Civilinė byla Nr. e2YT-29776-840/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18500-2018-5

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                        2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. 

(S)

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog jis – pareiškėjas J. Z. – po sutuoktinės Z. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjo J. Z. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime: pareiškėjo J. Z. sutuoktinė Z. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine Z. Z. turi dukrą O. Z.. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi jam ir sutuoktinei priklausančioje namo dalyje, naudojosi sutuoktinei priklausančia dalimi, visais santuokoje įgytais baldais bei namų apyvokos daiktais. Pareiškėjas iki šiol prižiūri ir moka būsto išlaikymo mokesčiu. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti.  

Pareiškėjas J. Z. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: Z. Z. mirties liudijimu; Z. Z. ir pareiškėjo santuokos liudijimu; O. Z. gimimo liudijimu; Gyventojų registro ir notaro pažymomis; Nekilnojamojo turto registro išrašu; AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštu.

Suinteresuotas asmuo O. Z. atsiliepime į pareiškėjo J. Z. pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą sutinka. Pareiškėjas yra jos tėvas, o Z. Z. motina. Po motinos mirties tėvas liko gyventi name, jį prižiūri, moka su būsto išlaikymu susijusius mokesčius, bei naudojasi sutuoktinei priklausančia namo dalimi ir po jos mirties likusiais namų apyvokos daiktais. Pati nepretenduoja į palikimą likusį po motinos Z. Z. mirties.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas J. Z. yra Z. Z. sutuoktinis. Pareiškėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). J. Z. ir Z. Z. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros O. Z.. Paveldėjimo byla po Z. Z. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. 

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas J. Z. iš karto po sutuoktinės Z. Z. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, – tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Z. Z. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėjas J. Z. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini)  mirusios sutuoktinės Z. Z. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas J. Z. mirusios  sutuoktinės Z. Z. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės Z. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                   Joana Kvaselytė