Administracinio nusižengimo byla Nr. II-247-993/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00859-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,

sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei,

dalyvaujant nukentėjusiajam D. A. K.,

nedalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam J. V. L. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato (toliau – institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. L. skundą dėl institucijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR_N-583-2020.

Teismas

n u s t a t ė:

J. V. L. institucijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-583-2020 nubaustas 30,00 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 18 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, paliko stovėti automobilį „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris trukdo kitiems vairuotojams įvažiuoti (išvažiuoti) į kiemą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti institucijos 2020 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 22-ANR_N-583-2020.

Skunde nurodė, kad jis yra 2/5 dalies kiekvienos patalpos ir kiekvieno kito daikto nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkės N. L. sutuoktinis. N. L. 2012 m. gruodžio 28 d. jam išdavė notaro patvirtintą 10 metų įgaliojimą Nr. 5168 naudotis, valdyti ir disponuoti jos nuosavybe adresu: (duomenys neskelbtini), bei kitur. Nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra 316 kv. m. žemės sklype. Sklypas yra uždaroje teritorijoje. 151 kv. m. sklypo užstatyta gyvenamuoju namu, 25 kv. m. – garažu. Neužstatytas sklypo plotas yra 140 kv. m. 126 kv. m. neužstatyto ploto 2010 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. Ž8-262 išnuomota N. L. 46 metams naudotis bei teise pasistatyti laikinus statinius. 2019 m. lapkričio 28 d. išduotas VĮ „Registrų centro“ duomenų banko išrašas, kuris parodo, jog žemės sklypas 2010 m. spalio 19 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tokį patį registro išrašą tą pačią dieną gavo N. L. bendraturtė A. S. (adresas: (duomenys neskelbtini). Pastarosios automobilis, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ant N. L. išsinuomotos žemės. Taip pat ten stovėjo A. S. žento P. G. automobilis, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis ant N. L. išsinuomotos žemės stovi nuo 2010 m. spalio 14 d. iki šios dienos. Taip pat kiekvieną darbo dieną ant N. L. išsinuomotos žemės savo automobilius stato UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. A. K. (automobilis valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo vadybininkas L. K. (automobilis valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi net keturi automobiliai stovi ant N. L. išsinuomotos žemės, pareiškėjas kvietė policijos pareigūnus, kurie liepė vartus užrakinti, po ko pareiškėjas įrengė užraktą, kurį, A. S. arba D. A. K. iniciatyva iškviesti policijos pareigūnai, liepė panaikinti. D. A. K. su L. K. užraktą panaikino ir vėl įvažiavo į kiemą, todėl pareiškėjas savo automobilį pastatė už vartų. 2020 m. vasario 18 d. D. A. K. su L. K., atvažiavę į darbą, pastatė savo automobilius ant vartų, susitarė su A. S. ir P. G. atlikti provokaciją – iškviesti policijos pareigūnus, nors žinojo, kad nekilnojamojo turto objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. S., N. L. bei UAB (duomenys neskelbtini), tačiau N. L. yra išsinuomojusi 126 kv. m. neužstatyto ploto. Visi keturi asmenys žinojo, jog automobilis „Peugeot 207“ yra pareiškėjo J. V. L., tačiau apgavo policijos pareigūnus, todėl toks iškvietimas yra draudžiamas, dėl ko turi būti ištirtos minėtos aplinkybės bei pritaikyta atsakomybė. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nurodo, jog privati trijų asmenų bendra dalinė nuosavybė, kuri yra (duomenys neskelbtini), yra neliečiama. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis nustato, jog Lietuvos Respublikoje nėra įstatymų, kurie leistų šią nuosavybę paliesti. Taip pat nuosavybės teisės yra reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio ketvirtosios knygos ketvirtajame skirsnyje nustatyta bendros nuosavybės samprata ir subjektai. Šio kodekso 4.72 straipsnis nurodo, kad bendros nuosavybės teisė yra šios nuosavybės savininkų teisė valdyti, naudotis ir disponuoti. 4.75.1 straipsnis nurodo, jog bendros dalinės nuosavybės objektas – (duomenys neskelbtini), valdomas, juo naudojamasi bei disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutariama, kreipiamasi į teismą. Nurodyti straipsniai saugo ir gina teisėtus bendros nuosavybės savininkus. Visų bendro turto savininkų dalies įsigijimo dokumentai (pareiškėjo atveju, pirkimo-pardavimo sutartis) turi atitikti nustatytą formą ir turinį. Asmuo, norintis nusipirkti parduodamą bendro turto dalį, prieš pirkdamas, turi būti priimtas į bendraturčių būrį, turi gauti notariškai patvirtintus pareiškimus-sutikimus su jų nustatyta patalpų naudojimosi bei kita tvarka. Tokia tvarka atsiranda naujojo bendrasavininko būstas ir jo paštinis adresas, nes gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini) bei jo priklausiniai yra vieno būsto pastatai. Iš tokios teisinės procedūros atsiranda bendro turto valdymo teisė – bendrosios dalinės nuosavybės teisė. Tuo tarpu, pridedamas registro išrašas rodo, kad kiekvienas bendraturtis savo dalis valdo nuosavybės teise, savo nuožiūra. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, jog prideda tris sutartis: A. S. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), N. L. ((duomenys neskelbtini)). Visos sutartys skiriasi forma ir turiniu. Pridedamas VĮ „Registrų centro“ 2020 m. sausio 28 d. raštas paaiškina, kad N. L. nėra sukūrusi turtinių teisinių santykių nei su A. S., nei su UAB (duomenys neskelbtini). Šių asmenų nekilnojamojo turto objekto, adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartys yra suklastotos ir neteisėtai, t. y. nesant N. L. sutikimo, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (nei vienoje iš šių sutarčių nėra nurodyta teisė naudotis kiemu, o N. L. sutartyje yra). A. S. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jos šeimos nariai, keturi asmenys: dukra R. J. G., žentas P. G. ir anūkė G. G.. Visi keturi asmenys savavališkai suėjo į vieno buto namo patalpas, kurio 2/5 dalys yra N. L. nuosavybė jos dalies pirkimo pagrindu. UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusipirko po 1/5 dalies kiekvienos gyvenamojo namo patalpos akcininkų visuotinio susirinkimo protokolu ir, nesant N. L. sutikimo, suėjo savavališkai į patalpas, kurių paštinis adresas yra (duomenys neskelbtini). Ši UAB (duomenys neskelbtini) sutartis taip pat yra suklastota, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, 7 straipsniu, civilinio kodekso 2.34.3 straipsniu, 2.48.1 straipsniu. Nekilnojamojo turto registre įregistravo UAB (duomenys neskelbtini) sutartis bei nuosavybės valdymo teisę. Šį patvarkymą padarė VĮ „Registrų centro“ Kauno filiale 2000 m. kovo 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. K. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini). Dar kartą pažymi, jog visos sutartys yra skirtingos, nors turi būti vienodos. Dėl šių nuosavybės įsigijimo dokumentų skirtumo A. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra N. L. bendraturtės, jos nepriimtos į bendro nekilnojamojo turto objekto savininkų būrį, todėl rūpestis jomis atsikratyti priklauso Lietuvos valstybės teisėsaugos institucijoms. Administracinė teisė neveikia, nes tarp tikrų bendraturčių tokių atsitikimų, t. y. tokių nesutarimų, būti negali, nes visiems turi būti nustatyta iš anksto bei jų pačių nustatyta, notariškai patvirtinta naudojimosi ir kita tvarka. Tuomet tokią nuosavybę saugo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, o 7 straipsnis patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje nėra įstatymų, kurie leidžia šią bendraturčių nuosavybę liesti. Todėl Lietuvos Respublikoje šiai nuosavybei netaikomi senaties terminai – viskas kyla iš nuosavybės įsigijimo sutarčių, o VĮ „Registrų centro“ duomenys ir jų aiškinimas N. L. padarę nepamatuojamą žalą. Pažymi, jog dėl to, kad suklastotos sutartys, tai suklastoti ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, bet jie, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnį, neturėjo tapti suklastoti, kadangi registro tvarkytojai atlieka registruojamojo daikto dokumento ekspertizes. Be to, dėl įregistravimo turėjo būti N. L. notarinis sutikimas, toks kaip N. L. dalies pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkte. Taip pat, N. L. notarinis sutikimas reikalingas norint gauti, o VĮ „Registrų centrui“ norint išduoti pažymą sandoriui. Šiuos klastojimus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas „ištaisė“ suklastodamas bei Nekilnojamojo turto registro duomenyse įrašydamas netikrą bendros dalies nuosavybės valdymo teisę kiekvienam dalies savininkui, kad kiekvienas bendrasavininkas – ir ankstesnieji ir dabartiniai – savo dalis valdė ir dabar valdo nuosavybės teise, savo nuožiūra. Prašo panaikinti protokolą ir pradėti ikiteisminį tyrimą arba perduoti bylą tai padaryti prokurorui arba Specialiųjų tyrimų tarnybai (ar šitą sakinį palikti?).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į minėtą skundą prašo jo netenkinti. Nurodė, jog institucijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-583-2020 yra teisingas ir pagrįstas. Prašo skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjas pateikė prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nukentėjusysis D. A. K. teismo posėdžio metu parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini), kuriai jis vadovauja, nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis šio namo priklauso pareiškėjo J. V. L. sutuoktinei N. L., taip pat tam tikra dalis gyvenamojo namo priklauso ir kitiems asmenims, visi yra bendrasavininkai. Prie minėto namo yra žemės sklypas, kuriame bendrasavininkai laiko savo automobilius. Kadangi yra nustatytas vietinės rinkliavos mokestis už automobilio laikymą, UAB (duomenys neskelbtini) su Kauno miesto savivaldybe 2020 m. sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią, turi teisę minėtoje teritorijoje statyti du automobilius, kas mėnesį moka apie 20,00 eurų nuomos mokestį. Pareiškėjas J. V. L. su sutuoktine N. L. šiame name negyvena, tačiau atvažiuoja ir tyčia pastato savo automobilį ant įvažiavimo/išvažiavimo į gyvenamojo namo teritoriją vartų, todėl nukentėjusysis bei kiti kaimynai negali įvažiuoti arba išvažiuoti iš teritorijos, o šie vartai, pro kuriuos galima įvažiuoti ir išvažiuoti į teritoriją, yra vieni. Konfliktas su pareiškėju tęsiasi apie 20 metų, yra vykęs ne vienas teisminis procesas. J. V. L. mano, kad visas žemės sklypas yra jo ir nenori kitiems asmenims leisti jame laikyti savo automobilius, ne kartą ant vartų yra rašęs įvairaus pobūdžio užrašus, be kita ko, reikalavo kaimynų jam mokėti pinigus už tai, kad pastarieji žemės sklype laiko savo automobilius, nuolat elgiasi piktybiškai.

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. V. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą dėl to, kad jis 2020 m. vasario 18 d. apie 12.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, paliko stovėti automobilį „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris trukdo kitiems vairuotojams įvažiuoti (išvažiuoti) į kiemą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą, dėl ko jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 30,00 eurų bauda. 

Pareiškėjas skundą motyvuoja tuo, jog nei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nei kiti asmenys neturi teisės statyti automobilių minėtame žemės sklype. Jis teigia, kad VĮ „Registrų centras“ duomenys yra suklastoti, UAB (duomenys neskelbtini) ir kiti asmenys nėra bendrasavininkai ir neturi teisės į nekilnojamąjį turtą.

ANK 417 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į Kelių eismo taisykles, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kelių eismo taisyklių 150.10. punkte nurodyta, kad draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, J. V. L. 2020 m. vasario 18 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, paliko stovėti automobilį „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris trukdė kitiems vairuotojams įvažiuoti (išvažiuoti) į kiemą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga, taip pat fotonuotraukos, kurias vertinant, akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – J. V. L. – savo automobilį pastatęs ant įvažiavimo/išvažiavimo į gyvenamojo namo kiemą vartų, dėl ko kiti namo gyventojai bei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tame tarpe ir nukentėjusysis D. A. K., iš minėto kiemo negalėjo išvažiuoti. Skundą padavusio asmens argumentai dėl kitų asmenų teisės nurodytoje vietoje statyti automobilius yra visiškai nepagrįsti. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) su Kauno miesto savivaldybe 2020 m. sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią turi teisę minėtoje teritorijoje statyti du automobilius. Iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu bei garažu), 2/5 gyvenamojo namo priklauso A. S., 1/5 gyvenamojo namo priklauso UAB (duomenys neskelbtini), 2/5 gyvenamojo namo priklauso N. L., o žemės sklypas – Lietuvos Respublikai (nuo 2010 m. liepos 1 d. valstybinės žemės patikėjimo teise patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos), nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2056 m. spalio 19 d. sudaryta žemės nuomos sutartis (nuomininkė N. L.), nuo 2005 m. balandžio 21 d. iki 2055 m. balandžio 14 d. sudaryta žemės nuomos sutartis (nuomininkė M. S., iš pastarosios nuosavybę įgijusi A. S.), žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta. Pažymėtina, jog ne tik N. L. yra sudariusi žemės nuomos sutartį, tačiau, kaip teismo posėdžio metu parodė nukentėjusysis, UAB (duomenys neskelbtini) su Kauno miesto savivaldybe taip pat yra sudariusi žemės nuomos sutartį, todėl J. V. L. veiksmai trukdant nukentėjusiajam įvažiuoti ar išvažiuoti iš prie gyvenamojo namo esančios teritorijos, kurioje jis turi teisę laikyti savo transporto priemones, yra neteisėti bei piktybiški.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, taip pat, vertinant nukentėjusiojo D. A. K. teismo posėdžio matu duotus parodymus, kurie yra nuoseklūs bei išsamūs ir kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. L. veiksmai buvo neteisėti ir tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, už ką jam taikyta administracinė atsakomybė bei paskirta nuobauda. Institucijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 22-ANR_N-583-2020 priimtas visapusiškai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes bei remiantis ištirtais įrodymais.

Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, jog 2020 m. liepos 22 d. Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad J. V. L. ne kartą baustas administracine tvarka už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjo atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2017 m. gegužės 12 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti užtverdamas vienintelį pravažiavimą į aikštelę, dėl ko jam paskirta 15,00 eurų bauda; 2017 m. gegužės 11 d. pareiškėjo atžvilgiu surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad 2017 m. gegužės 11 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti užtverdamas vienintelį pravažiavimą į aikštelę, dėl ko jam paskirta 30,00 eurų bauda; 2017 m. birželio 12 d. pareiškėjo atžvilgiu surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad 2017 m. gegužės 11 d. 09.05 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti užtverdamas vienintelį pravažiavimą į aikštelę, dėl ko jam paskirta 40,00 eurų bauda. Tai parodo, jog tokius nusižengimus pareiškėjas daro sistemingai.

Teismas visų aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad institucijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR_N-583-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

J. V. L. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2020 m. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR_N-583-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja            Indrė Averkienė