Administracinio teisės pažeidimo  byla

                            Nr. A2.1.-4207-201/2014

                               Proceso Nr. 4-06-3-03685-2014-2

              Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2. 

              40.1.2.;40.1.3.; 52.3.

(S)  

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. lapkričio 24 d.

Klaipėda

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą –  Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalį, 414 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka,

n u s t a t ė :

              V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad, jis, būdamas bendrovės direktoriumi leido dirbti E. S. pagalbinės darbininkės pareigose nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. ir J. D. meistro pareigose nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2014 m. liepos 14 d., nesudaręs su minėtais asmenimis rašytinės darbo sutarties, žodžiu aptaręs darbo sąlygas, pareigas, darbo užmokesčio dydį (sumą). Be to, V. Š. vadovaujamoje bendrovėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Per 2014 m. liepos -rupjūčio mėnesį, meistro pareigose dirbusiam J. D. buvo išmokėta 138,04 Lt, darbo užmokesčio suma, kuri neįtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu V. Š. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, t.y., jo vadovaujamoje įmonėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. bei LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas. 

              Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad E. ir J. yra du sugyventiniai. J. D. pradėjo dirbti nuo vasaros vidurio ir dirbo oficialiai. Tada J. D. pasikvietė E. S., kad padėtų. Jis minėtos merginos nekvietė. Pasakė J. D., kad E. S. nemokės. Vėliau E. S. paprašė, kad jis ją įdarbintų, nes jai reikėjo Sodros ar stažo, kad prisiskaičiuotų. J. D. jam sakė, kad dirba Klaipėdos restauratoriuje, o jo bendrovėje dirbs pusę etato. Jis norėjo pažiūrėti, kas tai per žmogus, bet viso to pasekoje niekas nepavyko. Nuo rugpjūčio vidurio J. D. nepasirodė darbe. J. D. nuolat meluoja, primelavo mokesčių inspekcijoje. Konflikto esmė ta, kad J. nedirbo, o girtavo darbo vietoje, todėl tai jis traktuoja kaip melagingus parodymus, kurie neatitinka tikrovės.  Jis neatleido J. D., laukė žmogaus, tikėjosi, kad ateis, nenorėjo įrašu pakenkti J. D., kad šis atleistas dėl pažeidimo. Žinoma, jis galėjo jį atleisti. Pažymi, kad J. D. nedirbo be sutarties, apie pastarojo įdarbinimą buvo pranešta Sodrai.

              Liudytojas J. D. paaiškino, kad dirbo Kretingoje, o darbo sutartis gavo darbo  pabaigoje. Darbo sutartyje buvo įformintas 4 valandoms, o realiai dirbo po 8-10 valandų. Nei pinigų gavo, nei ką. Neatsimena, kada tiksliai dirbo, bet rugpjūčio ar liepos mėnesį pradėjo dirbti. Sudarė darbo sutartį su “ (duomenys neskelbtini)“,- V. Š.. Po kelių dienų buvo sudaryta darbo sutartis. Iki tol porą dienų Mokyklos gatvėje tvarkė stogą, buvo ten objektas. 2014-09-24 rašytame paaiškinime teisingai nurodė aplinkybes. Mokyklos gatvėje daugiausiai vienas dirbo, o centre dirbo su direktoriumi. Direktorius jam sakė, kad sudarė darbo sutartį, bet jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Prašė darbdavio, kad apmokėtų, bet neapmokėjo, pasakė, kad neturi pinigų. Buvo sutarę mėnesinį atlyginimą žodžiu. Sutartį jis pasirašė. Jam sumokėjo apie 300 Lt avanso. Išeinant su juo neatsiskaitė. Tuo metu E. S. buvo jo draugė. E. S. buvo įdarbinta po savaitės ir dirbo apie mėnesį laiko. Išėjo iš darbo, nes pinigų nemokėjo. Prašė V. Š., kad jie sakytų, jog viskas gerai. Atlyginimą susitarė 2500 Lt. Per visą dirbtą laikotarpį yra gavęs apie 350 Lt.  Pasirašė tik viename algos lapelyje. Ofise buvo pinigai išmokėti. Pasirašė mažesnei sumai. Tuo metu, kai pasirašė, dar dirbo. Mokant pinigus dar buvo A. D., E. S., dar buvo toks Vilmantas įdarbintas.

              Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. 

              Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų DK 93 straipsnyje. Minėto kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra, kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatą, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti pagrindinius nelegalaus darbo požymius, t.y. darbo sutarties nebuvimą ir nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą pranešimo nepateikimą VSDFV. Byloje nustatyta, kad J. D. ir E. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jie nurodo, kad realiai bendrovėje pradėjo dirbti anksčiau nei su jais buvo sudarytos darbo sutartys. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia, kad jo bendrovėje J. D. ir E. S. pradėjo dirbti dar prieš darbo sutarčių sudarymą. Taigi, kaip matyti, byloje nurodytos skirtingos su įvykiu susijusios aplinkybės, todėl teismas, vertindamas tiek V. Š., tiek J. D. ir E. S. parodymų patikimumą atsižvelgia į tai, kokie objektyvūs byloje duomenys patvirtina galimą nelegalaus darbo faktą. Operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su asmenimis, kurie patikrinimo metu dirbo, buvo sudarytos darbo sutartys (b. l. 7-10). 2014-07-14 ir 2014-08-11 darbo sutarčių Nr. 27 ir Nr. 33 matyti, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartis su J. D. ir E. S., pagal kurias jie bendrovėje pradėjo dirbti sekančią dieną nuo sutarties pasirašymo, sutartys pasirašytos tiek J. D., tiek E. S.. Tai, kad darbo sutartį pasirašė, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats J. D., todėl darytina pagrįsta išvada, kad J. D. ir E. S. darbo sąlygos, užmokestis, ir darbo tvarka tiko. Iš byloje esančių Sodros pažymų matyti, kad E. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“  dirbo nuo 2014-08-12 iki 2014-08-27 (b. l. 36), o J. D. – nuo 2014-07-15-2014-09-19 (b. l. 37). Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų E. S. ir J. D. teiginius, kad pastarieji bendrovėje dirbo dar iki sutarties sudarymo, byloje nėra. Pažymėtina, kad teismas vertindamas J. D. ir E. S. parodymus, atsižvelgia ir į tai, jog tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens yra konfliktas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, be to, J. D. patvirtino, kad įvykio metu jis ir E. S. buvo pora, todėl teismas negali besąlygiškai remtis A. D. parodymais ir E. S. rašytiniais paaiškinimais, nes jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu  administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai nėra paneigti, o jo teiginius, kad E. S. ir J. D. dirbo tik po sutarties sudarymo, pagrindžia byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

              Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 413 str. 1 dalį nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).  

              V. Š. taip pat kaltinamas ir dėl tyčinio darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimu. Nors V. Š. kaltės nepripažino ir dėl šio teisės pažeidimo, tačiau byloje surinkti įrodymai - administracinis teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-10), iš dalies ir J. D. paaiškinimai, kiek tai susiję su neišmokėtu darbo užmokesčiu (b. l. 11-12), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraštis (b. l. 18), kasos išlaidų orderis (b. l. 28), patvirtina, kad V. Š. neįtraukė į buhalterinę apskaitą J. D. išmokėtą darbo užmokestį – 138, 04 Lt, todėl tokia V. Š. veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 414 str. 3 d., sudėtį.

              Dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 414 str. 3 d. V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis, t.y. atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį – V. Š. neįtraukė į buhalterinę apskaitą 138,05 Lt, baustas administracine tvarka, kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog nuobaudos tikslai vis dėlto gali būti pasiekti paskyrus V. Š. minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 414 str. 3 d. sankcijoje.  

              Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1, 2 punktais,  3022 straipsniu, 3024 straipsniu,

n u t a r i a:

              nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį V. Š. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

              V. Š. pagal ATPK 414 straipsnio 3 dalį paskirti nuobaudą – 10 000 Lt (2896, 20 EUR) dydžio baudą.

              Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja              Adolfina Simaitienė