str. 1 d. įtvirtinta skolininko teisė imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, bei CPK 704 str. 1 d. įtvirtinta skolininko teisė pačiam arba pavedant kitiems asmenis surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, tačiau kaip minėta, šiomis teisėmis ieškovas nepasinaudojo.
Nei CPK nuostatos, nei teismų praktika neįtvirtina antstolio pareigos turto vertei nustatyti paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Šios bylos atveju, atsižvelgiant į išieškotojo pateiktą prašymą Turtas buvo įkainotas 3 500 000 Lt verte antstolės patvarkymu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog neatsirado nei vienas šį Turtą norėjęs įsigyti pirkėjas patvirtina, kad realizuojamo Turto kaina, sumažinta 20 proc. ir 40 proc. nuo pradinės Turto kainos, buvo per aukšta būsimiems pirkėjams. Atsakovas po pirmųjų varžytynių už pradinę 2 800 000 Lt kainą Turto neperėmė. Atsakovas sutiko perimti Turtą po antrųjų varžytynių už 2 100 000 Lt. Taigi, akivaizdu, kad antstolės nustatyta Turto vertė (3 500 000 Lt) buvo neprieinama ir per aukšta potencialiam pirkėjui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad antstolis, kuris savo veikloje privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, susipažinęs su aptariama preliminaria išvada dėl turto vertės, privalėjo imtis papildomų veiksmų realiai turto vertei nustatyti, nes turto vertės įkainojimas beveik dviguba kaina, negalėjo nesukelti antstoliui abejonių dėl areštuoto turto įkainojimo nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-211/2007).
Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad turto įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
Šioje byloje šalims prašant buvo paskirtos dvi turto vertinimo ekspertizės. 2015 m. gegužės 18 d. ekspertizės akte Nr. R-15-03 buvo nurodyta, kad Turto vertė 2013 m. rugpjūčio 8 d. vykusių antrųjų varžytynių dieną buvo 4 224 000 Lt. 2017 m. kovo 30 d. ekspertizės akte Nr. 1702/23-1 yra nurodyta, kad Turto vertė 2013 m. rugpjūčio 8 d. vykusių antrųjų varžytynių dieną buvo 4 202 000 Lt. Taigi, skirtumas tarp antstolio patvarkymu ir Ekspertizėje Nr. R-15-03 ar pakartotinėje ekspertizėje Nr. 1702/23-1 nustatytos Turto vertės yra ženkliai mažesnis nei 50 proc. ir sudaro tik apie 17 proc. Taigi 17 proc. skirtumas tarp antstolės nustatytos ir ekspertizėse apskaičiuotos Turto vertės nėra esminis ir nesudaro pagrindo Ginčijamą aktą pripažinti negaliojančiu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nei išieškotojui, nei antstolei nekilo abejonių dėl Turto vertės ir, kaip minėta, tokių abejonių vykdymo procese nekilo ir pačiam ieškovui bei trečiajam asmeniui BUAB „Dangė“. Pažymėtina, kad apie tai, jog yra priimtas teismo sprendimas išieškoti teismo priteistą skolą priverstinai parduodant Turtą, ieškovas žinojo, nes jis buvo susipažinęs su 2012-08-16 priimtu teismo sprendimu. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, vykdomąjį dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė 2012-08-16, o šis dokumentas pateiktas vykdyti antstolės V. V. kontorai tik 2013-04-04. Taigi, kad skolininkas turėjo net pusę metų efektyviai bendradarbiauti su atsakovu dėl skolos padengimo ar Turto pardavimo veiksmų, aktyviai ieškoti potencialių Turto pirkėjų, tačiau to nedarė.
Kadangi Ieškovas negrąžino įsiskolinimo atsakovui ir nebendradarbiavo dėl skolos grąžinimo, atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad bet koks tolimesnis delsimas pradėti išieškojimo procedūrą tik didins riziką, kad išieškojimo dienai susidaręs ieškovo įsiskolinimas nebus padengtas visa apimtimi. Taigi, pateikęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolės V. V. kontorai, atsakovas veikė proporcingai ir, priešingai, nei teigia ieškovas, atsižvelgė į ieškovo interesus (ieškovas išvengė skolos didėjimo dėl skaičiuojamų palūkanų).
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad priimant 2013 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktą buvo laikomasi tiek CPK nuostatų, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl pripažinti šį aktą negaliojančiu nėra pagrindo.
Dėl išvardintų priežasčių ieškinys atmetamas.
Atmetus ieškinį sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.).
Atsakovas BAB bankas „Snoras“ į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą už ekspertizę yra sumokėjęs 2000 Eur. Iš šios sumos 1500 Eur buvo sumokėta ekspertams, todėl likusi suma – 500 Eur grąžintina atsakovui. Taigi, iš ieškovo atsakovui BAB bankas „Snoras“ priteistina 1500 Eur už ekspertizę.
Atsakovas BAB bankas „Snoras“ prašo iš ieškovo priteisti 1926,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė antstolė V. V. - 1051,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ – 4417,71 Eur. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašoma bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytą maksimalų dydį.
Pažymėtina, kad ši byla nėra sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami retai pasitaikantys teisiniai klausimai, reikalaujantys didesnių darbo sąnaudų. Be to, procese dalyvavusių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos ženkliai skiriasi, nors iš esmės buvo atliktas vienodas darbas. Dėl išvardintų priežasčių, teismas remdamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) sprendžia, kad tiek atsakovams, tiek trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos vienodai, todėl priteistinas atstovavimo išlaidų sumas kiekvienam mažina iki 1000 Eur.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui BAB bankui „Snoras (į. k. 112025973) 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 1500 Eur už ekspertizę.
Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei antstolei V. V. 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (į. k. 303939377) 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Pavesti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyriui grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui BAB bankui „Snoras (į. k. 112025973) 500 Eur sumokėtų 2016 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4000026.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Ona Gasiulytė