Administracinė byla Nr. eAS-581-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01056-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl faktinių duomenų patikrinimo akto ir rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja E. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-996 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2) panaikinti Departamento 2021 m. birželio 10 d. raštą Nr. 2D-9567 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 12 d. pranešimą vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00814.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. P. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Departamento 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-996 ir 2021 m. birželio 10 d. raštą Nr. 2D-9567 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“, nustatė, kad Rašte Departamento specialistai konstatavo, jog iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad savavališkos statybos padariniai – savavališkai įvestas vandentiekio ir nuotekų įvadas į ūkinį pastatą – yra pašalinti. Pareiškėja buvo informuota, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neturi teisės atlikti žemės kasimo darbų ar užsakyti požeminių inžinerinių tinklų geodezinių matavimų dokumentų, įrodančių savavališkos statybos padarinių pašalinimo faktą. Pareiškėjai pasiūlyta pateikti dokumentus (geodezinę nuotrauką, nuotraukas su vykdomais / vykdytais ardymo darbais), įrodančius savavališkos statybos padarinių pašalinimą faktą, ir nurodyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priims sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo.

Teismas priėjo prie išvados, kad Departamento 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas ir jo pagrindu priimtas 2021 m. birželio 10 d. raštas yra informacinio pobūdžio dokumentai, jais nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys, juose jokie privalomai vykdytini nurodymai neformuluojami ir jie (Patikrinimo aktas ir Raštas) nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Vertindamas, kad pareiškėja siekia inicijuoti teisminį procesą dėl aktų, kurie jai nesukelia teisinių pasekmių, teismas sprendė, kad pareiškėjos pateiktas skundas negali būti nagrinėjamas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėja E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutartį ir jos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą, konstatavęs, kad ginčijami administraciniai aktai nesukelia jai teisinių pasekmių. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo priimti Patikrinimo aktas ir Raštas pagal teisės aktus yra privalomi dokumentai, kuriuose fiksuojami teisiškai reikšmingi juridiniai faktai, t. y. pareiškėja, esant neigiamiems jai priimtiems Patikrinimo aktui ir Raštui, negali inicijuoti naujų nuotekų tinklų tiesimo procedūrų ir gauti savivaldybės pritarimą (atsakovas buvo nustatęs, kad pareiškėja, neturėdama statybą leidžiančio dokumento statyti I grupei nesudėtingosios kategorijos inžineriniams statiniams priskirtinus vandentiekio ir nuotekų tinklus, kurorte – (duomenys neskelbtini), savavališkai nuo daugiabučio gyvenamojo namo iki nuosavybės teise valdomos ūkinio pastato dalies pastatė vandentiekio ir nuotekų tinklus).

Pareiškėja pažymi, kad kaip matyti iš prie atskirojo skundo pridėto antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2021 m. gegužės 12 d. laiško ir 2021 m. birželio 28 d. pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo, antstolė, remdamasi Patikrinimo aktu ir Raštu, konstatavo, jog pareiškėja galbūt neįvykdė 2019 m. sausio 23 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos darbus Nr. PNSD-30-190123-00003, ir tuo pagrindu kreipėsi į teismą dėl baudos pareiškėjai skyrimo. Pareiškėjos nuomone, jeigu būtų panaikinti Patikrinimo aktas ir Raštas ir būtų pripažinta, jog pareiškėja vis dėlto pašalino savavališkos statybos padarinius, antstolei būtų pagrindas nutraukti ne tik civilinę bylą dėl baudos skyrimo, bet ir pačią vykdomąją bylą. Pareiškėjos teigimu, yra pagrindas manyti, kad Patikrinimo aktas ir Raštas sukelia jai teisines pasekmes, dėl ko skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos E. P. skundą dėl Departamento 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo ako Nr. FAK-996 ir 2021 m. birželio 10 d. rašto Nr. 2D-9567 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo bei įpareigojimo Departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjos 2021 m. gegužės 12 d. pranešimą vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00814, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Departamento Patikrinimo aktas ir jo pagrindu priimtas Raštas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio dokumentai, kurie nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti laikomi individualiais administraciniais aktais, skundžiamais ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes laikosi pozicijos, kad ginčijami Patikrinimo aktas ir Raštas turi įtakos jos teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.). 

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). 

Nustatyta, kad pareiškėja siekia inicijuoti ginčą dėl Departamento 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. FAK-996 ir 2021 m. birželio 10 d. rašto Nr. 2D-9567 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo bei įpareigojimo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 12 d. pranešimą vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00814. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Departamentas (buvęs Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas), gavęs informaciją apie galimai savavališkai vykdomus statybos darbus ir atlikęs patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja, neturėdama statybą leidžiančio dokumento statyti I grupei nesudėtingosios kategorijos inžineriniams statiniams priskirtinus vandentiekio ir nuotekų tinklus, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai nuo daugiabučio gyvenamojo namo iki nuosavybės teise valdomos ūkinio pastato dalies pastatė vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pažeidimas buvo užfiksuotas 2019 m. sausio 17 d. statybos patikrinimo akte Nr. BIPA-30-190117-00006. Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2019 m. sausio 22 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-19-01-22-00002 ir Nr. SSA-30-190122-00003, o 2019 m. sausio 23 d. – privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinių statybos darbų Nr. PNSD-30-190123-00003 ir Nr. PNSD-30-190123-00004 bei privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 iki 2019 m. liepos 23 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Uždaroji akcinė bendrovė „Neringos vanduo“ 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. R1-21.92 „Dėl savavališkai įvesto vandentiekio ir nuotekų įvado“ pateikė informaciją, kad savavališkai įvestas vandentiekio ir nuotekų įvadas į ūkinį pastatą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), yra panaikintas. Departamentas, 2021 m. gegužės 26 d. atlikęs patikrinimą vietoje, siekdamas nustatyti, ar įvykdytas 2019 m. sausio 23 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190123-00003, 2021 m. birželio 10 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-996. Patikrinimo metu uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ darbuotojams atidarius prie gyvenamojo namo esantį nuotekų šulinį, vizualiai nustatyta, kad nuotekų šulinyje anga, kurioje buvo įrengtas nuotekų iš ūkinio pastato vamzdis, yra užbetonuota.

Patikrinimo aktas byloje nėra pateiktas, tačiau sprendžiant iš byloje ginčijamo Departamento 2021 m. birželio 10 d. rašto Nr. 2D-9567 turinio, atsakovas konstatavo, jog patikrinimo metu nebuvo galimybės nustatyti, ar pareiškėjos vykdytos savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Pareiškėja tokių įrodymų taip pat nepateikė, todėl Departamentas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas. Atsakovas Raštu pareiškėjai išaiškino, kad Departamentas priims sprendimą dėl 2019 m. sausio 23 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190123-00003 įvykdymo, statytojui, t. y. pareiškėjai, pateikus dokumentus (geodezinę nuotrauką, nuotraukas su vykdomais / vykdytais ardymo darbais), įrodančius savavališkos statybos ((duomenys neskelbtini)) padarinių pašalinimo faktą.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, ginčijamo Rašto turinį ir jame pateiktą informaciją apie priimtą Patikrinimo aktą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patikrinimo aktas ir jo pagrindu priimtas Raštas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio dokumentai. Nei Patikrinimo akte, nei Rašte nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), jais nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys. Tokie administraciniai aktai patys savaime negali pareiškėjai sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Pareiškėjos keliamas ginčas dėl Patikrinimo akto ir Rašto, kaip konstatuojamojo ir informacinio pobūdžio aktų, iš esmės tik ginčas dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl faktinių duomenų Patikrinimo vietoje aktas ir jame nustatytų aplinkybių pagrindu parengtas Raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalykais, o argumentai dėl šių administracinių aktų gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų jų pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė su 2021 m. birželio 28 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus dėl baudos pareiškėjai skyrimo dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento 2019 m. sausio 23 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190123-00003 neįvykdymo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai nagrinėja antstolės pareiškimą dėl baudos pareiškėjai skyrimo dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo, nes antstolė nustatė, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas (bylos Nr. 2VOP-7607-637/2021, teismo posėdis 2021 m. lapkričio 19 d.).

Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 4 d.), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. Sprendžiant klausimą dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo visų pirma turi būti konstatuotas pats privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas. Šis faktas visų pirma yra įrodinėjamas Sprendimų instrukcijoje nustatytos formos aktu, kurį surašo antstolis. Tačiau kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) fakto teismo išvados turi būti grindžiamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

Taigi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai, nagrinėdami antstolės pareiškimo pagrįstumą, įvertins aplinkybes dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo fakto ir dėl to priims atitinkamą sprendimą, t. y. klausimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo / neįvykdymo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme ir dokumentas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, yra antstolės surašytas Sprendimų instrukcijoje nustatytos formos aktas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Patikrinimo aktu ir Raštu pareiškėjai nėra nustatytų jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų, jais nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys, todėl jie nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. liepos 21 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė