Administracinė byla Nr. A438 - 2868/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 77 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,    

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

atsakovo atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. A438 - 2868/2012 pagal pareiškėjų R. J. ir J. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai R. J. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami panaikinti:

1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija)                               2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (04)-K3-100;

3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-149;

5) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-248(7-195/2010).

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Inspekcija nurodė argumentus, išdėstytus atsakovo atsiliepime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjų R. J. ir J. J. skundą tenkino ir panaikino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (04)-K3-100 ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (04)-K3-101, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-149 ir 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-150, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-248(7-195/2010) ir 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-249(7-196/2010).

              Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir atmesti R. J. bei J. J. skundą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai nurodė, jog su šiuo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438 - 2868/2012 atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-248(7-195/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-149 bei perdavė mokestinį ginčą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

              Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jų šeimos 2005 - 2007 metais patirtoms išlaidoms. Byloje nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjai pastatė gyvenamąjį namą jiems priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „Romuva”, Kaune (toliau – ir Ginčo namas). Mokestinis ginčas ir kilo dėl to, ar pareiškėjai šio gyvenamojo namo patirtoms statybos išlaidoms pagrįsti, tuo pačiu ir šeimos poreikių tenkinimui, turėjo juridiškai pagrįstų pajamų. Mokestinio patikrinimo metu siekiant nustatyti faktiškai pareiškėjų patirtas išlaidas šio namo statybai konkrečiais metais, buvo kreiptasi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Robinta“. Turto vertintojas UAB „Robinta“ pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuota, kiek pareiškėjai galėjo turėti statybos išlaidų gyvenamojo namo statybai. Mokesčių administratorius pažymėjo, kad nustatant orientacinę atliktų statybinių darbų kainą vadovautasi STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, taikant atliktiems darbams atitinkamą, atliekamų darbų metu galiojusį kainų lygį ir minusuojant rangovinei organizacijai priskaičiuojamus procentinius priskaitymus.

              Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo, kuris pradėtas statyti 2005 m. ir baigtas - 2007 m., statybos darbai iš tikro buvo vykdomi ūkio būdu – tai pažymėta patikrinimo akte, skundžiamuose mokesčių administratorių sprendimuose, Mokestinių ginčų komisijos sprendime, UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje. Pareiškėjai mokestinio ginčo metu nurodė, kad mokesčių administratorius negalėjo vadovautis UAB „Robinta“ pateikta turto vertinimo ataskaita. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-31/2012 pareiškėjų J. J. ir R. J. apeliacinius skundus patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje konstatavo, jog bylą nagrinėjant iš naujo, svarstytinas pareiškėjų iškeltos versijos, jog mokesčių administratorius negalėjo vadovautis UAB „Robinta“ pateikta turto vertinimo ataskaita, patvirtinimas ar paneigimas, t. y. klausimas dėl galimybės skirti ekspertizę dėl ginčo gyvenamojo namo statybos vertės, siekiant išsiaiškinti tam tikras bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes (pakitus nekilnojamojo turto vertei, atsirastų pagrindas kitaip vertinti mokesčių administratoriaus nustatytas ginčo gyvenamojo namo statybos išlaidas 2005 – 2007 m. ir šių išlaidų priskyrimą pareiškėjams, pasikeistų mokestinės prievolės dydis).

              Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nesutiko su UAB „Robinta“ nustatyta Ginčo namo verte, tvirtindami, kad ji yra per didelė, nes namą statė, nesamdydami jokių juridinių asmenų (statybos įmonių), patys, todėl pareiškėjų advokatė kreipėsi į UAB „Robinta“, prašydama atskirai rašte detalizuoti Ginčo namo vertinimo akto duomenis, t. y. nurodyti panaudotų visų medžiagų kainą su PVM ir be jo, nurodyti darbų kainą, socialinio draudimo mokesčių kainą, įrengimų kainą ir kitų akte nurodytų išlaidų kainą atskirai (t. 2, b. l. 45). UAB „Robinta“ Ginčo namo statybinę darbų vertę, darbus atliekant ūkio būdu (atskaičiusi PVM), įvertino 266 101,02 Lt, t. y. 48 052,98 Lt (314 154 – 266 101,02) mažiau nei pirminėje mokesčių administratoriui pateiktoje Ginčo namo vertinimo ataskaitoje (t. 2, b. l. 46-58). Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, jog mokesčių administratorius konstatavo, kad 2005 m. abiem sutuoktiniams išlaidoms pagrįsti trūko 29 174 Lt pajamų (7577+21597), 2006 m. pareiškėjos išlaidos neviršijo pajamų, ji galėjo turėti atitinkamą piniginį likutį, kuris buvo įvertintas apskaičiuojant pareiškėjo šio mokestinio laikotarpio išlaidas ir pajamas, dėl ko nustatyta, kad pareiškėjų išlaidos 53 943 Lt suma viršijo jo (jo sutuoktinės) pajamas, 2006 m. abiejų sutuoktinių išlaidos 92 736 Lt suma viršijo jų šeimos pajamas. Apeliacinės instancijos teismao vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, jog pateikus įrodymus dėl kitos nei buvo nustatyta mokestinio patikrinimo metu nekilnojamojo turto vertės, su kuria atsakovas iš esmės sutiko nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir jos neginčija apeliacine tvarka (t. 2, b. l. 63, 77-79), privalėjo būti atliktas papildomas pareiškėjų išlaidų perskaičiavimas (įvertinimas), t. y. nustatyta ar šių išlaidų pakanka naujai nustatytai nekilnojamojo turto vertei pagrįsti.

              Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nurodytos aplinkybės apskritai nenustatinėjo, tačiau, neatlikdamas detalios byloje surinktų duomenų analizės, ex officio vertino visas pareiškėjų išlaidas kaip tinkamas jų statyto nekilnojamojo turto vertei pagrįsti. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutiko su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog pirmosios instancijos teismui traktuojant, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo įvertinta ūkio būdu pastatyto namo vertė ir, atitinkamai, apskaičiuoti mokesčiai, egzistavo pagrindas perduoti pareiškėjų skundo nagrinėjimą  centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-563/2009 UAB „Astra Zeneca Lietuva“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) yra suformuluota nuostata, jog mokestinio ginčo nagrinėjime dalyvaujančios institucijos turi teisę pavesti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo ir(ar) mokestinio patikrinimo rezultatų, pašalinimu (pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pareiškėjo skundą perduoti atsakovui nagrinėti iš naujo tam, kad pastarasis inter alia įvertintų būtinybę ir galimybę atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą (Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsakovo  apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o ginčijamus pirmosios instancijos teismo bei Komisijos sprendimus panaikino perduodamas mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

III.

              Atsakovas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą administracinėje byloje Nr. A438 - 2868/2012, kuriame nurodė, jog prašo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A438 - 2868/2012 įvardinti, jog panaikinami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimas, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. S-248(7-195/2010) bei Nr. S-249(7-196/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimai Nr. 68-149 bei Nr. 68-150 ir perduodamas mokestinis ginčas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo. Prašyme nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal abiejų pareiškėjų skundą atsakovui aiškiai pasisakė, kad panaikinami visi sprendimai priimti R. J. ir J. J. atžvilgiu ir mokestinis ginčas perduodamas atsakovui nagrinėti pilna apimtimi, tačiau tai nebuvo įvardinta (nurodyta) apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje).

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

              Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 bei 2 dalis numato, jog „2. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. [...] 3. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus“. Vadovaujantis ABTĮ 87 straipsnio 5 dalimi, rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo išvada prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti. ABTĮ 88 straipsnis taip pat numato, jog išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

              Iš šių procesinių teisės normų turinio matyti, jog priimto teismo procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluota taip, kad joje išdėstytos teismo išvados dėl pareiškėjo reikalavimų patenkinimo (nepatenkinimo) sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės teismo sprendimą įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan.

              Kartu akcentuotina, jog ABTĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad  „teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: [...] 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti“. Taigi ABTĮ 95 straipsnio nuostatos numato teisinę galimybę ištaisyti konkretaus teismo sprendimo trūkumus taikant papildomo teismo sprendimo institutą. Kita vertus, papildomas teismo sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes pagal visuotinai žinomą teisminio proceso taisyklę, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (ABTĮ 94 straipsnio 1 dalis). Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine tvarka arba atnaujinus procesą.

              Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A438-2868/2012 rezoliucinė dalis buvo suformuluota taip:

              „atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

              Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-248(7-195/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-149 ir perduoti mokestinį ginčą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.“

              Tačiau iš bylos medžiagos (pareiškėjų R. J. ir J. J. skundo pirmosios instancijos teismui, pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo ir atsakovo apeliacinio skundo (II t., b. l. 65-74; 77-79) matyti, jog ginčo objektu nagrinėjamoje byloje buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. 68-149;  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. 68-150; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. S-248(7-195/2010) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. S-249(7-196/2010).             

              Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog apeliacinės instancijos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438 - 2868/2012, išspręsdamas ginčą dėl nurodytų administracinių aktų,  nutarties rezoliucinėje dalyje atskirai nepasisakė dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. S-248(7-195/2010) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 68-150.

              Dėl šios priežasties nurodytas 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A438 - 2868/2012 trūkumas yra šalintinas taikant papildomo teismo sprendimo priėmimo teisinį institutą, t. y. priimant papildomą sprendimą bei jame nurodant jog atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. 68-149;  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. 68-150; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. S-248(7-195/2010) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. S-249(7-196/2010) panaikinami perduodant mokestinį ginčą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

              atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. A438 - 2868/2012 tenkinti.

              Priimti papildomą teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A438 - 2868/2012 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A438-102/2012 rezoliucinę dalį suformuluoti sekančiai:

              „atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

              Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-149,  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-150, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-248(7-195/2010) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-249(7-196/2010) bei perduoti mokestinį ginčą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.“

              Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai                                                         Stasys Gagys

                                                                                    Romanas Klišauskas

                                                                                    Ramūnas Gadliauskas