VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 sprendimocivilinėje byloje pagal ieškovės K. J. ieškinį dėl žalos atlyginimopriteisimo, pareikštą atsakovams: 804- ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Linksa“, AB Vilniaus šilumos tinklams, S. K., AB ,,Vilniaus vandenys“, T. T., A. J., A. J., T. R., G. R., J. G., J. M. K., J. Š., A. F., A. V., Č. B., T. S., Z. S., M. Č., A. Š., E. J., E. V., J. P., N. A., I. P., S. P., D. K., H. G., J. Š., N. D., G. J., O. D., G. A., I. R., V. S., V. S., V. S., O. P., D. S., J. J., T. J., A. F.-B, A. B., J. S., S. M., I. M., N. B., I. R., J. U., J. J., I. D., V. M. K., F. Č., M. U., J. G., J. M., Č. P., R. S., J. S., J. M., G. M., Z. U., J. U., T. K., Z. U., V. D., G. Š., A. K., S. K., J. J., R. Č., A. T., K. D., R. R., A. J., T. M., O. L., N. N., A. N., S.M. V., L. L., A. L., R. R., G. K., A. K., S. A., A. P., A. D., V. B., V. B., R. M., G. M., R. M., A. G., A. G., J. G. ir E. G., ir

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovėkreipėsi į teismą, prašydamapriteisti jaiiš atsakovų nuostolių atlyginimą- 10 991,55 Eur, kelionės išlaidas- 1 258,79 Eur, patirtas bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti 804 daugiabučio namo savininkų bendriją „Linksa“ teismo priteistas sumas surinkti iš atsakovų ir išmokėti ieškovei.

2. Ieškinyje nurodo, kad2019-11-22 gavo pranešimą, jog iš jos buto, (duomenys neskelbtini), į daugiabučio namo rūsį, dėl galimo vamzdžio trūkimo bute,teka vanduo. Ieškovės sutuoktinis V. B. atvykęs į Lietuvą, butą rado užlietą nuotekomis. Buto užliejimo nuotekomis faktas užfiksuotas UAB „Grinda“ 2019-11-29 pažymoje Nr. 19.1.IV-(221.10) ir 804-ai daugiabučio namo savininkų bendrijos „Linksa” (toliau –bendrija) 2019-11-24 pažymoje. UAB „Grinda“ nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas nuotekomis dėl to, kad rūsyje buvo užsikimšęs bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis. Ieškovė nurodė, jog jos vyrui kelis kartus teko skristi į Lietuvą, todėl skrydžių bilietai iš Anglijos į Lietuvą dėl ieškovės buto užpylimo jai kainavo 374,65 Eur, automobilio parkavimas Lutono oro uoste kainavo 74,14 Eur, 10 Eur kainavo atvykimas iš Kauno oro uosto į Vilnių, 300 Eur kainavo patirtos žalos dydžio nustatymas, 500 Eur sudarė išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ikiteisminiame procese, padarytos žalos butui ir jame buvusiems daiktams dydis sudarė 10991,55 Eur. Iš viso dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo nuotekomis ieškovei buvo padaryta 12250,34 Eur žala (10991,55 Eur+ 1258,79 Eur).

3. Ieškovė nurodė, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, bendrojo naudojimo objektams administruoti yra įkūrę bendriją. Bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiai priklauso visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Šie bendrojo naudojimo objektai turėjo būti prižiūrimi taip, kad jų pažeidimai ar naudojimo sutrikimai nesukeltų žalos ir taip, kaip tai nustatyta STR 1.07.03:2017. Ieškovė nurodė, jog bendrija nėra paskyrusi daugiabučio namo techninio prižiūrėtojo, todėl negalėjo būti užtikrintas bendrojo naudojimo objektų tinkamas funkcionavimas, nebuvo vykdomas STR 1.07.03:2017 nurodytas namo būklės vertinimas. Dėl nurodytų pažeidimų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai nėra patikrinti ir neprižiūrimi, ir dėl to yra neatitinkantys tokiems objektams teisės aktų keliamų reikalavimų.Ieškovė taip pat nurodė, jog bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina per bendriją. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo(toliau – Bendrijų įstatymo) 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bendrijos veiklai taikomos CK normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą. Ieškovės teigimu, pagal Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą turto administratorius gali pastato butų ir kitų patalpų savininkams paskirstyti mokėtiną sumą, ją surinkti ir atsiskaityti su ieškove.

4. Atsakovas AB Vilniaus šilumos tinklai atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog AB Vilniaus šilumos tinklaipastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra šio namo rūsyje. Nurodė, jog šiuo metu boilerinė nėra eksploatuojama, joje nevykdoma veikla nei pagal patalpų tiesioginę paskirtį, nei kitoms reikmėms. AB Vilniaus šilumos tinklai šiame pastate nesinaudoja namo bendrojo naudojimo nuotekų kanalizacija, o jos patalpose esančiose namo rūsyje nėra naudojamo tualeto ir boilerinėje esančioje namo rūsyje AB Vilniaus šilumos tinklai nurodytu stovu nesinaudoja, todėl negalėjo savo neatsargiais ar neteisėtais veiksmais užkišti bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžių tiek visame name, tiek ir konkretaus kanalizacijos stovo, kuris yra naudojamas ieškovės buto nuotėkoms pašalinti. Atsakovas pažymėjo, jog nuotekų vamzdžio būklė buvo gera, jis buvo laiku remontuojamas, atliekama jo eksploatacinė priežiūra, todėl negalima konstatuoti nei bendrijos, nei viso namo patalpų savininkų, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų, valdytojų nustatytų pareigų nevykdymo – neteisėtų veiksmų. Nuotekų vamzdis užsikišo ne dėl jo susidėvėjimo ar prastos techninės būklės, o dėl konkrečių, byloje nenustatytų asmenų neatsargių veiksmų, naudojantis nuotekų šalinimo įrenginiais. Nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti užsikimšimo priežastį ir dėl to kaltus asmenis. Ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, o nesant nustatytai bent vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, šiuo atveju AB Vilniaus šilumos tinklaineteisėtų veiksmų, ji atsakovui negali būti taikoma. Atsakovas prašė ieškinį atmesti.

5. Atsakovė H. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jos butui Nr. 21 priskirtas kitas vamzdžių stovas, todėl atsakovė nėra atsakinga už ieškovės buto užpylimą, be to, ieškovė neįrodė visų sąlygų būtinų civilinei atsakomybei kilti. Prašė ieškinį atmesti.

6. Atsakovė M. C. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė neįrodė ir nepagrindė reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio. Pažymėjo, jog ieškovei išvykus į Angliją, jai prikalusantis butas buvo paliktas be priežiūros ir tai vertintina kaip ieškovės nerūpestingumas. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė neįrodė gyvenamojo namo gyventojų kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl reikalavimas priteisti ieškovei padarytos žalos atlyginimą iš visų namo gyventojų yra atmestinas.

7. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog ieškovė savo ieškinyje nepagrindė atsakovo, kaip tariamai už žalą atsakingo subjekto, civilinės atsakomybės. Atsakovo nuomone,ieškovė neįrodė bendraturčių ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai siekia prisiteisti jai nuosavybės teise priklausančiam butui padarytos žalos atlyginimą. Atsakovas prašė ieškovės patiklsintą ieškinį atmesti.

8. Atsakovas G. A. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą, tačiau nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių žalos dydį bei žalos atsiradimo priežastį. Atsakovo nuomone, ieškovės butas buvo užlietas dėl pačios ieškovės neatsakingos buto priežiūros. Šį faktą patvirtina ir tai, kad ieškovė nepateikė namo administratoriui savo duomenų, dėl ko pastebėjus vandens tekėjimą į rūsį, susisiekti su ieškove buvo problemiška. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog jo butas yra 5-ame aukšte, be to, ilgą laiką iki įvykio atsakovo bute niekas negyveno, todėl nebuvo naudojamasi nuotekų sistemomis. Atsakovas prašė ieškovės ieškinį atmesti.

9. Atsakovai V. S. ir V. S.atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovų butas Nr. 28 yra kitoje namo pusėje ir sujungtas su kitu kanalizacijos stovu, todėl atsakovai nėra atsakingi už kanalizacijos stovo užsikimšimą. Atsakovų nuomone, ieškovės butas buvo užlietas dėl pačios ieškovės neatsakingos buto priežiūros. Ieškovė išvykdama, niekam nepavedė rūpintis butu, nors bute yra bendro naudojimo sistemos (šildymo, vandentiekio, kanalizacijos). Atsakovai prašė ieškovės ieškinį atmesti.

10. Atsakovė J. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jos butas Nr. 39 yra kitoje namo pusėje ir nėra tiesiogiai sujungtas su ieškovės buto Nr. 3 kanalizacijos stovu, todėl atsakovė nėra atsakinga už kanalizacijos stovo užsikimšimą. Atsakovė prašė ieškovės ieškinį atmesti.

11. Atsakovė 804- oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Linksa” atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2019-11-21 daugiabučio namo rūsyje buvo pastebėtas vanduo, tekantis į rūsį per lubas iš virš rūsio esančio buto Nr. 3, kuris priklauso ieškovei. Iš karto, tą pačią dieną buvo bandoma patekti į šį butą, tačiau, paskambinus į buto duris, niekas neatidarė. Buvo kreiptasi į namo 1-ame aukšte esančio buto Nr. 3 kaimynus, tačiau nei jie, nei pirmo aukšto bendrijos narių įgaliotinis neturėjo šio buto savininkų duomenų, pagal kuriuos, esant poreikiui, būtų galima susisiekti dėl galimybės patekti į aptariamą butą. Pažymėjo, jog nesant galimybių įeiti į butą Nr. 3 ir jo neapžiūrėjus, iš karto nebuvo įmanoma įvertinti susidariusios situacijos, nustatyti tikslią avarijos priežastį, kodėl 2019-11-21 iš minėto buto į rūsį ėmė bėgti vanduo per lubas bei operatyviai imtis atitinkamų veiksmų jai pašalinti. Atsakovė pažymėjo, jog galimybes įvertinti susidariusią situaciją ir nustatyti avarijos priežastį ieškovė sudarė, praėjus dviem dienoms po to, kai 2019-11-21 ėmė bėgti vanduo į daugiabučio namo rūsį. Po kelių dienų patekus į ieškovei priklausantį butą, buvo nustatyta, kad jo grindys apsemtos vandens ir fekalijų mišiniu, kuris į butą Nr. 3 pateko, užsikimšus kanalizacijos vamzdžiui. Po apžiūros skubiai 2019-11-23 iš ryto apie 8 val. buvo iškviesta avarinė tarnyba UAB „Grinda“, kuri išvalė užsikimšusį vamzdį.

12. Atsakovė 804- oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Linksa”pažymėjo, jog daugiabučiame name yra standartinis kanalizacijos vamzdžių prijungimas prie butų, kai nėra numatytos apsaugos priemonės dėl nuotekų nepatekimo į butą per kanalizacijos vamzdį šiam užsikimšus. Pastebėti bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio užsikimšimą galima tik vizualiai, gyvenant ar būnant ieškovės bute Nr. 3, kuris, kaip minėta, yra 1-ame aukšte, todėl kanalizacijos nuotekų stovui užsikimšus rūsyje, kitų šio namo butų savininkai negalėjo žinoti, kad įvyko kanalizacijos vamzdžio (stovo) avarija, t.y. ieškovės butas buvo užlietas pirmiausia. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog pro ieškovės butą Nr. 3 einantis bendras nuotekų stovas buvo atnaujintas (pakeistas nauju – plastikiniu) iki šios avarijos. Atsižvelgiant į tai, siekiant apsisaugoti nuo pakartotinio šio neprižiūrimo buto užliejimo, jei vėl užsikimštų šis kanalizacijos stovas, atsakovė kanalizacijos vamzdį perdarė taip, kad iškart būtų galima namo rūsyje pastebėti vamzdžio užsikimšimą ir imtis atitinkamų veiksmų tai pašalinti. Bendrija tinkamai rūpinasi bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name, taip pat ir kanalizacijos vamzdžio (stovo) būkle bei organizuoja šio namo techninę priežiūrą.

13. Atsakovė 804- oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Linksa”atsilipime taip pat nurodė, jog daugiabučiame name yra iš viso 6 bendrojo naudojimo kanalizacijos nuotekų stovai. Šie vamzdžiai (stovai) yra atskirti ir veikia autonomiškai, vienas stovas skirtas trylikai butų, nuo pirmo iki paskutinio tryliktojo aukšto. Taigi vamzdžiu, kuris užsikimšo, naudojasi tik trylikos butų savininkai. Pažymėjo, kad būtent šiuose namo aukštų planuose matyti, jog tuo pačiu bendru kanalizacijos nuotekų stovu, kuris buvo užsikišęs 2019 m. lapkričio mėn., einančiu pro ieškovei priklausantį butą Nr. 3, naudojasi ne visi mūsų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, o tiktai jų dalis, t.y. butai Nr. 3, Nr. 8, Nr. 14, Nr. 20, Nr. 26, Nr. 32, Nr. 38. Nr. 44, Nr. 50, Nr. 56, Nr. 62, Nr. 68, Nr. 74., todėl, atsakovės nuomone, ieškinys yra be pagrindo reiškiamas visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nėra įrodžiusi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl bendro kanalizacijos nuotekų stovo užsikimšimo ir ieškovės buto užliejimo bei žalos atsiradimo, bei priežastinio ryšio buvimo, o nesant bent vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti, ieškinio reikalavimai dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo yra atmestini visiškai. Bendrija yra įsteigta tuo tikslu, kad tenkintų būtent bendruosius daugiabučio namo savininkų poreikius, todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti ją rinkti iš atsakovų tik ieškovės naudai prašomą priteisti jos asmeniniam turtui padarytos žalos atlyginimą bei išmokėti jį ieškovei neturi teisinio pagrindo.

14. Kiti atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-04sprendimu ieškinį atmetė.

16.Pirmosios instancijos teismasnurodė, kad atsakovais patraukti daugiabučio namo patalpų savininkai yra tinkami atsakovai šioje civilinėje byloje. Pažymėjo, jog daugiabutis gyvenamasis namas yra vientisas nekilnojamojo turto objektas (turintis vieną unikalų numerį ir adresą), o daugiabučio namo inžinieriniai tinklai priklauso patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl aplinkybė, jog dalis atsakovų naudojasi (ar nesinaudoja) skirtingais vamzdyno stovais neturi teisinės reikšmės.

17. Sprendime nustatyta, jog kanalizacijos avarija įvyko dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio, kuris, kaip minėta, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise šio daugiabučio namo butų savininkams, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina per bendriją. Teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis) ir konstatavo, jog byloje nėra įrodyti bendrojo naudojimo objekto (kanalizacijos vamzdžio) trūkumai (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instncijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovams netaikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ieškovei tenka pareiga įrodyti visų įstatyme nustatytų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų atsakovų deliktinei atsakomybei taikyti egzistavimą.

18. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad nėra ginčo, jog patalpų užliejimo metu bendrija buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą). Patalpų užliejimas įvyko dėl užsikišusio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio (avarinei tarnybai pravalius kanalizacijos vamzdį, jis daugiau neužsikimšo ir buvo pralaidus). Pažymėjo, jog bendrija vamzdį iki avarijos buvo pakeitusi, tačiau, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki kanalizacijos vamzdyno avarijos (2019-11-21) atliko daugiabučio namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdyno priežiūrą, t.y. kada buvo atlikti periodiniai patikrinimai, jų atlikimo eiga, jų atlikimo poreikis (nepateikė vamzdynų apžiūros aktų, atliktų darbų aktų, namo techninės priežiūros žurnalo ištraukų). Nėra duomenų apie bendrijos vykdytą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą iki avarijos daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdyne (CPK 178 straipsnis). Bendrija, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėjo pareigą atlikti bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdyno priežiūrą ir pagal poreikį atlikti remonto ar keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokią pareigą nustatė tuo metu galiojusio STR 1.07.03:2017 85, 96 punktų nuostatos. Todėl, sprenimą priėmęs teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad benrija neatliko visų jai nustatytų pareigų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyną, t.y. neatliko planinių patikrinimų. Teismo vertinimu, bendrija tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigų. Bendrija nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ji, kaip namo administratorė, iki avarijos tinkamai atliko savo pareigas (atliko periodinis patikrinimus, praplovimus ar pan., CPK 178 straipsnis).

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad avarijos priežastimi buvo bendrijos, kaip daugiabučio namo administratorės, jai tenkančių pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t.y. kad bendrijos neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą. Nėra nustatyta, jog būtent bendrijos neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą (patalpų užpylimą). Nepateiktaduomenų, patvirtinančių, kad bendrija iki avarijos būtų gavusi pranešimus apie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno netinkamą būklę ar iki to įvykusias panašaus pobūdžio avarijas. Be to, kilus avarijai daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyne, bendrija nedelsdama ją lokalizavo ir likvidavo. Teismas pažymėjo ir tai, kad po avarijos likvidavimo (kanalizacijos vamzdžio praplovimo) užpylimai daugiau nepasikartojo. Teismo vertinimu, avarija įvyko, esant vienkartiniam vamzdžio užsikimšimui. Pažymėjo ir tai, jog nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad avarija įvyko dėl bendraturčių neteisėtų veiksmų ar jų neveikimo (CPK 178 straipsnis). Teismas nusprendė, jog nėra įrodyta, kad bendrijos neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė žalos atsiradimą (CPK 178 straipsnis). Taigi, nesant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, sprendimą priėmęs teismas nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės pagrindų. Nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovams nekyla pareiga atlyginti žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškinio reikalavimai patalpų savininkams atmestini, o atmestus turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas bendrijos atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį.

21. Apeliantė paaiškina, kad pradinis ieškinio reikalavimas buvo nukreiptas į atsakovą– 804-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją „Linksa“. 2020-04-29 bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį. Už suteiktas teisines paslaugas bendrijai buvo išrašyta 630 Eur sąskaita. 2020-06-24 bendrijai buvo išrašyta sąskaita (240,30 Eur) dėl susipažinimo su formalia 2020-05-20 teismo nutartimi paskirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ir dėl suteiktų žodinių konsultacijų. 2020-07-20 patikslintu ieškiniu buvo atsisakyta turtinio reikalavimo, nukreipto į bendriją. Nuo šio momento pagrindinis reikalavimas bendrijai nebuvo aktualus, todėl tolesni bendrijos veiksmai byloje turėtų būti laikomi pertekliniais, padarytais bendrijos valia ir jos rizika ir neturėtų būti apmokami pralaimėjusios šalies.

22.Apeliantė teigia, kadnustatant faktines aplinkybes, nebuvo išanalizuotas ir įvertintas 2020-08-05 statinio apžiūros akto priedas ir UAB „Sobelija“ specialistų padarytos išvados dėl nuotekų vamzdžio užsikimšimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2020-08-05 UAB „Sobelija“ surašytame statinio apžiūros akte Nr. 3 nurodyta, jog pastato nuotekų ir vandens vamzdynas nusidėvėjęs, dalis vamzdyno pakeista nauju. Šio akto 6 punkte parašyta, kad vamzdynų nusidėvėjimas fiksuotas nuotraukose Nr. 43 – 48. Sulyginus šias nuotraukas su antstolio 2020-08-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotofiksacija matome, kad nuotekų vamzdis, dėl kurio užsikimšimo buvo užlietas ieškovės butas, buvo pakeistas laikotarpiu nuo 2020-08-05 iki 2020-08-21. Laikosi pozicijos, kad iki to laiko (taip pat ir jo užsikimšimo metu 2019-11-21) nuotekų vamzdis buvo nusidėvėjęs. Apeliantė laikosi pozicijos, jog teismas nevertino 2020-12-28 UAB „Sobelija“ surašyto neeilinės apžiūros akto (pateiktas 2020-02-01), kuriame nurodyta, kad akto surašymo metu nuotekų stovo, kuris aptarnauja ieškovės butą, būklė yra gera. Specialistai taip pat nurodė, kad nuotekų stovo užsikimšimą ir ieškovės buto Nr. 3 užpylimą 2019 metų lapkričio mėnesį nulėmė pačių gyventojų netinkamos eksploatacijos pasekmės (į nuotekų sistemą metamos netirpios medžiagos).

23. Apeliaciniame skunde teigiama,jog nuotekų vamzdyno trūkumai yra įrodyti šiais įrodymais: butų ir kitų patalpų savininkai, veikdami per bendriją, neužtikrino STR 1.07.03:2017 reikalavimų įgyvendinimo ir dėl to 2019 metų lapkričio mėnesį nuotekų vamzdyno būklė nebuvo patikrinta, šių vamzdynų techninio prižiūrėtojo nebuvo; bendrijos pasirinktas techninis prižiūrėtojas– UAB „Sobelija“ 2020-08-05 konstatavo, kad nuotekų vamzdynas yra nusidėvėjęs; UAB „Sobelija“ nurodė, kad nuotekų stovo užsikimšimas įvyko dėl butų ir kitų patalpų savininkų kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad į nuotekų sistemą metamos netirpios medžiagos. Neįvykdžius pareigos vykdyti techninę nuotekų vamzdynų priežiūrą ir esant nusidėvėjusiam vamzdynui, nuotekų vamzdžiai gali užsikimšti tiek dėl pašalinių objektų įmetimo į nuotekų vamzdį, tiek dėl rūdžių ir kitų objektų susikaupimo.

24. Skunde paaiškinama, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad STR 1.07.03:2017 85 ir 96 punktų nuostatų bendrija neįvykdė. Už šios pareigos įvykdymą teisės normų pagrindu yra atsakingi bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, nes jie nepareikalavo, kad bendrijos valdymo organas tinkamai vykdytų pareigas. Teismo išvada, kad byloje nepateikta įrodymų, kad vienkartinis nuotekų vamzdžio užsikimšimas įvyko dėl bendrijos ar atsakovų kaltės, neatitinka byloje surinktų įrodymų, tai yra UAB „Sobelija“ aktų ir išvadų.

25. Atsakovė 804- oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Linksa“ atsiliepime nurodo, kad iš ieškovės 2020-07-20 patikslintame ieškinyje naujai suformuluoto ieškinio dalyko matyti, kad buvo patikslinti atsakovai, t. y. vietoje 2020-03-13 patikslintameieškinyje išdėstyto prašymo priteisti žalos atlyginimą iš 804-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Linksa“, šis reikalavimas buvo pareikštas butų ir kitų patalpų savininkams. Tačiau priešingai, negu nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovė savo reikalavimų bendrijai neatsisakė, nes 2020-07-20 patikslintame ieškinyje buvo paliktas reikalavimas įpareigoti bendriją teismo priteistas sumas surinkti iš atsakovų ir išmokėti ieškovei.

26. Atsakovė teigia, kad apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta, jog „nuotekų vamzdis, dėl kurio užsikimšimo buvo užlietas ieškovės butas, buvo pakeistas laikotarpiu nuo 2020-08-05 iki 2020-08-21“, „<...> iki to laiko (taip pat ir jo užsikimšimo metu 2019-11-21) nuotekų vamzdis buvo nusidėvėjęs.“ Šis ieškovės pasisakymas laikytinas prielaida, kadangi neatitinka bylos medžiagos, joje esančių įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių bei nuoseklios bendrijos pozicijos, išdėstytos jos atsiliepimuose į ieškinį. Iš 2020-09-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede antstolio fiksuotų nuotraukų Pav. Nr. 1-3 matyti šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad pro ieškovės butą (duomenys neskelbtini)  g. 45 – 3 einantis nuotekų vamzdis, dėl kurio užsikimšimo įvyko avarija, dar iki jo užsikimšimo buvo pakeistas nauju plastikiniu vamzdžiu. Šią išvadą nuosekliai patvirtina atsakovo bendrijos atsiliepimai į ieškinį bei liudytojo V. B. parodymai 2021-04-27 teismo posėdžio metu. Taip pat šią aplinkybę įrodo ir 2020-08-05 statinio apžiūros aktas Nr. 03, kurio 6 punkte nurodyta, kad nusidėvėjęs pastato nuotekų ir vandens vamzdynas, tačiau dalis vamzdyno pakeista nauju, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

27. Atsakovė paaškina, jog kaip matyti namo aukštų planų iš kadastrinių matavimų bylos, daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), yra iš viso 6 bendro naudojimo kanalizacijos nuotekų stovai, šie vamzdžiai (stovai) yra atskirti ir veikia autonomiškai, vienas stovas prijungtas prie trylikos butų, nuo pirmo iki paskutinio trylikto namo aukšto. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nepagrįsta, ar nuotekų vamzdžiai, fiksuoti 2020-08-05 statinio apžiūros akto nuotraukose Nr. 47 ir 48, eina pro būtent ieškovės butą (duomenys neskelbtini) ir ar jį aptarnauja, to nepagrindžia ir ieškovės nurodytas aktas bei jo nuotraukos. Nesant faktinių duomenų, ieškovės teiginiai, jog „nuotekų vamzdis, dėl kurio užsikimšimo buvo užlietas ieškovės butas, buvo pakeistas laikotarpiu nuo 2020-08-05 iki 2020-08-21“, „ kad iki to laiko (ir jo užsikimšimo metu 2019-11-21) nuotekų vamzdis buvo nusidėvėjęs.“ yra klaidingi bei nepagrįsti.

28. Atsakovas AB Vilniaus šilumos tinklai atsiliepime nurodo, kad šiame pastate nesinaudoja namo bendro naudojimo nuotekų kanalizacija, o jos patalpose, esančiose namo rūsyje, net nėra naudojamo tualeto. Boilerinėje, esančioje namo rūsyje,esančiu kanalizacijos stovu nesinaudoja, todėl negalėjo neatsargiais ar neteisėtais veiksmais užkimšti bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžių tiek visame name, tiek ir konkretaus kanalizacijos stovo, kuris yra naudojamas ieškovės buto nuotėkoms pašalinti. Pažymi, kad rašytiniais įrodymais, pateiktais bendrijos, nustatyta, jog nuotekų vamzdžio būklė buvo gera, jis buvo laiku remontuojamas, atliekama jo eksploatacinė priežiūra, todėl negalima konstatuoti nei bendrijos, nei viso namo patalpų savininkų, kaip pastato bendro naudojimo objektų valdytojų nustatytų pareigų (CK 4.76, 4.82, 4.83, 4.239str.) nevykdymo– neteisėtų veiksmų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

30. Nustatyta, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. 2019-11-21 buvo užlietas ieškovės butas. Iš pateiktos UAB „Grinda“ 2019-11-24 pažymos nustatyta, jog butas buvo užlietas, užsikimšus magistraliniam nuotekų vamzdžiui (nuotekos išsiveržė per bute esantį klozetą ir vonią). Pažymoje nurodyta, jog avarinė situacija likviduota per pravalą rūsyje atlikus bendrojo nuotekų stovo valymą. Pateiktas 804 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Linksa” 2019-11-21 statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog buvo atlikta namo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra dėl tekančio per lubas vandens. Apžiūros metu buvo nustatyta, jog į namo rūsį per lubas teka vanduo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

31. Ginčas byloje kilo dėl to, kad, ieškovės įsitikinimu, atsakovai (namo bendrija ir gyventojai) turi prisiimti atsakomybę ir kompensuoti apeliantės patirtus nuostolius dėl buto užliejimo, nes atsakovams atsakomybė kyla be kaltės CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.

32. Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltėsCK6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto,CK6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK6.263,6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-123/2009).

33. Kanalizacijos avarija įvyko dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise šio daugiabučio namo butų savininkams, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina per bendriją. Sprendime pagristai paskirstyta įrodinėjimo našta nurodant, jog dėl to, kad atsakovams netaikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas atsakovų deliktinei atsakomybei taikyti.

34. Ieškovė atsakovų deliktinę atsakomybę įrodinėjimo teigdama, kad butų ir kitų patalpų savininkai, veikdami per bendriją, neužtikrino STR 1.07.03:2017 reikalavimų įgyvendinimo ir dėl to 2019 metų lapkričio mėnesį nuotekų vamzdyno būklė nebuvo patikrinta, šių vamzdynų techninio prižiūrėtojo nebuvo.Apeliantė nurodė, jog bendrijos pasirinktas techninis prižiūrėtojasUAB „Sobelija“ 2020-08-05 konstatavo, kad nuotekų vamzdynas yra nusidėvėjęs. UAB „Sobelija“ nurodė, kad nuotekų stovo užsikimšimas įvyko dėl butų ir kitų patalpų savininkų kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad į nuotekų sistemą metamos netirpios medžiagos. Apeliantė laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino 2020-08-05 statinio apžiūros akto priedo ir UAB „Sobelija“ specialistų padarytos išvados dėl nuotekų vamzdžio užsikimšimo priežasčių. Akto 6 punkte parašyta, kad vamzdynų nusidėvėjimas fiksuotas nuotraukose Nr. 43 – 48. Sulyginus šias nuotraukas su antstolio 2020-08-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotofiksacija matoma, kad nuotekų vamzdis, dėl kurio užsikimšimo buvo užlietas ieškovės butas, buvo pakeistas laikotarpiu nuo 2020-08-05 iki 2020-08-21. Teigia, kad iki to laiko (ir jo užsikimšimo metu 2019-11-21) nuotekų vamzdis buvo nusidėvėjęs.

35. Astakovė bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog iš 2020-09-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede esančių antstolio fiksuotų nuotraukų Nr. 1 – 3 matyti, kad 2019-11-23 pro ieškovės butą (duomenys neskelbtini) einantis nuotekų vamzdis, dėl kurio užsikimšimo įvyko avarija, dar iki avarijos buvo pakeistas nauju plastikiniu vamzdžiu (2021-01-18 DOK-10286 zip. priedas Nr4_Fakt aplinkybiu konstatavimo protokolo Priedas_2020-09-21_6 lapai.pdf. ir priedas Nr4_Faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas_2020-09-21_3 lapai.pdf). Šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, šią išvadą patvirtina liudytojo V. B. parodymai 2021-04-27 teismo posėdžio metu, kuris patvirtino, kad bendrijos „Linksa“ užsakymu atliko rūsyje nuotekų vamzdžio keitimo darbus prieš trejus ar ketverius metus, patvirtino, jog bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis buvo pakeistas anksčiau, negu įvyko avarija (2021-04-27 teismo posėdžio garso įrašas nuo 54 min. 10 s. iki 55 min. 20 s.). 2020-12-28UAB „Sobelija“ atliktame neeilinės apžiūros akte nurodyta, jog nenustatyta stovo pažeidimų ar kitų esminių defektų dėl kurių galėtų būtų pratekėjimų. UAB „Sobelija“ nurodė prielaidą, jog užliejimą nulėmėnetinkamos eksploatacijos pasekmės. Taip pat nurodyta, kad nuotekų stovo, kuris aptarnauja ieškovės butą, būklė gera. Pažymėta, kad stovo apžiūra taip pat buvo atlikta 2020-08-05 ir surašytas apžiūros aktas Nr. 3, kuriame neužfiksuota pratekėjimų ar kitų esminių defektų.

36. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šiame straipsnyje nurodyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

37. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

38. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrija tinkamai (rūpestingai) nevykdė daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus pareigos. Bendrija nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ji, kaip namo administratorė, iki avarijos tinkamai vykdė pareigas (atliko periodinis patikrinimus, praplovimus ar pan.), tačiau taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad avarijos priežastis buvo bendrijos kaip daugiabučio namo administratorės pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t.y. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą. Nėra nustatyta, jog būtent bendrijos neveikimas nulėmė žalos atsiradimą (patalpų užpylimą). Nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad bendrija iki avarijos būtų gavusi pranešimus apie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno netinkamą būklę ar iki to įvykusias panašaus pobūdžio avarijas. Be to, kilus avarijai daugiabučio namo bendrojo nuotekų naudojimo vamzdyne bendrija nedelsdama ją lokalizavo ir likvidavo. Pažymėtina ir tai, kad po avarijos likvidavimo (kanalizacijos vamzdžio praplovimo) užpylimai daugiau nepasikartojo. Iš nutarties 35 punkte apartų įrodymų galima spręsti, jog vamzdis buvo pakeistas nauju, tad užsikimšimo priežastis negalėjo būti blogas vamzdžio pralaidumas. Tai buvo vienkartinis užsikimšimas, kadangi tiek prieš įvykį, tiek po jo vamzdis neužsikimšo. Prieitina prie išvados, jog vamzdis galėjo užsikimšti dėl netinkamos eksploatacijos, tačiau įrodymų, patvirtinančių visų atsakovų ar kurio nors vieno konkretaus atsakovo veiksmus, netinkamai eksploatuojant vamzdyną, taip pat nepateikta. Nesant nustatytoms aplinkybėms, kas ir kokiu būdu užkimšo nuotekų vamzdį, pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp bendrijos ar konkrečių namo gyventojų veiksmų (neveikimo) vykdant nuotekų vamzdyno priežiūrą ir eksploatacijąbei ieškovei padarytos žalos. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė atsakovų atsakomybės dėl jai padarytos žalos sąlygų ir ieškinys buvo pagrįstai atmestas.

39. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

40. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Apeliantė nesutiko su atsakovei bendrijai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis pirmosios instancijos teismo procese. Nurodė, jog 2020-07-20 patikslintu ieškiniu buvo atsisakyta turtinio reikalavimo, nukreipto į bendriją. Nuo šio momento pagrindinis reikalavimas bendrijos nebelietė, todėl tolesni bendrijos veiksmai byloje turėtų būti laikomi pertekliniais, padarytais bendrijos valia ir jos rizika ir neturėtų būti apmokami pralaimėjusios šalies sąskaita. Nesutiktina su tokia apeliantės pozicija, kadangi patikslintame ieškinyje (paduotas 2020-07-21) 804 – oji DNSB „Linksa“ taip pat nurodyta kaip atsakovė, ši procesinė padėtis įrašyta irieškovės apeliaciniame skunde, dėl to visos šios bendrovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

41. Atsakovė 804– oji DNSB „Linksa“pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų –375Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 375Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei804– ajai DNSB „Linksa“, j. a. k.125619513, iš ieškovės K. J, a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 375Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.