Civilinė byla Nr. e2A-675-603/2024
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01176-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.;
2.6.10.5.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.11.1.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui L. D. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti 2023 m. kovo 3 d. tarp atsakovo L. D. ir ieškovo V. S. sudarytą Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti šios sutarties šalių atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti ieškovui jo sumokėtą 3 100 Eur automobilio kainą, o atsakovui transporto priemonę automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovo V. S. naudai iš atsakovo L. D. 262,38 Eur dydžio patirtus nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:
1.1. ieškovas ir atsakovas 2023 m. kovo 3 d. 17.00 val. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui automobilį Toyota Avensis, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), o ieškovas už jį sumokėjo nurodytą 3100 Eur automobilio kainą (400 Eur grynaisiais, o likusius 2700 Eur – pavedimu į atsakovo banko sąskaitą);
1.2. automobilio pardavimo skelbime buvo nurodyta, kad automobilis jokių defektų neturi, jo kaina – 3400 Eur. Ieškovui susisiekus telefonu (pokalbį girdėjo ieškovo draugas M. K.) su atsakovu pasiteiravimui apie parduodamą automobilį, dar pokalbio pradžioje ieškovas atsakovui nurodė neturintis žinių automobilio būklei tinkamai vertinti, todėl prašė atskleisti visus automobilio turimus trūkumus. Atsakovas patikino, kad automobilis tvarkingas ir be defektų. Gavęs tokią informaciją, ieškovas nurodė, kad už automobilį galėtų mokėti 3100 Eur kainą, su tokia kaina atsakovas sutiko, todėl buvo sutarta, kad ieškovas atvyks automobilio apžiūrai. Apžiūros metu ieškovas dar kartą pasiteiravo dėl automobilio trūkumų ir prašė juos parodyti. Kaip defektas buvo nurodytas tik vienas - korozijos pažeidimas (rūdžių dėmė) ant automobilio stogo. Kiti automobilio trūkumai nebuvo nurodyti, teigiant, kad automobilis visiškai tvarkingas. Su nurodytu automobilio defektu ieškovas sutiko ir įsigijo automobilį iš atsakovo;
1.3. vykstant automobiliu namo automobilio borto kompiuteris parodė esant problemą (gedimą) automobilių žibintų sistemoje, jautėsi didelė automobilio vibracija, pasiekus atitinkamą greitį. Dėl šių problemų diagnostikos ir galimo remonto ieškovas nedelsdamas susitarė su mechaniku, tačiau sutartu metu automobilio nuvaryti mechanikui ieškovas negalėjo dėl užklupusios ligos ir įgyto nedarbingumo. Visos ligos metu (2 savaites) automobilis nebuvo eksploatuojamas, o pasveikęs ieškovas nedelsdamas vėl užregistravo automobilį patikrai, tačiau patikros reikėjo laukti eilėje dar apie savaitę laiko. Atlikęs pirminę patikrą mechanikas informavo apie automobilio turimus daugybę ir rimtų gedimų, apie tai, kad automobilis yra ypač labai pažeistas korozijos. Ieškovas nedelsdamas telefonu susisiekė su atsakovu ir jį informavo apie automobilio būklę, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovu ir teigė, kad automobilis jam perduotas visiškai tvarkingas, be defektų;
1.4. ieškovas 2023 m. kovo 30 d. SMS žinute pakvietė atsakovą konkrečiu laiku ir vietoje dalyvauti automobilio apžiūroje (defektavime), tačiau atsakovas į šią žinutę atsakė „nenoriu“. Buvo atlikta automobilio detali patikra, ją atliko mechanikas G. A., o dėl išsamumo automobilis 2023 m. balandžio 6 d. buvo nuvarytas ir techninei apžiūrai į UAB „Utenos techninės apžiūros centrą“. Po šių automobilio apžiūrų paaiškėjo, kad automobilis turi daug reikšmingų defektų;
1.5. ieškovui kreipusis į atsakovą su užpildyta auto pretenziją, atsakovas sutiko taikiai tartis, tačiau nutraukti Sutarties ir grąžinti automobilio nesutiko, siūlė sumokėti kompensaciją. Kadangi įsigijus automobilį paaiškėjo, kad jis yra netinkamos kokybės, o techninės apžiūros galiojimo laikas buvo jau beveik pasibaigęs (baigiasi birželio mėn.), ieškovas nurodė, jog turėdamas visą šią informaciją jis tikrai nebūtų sudaręs Sutarties, todėl siekė ją nutraukti ir taikyti abipusę restituciją;
1.6. ieškovui teikianti teisinę pagalbą advokatė 2023 m. balandžio 21 d. išsiuntė pretenziją atsakovui, tačiau pastarasis 2023 m. gegužės 15 d. el. laišku atsakydamas į pretenziją neigė automobilio trūkumus bei nesąžiningus veiksmus, pažymėdamas, kad pagal ieškovo gautus dokumentus skiriasi automobilio ridos trūkumai. Ieškovo teigimu, jo pildytoje auto pretenzijoje įsivėlė klaida, kadangi ieškovas automobilio ridos duomenis nurašė nuo dar galiojančio techninės apžiūros dokumento (parengto 2022 m. birželio mėn., t. y. prieš metus laiko), o ne nuo automobilyje esančio odometro rodmenų, dėl ko automobilio rida (prieš metus buvusi 237945 km) ženkliai mažesnė nei užfiksuota šiuo metu (2023 m. balandžio 6 d. techninių reikalavimų vertinimo duomenimis - 271285 km). Atsakovas, gavęs papildomus duomenis apie įsivėlusią klaidą, sutiko tartis taikiai ir nutraukti Sutartį bei taikyti abipusę restituciją, susitarė su ieškovu dieną ir laiką, kada automobilis bus grąžintas atsakovui, o ieškovui – grąžinti už automobilį sumokėti pinigai, tačiau tą dieną atsakovas apsigalvojo;
1.7. ieškovas patyrė ir papildomas išlaidas (nuostolius) įsigydamas automobilį, kurias sudaro 135,69 Eur suma už automobilio registraciją, 18,00 Eur techninė apžiūros paslauga UAB „Utenos Techninių apžiūrų centras“, 108,69 Eur suma už automobilio draudimą Aon Baltic, UADBB.
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad:
2.1. ieškovas iš atsakovo įsigijo 2008 metais (apie 15 metų iki pardavimo ieškovui) pagamintą transporto priemonę, iki pardavimo nuvažiavusią 270660 km. Atitinkamai turėtų būti aiškinamas pardavimo skelbimo teiginys, kad automobilis defektų neturi – automobilio būklė atitiko įprastinę 15 metų eksploatuoto automobilio būklę. Vienų ar kitų automobilio dalių ar mechanizmų susidėvėjimas, smulkūs gedimai ar korozija tokio amžiaus automobiliui yra neišvengiami. Automobilis buvo parduodamas toks, koks yra, jokių garantijų, kad jis nėra pažeistas korozijos, pirkėjui nebuvo teikiama, o pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie papildomi reikalavimai parduodamam automobiliui. Taigi jis turėjo tikti naudoti pagal savo paskirtį;
2.2. pirkdamas automobilį ieškovas jį apžiūrėjo, pirkimo - pardavimo sutartyje ieškovas nurodė, kad su jo žinomais automobilio trūkumais sutinka. Ieškovas patvirtino, kad apžiūros metu buvo atkreiptas jo dėmesys į korozijos žymes ant automobilio stogo (taigi apie korozijos pažeidimus žinojo), ieškovas derėjosi dėl automobilio kainos, o atsakovas sumažino perkamo automobilio kainą. Atsakovo turėtas automobilis buvo eksploatuojamas, prižiūrimas ir remontuojamas palaikant tinkamą naudoti būklę;
2.3. nors ieškovas nurodo, kad trūkumus pastebėjo dar vykstant namo, tačiau nepaisant to, ieškovas grįžęs užregistravo automobilį savo vardu, jį eksploatavo iki automobilio apžiūros, atliktos praėjus daugiau kaip mėnesiui po automobilio pirkimo. Apžiūroje nedalyvavo, kadangi ieškovas apie numatomą automobilio apžiūrą informavo atsakovą po to, kai automobilį savo žinioje turėjo ir eksploatavo beveik mėnesį laiko, taigi, ir trūkumų ėmėsi ieškoti ne iškarto po jo įsigijimo, o tik praėjus beveik mėnesiui po pirkimo, galimai po to, kai eksploatuojant automobilį atsirado defektų;
2.4. duomenys apie automobilio ridą pagrindžia aplinkybę, jog ieškovas nusipirktu automobiliu ne tik grįžo iki savo gyvenamosios vietos, bet ir toliau šį automobilį eksploatavo, iki patikros iš viso nuvažiavo daugiau kaip 600 km. Ieškovo nurodoma liga automobilio eksploatuoti nesutrukdė;
2.5. dalis 2023 m. balandžio 6 d. atliktos automobilio apžiūros metu nustatytų defektų susiję su išoriniais šviesos prietaisais, posūkių signalais ir pan., kuriuos pirkėjas turėjo matyti ir įvertinti automobilio pirkimo metu, tam nereikalinga jokia speciali įranga ar automobilio pakėlimas. Be to, pagal ieškovo pateiktus odometro duomenis matyti, jog nepaisant nustatytų defektų ieškovas toliau eksploatavo įsigytą automobilį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinio netenkino ir priteisė iš ieškovo V. S. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui L. D. bei 12,28 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
4. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo nutraukti 2023 m. kovo 3 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją teismas pažymėjo, kad pirkėjo teisė reikalauti taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnyje įtvirtintus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, bei jos parinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.
5. Nurodė, kad ieškovas iš esmės naudojasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teise reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pažymėjo, kad toks teisių gynimo būdas yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti, todėl tokio teisių pažeidimo būdo taikymui reikalinga įvertinti, ar yra pagrindas konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas pardavė ieškovui 2008 m. gamybos automobilį, kurio rida pardavimo metu buvo 270 660 km. Pažymėjo, kad ieškovo įsigytas automobilis turėjo galiojančią privalomos transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kas leidžia daryti išvadą, jog tuo metu jo eksploatacijai kliūčių nebuvo, o atsakovas automobilį asmeniškai eksploatavo iki pardavimo. Nustatė, kad nors skelbime nebuvo nurodyti automobilio defektai, tačiau pats ieškovas patvirtino, kad paskambinus pasiteirauti apie automobilį, trūkumai (kėbulo rūdys, guzas padangoje) buvo nurodyti, ieškovui buvo sudaryta galimybė apžiūrėti automobilį, kurios ieškovas neatliko, nurodydamas, kad apie automobilius nesupranta. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas net nebandė pravažiuoti automobiliu, skubėjo sudaryti sandorį, detaliai apžiūrėti automobilį atsisakė, todėl, nepasinaudojęs galimybe įsitikinti perkamo automobilio būkle, ieškovas prisiėmė riziką įsigyti jo lūkesčių neatitinkančią transporto priemonę. Iš byloje esančių įrodymų teismas nenustatė, kad atsakovas, būdamas savininku ir žinodamas automobilio trūkumus, juos tyčia nuslėpė. Teismas taip pat nurodė, kad byloje pateikti 2023 m. balandžio 6 d. transporto priemonės apžiūros aktas ir 2023 m. balandžio 6 d. automobilio techninių reikalavimų įvertinimas nesudaro pagrindo spręsti, kokias realiai išlaidas dėl automobilio remonto patyrė ieškovas, taip pat ir tai, kad ieškovas įsigytu automobiliu iš vis negalės ateityje naudotis pagal jo paskirtį. Todėl laikė, jog nėra pagrindo konstatuoti netinkamos kokybės daikto perdavimo kaip esminio sutarties pažeidimo pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovui prieš parduodant automobilį buvo žinomi trūkumai (defektai) dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, privalėjo paneigti pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytas aplinkybes. Taigi parduoto daikto trūkumo faktą, t. y. jog daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Teismo vertinimu, įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti ir ieškovo įsigytas automobilis tokius reikalavimus atitiko, kadangi jį įsigijęs ieškovas nuvažiavo apie 600 km. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.
8. Teismo vertinimu, įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau penkiolikos metų naudotas automobilis. Nors ieškovas teigia, kad jei būtų žinojęs apie ženklius automobilio kokybės trūkumai, jo nebūtų pirkęs, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas turėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių visapusiškai įsitikinti perkamo automobilio technine būsena. Atsakovas suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, tačiau ieškovas tokia teise nepasinaudojo. Ieškovui neįrodžius, kad buvęs automobilio savininkas (atsakovas) nuslėpė nuo ieškovo automobilio trūkumus ar pardavė automobilį su esminiais defektais, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl ieškovo nurodytų automobilio defektų.
9. Kadangi ieškinys netenkintas, teismas priteisė iš ieškovo atsakovo naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. teismas neteisingai vertino reikalavimo faktinį pagrindą. Tiek teikdamas pretenziją, tiek ieškinį bei tiek duodamas paaiškinimus teisme ieškovas laikėsi nuoseklios ir vienareikšmės pozicijos, jog automobilio defektai, kurie paaiškėjo vėliau, jau buvo atsiradę automobilio perleidimo apelianto nuosavybėn metu, tikėtina ir gerokai anksčiau iki automobilio perdavimo apeliantui. Apeliantas automobiliu disponavo tik apie vieną mėnesį laiko, toks laiko tarpas yra itin trumpas vertinant visus nustatytus defektu, ypatingai tuos, kurie sąlygoti korozijos. Pravažiavimas automobiliu apie 600 km yra itin menkas atstumas eksploatuojant automobilį ir tokių gedimų neturėtų atsirasti;
10.2. pretenzijos atsakovui pareiškimas praėjus mėnesio laikotarpiui nesuponuoja išvados, jog pardavėjas (atsakovas) nebėra atsakingas už parduoto daikto trūkumus, kurie iš tiesų atsiradę dar iki Sutarties su apeliantu sudarymo. Nors atsakovas nepagrįstai teigė, kad ieškovas galimai suklastojo odometro duomenis, tačiau atsakovo pozicija nepaneigia esminės aplinkybės, jog automobilio pardavimo metu atsakovas neatskleidė automobilio trūkumų (defektų). Byloje pateiktas automechaniko G. A. 2023 m. balandžio 6 d. Transporto priemonės apžiūros aktas patvirtina automobilio apžiūros metu nustatytus defektus, automobilio trūkumus nustatė ir transporto priemonių techninių apžiūrų centre;
10.3. teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog atsakovui prieš parduodant automobilį buvo žinoma, kad šis turi trūkumų (defektų) dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovas neturi tokios pareigos, kadangi ginčo atveju nėra svarbi ir būtina sąlyga, jog pardavėjas tyčia nuslėptų automobilio trūkumus. Pardavėjas turi pareigą informuoti apie visus esminius automobilio trūkumus ir prieš parduodamas automobilį įsitikinti jo kokybe, aiškiai žinoti jo trūkumus, kuriuos galėtų pateikti pirkėjui;
10.4. atsakovas neatskleidė visos informacijos apie perkamą daiktą pirkėjui, o tai pagrindžia teismo posėdžio metu tiek atsakovo, tiek ir liudytojo paaiškinimai, jog buvo nurodyti du smulkūs trūkumai (rūdžių dėmė ir guzas padangoje). Skelbime buvo nurodyta, jog transporto priemonė be defektų, o Sutartyje įrašyta, jog su pardavėjo žinomais trūkumais pirkėjas sutinka. Taigi apie du trūkumus – rūdžių dėmę ant automobilio stogo ir guzą padangoje buvo žinoma, tačiau apie kitus trūkumus apeliantas nebuvo informuotas ir jie nebuvo pažymėti skelbime, nurodant, kad automobilis be defektų. Tuo tarpu byloje pateikti du automobilio apžiūros rezultatų vertinimo dokumentai patvirtina eilę trūkumų, iš kurių kai kurie yra rimti (stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, dujų išmetimo sistemos trūkumai). Atsakovas šių įrodymų nenuginčijo, nepaneigė nei vienos nustatytų defektų pozicijos, nurodydamas, kad apie tokius trūkumus nežinojo. Be to, atsakovas nurodė, kad automobiliu pats disponavo, jį prižiūrėjo, todėl akivaizdu, kad žinojo arba turėjo žinoti automobilio būklę. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad automobilio apačia buvo tikrinta tik prieš trejus metus, kas pagrindžia aplinkybę, jog parduodamas automobilį atsakovas neįsitikino jo būkle;
10.5. automobilis jo perleidimo apelianto nuosavybėn metu jau turėjo esminių trūkumų, atsiradusių iki automobilio jam perdavimo, kurie buvo nustatyti tik atlikus jo detalią patikrą, ir šių aplinkybių apeliantas negalėjo numatyti. Atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti apeliantui, kad automobilis atitinka Sutarties sąlygas, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, apie kuriuos sužinojęs jis tikrai nebūtų įsigijęs šio automobilio. Todėl teismo pozicija visą atsakomybės naštą permesti apeliantui yra neteisinga, juolab kad pagal teismų praktiką esminių automobilio trūkumų nenurodymas Sutartyje yra aiškinamas atsakovo nenaudai. Teismas, vertindamas tik tokius trūkumus - rūdžių dėmę ant stogo ir guzą padangoje neatskleidė bylos esmės, kadangi apeliantas į teismą kreipėsi dėl esminių ir rimtų automobilio trūkumų, kurie susiformavo pardavėjui eksploatuojant automobilį ilgą laiko tarpą ir kuriuos žinojęs sandorio metu ieškovas nebūtų įsigijęs automobilio;
10.6. teismas visiškai neįsigilino į bylos aplinkybes ir neišnagrinėjo ginčo situacijos, kadangi iš tiesų apeliantas nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su išlaidomis dėl automobilio remonto. Automobilis nebuvo remontuotas, o išlaidos patirtos už automobilio registraciją, už suteiktą techninės apžiūros paslaugą ir už automobilio draudimą;
10.7. defektų išsiaiškinimas savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog automobiliu negalima visiškai važiuoti, tačiau dėl rimtų defektų kiekvieną kartą jį eksploatuojant apeliantas kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams. Be to, remontuodamas automobilį apeliantas patirtų esminių išlaidų. Apeliantas teismo posėdyje pažymėjo, jog supranta, kad įsigyja ne naują, o penkiolikos metų senumo automobilį, ir buvo pasirengęs atlikti smulkius remonto darbus, tačiau paaiškėję defektai yra pernelyg reikšmingi, o techninės apžiūros centras negali išduoti (pratęsti) techninės apžiūros dokumento.
11. Atsakovas L. D. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiasi šiais argumentais:
11.1. teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir pagrįstai konstatavo, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Ieškovas, pasirinkęs CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą savo teisių gynimo būdą turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad pardavėjas įvykdė esminį pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimą – kad automobilis jo pardavimo metu buvo tokios būklės, jog negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį ir tokių defektų šalinimo išlaidos būtų neproporcingai didelės. Atsakovas teismo posėdžio metu siūlė sumažinti automobilio kainą padengiant išlaidas automobilio remontui, tačiau ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, o ieškovas šios aplinkybės neginčijo;
11.2. ieškovas nepagrindė, jog automobilio defektai egzistavo pirkimo metu, o ne atsirado automobilį eksploatuojant ieškovui. Automobilis pirkimo – pardavimo metu buvo 15 metų senumo, jo rida buvo 270 000 km, todėl akivaizdu, kad dėl automobilio bendro nusidėvėjimo tokie defektai kaip guminių detalių plyšimai, nedideli važiuoklės defektai (traukių antgalių ar šarnyrų klibėjimas), lempučių perdegimai (galima ieškovo užfiksuoto žibintų neveikimo priežastis), gali atsirasti bet kuriuo momentu. Apeliantas automobilio patikrinimą atliko praėjus daugiau nei mėnesiui po jo pirkimo, tačiau tai nepagrindžia defektų atsiradimo momento. Dalis automobilio defektų (pvz. korozijos sąlygoti važiuoklės dalių prarūdijimai) negalėjo atsirasti per mėnesį, tačiau likę defektai galėjo atsirasti ir po pardavimo momento. Tuo tarpu apeliantas, įrodinėdamas defektų atsiradimo momentą, apsiribodamas bendro pobūdžio samprotavimais neva tokie defektai „negalėjo atsirasti“ per mėnesio laikotarpį, kai automobilis buvo ieškovo žinioje;
11.3. nepagrįsti teiginiai, jog automobilio defektai trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį. Bylos medžiaga pagrindžia, jog ieškovas automobilį eksploatavo tiek iki defektų nustatymo, tiek ir po jo - automobiliu nuvažiuota 600 km iki 2023 m. balandžio 6 d. atliktų patikrinimų ir tiek pat - po jų. Taigi nepaisant ieškovo nurodytų defektų, automobilis galėjo būti ir buvo ieškovo eksploatuojamas. Tuo tarpu apelianto nurodoma aplinkybė, jog automobilio techninės apžiūros galiojimas baigėsi 2023 m. gegužės 15 d., sudarant Sutartį ieškovui turėjo būti žinoma iš gautų automobilio dokumentų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų garantavęs apeliantui, jog parduodamas automobilis praeis techninę apžiūrą, kai baigsis galiojančios techninės apžiūros laikas, ar juo labiau kad techninę apžiūrą parduodamas 15 metų senumo automobilis su didesne nei 270 000 km rida praeis be jokio papildomo remonto. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis pardavimo metu turėjo trūkumų, trukdančių jį naudoti pagal paskirtį iki baigiantis techninės apžiūros galiojimui;
11.4. kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Apeliantas teigia, jog nesitikėjo naujo daikto kokybę atitinkančio automobilio, tokiu būdu patvirtindamas, jog supranta, kad pagal automobilio naudojimo trukmę (15 metų) automobilio nusidėvėjimo ir aplinkos veiksnių atsiranda itin ženklus jo kokybės pokytis. Be to, apeliantas turėjo tokios pat markės ir modelio bei panašaus amžiaus automobilį, kurį eksploatavo, todėl apeliantui negalėjo būti nežinoma, kad tokio amžiaus automobiliai būna paveikti korozijos ir turi bendro susidėvėjimo sąlygotų defektų. Be to, apeliantui buvo parodyta, jog automobilio kėbulas (prie priekinio stiklo) yra pažeistas korozijos, buvo pasiūlyta apžiūrėti automobilį prieš perkant, tačiau apeliantas nusprendė pirkti automobilį jo detaliau neapžiūrėjęs, be to, automobilį persiregistravo savo vardu nepaisant grįžtant užsidegusio žibintų gedimo indikatoriaus bei kitų neva grįžtant paaiškėjusių defektų, o į autoservisą patikrinti nuvažiavo tik praėjus dviems savaitėms po įsigijimo. Taigi apeliantas akivaizdžiai pats nematė reikalo detaliau apžiūrėti ar patikrinti įsigyto automobilio prieš įsigijimą ar iškart po įsigijimo, ir neieškojo galimybių tai padaryti;
11.5. apeliantas nepateikė įrodymų apie galimus nustatytų defektų šalinimo kaštus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad apelianto teisėms apginti nepakanka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose nurodytų priemonių;
11.6. apeliantas kaip pirkėjas savo teises įgyvendino ir savo reikalus tvarkė visiškai nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas turėjo jam atskleisti netgi tuos defektus, apie kuriuos pats atsakovas nežinojo.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas taikyti jo prašomą teisių gynimo būdą įsigijus iš atsakovo automobilį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų - reikalavimų taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pirkėjo teisių gynimo būdą, t. y. nutraukti sudarytą sutartį ir taikyti restituciją bei įrodinėjimo naštos paskirstymą
14. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.
15. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
17. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas).
18. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas gali pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis šia teisės norma, prašė nutraukti šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti abipusę restituciją – grąžinti ieškovui jo sumokėtą 3100 Eur automobilio kainą, o atsakovui – transporto priemonę ir priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs transporto priemonės eksploatavimo trukmę, ridą, ieškovo veiksmus apžiūrint automobilį, pardavėjo suteiktą informaciją apie automobilio defektus, eksploatuojant automobilį nustatytus defektus, laikė, jog nėra pagrindo išvadai, kad automobilis jo pirkimo – pardavimo metu buvo parduotas su esminiais defektais, apie defektus atsakovas sandorio sudarymo metu žinojo ir dėl defektų automobilis nėra tinkamas eksploatuoti. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad automobiliui nustatyti defektai, dėl kurių negalima eksploatuoti automobilio, jau buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ar atsiradę net anksčiau ir apie defektus žinodamas atsakovas jų ieškovui neatskleidė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams.
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 3 d. tarp ieškovo V. S. ir atsakovo L. D. sudaryta 2008 m. gamybos transporto priemonės Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsigijo iš atsakovo automobilį už 3 100 Eur sumą. Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės rida yra 270660 km, sutartyje transporto priemonės trūkumai neišskirti, tačiau nurodyta, kad su žinomais transporto priemonės trūkumais ieškovas sutinka. Ieškovas patvirtino, kad apie korozijos žymes ant automobilio stogo ir guzą padangoje jam buvo žinoma. Nustatyta, kad ieškovo įsigytam automobiliui 2023 m. balandžio 6 d. atlikta techninė apžiūra UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ ir nustatyti trūkumai: 1.4.1. nestabdo vienos pusės ratas (kairė galas); 1.4.2. stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; 2.1.2. (c) kairė priekis vairo reduktoriaus varžtas iš pakabos balkio apačios nulūžęs; 4.1.2. (a) priekiniai žibintai (artimos šviesos). Sureguliavimas.; 4.1.5. (a) Lygio reguliavimo įtaisai (ant galinės pakabos tvirtinimas); 4.2.1. (a) priekiniai gabarito žibintai (dešinė priekis/kairė priekis nešviečia); 4.3.1. (a) Stabdymo signalo žibintai (kairė galas nešviečia); 4.4.1. (a) posūkio rodiklių (dešinė priekis šoninis nešviečia); 4.7.1. (b) Galinio valstybinio ženklo apšvietimo žibintas (gale nešviečia); 5.3.3. (b) dešinė galas/kairė galas skersinių pakabos svirčių kiauryminė korozija; 2.6.9. (a) apdailos tvirtinimas virš galinio valstybinio numerio; 8.2.2.2. (b) Dūmingumas. Taip pat pateiktas ir automechaniko G. A. 2023 m. balandžio 6 d. Transporto priemonės apžiūros aktas, iš kurio matyti nustatyti trūkumai, jie išvardinti, papildomai pažymėta, kad automobilio apatinė dalis paveikta korozijos, daug važiuoklės detalių būtina keisti, taip pat būtina tinkamai sumontuoti stabdžių sistemą, matomas tepalų pratekėjimas variklio skyriuje, gali būti variklio defektas; didžioji dalis defektų matoma tik pakėlus mašiną. Ieškovo teigimu, šie nustatyti automobilio trūkumai yra esminiai, jie nebuvo atskleisti.
21. Nors ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia automobilio trūkumus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog esantys automobilio trūkumai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti netinkamos kokybės daikto perdavimą kaip esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
22. Visų pirma, ieškovo įsigytas automobilis yra pagamintas 2008 m., jis yra 15 metų senumo, su pakankamai didele rida – 270 660 km. Taigi ieškovas galėjo numatyti tai, kad automobilis turės tam tikrus trūkumus. Argumentas, jog apeliantas neturi patirties automobiliuose, šiuo atveju neeliminuoja apelianto pareigos būti atidesniam renkantis transporto priemonę, juolab kad ieškovui buvo žinoma apie koroziją ant automobilio stogo. Taigi pirkdamas daug metų naudotą transporto priemonę apeliantas galėjo numanyti, kad automobilio apatinė dalis bus paveikta korozijos, juolab kad automobilis buvo eksploatuojamas Lietuvoje, kurioje klimatinės sąlygos turi reikšmės korozijai. Šią aplinkybę pažymėjo ir automechanikas, nurodydamas, kad korozijos susidarymo priežastis druska ir sniegas, kurie laiku nebuvo pašalinti nuo metalinių detalių. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr e3K-3-90-430/2022). Taigi vertintina, kad tokius trūkumus kaip korozija, apeliantas, pirkdamas naudotą 15 metų automobilį, galėjo numanyti, juolab kad, kaip jau minėta, automobilis turėjo korozijos ženklų ir jie buvo nurodyti. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas prieš įsigyjant ginčo transporto priemonę turėjo ir kitus automobilius, kurie taip pat buvo nenauji (virš 10 metų eksploatuoti), taip pat prieš įsigydamas ginčo automobilį buvo apžiūrėti kitų transporto priemonių ir jų neįsigijo dėl korozijos, todėl apeliantui toks gana ilgai eksploatuojamų automobilių trūkumas kaip korozija neturėjo būti netikėtas. Vertintina, kad ir dalį kitų iš nustatytų trūkumų apeliantas galėjo pastebėti vizualiai apžiūrėdamas perkamą automobilį, jei tokie trūkumai buvo, pvz. neveikiantis galinio valstybinio numerio apšvietimas, nešviečiantys priekiniai gabarito žibintai (dešinė priekis / kairė priekis nešviečia) nešviečianti posūkio rodyklė, juolab kad, kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovas atvažiavo ne vienas apžiūrėti ketinamo įsigyti automobilio.
23. Antra, pagal kasacinio teismo praktiką pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, o aplinkybes, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas). Nors apeliantas teigia, jog nustatyti automobilio trūkumai yra esminiai, tačiau iš byloje esančių duomenų tokios išvados nėra pagrindo padaryti. Kai kurie apelianto nurodomi trūkumai kaip pvz. apsauginės gumos plyšimas, šviesų sureguliavimas, neveikiantis galinio valstybinio numerio apšvietimas, apdailos tvirtinimas virš galinio valstybinio numerio, valstybinio numerio apšvietimas, šviesų sureguliavimas, nešviečiantys žibintai ar nulūžęs vairo reduktoriaus varžtas yra smulkmeniški ir be didelių finansinių sąnaudų ištaisomi. Be to, apeliantas apskritai įrodinėjo, kad visi nustatyti automobilio trūkumai yra esminiai ir pernelyg reikšmingi, dėl ko turėtų būti taikomas CK 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pirkėjo teisių gynybos būdas, tačiau, kaip jau minėta, dalis trūkumų akivaizdžiai nesudaro pagrindo teigti, jog juos pašalinus negalima automobilio naudoti pagal paskirtį. Dar daugiau, apeliantas nepateikė jokių įrodymų (sąmatos, mechaniko vertinimo ar kt.), kad nustatyti visi trūkumai (ar jų dalis) yra esminiai, juos pašalinti sudėtinga, neįmanoma ar toks pašalinimas reikalautų didelių finansinių kaštų, o transporto priemone ateityje negali būti naudojamasi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas įsigijo naudotą 15 metų transporto priemonę su 270 660 km rida, todėl įvertinus tą aplinkybę, jog transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, nėra pagrindo tikėtis, kad automobilis neturės trūkumų ar apskritai nereikės atlikti tam tikrų remonto darbų. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ir pats apeliantas pripažino, kad įsigydamas automobilį buvo pasirengęs atlikti smulkius remonto darbus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. balandžio 6 d. apžiūros metu odometro duomenys buvo 271285 km, taigi, apeliantas įsigijęs transporto priemonę, su ja nuvažiavo 625 km. Kartu su 2023 m. gegužės 14 d. siųstu el. laišku kaip priedas atsiųstoje odometro fotonuotraukoje rida nurodyta 271904 km, taigi dar 619 km didesnė nei automobilio patikrinimo metu. Kaip matyti, ieškovas visa laiką naudojosi transporto priemone, nepaisant įrodinėjamų aplinkybių, jog tokia transporto priemonė kelia grėsmę eismo saugumui. Dėl to darytina išvada, kad priešingai nei įrodinėja apeliantas, aptarti faktiniai įrodymai nesudaro pagrindo laikyti, jog nustatyti trūkumai apskritai trukdo naudoti transporto priemonę pagal paskirtį ar dėl nustatytų trūkumų transporto priemonės nebus galima naudoti ateityje.
24. Trečia, pritartina apelianto argumentui, jog pardavėjas turi pareigą informuoti apie visus esminius automobilio trūkumus, tačiau nesutiktina su apeliantu, jog prieš parduodamas automobilį pardavėjas turi aiškiai žinoti jo trūkumus, kuriuos galėtų pateikti pirkėjui. Kaip jau buvo minėta, buvo perkamas 15 metų automobilis su 270660 km rida, todėl automobilio trūkumai, tokie kaip pvz. valstybinio numerio apšvietimas, stabdymo trūkumai, apdailos tvirtinimas galėjo atsirasti ir pačiam apeliantui eksploatuojant transporto priemonę. Toks defektų atsiradimas ieškovo eksploatavimo metu tikėtinas, kadangi transporto priemonė dar iki atliekant jos apžiūrą buvo eksploatuojama ir apeliantas nuo automobilio įsigijimo iki 2023 m. balandžio 6 d. automobilio apžiūros pagal odometro duomenis nuvažiavo daugiau nei 600 km. Be to, pastebėtina ir tai, kad nors atsakovas kaip pardavėjas turi pareigą informuoti apie automobilio trūkumus, tačiau tai nepaneigia, jog apeliantas, pirkdamas gerokai naudotą automobilį ir pats turėjo imtis priemonių tam, kad įsitikintų perkamo automobilio technine būkle. Byloje ginčo nėra, kad apeliantas automobilio pirkimo – pardavimo sutartį sudarė skubėdamas, automobiliu nepravažiavęs (liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pats ieškovą pravežė), taip pat nesulaukęs atsakovo, nors buvo pasiūlyta palaukti apie valandą laiko tam, kad atvykus atsakovui būtų galima pakelti automobilį ir jį apžiūrėti. Dar daugiau, apeliantas nurodo, kad jau važiuojant į Uteną prietaisų skydelis parodė šviesų gedimą, tačiau, nepaisant to, transporto priemonę užregistravo savo vardu ir ją toliau eksploatavo, o transporto priemonės patikrą atliko praėjus mėnesiui po įsigijimo. Taigi šių aptartų faktinių aplinkybių pagrindu pritartina apylinkės teismo išvadai, kad ieškovas, turėdamas galimybę įsitikinti ketinamo pirkti automobilio technine būkle, tačiau to nepadaręs, motyvuodamas tuo, kad nenusimano apie transporto priemones, ir pats prisiėmė riziką įsigyti jo lūkesčių nepateisinančią transporto priemonę.
25. Ketvirta, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo laikyti, kad visi automobiliui nustatyti trūkumai pardavėjui (atsakovui) buvo žinomi ar galėjo būti žinomi. Tokie trūkumai kaip automobilio korozija yra ilgalaikiai, todėl apie juos galėjo būti žinoma. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovas automobilio koroziją galėjo numanyti pagal automobilio amžių ir, jei jie buvo esminiai automobilio (ne)įsigijimui, atidžiau apžiūrėti automobilį. Kiti trūkumai galėjo atsirasti eksploatuojant automobilį ir pačiam ieškovui. Pastebėtina, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės gedimų rizikos dėl natūralaus detalių (dalių) dėvėjimosi, o pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir įsigyjant naują transporto priemonę. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku ir naudodamasis transporto priemone, žinojo apie ieškovo nurodomus trūkumus ir jų sąmoningai neatskleidė sudarant automobilio perleidimo sandorį.
26. Penkta, kaip jau minėta, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (lot. ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 34 punktas). Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti, taip pat nenustatyta, kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Nors apeliantas nurodo, kad remontuodamas automobilį patirtų esminių išlaidų, tačiau kartu nepateikė įrodymų apie galimus nustatytų defektų šalinimo kaštus. Taigi teisėjų kolegija vertina, kad ne tik neįrodyta, jog netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, bet ir tai, kad apelianto teisėms apginti nepakanka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose nurodytų priemonių.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra aiškiai suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
28. Taigi remiantis išdėstytu teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatytų bylos faktinių aplinkybių pagrindu bei nepažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad automobilis parduotas su esminiais defektais, kad atsakovas apie tai žinojo prieš parduodamas pirkėjui (ieškovui) automobilį ir yra atsakingas dėl ieškovo patirtų išlaidų ar nuostolių, todėl pagrįstai ieškovo reikalavimų netenkino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylos baigties
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kadangi ieškovo reikalavimai netenkinti, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos (CPK 93 straipsnis).
31. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teise. Tokią teisę turi atsakovas.
32. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1300 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsakovas pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2024 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2024 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (Rekomendacijų 8.11 punktas).
33. Tačiau dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendžia ex officio ir vertina ne tik tai, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet ir Rekomendacijų 2 punkte išvardintus kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
34. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).
35. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų, vertina civilinės bylos sudėtingumą ir laiko, jog civilinė byla pagal nagrinėjamą klausimą nebuvo sudėtinga, ginčo dalykas nėra naujas teismų praktikos prasme, įrodymų vertinimo kriterijai nusipirkus naudotą daiktą aptarti kasacinio teismo praktikoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra didelės apimties, jame aptartos aplinkybės, kurios nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, o tiek teismų praktika, tiek ir analogiškais argumentais buvo remtasi apylinkės teisme. Vertintinas ir teisinių paslaugų kompleksiškumas, kadangi atsakovui yra teikiamos tęstinio pobūdžio teisinės paslaugos, kas vėlgi rengiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme reikalauja mažesnių laiko sąnaudų, kadangi visos byloje nagrinėtos aplinkybės iš esmės yra žinomos. Taigi teisėjų kolegija sprendžia sumažinti atsakovui priteistinas teisinės pagalbos išlaidas, laikydama, jog tiek pagal Rekomendacijose nurodytus kriterijus, tiek ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nagrinėjamu atveju atitiktų 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui L. D. iš ieškovo V. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Loreta Bujokaitė
Rūta Burdulienė
Jūra Marija Strumskienė