Civilinė byla Nr. e2-253-516/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01609-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandens tyrimų centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4527-603/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandens tyrimų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daugų sala“ dėl atsisakymo nuo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vandens tyrimų centras“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Daugų sala“ atsisakymą nuo 2018 m. sausio 8 d. pirkimo– pardavimo sutarties Nr. WI7-2 neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, priteisti ieškovei iš atsakovės 47 570 Eur (įskaitant PVM) dydžio įsiskolinimą už parduotą pripučiamą vandens takelių ir kliūčių parką ant vandens, 8 proc. dydžio procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už 47 570 Eur sumą areštuoti atsakovei UAB „Daugų sala“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei, privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.

3.       Ieškovė nurodė, kad pateiktas teismui ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o ieškinio suma laikytina didele. Atsakovės finansinė padėtis sunki, jos turimi finansiniai įsipareigojimai viršija turimą turtą. 2018 m. atsakovė patyrė 37 291 Eur dydžio nuostolių. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes ieškovei pateikus sąskaitą dėl apmokėjimo už įsigytas prekes, ji pateikė pranešimą, jog atsisako sutarties dėl neva esančių prekės trūkumų, todėl tikėtina, kad atsakovė gali imtis priemonių dar labiau sumažinti savo mokumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo išvadą, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Šioje proceso stadijoje, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas.

6.       Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Aplinkybė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog gali pasunkėti sprendimo vykdymas, o vien tai, kad atsakovė pateikė pranešimą dėl sutarties atsisakymo nereiškia, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai. Teismas pažymėjo, kad dėl atsakovės pateikto atsisakymo nuo sutarties teisėtumo bus pasisakyta išnagrinėjus civilinę bylą, todėl šiuo metu nėra galimybės spręsti, ar tokie atsakovės veiksmai yra nesąžiningi. Kitų duomenų, kad atsakovė nesąžininga, ketina slėpti turtą, perleisti jį kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, į bylą nepateikta.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė UAB „Vandens tyrimų centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

7.1.                      Ieškovė aplinkybe dėl reiškiamo didelio turtinio reikalavimo rėmėsi tik kaip papildomu (o ne vieninteliu) argumentu, patvirtinančiu poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėta aplinkybė yra vienas iš kriterijų, į kurį gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškinio pateikimo metu faktinę grėsmę daugeliu atveju įrodyti yra sudėtinga ar netgi neįmanoma, todėl arešto prašančiam asmeniui yra suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-754-823/2017). Didelė ieškinio reikalavimo suma neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų. Atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga. Iš finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų už 2018 finansinius metus matyti, kad atsakovė turėjo įsipareigojimų už 715 346 Eur, o turto tik už 682 297 Eur. Balanso eilutė „Nuosavas kapitalas“ atvaizduoja, kad atsakovės prisiimti įsipareigojimai 33 049 Eur viršija jos turimą turtą. Be to, atsakovė iš vykdomos veiklos 2018 finansiniais metais patyrė pakankamai didelį 37 291 Eur nuostolį.

7.2.                      Teismas nutartyje akcentavo tai, kad vien tik atsisakymo nuo sutarties faktas pats savaime nereiškia atsakovės nesąžiningumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bendro aplinkybių konteksto, kuriame atsakovė pranešė ieškovei atsisakanti sutarties. Atsakovė tik po to, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti pagal sutartį (sumokėti likusią prekės kainos dalį), ėmė reikšti pretenzijas dėl tariamų trūkumų keliose vandens parko detalėse. Iki tol tokio pobūdžio nusiskundimai (kurie būtų trukdę naudoti daiktą pagal paskirtį) iš atsakovės pusės niekuomet nebuvo reiškiami, o, kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų (socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotų įrašų ir kt.), atsakovė vandens parką eksploatavo du vasaros sezonus be jokių pertraukų. Vos tik buvo pareikalauta atsiskaitymo, ieškovei nesutikus dar ilgesniam terminui nukelti prekės kainos dalies mokėjimo terminus (kuris ir taip buvo itin ilgas – paskutinę kainos dalį už prekę atsakovė turėjo sumokėti praėjus beveik 2 metams nuo sutarties sudarymo), staiga atsirado didelis kiekis tariamų vandens parko defektų. Tokiu būdu atsakovė tikėjosi nesąžiningai išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo – ne tik, kad neatsiskaityti su ieškove pagal sutartį, bet ir pasinaudojusi preke du vasaros sezonus, susigrąžinti pardavėjai sumokėtas pinigines lėšas. Akivaizdu, kad nesąžiningai besielgiantis subjektas (ypač esantis sunkioje finansinėje padėtyje), sužinojęs apie jo atžvilgiu reiškiamus turtinius reikalavimus, gali imtis priemonių dar labiau sumažinti savo mokumą, perleidžiant turtą tretiesiems asmenims ar jį apsunkinant (hipoteka, įkeitimu ir kt.), ir taip visomis įmanomomis priemonėmis apsunkinant ieškovės galimybes atgauti priklausančias sumas už parduotą vandens parką. Šios aplinkybės objektyviai kelia grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei status quo situaciją, būtina apriboti atsakovės teises į tą turtą, kuris šią dieną priklauso atsakovei, ir į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

11.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys prima facie pagrįstas. Ši išvada apeliantės ar atsakovės nėra ginčijama, todėl dėl jos plačiau nepasisakytina. Tačiau, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo aktualioje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-69-450/2020).

13.       Taigi, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.).

14.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirojo skundo turinį, matyti, kad ieškovė atsakovės nesąžiningumą ir galimą siekį pabloginti savo turtinę padėtį (perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.) ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, grindžia aplinkybėmis, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas – ieškovės teigimu, atsakovės atsisakymas nuo sutarties (kurį ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu) ir šio atsisakymo pateikimo kontekstas, pagrindžia atsakovės elgesio nesąžiningumą, o nesąžiningas subjektas, tuo labiau esantis sunkioje finansinėje padėtyje, kaip atsakovė, sužinojęs apie jo atžvilgiu reiškiamus turtinius reikalavimus, gali imtis priemonių dar labiau sumažinti savo mokumą, perleidžiant turtą tretiesiems asmenims ar jį apsunkinant. 

15.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku esančios aplinkybės, reikalaujančios pateiktų į bylą įrodymų visapusiško įvertinimo, priešingos šalies pozicijos išklausymo ir jos pateiktų įrodymų analizės, šioje proceso stadijoje negali patvirtinti ar paneigti atsakovės nesąžiningumą, todėl, kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-127-943/2020; 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-702-516/2019; kt.), tokios aplinkybės, kurios bus patvirtintos ar paneigtos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje, nėra savaime pakankamos antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti.

16.       Kadangi kitokių atsakovės nesąžiningumą, be kita ko, galimą siekį išvengti atsakovei nepalankaus sprendimo vykdymo, patvirtinančių argumentų ir įrodymų ieškovė nepateikė (CPK 178 sraipsnis), o net ir bloga atsakovės finansinė padėtis bei didelė ieškinio suma pagal aktualią teismų praktiką, kaip pripažino ir pati apeliantė savo skunde, nepagrindžia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Rasa Gudžiūnienė