Civilinė byla Nr. e3K-3-463-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01534-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 2.2.2.3.1.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ ieškinį atsakovams R. G. ir V. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuojančių teisės normų taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 957,93 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šis sklypas yra teritorijoje, kurioje esančių žemės sklypų dalis savininkų 2008 metais įsteigė asociaci­ją „Triušelių alėja“. Bendraturčių poreikiams tenkinti buvo nustatytas metinis mokestis. Nors atsakovai nėra šios asociacijos nariai, jų Žemės sklype nestovi pastatai, tačiau renkamos lėšos naudojamos administruojamai teritorijai tvarkyti, joje esančiai infrastruktūrai remontuoti ir prižiūrėti, bendriems šios teritorijos žemės sklypų savininkų poreikiams tenkinti, todėl visi bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra asociacijos nariai, turi pareigą prisidėti prie šių išlaidų kompensavimo. Atsakovai bendraturčių nustatyto mokesčio nemoka. Už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. susidarė 957,93 Eur skola, kurį ieškovė prašo priteisti, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.76 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendraturčių teises ir pareigas išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui R. G. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas, nustatęs, kad atsakovai nėra asociacijos „Triušelių alėja“ nariai, jie neįsipareigoję mokėti nario mokesčio, vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų, nuosavybės teise yra įsigiję tik Žemės sklypą, kuriame nėra jokių statinių (atsakovai gyvenamųjų namų kvartale negyvena), pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai su Žemės sklypu būtų įgiję dalį susisiekimo, inžinerinių tinklų ar kartu su kitais tame kvartale žemės sklypus turinčiais asmenimis nuosavybės teise turėtų kokį nors bendrą žemės sklypą, kad atsakovai turi bendrosios dalinės nuosavybės objektų – bendro turto, dėl kurio būtų galima taikyti CK 4.76 straipsnio nuostatas, kad ieškovė su atsakovų sutikimu teikė jiems kokias nors paslaugas.
7. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 29 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad asociacijos „Triušelių alėja“ veiklos tikslas – suvienijant fizinius ir juridinius asmenis ir jiems atstovaujant įrengti asociacijos nariams inžinerinius įrenginius, organizuoti įvairaus pobūdžio statybą, objektų valymą ir priežiūrą, atstovauti žemės sklypų bei jų priklausinių savininkų interesams. Atsakovai nėra šios asociacijos nariai, jie neįsipareigoję mokėti nario mokesčio, vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų. Teismas pažymėjo, kad narystės asociacijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į asociaciją, t. y. nesusieti savęs narystės asociacijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtų objektų; nėra įrodymų, kad gyvenvietės keliai, gatvės apšvietimo įrenginiai yra bendroji ar kurios nors šalių asmeninė nuosavybė. Kvartale esančios vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos priklauso fiziniam asmeniui K. J., elektros, lietaus nuotekų sistemos, bendrojo naudojimo patalpų, kiemo ir kitų objektų apšvietimo įrenginiai – UAB „Litectus“. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai ar žemės sklypų savininkai kelius ir kitus inžinerinius įrenginius, kurie yra asociacijos administruojamoje teritorijoje, privalo prižiūrėti ir išlaikyti savo sąskaita. Taigi šalys neturi bendro turto, todėl CK 4.76 straipsnio nuostatos netaikytinos. Taip pat nenustatyta, kad ieškovė su atsakovų sutikimu teikė jiems kokias nors paslaugas. Todėl teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą.
10. Iš bylos duomenų negalima nustatyti, kokia elektros energijos dalis sunaudota konkrečiam tikslui, be to, ieškovė nėra sudariusi su atsakovais paslaugų teikimo sutarčių, todėl teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad jie neprivalo ieškovei mokėti už gatvių apšvietimą ar kelių valymą. Ieškovė, teismo vertinimu, neįrodė atsakovų skolos fakto, todėl nėra pagrindo ją priteisti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą bei perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino CK 4.76 straipsnio ir mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bendraturčiai turi pareigą prisidėti prie naujai kuriamo bendrosios dalinės nuosavybės objekto (žr. kasacinio teismo išaiškinimus 2014 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Atsakovai neturi bendro turto su kitais kvartale esančių žemės sklypų savininkais, tačiau jame yra bendrai naudojamas turtas, dėl kurio perėmimo ieškovės vardu šiuo metu vedamos derybos ir yra priimti asociacijos sprendimai. Kai dauguma uždaros ir tarpusavyje susijusios grupės savi­ninkų priima sprendimą sukurti ar įgyti bendrą turtą, kuris yra būtinas savininkų turimai individua­liai nuosavybei tinkamam naudoti pagal paskirtį ir kuris negali būti įgyjamas ar sukuriamas indivi­dualiai kiekvieno iš jų, savininkai (atsakovai šiuo atveju) turi pareigą prisidėti prie tokių objektų sukūrimo ar įsigijimo. Tokie sprendimai vykdytini nepriklausomai nuo to, ar jų priėmimo metu savininkus sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisi­niai santykiai. Kvartalo savininkų dauguma yra suinteresuota faktiškai įrengtų ir funkcionuojančių inžinerinių tinklų ir infrastruktūros (kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus susieti su kiekvienu, įskaitant atsakovų, kvartale esančiu sklypu) perėmimu, tinkamu funkcionavimu, dėl to nutarta išpirkimui panaudoti ieškovės renkamo metinio mokesčio lėšas.
2. Priėmus 11.1 punkte nurodytą sprendimą, bendrą turtą nusprendę įsigyti savininkai turi pareigą prisidėti ir prie išlaidų, skirtų ketinamo įsigyti turto būklei palaikyti bei prižiūrėti. Ieškovė renkamo vienkartinio mokesčio pagrindu kompensuoja tokias su ketinamu perimti bendrai naudojamu turtu susijusias išlaidas kaip gatvių apšvietimo ir inžinerinių įrenginių elektros energijos, gatvių dangos remonto, gatvių priežiūros ir valymo, gatvių lentelių įrengimo, lietaus kanalizacijos tvarkymo, valymo įrenginių priežiūros, nuotekų siurblių keitimo, vandentiekio tvarkymo, bendrų erdvių tvarkymo, žolės pjovimo, tinklų avarijų likvidavimo ir pan. Ketinamas perimti turtas yra įrengtas išimtinai kvartalo savininkų interesais ir jų žemės sklypų naudojimui pagal paskirtį. Siekdami savo žemės sklypus naudoti pagal paskirtį, jie turės prisijungti ir naudotis šiuo turtu. Todėl kvartalo žemės sklypų savininkai yra tiesiogiai suinteresuoti, kad jų perimtinas ir naudotinas turtas būtų kuo geresnės būklės ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Bendro naudojimo objektų būklės palaikymas ir priežiūra atliekami iš žemės sklypų savininkų mokamo mo­kesčio, todėl atsakovai privalo prisidėti prie šių išlaidų kompensa­vimo, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CK, Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis.   
3. Teismai netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles. Metinis mokestis nepagrįstai teismų vertintas kaip asociacijos nario mokestis, nes jo rinkimas, remiantis bylos duomenimis, siejamas ne su naryste asociacijoje, o su žemės sklypo, esančio kvartale, nuosavybės teise. Padarę išvadą, kad ieškovė nenurodė, kuri šio mokesčio dalis yra siejama su naryste, teismai nepagrįstai šių aplinkybių įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei. Jei atsakovai ar teismai būtų įvardiję, kurie iš dokumentuose nurodytų lėšų panaudojimo tikslų yra susiję tik su naryste, o kurie – su bendro naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, ieškovė būtų turėjusi galimybę nurodyti, kokią dalį renkamo mokesčio sudaro tam tikros su naryste siejamos išlaidos. Ieškovei nurodžius, kad su naryste siejamų išlaidų apskritai nėra, atsakovai turėjo įrodinėti, jog tokias išlaidas privalo mokėti tik asociacijos nariai. Be to, nors teismai sprendė, kad elektros energijos išlaidos galbūt pagrįstos, tos dalies ieškovės reikalavimo  netenkino, nes ieškovė nenurodė, kuri dalis mokesčio skirta sumokėti už elektrą.
12. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė savo reikalavimą grindžia bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto valdymu, naudojimu, tvarkymu (CK 4.76 straipsnis). Ieškovė ir atsakovai neturi nė vieno bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto, atsakovai nesinaudoja jokiu ieškovės turtu, nenaudoja jokio bendro turto, nes neturi pastato žemės sklype, kuriam būtų būtinas bendro turto naudojimas, todėl renkamas mokestis negali būti vertinamas kaip bendro turto išlaikymas ir gerinimas.
2. Atsakovams, kurie nėra asociacijos nariai, nekyla iš jos veiklos atsirandančios prievolės. Ieškovės nurodyti darbai atlikti asociacijos narių poreikiams tenkinti ir atsakovai su jais nesusiję. Tai, kad UAB „Litectus“ priklausančiame žemės sklype ties atsakovų sklypo riba yra privestas vandentiekis ir kanalizacija, nesuteikia teisės rinkti neapibrėžto mokesčio iš atsakovų. Ieškovė neapskaičiavo, kiek kainuoja šių tinklų eksploatacija. Ji neturi teisinio pagrindo rinkti įmokų už svetimą turtą, nes UAB „Litectus“ nėra suteikusi tokių įgaliojimų, o buvusių žemės sklypų savininkų įgaliojimai nebegalioja. Be to, neaišku, kam priklauso vandentiekio ir kanalizacijos tinklai.
3. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, ieškovė, ne atsakovai, turėjo įrodinėti renkamo mokesčio pagrįstumą ir jo paskirstymą už paslaugas asociacijos nariams ir jais nesantiems. Atsakovai neturi pareigos mokėti už elektros energiją, nes šios išlaidos susidaro asociacijos narams naudojantis netinkamais eksploatuoti valymo įrenginiais, o atskiro apskaičiavimo už elektros energijos sunaudojimą kitiems tikslams ieškovė nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuojančių teisės normų taikymo

13. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).
14. Taigi pirmiau nurodytose Civilinio kodekso nuostatose, kuriomis kasatorė grindžia savo reikalavimus, pareiga išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir rinkliavas nustatyta bendro daikto (turto) savininkui, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviui.
15. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kad: kasatorė ir atsakovai neturi jokio turto, kuris jiems priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise; gyvenvietės keliai, gatvės apšvietimo įrenginiai nėra bendroji ar kurios nors iš šalių asmeninė nuosavybė; kvartale esančios vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos priklauso fiziniam asmeniui K. J., elektros, lietaus nuotekų sistemos, apšvietimo įrenginiai – UAB „Litectus“.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į nurodytas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog CK 4.76 straipsnio nuostatos šalių ginčo išsprendimui netaikytinos. Šalys nuosavybės teise neturi bendro turto, taigi neturi ir 13 šios nutarties punkte nurodytų pareigų.
17. Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai taikė Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jose įtvirtinta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės ir atsakovų santykiai nepatenka į specialiojo – Sodininkų bendrijų – įstatymo reguliavimo sritį. Šio įstatymo paskirtis įtvirtinta 1 straipsnyje – įstatymas nustato sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. ne sodininkų bendrijoje.
19. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, kad kompetentingo bendrijos organo priimtas teisėtas sprendimas dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo tampa privalomas ir vykdy­tinas visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje, kasatorė teigia, jog daugumai uždaros ir tarpusavyje susijusios grupės savininkų priėmus sprendimą sukurti ar įgyti bendrą turtą, atsakovai, kaip žemės sklypo kvartale savininkai, turi pareigą prisidėti prie tokių objektų sukūrimo ar įsigijimo, taip pat prie išlaidų, skirtų ketinamo įsigyti turto būklei palaikyti bei prižiūrėti.
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).
21. Kasatorė teisingai nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014 buvo nagrinėjamas sodininkų bendrijos ir jos teritorijoje žemės sklypus turinčių asmenų ginčas dėl pareigos prisidėti prie naujai kuriamo bendro turto. Joje analizuoti visai kiti teisiniai santykiai, aiškintos sodininkų bendrijų paskirtį, tikslus, jų narių interesų derinimą, naujų bendrosios nuosavybės teisės objektų sukūrimą sodininkų bendrijos teritorijoje reglamentuojančios teisės normos. Kasacinis teismas konstatavo, kad Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Pažymėtina, kad ši išvada padaryta remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų teisės normų, nereglamentuojančių teismo nagrinėjamos bylos šalių teisinių santykių, išaiškinimais, išvadomis, kurios padarytos taikant tas normas bei atsižvelgus į konkrečias faktines aplinkybes, kurios skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, negali būti vadovaujamasi. Nagrinėjamu atveju kasacinio teismo išaiškinimai teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijos teises priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, sodininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, pareigas, kuriais remiasi kasatorė, siekdama pagrįsti savo reikalavimą, netaikytini.
22. Kasatorė teigia, kad atsakovai privalo mokėti jos – asociacijos – renkamą mokestį, iš kurio dengiamos su inžinerinių tinklų ir infrastruktūros išlaikymu bei priežiūra susijusios išlaidos, kurį ketinama panaudoti nurodytiems objektams išpirkti; akcentuoja, kad yra priimtas atitinkamas asociacijos sprendimas. Atsakovai, atsikirsdami į šiuos argumentus, teigia, kad jie nėra asociacijos nariai, todėl iš jos veiklos atsirandančios prievolės jiems nekyla.
23. Siekiant užtikrinti nuosavybės socialinę funkciją, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas neprieštarautų viešajam interesui, įstatyme gali būti nustatoma nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka, kaip tai padaryta, pvz., Sodininkų bendrijų įstatymo reguliuojamų teisinių santykių atveju (šiame įstatyme įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas – per sodininkų bendrijas (3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis); nustatyta, kad asmenys, nepriklausomai nuo to, ar yra bendrijos nariai, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai (22 straipsnio 1 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio teisinių santykių imperatyvaus įstatymu nustatyto reguliavimo nėra, o CK 4.76 straipsnio nuostatos, kaip konstatuota, netaikytinos, nes šalys nevaldo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise.  
25. Kasatorės, kaip asociacijos, veiklos tikslas – suvienijant fizinius ir juridinius asmenis ir jiems atstovaujant įrengti asociacijos nariams inžinerinius įrenginius, organizuoti įvairaus pobūdžio statybą, objektų valymą ir priežiūrą, atstovauti žemės sklypų bei jų priklausinių savininkų interesams (Įstatų 12 punktas); Įstatuose nurodytas savanoriškas įstojimas į asociaciją (21 punktas); sureguliuotas nario išstojimas iš asociacijos (22 punktas) ir pašalinimas iš jos (23 punktas); nustatyta, kad asociacijos nariai privalo laikytis asociacijos įstatų, mokėti nario mokestį (20 punktas), nauji nariai įsipareigoja lygiomis dalimis su esamais nariais nuo kiekvieno nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus (23.1 punktas). Narystė šioje asociacijoje grindžiama savanoriškumu. Susaistę save narystės šioje asociacijoje ryšiais, būtent jos nariai prisiima atitinkamus pirmiau nurodytus įsipareigojimus (laikytis įstatų, mokėti nario mokestį, vykdyti visuotinio narių susirinkimo sprendimus).  
26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai nėra asociacijos „Triušelių alėja“ nariai. Be to, jie nėra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektai. Teismai taip pat nustatė, kad ieškovė nėra sudariusi su atsakovais jokių paslaugų teikimo sutarčių. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad jie yra įsipareigoję mokėti asociacijos nustatytą mokestį, vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus, išlaikyti asociacijos ketinamą išsipirkti turtą ar prisidėti prie išpirkimo.
27. Pažymėtina, kad net išpirkus inžinerinius tinklus ir (ar) infrastruktūrą atsakovai netaptų bendrosios dalinės nuosavybės turėtojais, nes nėra asociacijos nariai. Pareiga prisidėti prie tokio (išpirkto) turto priežiūros, jo išlaikymo galėtų kilti tik atsakovams laisva valia išreiškus pageidavimą prisijungti prie inžinerinių tinklų, naudotis ieškovės infrastruktūra pagal jos nustatytas prisijungimo sąlygas ir naudojimosi tvarką.
28. Kasatorės argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų vertinimą, pažeidimo (šios nutarties 11.3 punktas) įtakos bylos baigčiai neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
29. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos. Atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jie patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šią sumą advokatei (mokėjimo pavedimu) sumokėjo atsakovas R. G.. Šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovui iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktai).
31. Kasacinis teismas patyrė 5,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. lapkričio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ (kodas 301846771) 5,34 Eur (penkis Eur 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti atsakovui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ (kodas 301846771) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                           Alė Bukavinienė

           Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                       Donatas Šernas