Baudžiamoji byla Nr. 1-27-659/2012

Proceso Nr. 1-14-1-00264-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.1.5.4.;1.2.19.4.; 1.2.29.1.;

(S)

2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,

sekretoriaujant Linai Beniušienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,

gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

nukentėjusiajam R. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos
Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje,

                                    n u s t a t ė :

L. M. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos suklastojo tikrą dokumentą, kurį panaudojo, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - versdamasis (duomenys neskelbtini) veikla, kurios praktikos vadovas (duomenys neskelbtini), teikdamas viešąsias paslaugas - piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos, t. y. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, siekdamas, kad Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka panaikintų 2010-10-08 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-48-666/2010, kurioje atstovavo atsakovo šeimos nario, t. y. sutuoktinės artimo giminaičio - brolio A. R. interesus. Praleidęs apeliacinio skundo pateikimo teismui terminą, 2010-11-09 tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuteriniu būdu suklastojo Turto areštų aktų registro išrašo Nr. 0809004343 užklausos datą - 2010-11-09 pakeisdamas ją į datą 2010-11-08, kurį pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui registruodamas kartu su apeliaciniu skundu ir kitais procesiniais dokumentais 2010-11-08 kurjerių tarnyboje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios interesus įgaliojimo pagrindu atstovauja įvairiose institucijose, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis įstatymų, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 punkto reikalavimus, kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų advokato profesijai, visuomenei, 1.3 punkto reikalavimus, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, teisingumo idėjos, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui - Lietuvos advokatūrai - ir valstybei.

Kaltinamasis L. M. parodė, kad jis kaltinamas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, 2010-11-09 tyrimo metu nustatyta, kad kompiuteriniu būdu suklastojo turto arešto registro užklausos datą, pakeisdamas 2010-11-09 į 2010-11-08. Turto arešto išrašą ir prašymą pateikė teismui registruotu laišku 2010-11-08. Dėl šių kaltinimų iš esmės nesutinka, nes jokių pakeitimų Turto arešto išraše neatliko, apeliacinio skundo termino nepraleido. 2010-11-08 Klaipėdos apygardos teismui padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo atleisti jo klientą nuo žyminio mokesčio. Teismui su skundu pateikė Turto arešto aktą, norėdamas patvirtinti, jog jo kliento finansinė padėtis tikrai sunki, nes jam beveik du metus taikomas turto areštas. Šį dokumentą atspausdino 2010-11-08 ir pateikė pasirašyti advokatui M. U. bei tą pačią dieną atidavė dokumentus pašto tarnybos - UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriui. Toliau nesidomėjo tos siuntos eiga. Jo nuomone jis kaltinamas neteisingai, jog suklastojo Centrinės hipotekos registro duomenis. Nustatyta, kad išrašas parengtas pagal  turto arešto registro 2010-11-08, 11.58 val. duomenis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad  duomenys Turto arešto akte, kurį pateikė teismui ir duomenys gauti iš Centrinė hipotekos įstaigos, būtų skirtingi. Pagal sutartį su Centrine hipoteka, sudaryta 2008-07-25 jis turėjo teisę gauti turto arešto duomenis. Tačiau pagal sutartį nėra gaunami  išrašai, o gaunamai duomenys. Duomenys pateiktame turto arešto išraše nėra kitokie, nei kompiuterinėje Centrinės hipotekos sistemoje, kurie yra tvarkomi šios įstaigos. Problemų atsirado, kai  kolega paklausė, ar jis yra įsitikinęs, kad  turto arešto akte  duomenys nuo vasario mėnesio  tikrai nesikeitė. Todėl, norėdamas būti tikras, jog pasikeitimų tikrai nėra jis įėjo į Centrinės hipotekos sistemą 2010-11-09, 11.58 val. pakartotinai patikrinti duomenis. Dėl peržiūros valandos, tai tik sutapimas. Kompiuteryje jis  turėjo išsisaugojęs duomenis 11.58 val. su paties parengtu skundu bei kitais dokumentais civilinėje byloje, kokios datos dokumentai jis tiksliai neatsimena, tačiau duomenys apie turto areštą buvo  maždaug pusės metų senumo. Civilinę bylą ir klientą jis žinojo ir buvo tikras, kad duomenys turto arešto registre neturėjo keistis. 2010-11-08 datą jis įrašė pats, ruošdamas dokumentus, nes tekstas apie turto areštą kompiuteryje buvo jau suformuotas. Tekstas Centrinės hipotekos sistemoje skiriasi nuo teksto, kuris sudarytas pagal 2/8 įsakymą. Pagal įsakymą 2/8  spausdinant išrašą turi būti  užklausos kampe nurodyta paieškos data  ir laikas, t.y.  -  metai, mėnuo, diena, valanda ir minutė. Tokio teksto, kurį pateikė teismui nėra. Civilinėje byloje niekas netikrino ar duomenys  yra 2010-11-08 ar 2010-11-09.  UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m.  nuomojo  patalpas  verslo centre „Neapolis“, ši bendrovė teikė pašto paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo, kaip advokato padėjėjo klientas, šiai bendrovei teikia teisines paslaugas. Turi sudaręs sutartį, jog turi teisę naudotis tose patalpose stalu bei pasikviesti klientus. Kitokie santykiai su šia bendrove jo nesiejo. Prie minėtos bendrovės antspaudo bei registrų knygos prieiti jis negalėjo.

Nukentėjusysis R. N. parodė, kad Kretingos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje jis buvo ieškovu, atsakovą A. R. atstovavo advokato padėjėjas  L. M.. Civilinėje byloje 2010-10-08 buvo priimtas sprendimas, kurio jis neskundė. Tikslai datos neatsimena, bet apie 2010-11-20 gavo iš Kretingos rajono apylinkės teismo pranešimą, kad yra paduotas atskirasis skundas dėl žyminio mokesčio. Atsakovas norėjo pasinaudoti apeliacijos teise. Todėl jis turėjo parašyti atsiliepimą į skundą. Jį sudomino tai, kad buvo paduota apeliacija, tačiau apeliacinis skundas prie dokumentų nebuvo pridėtas, nes nebuvo išspręstas  klausimas dėl žymini mokesčio. Tuomet jis nuvyko į  Klaipėdos apygardos teismą susipažinti su civiline byla bei apeliaciniu skundu. Susipažinęs su apeliaciniu skundu, pastebėjo, kad yra pateiktas prašymas su priedais dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Vienas iš priedų buvo Centrinės hipotekos įstaigos atspausdintas turto arešto akto išrašas. Šiuo išrašu buvo grindžiamas prašymas atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio, t.y. areštavus atsakovo turtą susidarė sunki materialinė padėtis ir dėl  to jis negalėjo susimokėti žyminio mokesčio. Turto arešto išrašas sukėlė tam tikrų įtarimų ir abejonių, kadangi buvo atspausdintas neįprastos formos, o jis žinojo, kaip turi atrodyti tokie dokumentai. Todėl jo atstovas kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigą pagal atsakovo duomenis bei datą nurodytą dokumente su paklausimu, kada buvo padaryta užklausa dėl turto arešto ir kada buvo atlikta paieška. Turto arešto išraše buvo nurodyta data  2010-11-08 ir laikas 11.52 ar 11.58. Iš Centrinės hipotekos įstaigos buvo gautas  atsakymas, kad  2010-11-08 paieška nebuvo atlikta, ji buvo atlikta 2010-11-09, tačiau paieškos valandos sutapo. Gavus tokius duomenis galima padaryti išvadą, kad pakeista turto arešto išrašo data bei apeliacinio skundo padavimo teismui data. Todėl jis surašė pažymą Kretingos  rajono apylinkės teismui ir pateikė informaciją gautą iš Centrinės hipotekos, jog paieška buvo atlikta 2010-11-09, todėl  dokumentas dėl turto arešto negalėjo buti voke, kuris teismui buvo įteiktas 2010-11-08. Nori pažymėti, kad apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi būtent 2010-11-08. Turto arešto išrašo data rodo, kad  dokumentai prie skundo buvo renkami 2010-11-09, todėl tuo metu jau buvo praleistas terminas paduoti apeliacinį skundą. Išrašas sukėlė abejonių, nes buvo išspausdintas netiesiogiai iš turto arešto aktų registro, kadangi lapų kampuose nebuvo spausdinimo datų, internetinių nuorodų į hipotekos įstaigą, kurie įprastai būna spausdinant tiesiogiai iš registro. Spausdinant iš duomenų bazės  tiesiogiai,  negalima pakeisti jokio duomens. Dėl datos pakeitimo reikėtų apklausti Centrinės hipotekos atstovą, jei sistema automatiškai suformuoja  užklausos datą, kokiu būdu galima ją pakeisti.  Asmuo turintis teisę prisijungti prie duomenų bazės turi prisijungimo vardą ir slaptažodį, todėl Centrinės hipotekos duomenimis gali naudotis kiekvienas asmuo, kuriam suteikta prieiga. Dėl šio turto arešto išrašo su L. M. nekalbėjo. Tačiau žino, jog  yra nutartis, kurioje nurodytas apskundimo terminas. Teismo sprendimas buvo priimtas 2010-11-08. Klaipėdos apygardos teismas panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo E. J. 2011-02-23 nutartį dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo. Neatsimena ar ikiteisminio tyrimo metu sakė apie  nutarties panaikinimą. Advokato padėjėjo veiksmai dėl dokumentų klastojimo gali būti vertinami, kaip padaryta didelė žala ne tik jam, bet ir valstybei. Tai tiesiogiai įtakoja teisingumo vykdymą, ne tik teismo sprendimo apskundimo klausimą. Todėl jo nuomone padaryta didelė žala. Kokiu tikslu L. M. suklastojo turto arešto datą, jis nežino. Negali pasakyti ar duomenys, kuriuos atspausdino L. M. ir duomenys  iš Centrinės hipotekos sutampa. Civilinė byla, kurioje jis buvo ieškovu jau išnagrinėta, apeliacinis skundas atmestas, bylos nagrinėjimas vyko 1,5 metų, buvo priteistos palūkanos, tačiau  negavo iš atsakovo nei lito. Nutartį jis apskundė todėl, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti. Faktiškai jo tikslas apskųsti nutartį buvo tas, kad nebūtų priimtas apeliacinis skundas ir byla nesitęstų dar metus. Dėl šios priežasties norėjo, kad teismas nepriimtų  apelianto skundo. Nepamena ar kreipėsi  dėl atsakovo civilinėje byloje A. R. duomenų į Centrinę hipoteką. Gal būt ir kreipėsi, nes civilinėje byloje jis buvo ieškovu, o A. R. atsakovu. Savo interesus atstovavo pats ir turėjo atstovą, advokatą V. B., todėl galėjo rinkti duomenis. Kada su advokatu V. B. sudarė susitarimą dabar nepamena, nes susipažinęs su bylos medžiaga, mintinai dokumentų turinio neįsiminė, bylos kopijos nėra pasidaręs, o eidamas į bylą nevartė bylos medžiagos. Jam yra žinomi teisėjo E. J. nutarties panaikinimo motyvai, teismas traktavo, jog pašto  antspaudas turi didesnę įrodomąją galią, nei turto arešto išrašo data. Klaipėdos apygardos teismas panaikino nutartį ir priėmė apeliacinį skundą, tačiau nieko nepasisakė apie turto arešto akto datą. Todėl jis nepripažįsta, kad apeliacinis skundas buvo paduotas laiku.

Liudytojas M. U. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, su A. R. sudarė atstovavimo sutartį, atstovauti jį Klaipėdos apygardos teisme ir vesti civilinę bylą nagrinėjant apeliacinį skundą.  A. R. pirmos instancijos teisme neatstovavo, žinojo, kad jį atstovavo advokato padėjėjas L. M.. Sudaręs atstovavimo sutartį su A. R., advokato padėjėjui L. M. nurodė surinkti medžiagą apeliaciniam skundui, nes jis A. R. atstovavo pirmos instancijos teisme. L. M. paruošus  ir atspausdinus apeliacinį skundą, skundas buvo jam pateiktas pasirašyti,  jį perskaitęs ir pasirašęs atidavė L. M., kad jis dokumentus išsiųstų į teismą. Apeliacinį skundą pasirašė būtent 2010 m. lapkričio 8 d., nes procesinį dokumentą visada pasirašo tą dieną, kuri data nurodyta dokumente. Prie apeliacinio skundo buvo pridėtas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, kurį taip pat perskaitė. Prie prašymo buvo pridėtas turto arešto akto išrašas, kurį peržiūrėjo ir patikrino asmens, kuriam uždėtas turto areštas, duomenis. Daugiau į dokumentą nesigilino, nes dokumentą paruošė ne jis. Pasirašytus dokumentus  perdavė L. M.. Kokiu būdu jis išsiuntė į Kretingos rajono apylinkės teismą nesidomėjo, į voką dokumentų pats nedėjo ir ant voko nieko nerašė. Advokato padėjėją L. M. pažįsta nuo 2007 m., kolegiškai jam padeda tokiose bylose, kurios nagrinėjamos apeliacine tvarka. Tačiau tai nėra dažnai. Šiuo konkrečiu atveju L. M. paprašė jo pagalbos dėl apeliacijos civilinėje byloje, kurioje viena iš šalių yra A. R.. Su pačiu A. R. sudarė atstovavimo sutartį, tačiau tikrai datos nepamena. Kadangi L. M. A. R. atstovavo pirmos instancijos teisme, nurodė jam suruošti skundą ir visus kitus reikalingus dokumentus. Kokiu būdu L. M. tai darė nežino, nes šiuo klausimu nusistovėjusi praktika, kad visas bylos aplinkybes žinantis gynėjas ruošia medžiagą tolimesniam nagrinėjimui. Dėl konkretaus apeliacinio skundo negali tiksliai prisiminti visų jo ruošimo aplinkybių. Jis 2010-11-08 skundą dėl apeliacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-48-666/2010 skaitė, nes pasirašo tik perskaitęs. Taip pat perskaitė prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau pripažįsta, kad priedo prie prašymo pasižiūrėjo tik pavadinimą ir asmens, kurio turtas areštuojamas, pavardę, viso turto arešto aktų registro išrašo neskaitė, negali pasakyti iš kiek lapų susideda, kas išrašą paruošė. Jam tikrai nekilo jokių įtarimų, kad turto areštų aktų registro išrašas gali būti netikras. Tvirtina, kad turto arešto akto išrašas buvo, nes kitokiu atveju nebūtų pasirašęs dokumentų. Gali patvirtinti, kad nukentėjusysis R. N. jam  skambino, tačiau kada tiksliai neprisimena. Jam paaiškino, kad į bylos aplinkybes smulkiai nesigilino, ir kad dokumentus ruošė L. M.. Neskaitęs dokumentų nepasirašo, o šiuo atveju pasitikėdamas kolega, perskaitė skundą, prašymą, o priedus, t. y. išrašą dėl turto arešto tik peržvelgė, nesigilindamas į jo tekstą. Negali pasakyti koks tai buvo išrašas, tačiau žino jog A. R. vardu. Apie skundo padavimo terminą nebuvo kalbos. Ant apeliacinio skundo  pasirašė jis, t.y. ant 2010-11-08 V. M. suruošto dokumento. Taip kartais daroma, kai reikia pagelbėti kolegoms, nes advokato padėjėjas negali eiti į apeliaciją. Prieš pasirašant apeliacinį skundą visada jį perskaito ir patikrina kad būtų visi reikalingi procesiniai dokumentai. Nepamena kiek buvo pasirašęs tokių apeliacijų. Su atsakovu R R. nebuvo bendravęs iki apeliacijos, su juo susipažino pasirašant atstovavimo sutartį. Ant dokumentų visada pasirašo tą dieną, kuri nurodyta dokumente. Jei dokumente buvo data 2010-11-08, vadinasi tą dieną ir pasirašė, ant dokumento tikrai jo parašas. Pasirašant dokumentai buvo tvarkingi ir jam nesukėlė įtarimų. Ant voko, kuriame buvo sudėti siunčiami dokumentai, ne jo raštas, dokumentus išsiuntė L. M..

Liudytojas K. D. parodė, kad  dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės ofisas yra Taikos pr. „Neapolio“ pastate. Anksčiau buvo minėtos bendrovės direktoriumi. Pareigūnai tikrino jų bendrovę, teikiančią pašto paslaugas, ieškojo dokumentų, lydraščių. Lydraštis buvo vienas, ant kurio surašyta kas ir kur, kokia data yra išsiunčiama. Tuo metu bendrovėje nebuvo daugiau darbuotojų, jis dirbo vienas, darbo laikas  iki  17 val., tačiau buvo galimybė paštą priimti ir vėliau, t.y. po darbo valandų ir jį užregistruoti išsiuntimo dieną. Laiškų registracija gali būti paprastesnė, nėra  suformuojamas lydraštis, kuriame įrašoma kas siunčiama, jei tai yra teisminė dokumentacija, įrašomas bylos numeris. Kiekvienam registruotam laiškui yra atskiras lydraštis, suteikiamas numeris ir kiti būtini rekvizitai. Duomenys traukiami į registracijos žurnalą, kuriame numeriai eina iš eilės pagal lydraščius. Laiškai advokatams išsiunčiami ne tą pačią dieną, kai jie gaunami. Užregistruojami tą pačią dieną, o išsiunčiami kitą dieną. Nėra tokių dalykų, kad pažįstamų laiškus būtų galima užregistruoti  vakarykšte diena. Taip padaryti neįmanoma, nes registracijos numeriai eina iš eilės ir jokių tarpų nebūna. L. M. yra jų klientas. Su juo yra sudarę  pašto paslaugų sutartį, todėl tekdavo dažnai bendrauti. Advokato padėjėjo L. M. ofisas yra registruotas advokato J. A. kontoroje, o pas juos, tame pačiame pastate dar turi ir savo  biurą. Į pašto patalpas gali patekti bet kuris asmuo, tačiau prie antspaudo priėjimo nėra. Bendrovėje dirba jis ir buhalterė, kai jis atostogauja dirba viena buhalterė. Kabinetas padalintas į dvi dalis, viena yra jo, kita buhalterės. L. M. turi atskirą kabinetą. Iš koridoriaus pirma patenkama į jų kabinetą, po to į  L. M.. Ant voko, kuriuo buvo išsiųsti L. M. pateikti dokumentai, jo raštas, nes gautus dokumentus jis sudėjo į voką ir išsiuntė. Ant voko yra numeris, tas pats  numeris yra ir ant  lydraščio - 2010-10-08/02, t.y. nurodyta data ir siuntimo numeris. Ant voko uždėjo antspaudą  2010-11-08 data, nes  dokumentai buvo priimti būtent tą dieną. Darbui turi atskirą kabinetą, atėję asmenys pateikia dokumentus ir siuntas. Asmuo gali pats užsipildyti voką arba užpildo jis ir sudeda į voką visus pateiktus dokumentus. Pašto siuntas Klaipėdoje tvarko jis, o siuntas į kitus miestus tvarko kitas asmuo. Visą gautą paštą per 1-3 dienas nuneša į Lietuvos paštą ir jie išsiunčiami. Kelintą valandą laiškas yra užregistruojamas, nustatyti neįmanoma. L. M. jų klientas, tačiau iš draugiškumo jam, pakeisti registracijos datą nėra galimybės.

Liudytojas V. V. parodė, kad dirba  Centrinėje hipotekoje, direktoriaus pavaduotoju. Prie duomenų bazės gali prieiti sutartis sudarę asmenys, jie gali atlikti paieškas asmens duomenų registruose. Prie duomenų gali prieiti ir įgalioti asmenys. Visi prisijungimai prie duomenų bazės  fiksuojami. Kiekvieno vartotojo atliktos paieškos  tiksliai fiksuojamos, fiksuojama  data ir laikas. Kokia buvo gauta informacija ir kokie rezultatai, taip pat yra fiksuojami sistemoje. Sistemoje  fiksuojamos visos atliktos paieškos, nurodant  datą ir laiką, t.y. fiksuojama valanda, minutė ir sekundė. Paklaidos sistemoje nebūna. Turto arešto išraše atsispindi Centrinės hipotekos rekvizitai bei išrašo turinys. Taip pat matyti ir paiešką atlikęs asmuo. Centrinės hipotekos duomenų bazėje užfiksuota, kad į duomenų bazę L. M. buvo įeita lapkričio 9 d., o ne lapkričio 8 d. Fiksuojant prisijungimą prie sistemos klaidos negalėjo būti.  Data paruoštame dokumente spausdinant priklauso nuo kompiuterio. Kompiuteryje galima  nustatyti, ar rodyti iš tinklalapio spausdintą laiką, ar rodyti lapų skaičių. Galima paieškos rezultatą nukopijuoti į „wordinį“ formatą ir išsisaugoti. Pagal sutartį asmuo  išrašus gali kaupti savo kompiuteryje, patikrinimai  duomenų bazėje matosi įvairiai – tai priklauso nuo išrašo. Turto arešto išrašo informacija kainuoja 32 Lt,  2010 m. kainavo 16 Lt. Išraše paprastai būna nurodytas paieškos laikas. Negali pasakyti ar nuo 2010-02-18 iki  šios dienos konkretaus asmens turto arešto duomenys keitėsi. Suklastoti duomenys gali būti turto arešto akto išraše,  duomenys  sistemoje negali būti suklastoti. Konkrečiu atveju skiriasi paieškos atlikimo data. Iš internetinio tinklalapio spausdinant  neįmanoma pakeisti duomenų. Turto arešto išrašas galėjo būti  nukopijuotas į kitą formatą ir ten palikta paieškos data. Asmuo  lapkričio 8 d., neatliko paieškos. Išsisaugojus dokumentą „wordiniame“ variante, jei niekas nebuvo keista, paieškos laikas  taip pat taip pat nesikeičia. Išrašas paimtas iš „wordinės“ sistemos nėra Centrinės hipotekos suformuotas. Todėl jis negali pasakyti, ar duomenys išraše per tą laikotarpį nepasikeitė. Kartais atlikus užklausą rezultatas gali būti formuojamas ilgai ir tokiu atveju sistemoje nurodoma paieškos pradžia.

Iš 2011-01-18 Centrinės hipotekos įstaigos pranešimo Nr. B5-602 (11), matyti, jog pranešta apie galimai padarytą nusikalstamą veiką  (1t., b.l. 1-2).

Iš 2010-12-15 advokato S. B. kontoros rašto Centrinės hipotekos įstaigai, matyti, jog užklausiama apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (1t., b.l. 7).

Iš 2010-12-16 gavėjo užsakymų suvestinės matyti, kad pagal užsakymo informaciją 9020 (pagal fizinio asmens kodą) priklausantį advokatų J. A. ir R. K. kontoros advokato padėjėjui L. M., užsakymo data 2010-11-09, 11.58 val. atsakymo - 2010-11-09 11.58 val. Duomenų naudojimo tikslas - advokato veiklai  (1t., b.l. 13).

Iš 2008-07-25 sutarties Nr. H5-37(8) ir priedų, kurios pagrindu Centrinė hipotekos įstaiga teikia advokatų J. A. ir R. K. kontoros advokato padėjėjui L. M. el.p. (duomenys neskelbtini) reikalaujamus duomenis advokato veiklai ( b.l. 14-19)

Iš 2011-06-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas pateikė 2010-11-08 apeliacinio skundo originalą pasirašytą advokato M. U., 2010-11-03 atstovavimo sutartį, 2010-11-08 A. R. prašymą, Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto registro išrašą Nr. 0809003343 (1 t., b.l. 68-80).

Iš 2011-09-02 specialisto išvados Nr. 140-(5370)-IS1-5052 matyti, jog  2010-11-08 prašymas (l lapas), 2010-11-08 apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2-48-666/2010 (5 lapai), turto arešto registro išrašas (4 lapai) yra atspausdinti tuo pačiu spausdintuvu arba kopijavimo aparatu (jeigu minėti dokumentai yra kopijos) (1 t., b.l. 84).

Iš 2011-03-10 rašto Nr. B5-2579 (11) iš Centrinės hipotekos įstaigos, kuriame nurodyta, kad 2010-11-08 Turto arešto registre paieškų pagal A. R. a/k (duomenys neskelbtini) atlikta nebuvo (1 t., b.l. 86).

Iš 2011-04-27 rašto Nr. B5-4108 (11) gauto iš Centrinės hipotekos įstaigos matyti, jog nurodytu laikotarpiu nuo 2009-08-20 iki 2011-04-26 pagal A. R. a/k (duomenys neskelbtini) atliktos paieškos: 2010-01-26 10.49 val.: 2010-02-18 12.25 val.: 2010-08-30 12.51 val.: 2010-12-14 15.54 val. bei pateikto priedo iš turto arešto registro, kuriame matyti, kad lapų viršuje be išrašo turinio nurodyta „Page l of 4“ „Page 2 of 4“ „Page 3 of 4“ „Page 4 of 4“, lapų apačioje http://platl.hipotekosistaiga.lt/taar/plat_al_issami.asp (1t., b.l. 88-89, 90-93).

Iš 2011-06-23 rašto Nr. B5-5784 (11) gauto iš Centrinės hipotekos įstaigos matyti, jog advokatų J. A. ir R. K. kontoros advokato padėjėjas L. M. 2010-11-09 11.58 val. atliko paiešką Turto arešto aktų registre pagal A. R. a/k (duomenys neskelbtini) duomenis. 2010-11-08 L. M. pagal minėto asmens kodą paieškų neatliko. Sistemos gedimų turinčių įtakos išraše nurodytam paieškos atlikimo laikui nebuvo užfiksuota. Nepriklausomai nuo išrašo atspausdinimo laiko Turto arešto aktų registre L. M. 2010-11-09 11.58 val. atliktos paieškos pagal A. R. asmens kodą atlikimo laikas negalėjo būti 2010-11-08 ( 1t., b.l. 95).

Iš 2011-04-11 VĮ „Registru centras“ rašto Nr. (4.8.2.)IJ-120 matyti, jog pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ į/k (duomenys neskelbtini) ir iš kurių matyti, kad nuo 2008-02-27 L. M. yra įmonės įgaliotas asmuo, kuriam suteikti neriboti įgaliojimai (1 t., b.l. 101-165).

Iš 2011-06-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. D. pateikė du įmonės spaudus (1t., b.l. 184).

Iš 2011-06-15 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuve buvę dokumentai bei paimti du įmonės antspaudai, kuriuose esantys skaitmenys žymintys datą yra nustatinėjami rankiniu būdu (1t., b.l. 185-194; 2t., b.l. 1-7).

L. M. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų išteisintinas, žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimo būtinas požymis ir pasekmė – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Minėto baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje įvardytas šio nusikaltimo padarymo subjektas yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, yra asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šis straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000). Dokumento suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melagingi duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie tikrovei neatitinkantys duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio prasme. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t.y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t.y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog  advokato padėjėjas ( valstybės tarnautojui prilygintas asmuo) L. M., parengė apeliacinį skundą su priedais (turto arešto aktu) Klaipėdos apygardos teismui dėl žyminio mokesčio sumažinimo savo klientui A. R. civilinėje byloje. Šį dokumentą pasirašė advokatas M. U.,  nes L. M., būdamas advokato padėjėju, negali atstovauti kliento apeliacinėje instancijoje. L. M. teismui pateikė A. R. turto arešto aktą, kaip įrodymą, jog kliento materialinė padėtis yra sunki ir dėl šios priežasties prašo  atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Iš teismui pateikto Turto arešto akto Nr. 0809003343 matyti, jog areštuotas A. R. nekilnojamas ir kilnojamas turtas bei piniginės lėšos ( 1t., b.l. 74-77). L. M. teigimu, šią byla jis vedė seniai, todėl žinojo, jog per dvejus metus turto rašto akte situacija nepasikeitė, todėl   teismui su apeliaciniu skundu pateikė 2010-11-08 suformuotą pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis Turto arešto išrašą. Kaip jau minėta, ant teismui pateiktų dokumentų pasirašė advokatas M. U., kuris teisme paliudijo, jog dokumentus perskaitė, juos patikrino ir pasirašęs grąžino L. M., jokie įtarimai dėl dokumentų priedų tikrumo jam nekilo. L. M. teigimu, Turto arešto išrašo duomenis, gautus iš Centrinės hipotekos įstaigos jis buvo išsisaugojęs savo kompiuteryje „wordiniame“ variante, todėl minėtą dokumentą atspausdinęs 2010-11-08 pridėjo prie apeliacinio skundo. Tačiau, norėdamas įsitikinti, jog situacija dėl turto arešto nepasikeitė,  dar kartą 2010-11-09 padarė užklausą Centrinės hipotekos įstaigai dėl turto arešto duomenų. Duomenys turto arešto akte nebuvo pasikeitę. L. M. teigimu, jis sudaręs sutartį su Centrinės hipotekos įstaiga ir turi teisę gauti informaciją iš  turto arešto registro. Tai, kad asmenys turintys prieigą prie sistemos, gali  gauti informaciją iš  Turto arešto aktų registro, patvirtino Centrinės hipotekos įstaigos atstovas V. V.. Be to, jo teigimu gautus duomenis asmenys gali kaupti savo kompiuteryje, tačiau pažymėjo, jog sistema visada nurodo, koks asmuo ir kada buvo prisijungęs prie sistemos su užklausa. Liudytojo V. V. teigimu, sistema visada nurodo užklausos datą ir laiką. Be to, jis pabrėžė, kad jokių duomenų, asmenys prisijungę prie sistemos, sistemoje keisti negali, nes to neįmanoma padaryti techniškai. Taigi vertinat šias aplinkybes darytina išvada, jog advokato padėjėjas L. M. nepiktnaudžiavo tarnyba, o veikė savo kliento A. R. naudai, tiek paduodamas apeliacinį skundą teismui, tiek gaudamas duomenis iš Centrinės hipotekos įstaigos apie kliento turto areštą. Pažymėtina, jog piktnaudžiavimo būtina sąlyga - didelė žala, kuri  padaroma valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių žalos padarymą nukentėjusiajam R. N. ar kitam juridiniam asmeniui. Nukentėjusysis R. N. civilinėje byloje yra ieškovas, atsakovas L. M. klientas A. R.. Teismui paduotas apeliacinis skundas, kuriuo  prašoma atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje dėl atsakovo sunkios materialinės padėties, teismo sprendime esmės nekeičia ir liečia išskirtinai tik atsakovo, šiuo atveju A. R. interesus. Todėl vertinti advokato padėjėjo L. M. veiksmus, kaip dokumentų suklastojimą, nurodant turto arešto akto išrašo datą 2010-11-08 bei 2010-11-08 paduodant teismui apeliacinį skundą ir dėl to, padarius didelės žalos  piktnaudžiaujant tarnyba, nėra pagrindo. Nukentėjusysis R. N. teigė, jog  L. M. ruošė dokumentų priedus, t.y. turto arešto išrašą 2010-11-09 ir šia data pateikė užklausą Centrinei hipotekos įstaigai, tačiau per pašto kurjerius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus išsiuntė 2010-11-08, todėl teigia, jog L. M. suklastojo Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto išrašą, nurodydamas jame datą 2010-11-08. Tačiau teismo posėdžio metu nustatyta, jog L. M. suformavo ir atspausdino Turto arešto išrašą pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis iš savo kompiuterinėje sistemoje kauptos informacijos, o 2010-11-09, tik patikslino duomenis, padarydamas užklausą Centrinės hipotekos įstaigai. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, dokumentų turinio jis nepakeitė ( 1t., b.l. 74-77, 90-93). Pažymėtina, jog dokumento suklastojimu pripažįstamas sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Nukentėjusysis R. N. teigė, jog Turto arešto išrašo datą  L. M. sukastojo, nes apeliacinio skundo terminas baigėsi būtent 2010-11-08, todėl jam kelia abejonių dokumentų išsiuntimo data 2010-11-08. Savo abejones grindžia tuo, jog L. M. dirba tose pačios patalpose, kaip ir pašto kurjerių tarnyba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir advokato padėjėjas yra šios bendrovės  atstovas, todėl jis galėjo pakeisti ir dokumentų išsiuntimo teismui datą. Teismo posėdžio metu L. M. pripažino, jog minėta bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo, kaip advokato padėjėjo klientai, tačiau dėl to pakeisti dokumentų išsiuntimo datą nėra galimybės, nes jis neturi priėjimo prie bendrovės antspaudo. Liudytojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. D. patvirtino, jog L. M. yra jų klientas, tačiau patekti prie antspaudo L. M. neturi galimybės, be to  vien iš draugiškumo pakeisti dokumentų išsiuntimo datos nėra galimybės, nes kiekvienas registruotas laiškas įrašomas į lydraštį ir jam suteikiamas eilės numeris. Lydraštyje visi registruoti laiškai rašomi iš eilės ir padaryti papildomą įrašą atgaline data nėra galimybės. Teismas LITEKO sistemos duomenimis nustatė, jog  Klaipėdos apygardos teismas panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-23 nutartį dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo, konstatuodamas, jog paskutinė termino diena buvo 2010-11-08, ant teisme gauto voko su dokumentais  buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“  antspaudas 2010-11-08 ir  vokui suteiktas registracijos Nr. TV-101108/02, todėl laikytina, jog  paštui  vokas su dokumentais buvo įteiktas paskutinę termino dieną. Taigi teismas patvirtino, jog dokumentai paštu buvo išsiųsti 2010-11-08, nepraleidus termino ir tai teismui nekelia abejonių. Tai visiškai paneigia prokuroro kaltinimo dalį, jog „...Praleidęs apeliacinio skundo pateikimo teismui terminą, 2010-11-09 tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuteriniu būdu suklastojo Turto areštų aktų registro išrašo Nr. 0809004343 užklausos datą - 2010-11-09 pakeisdamas ją į datą 2010-11-08, kurį pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui registruodamas kartu su apeliaciniu skundu ir kitais procesiniais dokumentais 2010-11-08 kurjerių tarnyboje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ...“ . Nagrinėjant bylą teisme bei ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, jog Turto arešto  akto išrašo turinys nepakeistas ir dokumentas suformuotas nepakeitus duomenų, gautų iš Centrinės hipotekos įstaigos ( 1t., b.l. 74-77, 90-93). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,  pasisakydamas apie dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu baudžiamosiose bylose bei  akcentuodamas, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, nes ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, dar karatą atkreipė dėmesį į nusikaltimų ir nepavojingų ( vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų) veikų atskyrimo svarbą. Konstatuojant pakankamą baudžiamajai atsakomybei kilti dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pavojingumą, būtina įvertinti, ar dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai turi teisinės reikšmės, ar gali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teises arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Priešingu atveju, nustačius, kad toko pobūdžio veika negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, ji negali būti laikoma nusikalstama (LAT Metinis informacinis pranešimas, 2011 m.). Šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog L. M. veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nukentėjusiajam R. N., priešingai, Klaipėdos apygardos teismas pripažino, jog terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, skundas buvo atmestas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkinti ieškovo, šiuo atveju R. N., ieškininiai reikalavimai. Prokuroras, kaltindamas L. M., remiasi tik prielaidomis, jog ir pašto antspaudas buvo uždėtas atgaline data, t.y. 2011-11-08. Jokių įrodymų, kad tai buvo padaryta, nėra. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, kaltinamojo ir liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltinamasis, advokato padėjėjas L. M., nepadarė jam inkriminuojamų nusiklastamų veikų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme, įrodymai baudžiamajame procese gali būti pripažinti tik tokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės šiai bylai išspręsti.

Baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, iškyla jeigu dėl to didelės žalos patyria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismo posėdžio metu nenustatyta, kad L. M. piktnaudžiavo  tarnybine padėtimi  ir dėl to nukentėjusiajam  R. N., juridiniam asmeniui ar valstybei padaryta didelė žala,  todėl jis išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dokumento suklastojimu laikytinas dokumento turinio pakeitimas, tai yra tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas, siekiant tokį dokumentą paleisti į teisinę apyvartą. Bylą nagrinėjant teisme, nustatyta, jog Turto arešto akto išrašo turinys L. M. rengiant šį dokumentą pagal Centrinės hipotekos duomenis nepakeistas, datos pakeitimas jokių teisiškai reikšmingų padarinių nesukėlė, todėl  L. M. pagal Lietuvos respublikos BK 300 str. 1 d., išteisintinas nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

L. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Violeta Balčiūnienė