Civilinė byla Nr. e2-1145-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00526-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės KT MODULES atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria patenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos polistirenas“ prašymas patvirtinti jos reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Apasteel“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė KT MODULES.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Apasteel“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Restrus“ (4 t., b. l. 61–71). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. kovo 26 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-647-798/2020, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis palikta nepakeista (5 t., b. l. 1–12). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nutraukta UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. M. (6 t., b. l. 103–106). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Apasteel“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (8 t., b. l. 1–5). Minėta nutartimi Klaipėdos apygardos teismas UAB „Baltijos polistirenas“ 68 000,00 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimą išskyrė nagrinėti į atskirą bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi UAB KT MODULES įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo (8 t., b. l. 85–89). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Apasteel“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; patvirtintas bankrutuojančios UAB „Apasteel“ galutinis kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (10 t., b. l. 150–154).

2.       2022 m. gegužės 6 d. nemokumo administratorius pateikė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (7 t., b. l. 1–7). Prašyme nurodė, kad kreditorė UAB „Baltijos polistirenas“ pateikė patvirtinti 68 000,00 Eur kreditorinį reikalavimą. Nemokumo administratorius, susipažinęs su dokumentais, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą, kuris turi įtakos UAB „Baltijos polistirenas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimui. Byloje šalia visų kitų klausimų, buvo iškilęs klausimas dėl UAB „Baltijos polistirenas“ reikalavimo UAB „Apasteel“. Nurodė, kad minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis buvo apskųstas. 2022 m. gegužės 3 d. įvyko teismo posėdis ir Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria buvo nuspręsta procesinį sprendimą civilinėje byloje priimti ir paskelbti 2022 m. birželio 1 d. Kadangi kol kas nėra aišku dėl šio kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimo ir apie tai apeliacinės instancijos teismas pasisakys 2022 m. birželio 1 d., nemokumo administratoriaus vertinimu, reikia šio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą byloje sustabdyti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi įtraukė UAB „Baltijos polistirenas“ į BUAB „Apasteel“ kreditorių sąrašą ir patvirtino 68 712,58 Eur (63 039,05 Eur skola, 5 673,53 Eur delspinigiai už 180 dienų) dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Apasteel“ bankroto byloje.

4.       Teismas nustatė, kad byloje prašomas UAB „Baltijos polistirenas“ patvirtinti kreditorinis reikalavimas 68 712,58 Eur BUAB „Apasteel“ yra kilęs iš UAB „Baltijos polistirenas“ ir BUAB „Apasteel“ 2018 m. liepos 16 d. sudarytos Pardavimo–pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria UAB „Baltijos polistirenas“ įsipareigojo pagal UAB „Apasteel“ pateiktus užsakymus tiekti prekes, o UAB „Apasteel“ įsipareigojo už minėtas prekes laiku ir tinkamai atsiskaityti Sutartyje numatyta tvarka. Be to, teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16428-429/2022, kurioje nustatyta, kad UAB „Baltijos polistirenas“ ir trečiasis asmuo UAB KT MODULES 2020 m. vasario 13 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Baltijos polistirenas“ perleido UAB KT MODULES reikalavimo teisę į UAB „Apasteel“ įsiskolinimą, kurio bendra suma 63 039,05 Eur. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalykas yra reikalavimas kilęs iš UAB „Baltijos polistirenas“ ir UAB „Apasteel“ 2018 m. liepos 16 d. sudarytos ir vykdytos Sutarties pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (14 punktas). 

5.       Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad reikalavimo teisė į UAB „Baltijos polistirenas“ nagrinėjamoje byloje prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą 2020 m. vasario 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu nėra pasibaigusi. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo trečiasis asmuo UAB KT MODULES, Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-16428-429/2022 sprendžiamas UAB KT MODULES ir UAB „Baltijos polistirenas“ ginčas, kilęs iš jų 2020  m. vasario 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties neturi teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumui ir dydžiui, nes išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-16428-429/2022, priklausomai nuo byloje esančio teisinio rezultato, galėtų būti sprendžiama dėl procesinių teisių perėmimo BUAB „Apasteel“ bankroto byloje. 

6.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos nenumato taisyklės, jog nutrauktoje restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai automatiškai laikomi patvirtintais ir bankroto byloje, todėl sprendė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, JANĮ 41–42 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, nemokumo administratorius ir trečiasis asmuo UAB KT MODULES netinkamai aiškina JANĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostatą ir vertina šiuo atveju reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Baltijos polistirenas“ reikalavimo teisė pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „Apasteel“ bankroto byloje yra pasibaigusi. Teismas nemokumo administratoriaus ir trečiojo asmens UAB KT MODULES argumentus, jog UAB „Baltijos polistirenas“ reikalavimo teisė į BUAB „Apastetel“ yra pasibaigusi, nes ji per nustatytą terminą restruktūrizavimo byloje nepateikė RUAB „Apasteel“ nemokumo administratoriui savo kreditorinio reikalavimo, kurį prašo dabar patvirtinti BUAB „Apasteel“ bankroto byloje, laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, jog yra JANĮ numatytas teisinis pagrindas patvirtinti 68 712,58 Eur UAB „Baltijos polistirenas“ kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 63 039,05 Eur skola ir 5 673,53 Eur delspinigiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Trečiasis asmuo UAB KT MODULES atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Baltijos polistirenas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Apasteel“ nemokumo procese; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo byla iškelta 2020 m. vasario 5 d. nutarties pagrindu, kuri įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d., todėl šiam ginčui taikytinas JANĮ įtvirtintas reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuri nepagrįstai grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, nors šioje situacijoje privalėjo būti taikytinas JANĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Apeliantės vertinimu, vien šiuo pagrindu skundžiama nutartis yra naikintina. Be to, skundžiama nutartis grindžiama neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi netinkamai aiškina JANĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas;

7.2.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo atveju, kuomet nutraukus restruktūrizavimo bylą pereinama į bankroto procesą, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra privalo būti atlikta iš naujo. Atsižvelgiant į aktualią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, akivaizdu, kad yra išlaikomas vientisumo procesas, t. y. perėjus iš restruktūrizavimo proceso į bankroto procesą, išlieka aktualus restruktūrizavimo procese patvirtintas kreditorių sąrašas, su tam tikromis išimtimis. Išimtys yra susijusios su naujų kreditorių atsiradimu ar atsiskaitymu su tam tikrai kreditoriais būtent restruktūrizavimo proceso metu. UAB „Baltijos polistirenas“ nelaikytina kreditore, kurios finansinis reikalavimas atsirado UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo proceso metu. Apeliantės vertinimu, tokia situacija gali kilti, jeigu UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo proceso metu vykdydama ūkinę komercinę veiklą būtų pirkusi prekes ar paslaugas iš UAB „Baltijos polistirenas“ ir su pastarąja nebūtų atsiskaitęs. Tačiau UAB „Baltijos polistirenas“ finansinis reikalavimas kilęs iki UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl taikytinas JANĮ 41 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, atitinkamai ir JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pasekmė praleidus terminą, kuris neatnaujintas;

7.3.       Apeliantė nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad iš restruktūrizavimo proceso perėjus į bankroto procesą užvedamas naujas procesas, todėl privalo būti pakartotinai atliekama kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra. Visų pirma, UAB „Baltijos polistirenas“ prievolė į UAB „Apasteel“ yra pasibaigusi, todėl UAB „Baltijos polistirenas“ finansinis reikalavimas UAB „Apasteel“ bankroto byloje negali būti tvirtinamas. Antra, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad įstatyme nėra numatytos taisyklės, kad praleidus terminą pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo prievolė pasibaigia (specialusis prievolės pabaigos pagrindas). Trečia, UAB „Baltijos polistirenas“ sąmoningai, tikslingai ir nepagrįstai ilgą laiko tarpą nesikreipė į UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo administratorių ar teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ar praleisto termino atnaujinimo, t. y. savo neveikimu išreiškė valią dėl prievolės pabaigos, kadangi apie tokį prievolės pasibaigimo pagrindą buvo informuota ir Kauno apylinkės teismo;

7.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino UAB „Baltijos polistirenas“ finansinį reikalavimą 68 712,58 Eur sumai. UAB KT MODULES teismo posėdžio metu nurodė (to neginčija ir UAB „Baltijos polistirenas“), kad dalis PVM sąskaitų faktūrų yra apmokėta.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Apasteel“, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. M. prašo UAB KT MODULES atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas UAB „Baltijos polistirenas“ kreditorinis reikalavimas, išspręsti savo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

8.1.       Nemokumo administratoriaus vertinimu, pagrindinis teisinis klausimas šioje byloje kilo dėl JANĮ 41 straipsnio 6 dalies taikymo ir aiškinimo konkrečioje faktinėje situacijoje. Iki bankroto bylos iškėlimo, UAB „Apasteel“ buvo restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Restruktūrizavimo byla UAB „Apasteel“ buvo iškelta 2020 m. vasario 5 d. UAB „Baltijos polistirenas“ žinodama, kad UAB „Apasteel“ yra restruktūrizuojama ir kreditoriai turi teisę pateikti kreditorinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, sąmoningai reikalavimo restruktūrizavimo byloje nepateikė. Nutraukus restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškėlus bankroto bylą (2022 m. kovo 18 d.), UAB „Baltijos polistirenas“ pateikė kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Nurodė, kad reikalavimas susidaro iš neapmokėtų sąskaitų faktūrų dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo;

8.2.       Nemokumo administratorius nurodė, kad jeigu JANĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostata turėtų būti suprantama kaip reikalavimo teisės pasibaigimas apskritai, UAB „Baltijos polistirenas“ finansinis reikalavimas turi būti netvirtinamas. Ir atvirkščiai, – jei įstatymo norma nusako reikalavimo teisės pasibaigimą tik konkrečiame nemokumo – bankroto ar restruktūrizavimo procese, tokiu atveju kvestionuojamas finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas. Šiuo atveju nėra aišku kaip turėtų būti suprantama minėta įstatymo nuostata. JANĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostata yra nurodyta bendrinėje įstatymo dalyje, t. y. ji nėra priskirta nei prie bankroto proceso, nei prie restruktūrizavimo proceso nuostatų – ji nurodyta bendroje dalyje, kuri taikoma abiem procesams. Įstatyme pasisakyta, kad jei kreditorius nepateikia reikalavimo, jo reikalavimo teisė pasibaigia, tačiau įstatymas nepaaiškina ar tokiu atveju ji pasibaigia pilnai ir negrįžtamai, nepaisant to kaip pasibaigia restruktūrizavimo ar bankroto procesas;

8.3.       Nemokumo administratorius nurodė, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, o ir UAB „Baltijos polistirenas“ nenurodė šių aplinkybių teikdamas kreditorinį reikalavimą, kad reikalavimo suma dalinai jau buvo padengta ir faktinė likusi reikalavimo suma yra mažesnė, t. y. vietoje 68 712,58 Eur – 47 540,17 Eur. Todėl tuo atveju, jei vis dėlto šis reikalavimas būtų tvirtinamas UAB „Apasteel“ bankroto byloje – jis, remiantis pateiktais įrodymais apie atliktą atsiskaitymą, turėtų būti atitinkamai sumažintas, pagal faktiškai likusią nepadengtą skolos sumą.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Baltijos polistirenas“ prašė UAB KT MODULES atskirojo skundo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

9.1.       UAB „Baltijos polistirenas“ vertinimu, UAB KT MODULES pozicija dėl JANĮ aiškinimo neturi jokio teisinio pagrindo. Juridinių asmenų nemokumo procesų klausimus reglamentuoja JANĮ, pakeitęs anksčiau galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą. Priešingai nei suponuojama trečiojo asmens atskirajame skunde, vieno teisės akto nemokumo procesams reglamentuoti egzistavimas nereiškia, kad restruktūrizavimo ir bankroto procesai tapo vienu, jungtiniu procesu. Tai, jog restruktūrizavimo ir bankroto bylos yra savarankiški procesai, tačiau turintys kai kuriuos analogiškus (tačiau atskirus) procesinius etapus, matyti ir iš JANĮ 25 straipsnio 1 dalies. Nors JANĮ numato kreditorinių reikalavimų tvirtinimo etapą tiek teismui nagrinėjant restruktūrizavimo bylą, tiek bankroto bylą, kreditoriniai reikalavimai teikiami ir vertinami kiekviename iš procesų atskirai, laikantis JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nuostatų. UAB „Baltijos polistirenas“ vertinimu, trečiojo asmens cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022, yra visiškai suderinama su nutarties išvada dėl to, jog UAB „Baltijos polistirenas“ nustatytu terminu pateikus prašymą tvirtinti savo kreditorinį reikalavimą 68 712,58 Eur dydžio sumai BUAB „Apasteel“ bankroto byloje, o nemokumo administratoriui ar kitiems kreditoriams neginčijant nei reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, nei reikalavimo sumos, UAB „Baltijos polistirenas“ kreditorinis reikalavimas yra tvirtintinas. Nei JANĮ 114 straipsnio 3 dalis, nei teismų formuojama praktika nedraudžia kreditoriui, jau pateikusiam reikalavimą restruktūrizavimo byloje, analogišką ar pakoreguotą reikalavimą pateikti bankroto byloje. Taip pat, minėtas teisinis reglamentavimas jokiu būdu nedraudžia kreditoriui, nepateikusiam kreditorinio reikalavimo restruktūrizavimo byloje, jį pateikti įmonės bankroto procese. Priešingas aiškinimas reikštų, jog net ir tas kreditorius, kuris apskritai dar neturėjo reikalavimo įmonei esant restruktūrizuojamai, nebegalėtų jo pateikti bankroto procese;

9.2.       UAB „Baltijos polistirenas“ nurodė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nebuvo numatytas dalinis reikalavimo teisės perleidimas naujajam kreditoriui. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi šalys susitarė, jog reikalavimo teisės į UAB „Apasteel“ iš UAB „Baltijos polistirenas“ pereis UAB KT MODULES tik nuo visiško atsiskaitymo pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį dienos. Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB KT MODULES nėra visiškai atsiskaičiusi pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl nėra jokio pagrindo UAB „Baltijos polistirenas“ kreditoriniam reikalavimui mažinti. UAB „Baltijos polistirenas“ nuomone, tuo atveju, jei UAB KT MODULES sumokėtų visą sumą už reikalavimo teises į BUAB „Apasteel“, tuomet taptų naująja kreditore, ir, atitinkamai, įstotų į BUAB „Apasteel“ bankroto bylą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratoriaus prašymas dėl UAB „Baltijos polistirenas“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Apasteel“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

12.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) su visais pakeitimais ir papildymais ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JAN) 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio, reglamentuojančio pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba ĮRĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo byla iškelta 2020 m. vasario 5 d. (nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d.). Kadangi UAB „Aposteel“ nemokumo procesas buvo pradėtas jau galiojant JANĮ, todėl nagrinėjamos bylos ginčui taikytinos JANĮ nuostatos.

Dėl JANĮ 46 straipsnio 6 dalies aiškinimo

14.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įtraukė kreditorę UAB „Baltijos polistirenas“ į BUAB „Aposteel“ kreditorių sąrašą ir patvirtino 68 712,58 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Aposteel“ bankroto byloje.

15.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai BUAB „Apasteel“ bankroto byloje, iš esmės kelia JANĮ 41 straipsnio 6 dalies aiškinimo klausimą. Apeliantė teigia, kad perėjus iš restruktūrizavimo bylos į bankroto bylą, turi būti išlaikomas vientisumo principas, t. y., kadangi kreditorei teisė reikšti kreditorinį reikalavimą baigėsi dar restruktūrizavimo byloje, tai nėra ir neturi būti pakartotinai atliekamas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procesas bankroto byloje, išskyrus finansinius reikalavimus, kurie atsirado restruktūrizavimo proceso metu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentams ir teisės normų interpretavimu.

16.       Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad teismų praktika dėl ĮBĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išlieka aktuali ir turi būti taikoma taikant JANĮ nuostatas, kiek ji yra suderinama su nauju juridinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).

17.       Galiojant ĮRĮ, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Nei CK, reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, nei ĮRĮ, kaip specialusis teisės aktas, nenustato, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko restruktūrizavimo byloje. Dėl šios priežasties, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Toks aiškinimas atitinka ir ankstesnę kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad, nepareiškus reikalavimo restruktūrizavimo byloje, tokio reikalavimo patenkinimo galimybė nėra paneigiama, kadangi restruktūrizavimo santykiams peraugus į bankroto santykius tokių kreditorių reikalavimai galėtų būti nagrinėjami ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018).

18.       Nors apeliantė teisingai nurodė, jog aptariama kasacinio teismo nutartis (žr. šios nutarties 17 punktą) priimta aiškinant ĮRĮ nuostatas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamo ginčo kontekste.

19.       Priešingai nei nurodė apeliantė, JANĮ 41 straipsnio 6 dalis nenumato prievolės pasibaigimo pagrindo, kadangi JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pateikti tvirtinti reikalavimus ir kuris gali būti atnaujintas (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis), yra procesinis, todėl jis negali lemti materialinių prievolės pasibaigimo pagrindų, t. y., JANĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostatos apibrėžia procesinio termino pareikšti finansinį reikalavimą (bankroto arba restruktūrizavimo procesuose) pasibaigimo procesines pasekmes, bet tai nėra materialinio reikalavimo pasibaigimo pagrindas. Todėl vien ta aplinkybė, jog nebuvo pareikštas finansinis reikalavimas įmonės restruktūrizavimo procese, savaime nereiškia, jog kreditorius JANĮ 41 straipsnio 6 dalies pagrindu prarado teisę tokį reikalavimą pareikšti bankroto procese, juolab kad JANĮ nenumato draudimo kreditoriui, nepateikusiam reikalavimą restruktūrizavimo byloje, jį pateikti bankroto procese. Priešingas aiškinimas reikštų, jog kreditoriai restruktūrizavimo procese būtų priversti įstoti į procesą ir modifikuoti savo prievoles vien tam, kad atsiradus hipotetinei galimybei iškelti bankroto bylą, jie turėtų teisę joje dalyvauti, tačiau tai sudarytų prielaidas pažeisti dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis).

20.       Pažymėtina tai, kad JANĮ nenumato pareigos kreditoriui restruktūrizavimo byloje pareikšti reikalavimus. Pagal JANĮ 2 straipsnio 9 dalį, restruktūrizavimo plano paveiktu kreditoriumi laikomas kreditorius, kurio civilines teises ir (ar) pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas. Taigi, restruktūrizavimo procese dalyvauja kreditoriai, kurie sutinka modifikuoti jų reikalavimus, t. y. paveikiami restruktūrizavimo plano.

21.       Be to, JANĮ 2 straipsnio 10 dalis numato, jog juridinio asmens restruktūrizavimo procesas yra visuma įstatyme numatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones, o juridinio asmens bankroto procesas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto procesu yra siekiama užtikrinti tinkamą skolininko įsipareigojimų vykdymą ir kreditorių interesų apsaugą, tačiau šie tikslai pasiekiami taikant skirtingas priemones: restruktūrizavimo atveju – siekiant išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones, o bankroto atveju – siekiant kuo efektyviau realizuoti įmonės turtą, kad būtų patenkinta kuo didesnė kreditorinių reikalavimų dalis. Skirtingos priemonės tikslui pasiekti gali turėti įtakos kreditorių apsisprendimui – ar finansinį reikalavimą pareikšti įmonės restruktūrizavimo, ar bankroto procese (CPK 13 straipsnis), o tai pildomai pagrindžia teismo išvadas (žr. šios nutarties 19-20 punktus), jog priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas pažeisti dispozityvumo principą.

22.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bankroto ir restruktūrizavimo proceso procesinius ypatumus, JANĮ 41 straipsnio 6 dalies paskirtį (žr. šios nutarties 19-21 punktus) bei nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, kuris leistų restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą laikyti pasibaigusiu, sprendžia, kad kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus, t. y., nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą, kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo, JANĮ 41–42 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022, 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą, kreditorė turėjo teisę joje teikti tvirtinti finansinį reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad UAB „Baltijos polistirenas“ reikalavimo teisė pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje nebuvo pasibaigusi. 

Dėl kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumo

23.       Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir / ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-798/2022).

24.       Kreditorė UAB „Baltijos polistirenas“ pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „Apasteel“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti 68 712,58 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 63 039,05 Eur neapmokėta skola pagal PVM sąskaitas faktūras bei 5 673,53 Eur delspinigiai (9 t., b. l. 54–55). Pirmosios instancijos teismas patenkino UAB „Baltijos polistirenas“ prašymą – įtraukė UAB „Baltijos polistirenas“ į BUAB „Apasteel“ kreditorių sąrašą ir patvirtino 68 712,58 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Apasteel“ bankroto byloje. Apeliantė nesutinka su patvirtinto kreditorinio reikalavimo apimtimi, nurodo, kad įsiskolinimas yra iš dalies padengtas.

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Baltijos polistirenas“ ir UAB „Apasteel“ 2018 m. liepos 16 d. sudarė Pardavimo–pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Baltijos polistirenas“ įsipareigojo pagal UAB „Apasteel“ pateiktus užsakymus tiekti prekes, o UAB „Apasteel“ įsipareigojo už minėtas prekes laiku ir tinkamai atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka (9 t., b. l. 56–58). Minėtos sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2019 m.  rugsėjo  26 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros iš viso 63 039,05 Eur sumai (9 t., b. l. 59–65).

26.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, o šalys to ir neginčijo, kad UAB „Baltijos polistirenas“ ir trečiasis asmuo UAB KT MODULES 2020 m. vasario 13 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis), pagal kurią UAB „Baltijos polistirenas“ perleido UAB KT MODULES reikalavimo teisę į UAB „Apasteel“ įsiskolinimą, kurio bendra suma 63 039,05 Eur. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1. punkte numatyta, kad sutarties dalykas yra reikalavimas kilęs iš UAB „Baltijos polistirenas“ ir UAB „Apasteel“ 2018 m. liepos 16 d. sudarytos ir vykdytos Pardavimo–pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (14 punktas). Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.1. punkte numatyta, kad naujasis kreditorius (UAB KT MODULES) įsipareigoja už perleidžiamas reikalavimo teises sumokėti pradiniam kreditoriui (UAB „Baltijos polistirenas“) 100 procentų perleidžiamo reikalavimo sumos, tai yra, 63 039,05 Eur. Naujasis kreditorius įsipareigoja už perleidžiamas reikalavimo teises 10 000,00 Eur sumokėti iki 2020 m. kovo 1 d. (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.2 punktas). Naujasis kreditorius įsipareigoja už perleidžiamas reikalavimo teises mokėti ne mažiau nei 2,50 Eur m2 už prekes pagal 2019 m. lapkričio 27 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 punktas). Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3.1. punkte numatyta, kad pirminis kreditorius (UAB „Baltijos polistirenas“) reikalavimo teises naujajam kreditoriui (UAB KT MODULES) perleidžia, o pastarasis jas perima tik po galutinio atsiskaitymo su pirminiu kreditoriumi. UAB KT MODULES 2020 m. kovo 13 d. pervedė UAB „Baltijos polistirenas“ 10 000,00 Eur sumą. UAB KT MODULES 2020 m. vasario 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartį nutraukė ir grąžino UAB „Baltijos polistirenas“ dalį prekių.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Baltijos polistirenas“ reikalavimo teisė į prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą nėra pasibaigusi Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino UAB „Baltijos polistirenas“ kreditorinį reikalavimą pilna apimtimi.

28.       Visų pirma, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog trečiasis asmuo UAB KT MODULES su UAB „Baltijos polistirenas“ galutinai nėra atsiskaitęs už perleidžiamą reikalavimą Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisės į UAB „Apasteel“ įsiskolinimą, kurio bendra suma 63 039,05 Eur pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį galėjo būti įgyvendintos tik po galutinio atsiskaitymo su pirminiu kreditoriumi (UAB „Baltijos polistirenas“), tai yra tik tada, kai naujasis kreditorius (UAB KT MODULES) pilnai atsiskaito pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (žr. šios nutarties 27 punktą). Byloje nenustačius, kad UAB KT MODULES būtų galutinai atsiskaičiusi su UAB „Baltijos polistirenas“ pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir šalims to neginčijus, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Baltijos polistirenas“ teisė reikšti reikalavimą dėl UAB „Apasteel“ įsiskolinimo nėra pasibaigusi.

29.       Visų antra, nors apeliantė nesutinka su patvirtinto kreditorinio reikalavimo apimtimi ir nurodo, kad yra padengusi dalį prievolės už UAB „Apasteel“, todėl UAB „Baltijos polistirenas“ kreditorinis reikalavimas turėtų būti mažinamas atliktų mokėjimų suma, tačiau kaip jau buvo minėta šios nutarties 28 punkte, UAB „Baltijos polistirenas“ teisė reikšti reikalavimą dėl UAB „Apasteel“ įsiskolinimo nebuvo pasibaigusi, todėl UAB „Baltijos polistirenas“ galėjo reikšti reikalavimą pilna apimtimi. Nors atskirajame skunde nurodyta, kad UAB KT MODULES, siekdama įvykdyti Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas, sumokėjo UAB „Baltijos polistirenas“ 10 000,00 Eur sumą pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3.4 punktą ir 5 498,88 Eur pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 punktą, tačiau šie mokėjimai neturi įtakos patvirtintų kreditorinių reikalavimų apimčiai, nes yra susiję ne su UAB „Apasteel“ įsipareigojimais UAB „Baltijos polistirenas“ pagal jų sudarytą 2018 m. liepos 16 d. Pardavimo–pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o su UAB „Baltijos polistirenas“ ir UAB KT MODULES tarpusavio santykiais, tai yra Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuri šiuo metu yra ginčijama Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-16428-429/2022 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytų UAB „Baltijos polistirenas“ prašymas patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą BUAB KT MODULES bankroto byloje yra pagrįstas ir įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino, o objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantė nepateikė.

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė JANĮ nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994  m.  gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                          Antanas Rudzinskas

          Žilvinas Terebeiza

          Aldona Tilindienė