Civilinė byla Nr. e2-254-425/2019.

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00266-2018-4.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

L I E T U V O S R E S P U B LI K O S V A R D U

2019 m. spalio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

dalyvaujant: ieškovės RUAB „Nodama“ direktoriui E. G., ieškovės atstovei advokatei Rimai Puškorienei,

        atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovėms I. K. ir V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Nodama“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Panevėžio melioracija“ dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė RUAB „Nodama“ pareiškė ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 7474,01 Eurų dydžio žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovę Panevėžio rajono savivaldybės administraciją per 5 darbo dienas pranešti ieškovei RUAB „Nodama“ apie jau sudarytus ir ateityje sudaromus susitarimus su UAB „Panevėžio melioracija“ dėl papildomų darbų atlikimo bei pateikti tokių susitarimų kopijas, vykdant viešojo pirkimo sutartį, sudarytą Pirkime Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500,00 Eur už advokato padėjėjo pagalbą rengiant ieškinį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje, atstovai teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė vykdė mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr.: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pirkimas), kuriame dalyvavo ieškovė RUAB „Nodama“ bei 2018-04-06 pateikė savo pasiūlymą. 2018-04-19 atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad laimėtoju pripažinta RUAB „Nodama“, tačiau 2018-04-27 atsakovė CVP IS priemonėmis ieškovei pranešė apie nutrauktas pirkimo procedūras. Ieškovė su tokiu perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu nesutiko, dėl ko buvo kilęs teisminis ginčas, kurio metu buvo priimtas ieškovei palankus procesinis sprendimas – Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-490-212/2018 priimtas sprendimas, kuriuo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos veiksmai, kuriais nutraukta Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūra, pripažinti neteisėtais, o paaiškėjus, kad jau yra sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo su UAB „Panevėžio melioracija“, kitos ieškinio dalys (įpareigoti atsakovę tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su, pagal sudarytą pasiūlymų eilę, nustatytu laimėtoju) atmestos. Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-10-12, dėl ko ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsniu, reikalauja iš atsakovės priteisti žalą.

Pateiktame ieškinyje pažymima, kad šiuo atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko yra pagrindas priteisti ieškovės nurodomą žalą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalies bei VPĮ 107 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, civilinė atsakomybė kyla dėl kaltės, dėl ko šios sąlygos ieškovė neturi įrodinėti. Atsakovės neteisėtų veiksmų sąlyga iš esmės yra nustatyta minėtu Panevėžio apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-490-212/2018, kuriame konstatuota, jog atsakovė neteisėtai nutraukė Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūrą. Priežastinio ryšio ir žalos sąlygų egzistavimą pagrindžia tai, kad jei atsakovė nebūtų pažeidusi VPĮ nuostatų ir neteisėtai nutraukusi Pirkinio Nr. (duomenys neskelbtini) procedūrų, su ieškove, kaip Pirkimo laimėtoja, būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis darbams atlikti, dėl ko ieškovė būtų gavusi pajamas dėl numatytų darbų atlikimo.

Nurodydama patirtos žalos dydį ieškovė tvirtina, kad patyrė tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių dydis yra 330,25 Eur, kurie susidarė ieškovės darbuotojui mokėtas 5 dienas rengiant sąmatą ir kitus dokumentus atsakovės vykdytam pirkimui atlyginimas, kai vidutinė vienos darbo dienos vietos kaina yra 66,05 Eur . Netiesioginius ieškovės nuostolius sudaro negautas 7143,76 Eur dydžio pelnas, kuris sudaro iš bendros už Pirkime numatytų darbų kainos ((duomenys neskelbtini)  Eur) atėmus sąnaudas ir kitas išlaidas ((duomenys neskelbtini)Eur) bei pelno mokestį (15 procentų nuo 8404,42 Eur).

Ieškinyje taip pat pažymima, kad neretai vykdant melioracijos darbus iškyla papildomų darbą būtinybė, dėl ko Pirkime nurodytus darbus atliekant įmonei UAB „Panevėžio melioracija“ gali iškilti papildomų darbų poreikis. Tokiu atveju dėl papildomų darbų atlikimo tarp atsakovės ir UAB „Panevėžio melioracija“ būtų sudaryti susitarimai dėl tokių darbų atlikimo. Pažymėtina, kad tokiu atveju RUAB „Nodama“ nuostoliai (negautas pelnas) padidėtų, nes ieškovė netektų galimybės atlikti tokius papildomus darbus ir už juos gauti pajamas, įskaitant pelną. Ieškinio pateikimo metu, papildomų darbų numatyti neįmanoma, todėl atsakovė įpareigotina per 5 darbo dienas pranešti ieškovei apie sudarytus susitarimus su UAB „Panevėžio melioracija“ dėl papildomų darbų atlikimo ir pateikti susitarimų kopijas, vykdant viešojo pirkimo sutartį, sudarytą Pirkime Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimu atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija, atstovės teismo posėdyje prašo pareikštą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju prejudiciniai faktai savaime nėra deliktinės atsakomybės pagrindas, kadangi siekiant priteisti žalą yra privaloma nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju reikšminga tai, kad nors atsakovė, kaip Perkančioji organizacija, 2018-05-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Nodama“ pretenziją dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo atmetė, tačiau 2018-05-15 paskelbė naują viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įtvirtinti tiekėjų pašalinimo pagrindai. UAB „Nodama“ 2018-05-18 pateikė prašymą pretenziją, kuria prašė nutraukti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras. Perkančioji organizacija 2018-05-22 sprendimu tenkino UAB „Nodama“ pretenziją ir nutraukė pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), informavo kandidatus, jog pirkimas bus skelbiamas pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, buvo paskelbtas pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „Nodama“ nedalyvavo, o šį pirkimą laimėjo UAB „Panevėžio melioracija“, su kuria ir buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Taigi ieškovė turėjo vienodas teises ir sąlygas su kitais tiekėjais dalyvauti pirkime ir jį laimėti, tačiau pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pasiūlymą dėl dalyvavimo konkurse, paskelbus pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė pretenziją dėl pirkimo nutraukimo, kuri ir buvo patenkinta, o paskelbus pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nedalyvavo. Visa tai paneigia priežastinio ryšio sąlygą, nes ieškovės pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlymas perkančiosios organizacijos (atsakovės) nebuvo atmestas, kaip ir pirkimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlymai, kuriuos perkančioji organizacija net ir negalėjo atmesti, nes ieškovė, kaip minėta, pirkimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, o jos pačios prašymu buvo nutrauktas pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė neatmetė ieškovės pasiūlymo ir savo veiksmais neužkirto jai kelio dalyvauti pakartotiniuose pirkimuose, o pačios ieškovės elgesys prieštarauja jos pačios lūkesčiams laimėti pirkimą, gauti pelno ir nepatirti nuostolių.

Vertindama ieškovės išdėstytas aplinkybes dėl prašomos priteisti žalos dydžio atsakovė nurodo, kad iš CVP IS buvusio paskelbto pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) audito sekos matyti, kad kvietimą dalyvauti pirkime ieškovė priėmė 2018-04-03 14.14 val., t. y. likus dviem dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Taigi akivaizdu, kad ieškovės darbuotojas 5 darbo dienų pirkimo dokumentams parengti neturėjo, todėl reikalavimas apmokėti darbuotojui, rengusiam pirkimo dokumentus, už sugaištas 5 darbo dienas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Be to, ieškovė nepateikė su darbuotoju, rengusiu pirkimo dokumentus, sudarytos darbo sutarties, jo darbo grafiko ir darbotvarkės bei darbo apmokėjimo žiniaraščio, todėl negalima vertinti, ar tas darbuotojas toje įmonėje dirba visu etatu, ar jis apskritai tomis dienomis dirbo ir buvo darbo vietoje, kokias konkrečiai funkcijas tuo metu atliko darbovietėje, ar visą darbo dieną jis galėjo skirti vien tik viešojo pirkimo dokumentams rengti, ar jis darbo dieną atliko ir kitas jam priskirtas funkcijas bei kiek laiko joms skyrė, kiek konkrečiai darbo valandų sugaišo atlikdamas veiksmus, rengiant pasiūlymo dokumentus minėtam viešajam pirkimui.

Kartu atsakovė pabrėžia, jog ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, nepateikė įrodymų dėl negautų pajamų dydžio. Šiuo atveju ieškovės skaičiavimai pagrįsti vien tik lokalinėmis sąmatomis, ji visiškai nenurodė jokių savo veiklos sąnaudų (darbo užmokestis, ryšio paslaugos, transportas, išlaidos patalpoms išlaikyti ir kt.), nepateikė praėjusių metų metinės pelno mokesčio deklaracijos, pelno nuostolių ataskaitos, balanso, kuriuose atsispindėtų įmonės finansinis rezultatas ir pelningumas (kiek įmonė uždirbo pelno), todėl nėra galima nustatyti, kiek ieškovė neva negavo pajamų. Be to, planuojamas gauti pelningumas, kuris šiuo atveju siekia net 20,34 proc., akivaizdžiai per didelis, atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra restruktūrizuojama, jai iškelta restruktūrizavimo byla ir ji turi įsiskolinimą „Sodrai“.

Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu įpareigoti ją per 5 darbo dienas pranešti apie sudarytus susitarimus su UAB „Panevėžio melioracija“ dėl papildomų darbų atlikimo ir pateikti susitarimų kopijas, vykdant viešojo pirkimo sutartį, sudarytą pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), nes visa informacija, susijusi su šiuo pirkimu, t. y. laimėjusio dalyvio pasiūlymas, sudaryta pirkimo sutartis, pirkimo sutarties sąlygų pakeitimai yra viešai prieinama www.cvpp.lt sistemoje. Be to, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra nepagrįstas, kadangi savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 proc. dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo.

Dubliku ieškovė palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

Nurodo, kad atsakovės argumentai, susiję su Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimu prieštarauja įsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-490-212/2018, padarytoms išvadoms, jog atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūros buvo teisėtai nutrauktos dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Be to, ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, kaip restruktūrizuojamai įmonei gauti pažymas reikalingas pateikti paskelbtame pirkime užtrunka apie 12 darbo dienų, o nuo pirkimo paskelbimo iki pasiūlymų teikimo nustatytas laiko tarpas yra tik nepilnai 5 darbo dienos, iš esmės neturėjo objektyvios galimybės dalyvauti atsakovės nurodomame naujai paskalbtame Pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sujungti ginčijamuose pirkimuose perkami objektai į vieną. Tai leidžia vertinti, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu buvo nesąžininga ir siekė išvengti sutarties sudarymo su ieškove, o be to paneigia atsakovės argumentus, jog šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp perkančiosios organizacijos veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių, juo labiau kad atsakovė nenurodė ir negali nurodyti, jokių teisėtų ir pateisinamų priežasčių dėl kurių pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo sutartis su ieškove nebūtų buvusi sudaryta.

Ieškovė taip pat pabrėžia, kad atsakovė nepagrįstai sieja kvietimo dalyvauti pirkime priėmimo laiką su laiku, kuris reikalingas dalyvavimui viešajame pirkime pasirengti. Šiuo atveju ieškovės darbuotojas seka viešuosius pirkimus kiekvieną dieną ir vos paskelbus naująjį viešąjį pirkimą, kuriame preliminariai yra perkami ieškovės veiklą atitinkantys darbai/paslaugos, iš karto imasi juos analizuoti ir vertinti. Tik išanalizavus pirkimo sąlygas ir įvertinus, ar darbai tikrai atitinka ieškovės veiklos pobūdį yra nusprendžiama ar dalyvauti viešajame pirkime apskritai, ir ar detaliai skaičiuoti kainas, su kuo dalyvauti pirkime (vieniems ar su partneriais, kokius trečiuosius asmenis pasitelkti) ir ar teikti pasiūlymą viešajam pirkimui. Taigi laiko tarpas tarp kvietimo dalyvauti pirkime priėmimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo termino negali būti tapatinamas su laiku reikalingu dalyvavimui pirkime pasirengti. Kvietimo priėmimas gali tik parodyti, kad tiekėjas rimtai susidomėjęs šiuo pirkimu, rimtai svarsto galimybę dalyvauti pirkime ir galbūt nori pateikti paklausimus perkančiajai organizacijai jį dominančiais, ir iš viešojo pirkimo dokumentų, kylančiais klausimais. Šiuo atveju darbuotojas, rengęs sutartį – UAB „Nodama“ administracijos darbuotojas, Projektų vadovas, dirbantis pilnu etatu, po 8 valandas per darbo dieną t.y. 40 valandų per darbo savaitę. Pagrindinė darbuotojo darbo funkcija yra sekti viešuosius pirkimus, juos vertinti, rengti sąmatas viešiesiems pirkimams ir kitus su viešaisiais pirkimais susijusius dokumentus ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kaip matyti iš pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio, darbuotojas 2018-03-30, 2018-04- 03, 2018-04-04, 2018-04-05 ir 2018-04-06 dirbo po 8 darbo valandas, tačiau RUAB „Nodama“ administracijos darbuotojams darbotvarkės nesudarinėja, nes tai nėra tikslinga ir reikalautų neproporcingų sąnaudų.

Kartu ieškovė neneigia, kad dėl darbų atlikimo tikėjosi uždirbti didelę pelno dalį, todėl ir gynė savo teisėtus interesus visais įmanomais būdais, kreipėsi į teismą, siekė realiai atlikti šiuos darbus ir gauti pajamas (bei pelną). Tokio pobūdžio darbai, kurie buvo perkami Pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), yra labai pelningi atlikti, nes nereikia samdyti subrangovų, visus darbus RUAB „Nodama“ gali atlikti pati. Darbų atlikimui yra naudojama tik technika ir darbuotojų darbo jėga bei turimi įrankiai, beveik nereikia pirkti jokių medžiagų darbų atlikimui, todėl tokie darbai yra itin pelningi. Papildomai pažymi, jog pagal pateiktus įmonės finansinius dokumentus spręsti dėl įmonės darbų pelningumo konkrečiame viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) yra neįmanoma, nes konkretaus objekto pelningumas negali būti apsprendžiamas pagal praėjusių metų finansinius rodiklius, ypač tuomet kai įmonė yra restruktūrizuojama.

Be to, ieškovė nurodo, kad prašymas įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas pranešti ieškovei apie sudarytus susitarimus su UAB „Panevėžio melioracija“ dėl darbų atlikimo ir pateikti susitarimų kopijas, vykdant viešojo pirkimo sutartį, sudarytų pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir atitinkantis protingumo kriterijų. Atsiradus susitarimams ir sutartims dėl papildomų darbų tarp atsakovo ir UAB „Panevėžio melioracija“ ieškovės patirta žala (negautas pelnas) dar labiau padidėtų, nes padidėtų atliekamų darbų kiekiai ir atitinkamai padidėtų pajamos, todėl ieškovė turėtų teisę į didesnį nuostolių atlyginimą. Viešai prieinamoje informacijoje sistemoje, kurią nurodo atsakovė, būna pateikiami tik sutarčių variantai be šalių parašų, nepridedant sutarčių priedų (priedai tai sąmatos, techninės užduotys, kuriuose nurodomi darbų kiekiai, darbų ruožai ir kt.), todėl galima tik numanyti, kad sutartis buvo sudaryta, tačiau nėra žinoma ar ją tikrai pasirašė šalys ir kokiems tiksliai darbams (darbų kiekiams). Ieškovei yra svarbu gauti tokių susitarimų, sutarčių (pirminių dokumentų) kopijas su šalių parašais, nes tuomet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ieškovė galėtų vėl kreiptis į teismų dėl žalos atlyginimo iš arba tikslinti savo patirtų nuostolių dydį.

Tripliku atsakovė palaiko atsiliepime į ieškinį suformuluotą reikalavimą bei papildomai nurodo, kad ieškovė dublike nepagrįstai teigia, jog Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2018-04-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-04-27 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūros nebuvo nutrauktos. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1170-381/2018, joje, priešingai nei teigia ieškovė, konstatuota, jog minėto pirkimo procedūros faktiškai buvo nutrauktos, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai vertino atsakovės veiksmų teisėtumą nutraukiant minėto pirkimo procedūras. Be to, ieškovės dubliko argumentai, kad atsakovės nustatytas 5 darbo dienų terminas pasiūlymams pateikti buvo per trumpas, užkertantis kelią dalyvauti pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), nes restruktūrizuojamai įmonei gauti pažymas reikalinga apie 12 darbo dienų, yra nepagrįsti, juo labiau kad atsakovė, vadovaudamasi Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, 21.3.4 papunkčiu, galėjo nustatyti minimalų – 3 darbo dienų terminą nuo skelbimo paskelbimo CVP IS dienos pasiūlymams pateikti. Jokių išimčių restruktūrizuojamoms įmonėms dėl terminų pasiūlymams pateikti nustatymo šis tvarkos aprašas nenumato, o be to ieškovė jau buvo teikusi savo pasiūlymus, kituose pirkimuose, kuriuose buvo nustatytas net trumpesnis terminas. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė buvo nesąžininga ar sąmoningai siekė sukurti nepalankias sąlygas ieškovei. Be to, atsižvelgiant į savivaldybei deleguotą funkciją melioracijos ir hidrotechnikos srityje, t.y. viešojo intereso apsaugos užtikrinimą, priešingai nei tvirtina ieškovė, atsakovė siekė ne greitesnės viešuoju pirkimu pirktų darbų perdavimo kitai įmonei, o tinkamo ir efektyvaus savivaldybei priskirtos funkcijos įgyvendinimo.

Triplike atsakovė pabrėžia ir tai, kad ieškovės nurodomi argumentai, susiję su ieškovės darbuotojo laiko sąnaudomis, t. y. 5 dienas rengtais dokumentais, yra nepagrįstai, kadangi aptariamas Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini) viešai buvo paskelbtas 2018-03-30 (penktadienį) tik 15.31 val., o pasiūlymas pateiktas 2018-04-06 7.19 val., net neprasidėjus darbo dienai, kai tą dieną 10.00 val. buvo numatyta vokų atplėšimo procedūra. Taigi darbuotojo 5 darbo dienų laiko sąnaudos yra nepagrįstos, juo labiau kad nėra pagrindo manyti, jog tomis dienomis ieškovės darbuotojas visą savo darbo dienos laiką (8 valandas) skyrė išimtinai tik dokumentų, susijusių su aptariamu Pirkimu pildymu bei rengimu ir neatliko jokių kitų užduočių. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovės finansiniai dokumentai nagrinėjamoje byloje yra reikšmingi, kadangi atskleidžia įmonės tikrąją finansinę būklę bei galimybes gauti nurodomą pelną. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad 2017 m. įmonė dirbo nuostolingai, nuostolis 2017 m. lyginant su 2016 m. padidėjo 4,2 karto ir sudarė 380 300 Eur. 2018 m. pirmą pusmetį įmonė nors ir rodė pelningumą (2 000 Eur), tačiau pardavimų pajamos, lyginant su praėjusių metų pirmo pusmečio rezultatais, sumažėjo net tris kartus ir sudarė tik 31,2 proc. praėjusių metų pirmo pusmečio laikotarpio; įmonės ilgalaikis turtas per paskutinius trejus metus nebuvo atnaujintas, jo vertė nuolat mažėjo dėl priskaityto nusidėvėjimo (amortizacijos); o gautinų sumų apyvartumo rodiklio nuolatinis didėjimas sudaro riziką, kad įmonė susidurs su apyvartinio kapitalo trūkumais ir pritrūks apyvartinių lėšų projektams vykdyti. Be to, labai mažas įmonės bendrasis padengimo (likvidumo) koeficientas – rodiklis.

Ieškinys netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės RUAB „Nodama“ reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija, nepagrįstai nutraukusi Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė buvo pripažinta laimėtoja, procedūras, sukėlė ieškovei žalą, kurią sudaro 7474,01 Eur dydžio tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai, o būtent darbuotojo, rengusio dokumentus, darbo užmokestis bei negautas grynasis pelnas. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė argumentus, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti egzistuojant visas jos civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nėra įrodyti priežastinis ryšys bei žala.

Iš į bylą pateiktų įrodymų, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymu bei šio pirkimo procedūrų nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Šiuo atveju tarp šalių ginčas nekyla, kad atsakovė 2018-03-30 paskelbė ir iki 2018-04-06 vykdė mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame dalyvavo ieškovė bei 2018-04-06 pateikė savo pasiūlymą. 2018-04-19 atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad laimėtoju pripažinta RUAB „Nodama“, tačiau 2018-04-27 atsakovė pirkimo procedūras nutraukė. Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-490-212/2018 priimtas sprendimas, kuriuo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos veiksmai, kuriais nutraukta Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūra, pripažinti neteisėtais, o paaiškėjus, kad jau yra sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo su UAB „Panevėžio melioracija“, kitos ieškinio dalys (įpareigoti atsakovę tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su, pagal sudarytą pasiūlymų eilę, nustatytu laimėtoju) atmestos. Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-10-12. Teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis ir plačiau dėl jų nepasisako.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl ko papildomai analizuoti bei vertinti atsakovės veiksmus, nutraukiant Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūrą, teismas neturi pagrindo. Be to, sutiktina su ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti atsakovės kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimo klausimą, kadangi pagal VPĮ 107 straipsnio 3 dalies nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla dėl kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas plačiau šių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neanalizuoja, juo labiau kad atsakovė šių aplinkybių taip pat neginčija.

Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl to, ar byloje esantys įrodymai yra pakankami konstatuoti priežastinio ryšio bei žalos, kaip atsakovės civilinės atsakomybės, sąlygas ir dėl to priteisti ieškovei jos reikalaujamo dydžio žalą.

Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija leidžia spręsti, kad egzistuoja priežastinio ryšio sąlyga. Kaip jau minėta pirmiau, ieškovė 2018-04-19 atsakovės buvo pripažinta laimėtoja Pirkime, dėl ko pagrįstai vertintina, kad sutartis dėl darbų atlikimo su ieškove būtų sudaryta. Atsakovei nutraukus pirkimo procedūras tokia sutartis nebuvo sudaryta ir ieškovė neteko galimybės atlikti numatytus darbus, dėl kurių buvo paskelbtas Pirkimas, bei atitinkamai gauti numatytą atlygį, atrp jo ir planuotą 25 % dydžio pelną. Taigi yra pagrindas spręsti dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimo bei nurodomo dydžio pagrįstumo.

dėl 330,25 Eur dydžio tiesioginių nuostolių priteisimo

Vertinant ieškovės reikalavimą priteisti 330,25 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl įmonės darbuotojo 5 darbo dienas atliktų funkcijų, susijusių išimtinai su paskelbto Pirkimo dokumentų analize, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad jos darbuotojas pirkimų dokumentų analizei ir pildymui skyrė 5 darbo dienas po 8 valandas per darbo dieną.

Pirmiausia, kaip pagrįstai nurodo atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose pažymėtina tai, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė kvietimą dalyvauti pirkime priėmė 2018-04-03 14.14 val., t. y. likus dviem dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos 2018-04-06. Be to, kaip nurodo atsakovė, Pirkimas viešai buvo paskelbtas 2018-03-30 (penktadienį) tik 15.31 val., o pasiūlymas pateiktas 2018-04-06 7.19 val., net neprasidėjus darbo dienai, kai tą dieną 10.00 val. buvo numatyta vokų atplėšimo procedūra. Taigi ieškovės nurodomų darbuotojo laiko sąnaudos objektyviai negali būti tokio dydžio, kokį ieškovė tvirtina buvus. Kita vertus, pati ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad šio darbuotojo darbo dienos užduočių paskyrimas bei jų atlikimas nėra niekaip fiksuojami. Tai leidžia spręsti, kad ieškovė neįrodė tokių darbuotojų darbo laiko sąnaudų bei nurodomų nuostolių dėl darbuotojų atliktų funkcijų patyrimo. Nepaisant to, teismas papildomai pažymi ir tai, kad ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad ieškovė, analizuodama bei pildydama dokumentus, reikalingus dalyvavimui paskelbtame Pirkime, neturėjo ir negalėjo žinoti, ar jo pateiktas pasiūlymas bus išrinktas laimėtoju. Taigi, iki atsakovei priimat sprendimą ieškovė pati prisiėmė riziką ir nutarė dalyvauti paskelbtame pirkime neturėdama jokių garantijų, jog įmonės darbuotojo atliekamos tiesioginės jo darbo funkcijos bus rezultatyvios. Negana to, pati ieškovė nurodė, kad įmonės darbuotojas atlieka būtent tokias funkcijas – seka skelbiamus pirkimus, analizuoja skelbimus, atlieka preliminarius skaičiavimus bei vertina įmonės galimybes dalyvauti pirkimuose, taigi ieškovės nurodomi tiesioginiai nuostoliai yra jos įmonės darbuotojo tiesioginių funkcijų atlikimas, dėl ko spręsti, kad šias išlaidas turėtų atlyginti ieškovė, nėra pakankamo pagrindo.

dėl 7 143,76 Eur negauto pelno priteisimo

Ieškovė teigia, kad netiesioginius nuostolius sudaro dėl atsakovės kaltės negautas 7143,76 Eur dydžio pelnas, kurį sudaro iš bendros už Pirkime numatytų darbų kainos ((duomenys neskelbtini) Eur) atėmus sąnaudas ir kitas išlaidas ((duomenys neskelbtini) Eur) bei pelno mokestį (15 procentų nuo 8404,42 Eur) sumos. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje teigia, kad atsakovės vykdytas mažos vertės pirkimas „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr.: (duomenys neskelbtini)), iš kurio ieškovė RUAB „Nodama“ buvo neteisėtai pašalinta, buvo techniškai lengvai įgyvendinamas projektas, kurio atlikimui nereikėjo papildomai pirkti statybinių medžiagų, projekte numatytiems darbams atlikti ieškovė turėjo reikiamą techniką bei su technika dirbti apmokytus darbuotojus, todėl ieškovės atsakovės pirkimui pateiktose sąmatose numatytas pelnas yra realus ir tikėtinas, kad 2018-04-06 pateiktą pasiūlymą sudarė dvi dalys: Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) kaina buvo (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) kaina buvo (duomenys neskelbtini) Eur. Pirkime nustatytoje pasiūlymų eilėje laimėtoju ieškovė UAB „Nodama“ buvo pripažinta abiejose pirkimo dalyse. Jeigu būtų sudaryta sutartis, iš viso RUAB „Nodama“ būtų gavusi (duomenys neskelbtini)  Eur pajamų. Pateiktame pasiūlyme RUAB „Nodama“ pelno dalis yra 8 404,42 Eur, likusią pajamų dalį ((duomenys neskelbtini) Eur) sudaro sąnaudos ir kitos išlaidos.

Teismas 2019-02-19 nutartimi civilinėje byloje paskyrė teismo ekonominę ekspertizę, kurioje teismo ekspertui pavedė atsakyti į klausimą: „Koks galėtų būti tikėtinas RUAB „Nodama“ pelnas, jei su Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2018 m. būtų buvęs sudarytas mažos vertės pirkimas „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr.: (duomenys neskelbtini)) pagal RUAB „Nodama“ parengtas Lokalines sąmatas, sudarytas pagal 2017 m. 10 kainas ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM ir (duomenys neskelbtini) Eur be PVM) ir būtų sudarytos darbų sutartys už bendrą (duomenys neskelbtini) Eur be PVM sumą (duomenys neskelbtini) dalies melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis atlikti?“.

Ekspertinė įstaiga VšĮ Ekonominių teismo ekspertizių centras parengė Ekspertizės aktą, kurioje davė išvadą, kad „ieškovės grynasis pelnas, labai tikėtina (šiuo konkrečiu atveju reiškia apie 0,58 arba apie 85 % tikimybę) galėtų būti 0 (nulis) eurų, jei su Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2018 m. būtų buvę sudarytas mažos vertės pirkimas „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir būtų sudarytos darbų sutartys už bendrą (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM) sumą (duomenys neskelbtini) dalies melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis atlikti. 

Ekspertas savo išvadą apie tikėtiną nulinį ar net minusinį ieškovės RUAB „Nodama“ pelną pagrindė ieškovės pateiktais ekspertinei įstaigai finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarytomis rangos sutartimis per 2014-2019 metų laikotarpį, kuriose pateikta informacija pagrįstai leido ekspertui padaryti tokias išvadas:

1.       Ieškovės RUAB „Nodama“ veikla tik 2014-2015 metais buvo pelningai dirbanti įmonė, o nuo 2015 m. pelningumo rodikliai perėjo į neigiamas reikšmes, ieškovės mokumo būklė nagrinėjamu laikotarpiu buvo bloga (Akto 29-30, 32 lapai);

2.       Tarpinėje išvadoje dėl istorinių (2014-2018 m.) metinių veiklos rezultatų ekspertas padarė išvadą, kad „įmonės finansinė būklė buvo bloga, nuo 2016 metų – labai bloga dėl ypač didelio veiklos nuostolingumo tais metais. Be to, įmonė veikė nuostolingai ir buvo nemoki“.

3.       Pačios ieškovės nuostolinga veikla ir nemokumas mažina ieškovės pagrįstą tikėtinumą uždirbti grynąjį pelną dėl atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų;

4.       Tarpinėje išvadoje dėl 2018-2019 m. vasario mėnesio veiklos rezultatų, pasikeitus vadovybei, konstatuojama, kad „atlikta 2018 ir 2019 m. (sausis, vasaris) kiekvieno mėnesio duomenų finansinė analizė bei padarytos išvados mažina ieškovės pagrįstą tikėtinumą uždirbti grynojo pelno, jei neteisėtų atsakovės veiksmų nebūtų buvę, arba, kitaip tariant, nėra pakankamo tikėtinumo grynajam pelnui gauti (Akto 40 lapas);

5.       Tarpinėje išvadoje dėl pasikeitusių vadovų įtakos Įmonės veiklos rezultatams konstatuojama, kad „vadovybės pasikeitimas nedidina pagrįsto tikėtinumo gauti grynojo pelno, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų. ... vadovų ir didelės darbuotojų kaitos aplinkybės rodo, kad ieškovės veikla išliko nuostolinga... (Akto 41 lapas);

6.       Ieškovė ekspertinei įstaigai pateikė informaciją apie gautas pardavimo pajamas, pardavimo savikainą, pridėtines išlaidas, grynąjį pelną pagal kiekvieną rangos (statybos) sutartį nurodytą atliktų/atliekamų darbų sąraše 2016-2019 m. (T.II., b.l. 61-67), kad iš pateiktų 30 projektų 17 projektų yra nuostolingi. Ekspertas akcentavo 1-juo eilės numeriu pažymėtą projektą - objektą su šoninių griovių ir juose esančių statinių remontą, tai tokios paties profilio objektas kaip ir nagrinėjamas byloje ginčas, tačiau pagal ieškovės duomenis, šio projektai nuostoliai ieškovei sudarė 10.700 Eur (Akto 42 lapas);

7.       Tyrimo metu nustatyta, kad ieškovė 2016-2018 metais atliko dvi rangos sutartis dėl griovių ir juose esančių statinių remonto darbų, kurių bendra vertė be (duomenys neskelbtini) ir tai sudaro tik 2,4% visų pardavimų sumos. Ieškovė nuo 2017-12-27 nesudarė nė vienos sutarties dėl melioracijos griovių remonto.;

8.       Atsižvelgiant į tai, kad 2016-2018 metais ieškovės veikla buvo išimtinai nuostolinga (2016 m. – 90 000 Eur, 2017 m. – 380 000 Eur ir 2018 m. – 121 000 Eur nuostolio), kad veikiant įmonės vadovybei, įskaitant ir pasikeitusius vadovus 2017 m. pabaigoje bei 2018-09-26 dominuoja nuostolingi sandoriai, o melioracijos griovių remonto ir priežiūros darbai sudaro tik 2,4 % visų ieškovės pardavimo pajamų, ekspertas daro išvadą, kad ieškovė RUAB „Nodama“ nepagrįstai procesiniuose dokumentuose tvirtina melioracijos darbus esant labai pelningus;

9.       Ieškovės nurodyti du objektai, kuriuose pelningumas numatytas 74,526 %, yra itin mažos vertės (2.641,55 Eur ir 3.775,00 Eur) negali būti priskiriami tvariam (pagristam) pelningumui nes ieškovės pardavimų kontekste yra mažareikšmiai;

10.       Ieškovės ginčo pirkimuose nurodytas 25% grynasis pelnas yra daug didesnis nei šalies įmonių pelningumo rodiklis ieškovės vykdomose veiklose, kuriose grynasis pelnas 2016 m. melioracijos statinių (griovių) remonte buvo 1,8 %, o 2017 metais apskritai buvo nuostolingas“;

11.       Programa „Sistela“ yra viena iš programinių darbo priemonių sąmatoms rengti, tačiau ji negali užtikrinti tam tikro objekto ikimokestinio pelno;

12.       Apibendrindamas teismo ekspertas daro išvadą, kad ieškovės RUAB „Nodama“ apskaita tiek pagal objektus, tiek ir metines finansines ataskaitas yra nepatikima. Sąmatose nurodytas ikimokestinis pelnas neužtikrina ir negali užtikrinti faktinio pelningumo, išskyrus tam tikras retas išimtis. Sąmatoms rengti naudojama „Sistelos“ programa negali užtikrinti tam tikro objekto pelno. Ieškovės veiklos rezultatyvumas (nuostolinga) veikla atitinka naujausius (2017 m. duomenys) vidurkius, tai yra, ji yra nuostolinga. Ypač didelė tiek vadovybės, tiek kitų darbuotojų kaita mažina tikėtinumą gauti pelną, jei neteisėtų atsakovės veiksmų nebūtų buvę.

Teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose, pateiktą, šalių atstovų pasisakymuose teismo posėdžiuose išsakytus teiginius ir padarytas išvadas, pateiktą informaciją įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose bei VšĮ Ekonominių teismo ekspertizių centras parengtoje teismo Ekspertizės akto išvadas, konstatuoja, kad ieškovė RUAB „Nodama“ neįrodė, kad vykdydama mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr.: (duomenys neskelbtini)), iš kurio ieškovė RUAB „Nodama“ jeigu nebūtų neteisėtai atsakovės pašalinta, būtų gavusi prašomą priteisti 7143,76 Eur dydžio grynąjį pelną, nes:

1.       Ieškovė RUAB „Nodama“ yra finansinių sunkumų turinti įmonė, kuriai Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą, 2018-11-14 nutartimi patvirtino 4 (keturių) metų laikotarpiui restruktūrizuojamos UAB “Nodama“ restruktūrizavimo planą. Teismo paskirta teismo ekonominė ekspertizė Ekspertizės akto išvadose nustatė ieškovės RUAB „Nodama“ veiklos ypač didelį nuostolingumą nuo 2016 metų, kurį sąlygojo netinkamas sudarytų rangos sutarčių vykdymas, didelė vadovų ir darbuotojų kaita, kas iki minimumo sumažino ieškovės galimybės labai efektyviai atlikti prisiimtus įsipareigojimus vykdant ne tik mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir gauti niekuo nepagrįstą 25% dydžio grynąjį pelną;

2.       mažos vertės pirkime „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr.: (duomenys neskelbtini)) ieškovės RUAB „Nodama“ pasiūlymo sąmatose nurodyta 25% dydžio pelno norma yra niekuo nepagrįsta ir neįrodyta, ši norma yra daug didesnis nei pačios ieškovės RUAB „Nodama“ vykdomose sutartyse realiai gaunama grynojo pelno  norma, tačiau daug kartų viršija šalies įmonių pelningumo rodiklį ieškovės vykdomose veiklose, kuriose grynasis pelnas 2016 m. melioracijos statinių (griovių) remonte buvo 1,8 %, o 2017 metais apskritai buvo nuostolingas;

3.       niekuo nepagrįstas ieškinio teiginys, kad mažos vertės pirkime „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr.: (duomenys neskelbtini)) sąmatoje numatytą 25 % dydžio grynojo pelno normą nustatė sąmatoms rengti naudojama „Sistelos“ programa, nes pati programa negali užtikrinti tam tikro objekto pelno realumo;

4.       ieškovė RUAB „Nodama“ ekspertinei įstaigai pateikė informaciją apie gautas pardavimo pajamas, pardavimo savikainą, pridėtines išlaidas, grynąjį pelną pagal kiekvieną rangos (statybos) sutartį nurodytą atliktų/atliekamų darbų sąraše 2016-2019 m. (2 t., 61-67 b. l.) leido padaryti išvadą, kad iš pateiktų 30 projektų 17 projektų buvo ieškovei nuostolingi. Ieškovės RUAB „Nodama“ daugiau nei pusėje objektų vykdoma nuostolinga veikla neleidžia daryti išvados, kad ginčo pirkime ieškovė darbus atliks tinkamai, laiku ir uždirbs prašomą priteisti sąmatoje apskaitytą 25 % dydžio pelno normą, t.y. 7143,76 Eur.

5.       Niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad įmonė visus ginčo darbus gali atlikti pati, kad turi didelę patirtį tokių darbų atlikime, tačiau atsakyme ekspertinei įstaigai (19 punktas) pripažino neturinti darbų atlikimui reikiamos technikos, nes yra sudaryta panaudos sutartis dėl technikos naudojimo, nustatytas faktas apie itin didelę ir nuolatinę kas metai vykstančią ieškovės darbuotojų kaitą, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji atliko nors vieną pelningą tokio pobūdžio sutartį, todėl pripažįstamas neįrodytu ir deklaratyviu ieškovės ieškinio motyvas, kad melioracijos statinių (griovių) remonto darbai yra itin pelningi.

6.       ieškovės RUAB „Nodama“ parengtomis ginčo pirkimui Lokalinėmis sąmatomis, sudarytomis pagal 2017 m. 10 spalio mėnesio kainas pasiūlė atlikti atsakovės perkamus darbus už bendrą (duomenys neskelbtini) Eur be PVM sumą. Iš naujo atsakovei vykdant iš esmės tų pačių darbų viešąjį pirkimą, trečiojo asmens pasiūlytos kainos yra didesnės, t.y. (duomenys neskelbtini) Eur, kas taip pat leidžia daryti išvadą dėl ieškovės pirkimui pasiūlytos kainos bei gautino 25 % dydžio pelno realumo.

Dėl ieškovės atstovės advokatės motyvų, kad nėra pagrindo remtis Ekspertizės akto išvadomis, nes ekspertas konkrečiai netyrė ieškovės numatytos 25 % pelno, gautino vykdant ginčo mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr.: (duomenys neskelbtini)), o tyrė visos organizacijos veiklos rezultatus, daro išvadą, kad byloje nebuvo keliamas klausimas ar ieškovė galėjo apskritai techniškai įvykdyti ginčo pirkimą, o bylos esmė - ar ieškovės dėl atsakovės kaltės neteko galimybės uždirbti 7143,76 Eur grynojo pelno. Ekspertizės akto išvados, kiti byloje esantys įrodymai (žodiniai paaiškinimai, rašytiniai įrodymai) leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent pačios ieškovės RUAB „Nodama“ veikloje per 2014-2018 metus susidaręs neigiamas finansinės ir organizacinės veiklos fonas, dėl kurio įmonė eilę metu susiduria su finansiniais ir veiklos sunkumais, iki minimumo sumažina tikimybę apie ieškovės galimai gautiną kokį nors pelną, vykdant ginčo pirkimą.

Pirmiau aptartais motyvais teismas daro išvadą, kad ieškovė RUAB „Nodama“ nepateikė objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad ji, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės savivaldybės veiksmų, ir ieškovė būtų vykdžiusi mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr.: (duomenys neskelbtini)) ji būtų uždirbti sąmatoje numatytą 7143,76 Eur grynąjį pelną, todėl teismas ieškovės ieškinį, kaip neįrodytą atmeta.

 CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys atmestinas, todėl atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovės. Trečiasis asmuo nepateikė teismui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti aptariamą klausimą, tačiau atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija į teismo depozitinę sąskaitą 2019-02-21 įmokėjo 4 600,00 Eur sumą už ekspertizės atlikimą,, todėl atsakovės atstovės prašė teismą priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas išlaidas, sumokėtas teismo ekonominei ekspertizei atlikti. Panevėžio apygardos teismo buhalterinė tarnyba sumokėjo 4600,00 Eur už ekspertizės atlikimą ekspertinei įstaigai VšĮ Ekonominių teismo ekspertizių centras pagal pateiktą 2019.09.03. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškovės RUAB „Nodama“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio melioracija“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Priteisti iš RUAB „Nodama“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 4.600,00 (keturis tūkstančius šešis šimtus) eurų Panevėžio rajono savivaldybės administracijai (į. k. (duomenys neskelbtini)) sumokėtų už teismo ekonominės ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

teisėjas                                        Laimantas Misiūnas