Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-82-360/2013
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03872-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. vasario 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo T. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d. ir pagal ATPK 1241 str. 7 d., galutine nuobauda - 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro patrulis 2012 m. rugsėjo 15 d. T. G., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 15 d. 15.50 val., Taikos pr. ir Smiltelės g. sankryžoje vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,87 prom., be to nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus, tokiu būdu padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 str. 4 d., 1241 str. 7 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 lapkričio 28 d. nutarimu T. G. pripažino padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 1241 str. 7 d. numatytus pažeidimus ir paskyrė galutinę nuobaudą – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
T. G. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimą iš dalies pakeisti ir paskirti jam nuobaudą – draudimą vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Skunde nurodo, jog jis neneigia pažeidimo padarymo fakto ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos faktines aplinkybes, reikšmingas ginčui teisingai išspręsti bei įrodymus. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nenurodė bei nevertino bylai reikšmingos aplinkybės, kad jis ne tik prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, bet ir tai, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir tai yra jo ir jo šeimos narių pagrindinis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Netekęs vairuotojo pažymėjimo negalės dirbti, gauti pajamų, išlaikyti šeimos, mokėti įsipareigojimų kredito įstaigai. Teismas šių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė į jas, todėl mano, kad teismas buvo per griežtas, taikydamas draudimą vairuoti transporto priemonę dvejiems metams. Mano, kad teismas, įvertinęs jo prisipažinimą, tai, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, vienintelis išlaiko šeimą, privalėjo skirti švelnesnę nuobaudą – piniginę baudą su kuria jis sutinka, tačiau turėjo teisę ir visas galimybes jam atimti teisę vairuoti ne dvejiems metams, o trims mėnesiams, kas atitiktų įstatymo paskirtį ir esmę, ir tai tikrai būtų jam pakankamai griežta bausmė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas T. G. neneigia padaręs jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. T. G. mano, kad yra pagrindas paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 3 mėnesių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas skyrė galutinę minimalią sankcijose numatytą administracinę nuobaudą – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, vadovaudamasis bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 str., atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą.
Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, kuris yra pagrįstas. Apelianto teigimas, kad teismas priimdamas sprendimą nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos faktines aplinkybes, reikšmingas ginčui teisingai išspręsti bei įrodymus ir paskyrė jam per griežtą bausmę, nepagrįstas ir paremtas vien tik prielaidomis.
Apeliantas prašydamas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo terminą savo apeliacinį skundą argumentuoja tuo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir tai yra jo ir jo šeimos narių pagrindinis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, netekęs vairuotojo pažymėjimo jis negalės dirbti, gauti pajamų, išlaikyti šeimos, mokėti įsipareigojimų kredito įstaigai, todėl mano, kad teismas galėjo atimti teisę vairuoti transporto priemones ne dvejiems metams, o trims mėnesiams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti pažeidėjui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Asmens kaltės pripažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailestis, kuri yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat pažeidėjo asmenybė, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos aplinkybės (darbas susijęs su vairavimu, šeimos išlaikymas, įsipareigojimai kredito įstaigai), nelaikytinos ypatingais, išimtiniais atvejais, sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Šių aplinkybių nepakanka, kad būtų taikoma ATPK 301 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė.
Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl nuobaudos skyrimo yra tinkamai įvertintos ir individualizuotos. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas yra vienas iš grubiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Laikytina, kad apeliantui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nutarime įvardintos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas.
Atsižvelgus į paminėtą ir įvertinus byloje surinktus duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam T. G. paskirta nuobauda – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirta pagrįstai, todėl keisti teismo nutarimą nėra jokio pagrindo. Kitu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a:
T. G. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Savinijus Katauskas