Civilinė byla Nr. e3K-3-327-916/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31677-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1; 3.3.1.18.4; 3.3.3.10.5

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Savaitė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Dujotekana“, uždarosios akcinės bendrovės „Savaitė“, uždarosios akcinės bendrovės „ZNAD WILII radijo stotis“, uždarosios akcinės bendrovės „Retinvestus“, uždarosios akcinės bendrovės „M-1“, uždarosios akcinės bendrovės „Lirsona popierius“ ieškinį, ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kemalja“ ir T. B. ieškinį, ieškovų G. B. ir A. B. ieškinį atsakovėms reorganizuojamai akcinei bendrovei „Spauda“, uždarajai akcinei bendrovei „Limpa“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sandorių nuginčijimo; tretieji asmenys notarė Dainora Jievaitytė, J. K., K. N., uždaroji akcinė bendrovė „Agina“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „VITI“ turto fondas, akcinė bendrovė firma „VITI“, R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Margi raštai“, uždaroji akcinė bendrovė „Ūlos tėkmė“, T. U., uždaroji akcinė bendrovė „Radiocentras“, uždaroji akcinė bendrovė „Savaitės ekspresas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vyzdys“, T. V., S. D., uždaroji akcinė bendrovė „Radijas kelyje“, uždaroji akcinė bendrovė „A. Semaška ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Magazin Wilenski“, uždaroji akcinė bendrovė „Mūsų gairės“, uždaroji akcinė bendrovė „RELADUS“, S. R., Z. R., A. P., Ž. B., S. B., L. L., P. L. (P. L.), uždaroji akcinė bendrovė „SD Sprendimai“, M. P., A. R., V. R., viešoji įstaiga „Kresy“, N. Ž. Z., I. Ž. Z. (I. Ž. Z.), Č. K., S. L., V. L., uždaroji akcinė bendrovė „Kemalja“, uždaroji akcinė bendrovė „Lux dentis“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekodara“, uždaroji akcinė bendrovė „Finasma“, K. J., V. J., T. B., A. Š., R. G., uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultacijos ir sprendimai“, A. D., V. Š., Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N., uždaroji akcinė bendrovė „Gritus“, uždaroji akcinė bendrovė „VL turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė „KULTŪROS BARAI“, A. K., R. N., G. M., R. M., D. L., E. L., uždaroji akcinė bendrovė „Mažoji Evelina“, A. R., A. R., M. P., A. Š., D. Š., I. G. (I. G.), D. K., viešoji įstaiga Vilniaus keistuolių teatras, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Eigulių Topolis“, reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Molesta“, B. M., A. M., D.-M. S., A. S., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „PRIMADIS“ (išregistruota), uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, T. K., uždaroji akcinė bendrovė „Sanifinas“, uždaroji akcinė bendrovė „KOTESA“, I. E., akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „ABROSA“, uždaroji akcinė bendrovė „Komantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vitropolis“, uždaroji akcinė bendrovė „Tvarūs sprendimai“, H. B. (H. B.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę ir pagrindus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui po to, kai byla kasacinio teismo buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui,  aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašė teismo:

2.1.                      pripažinti ieškovei UAB „Dujotekana“ nuosavybės teises į 223/19783 dalis (2,23 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37/3272 dalis (0,37 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 152/13429 dalis (1,52 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1181/104672 dalį (11,81 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 911/80737 dalį (9,11 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2.2.                      pripažinti ieškovei UAB „Savaitė“ nuosavybės teises į 170/19783 dalių (1,7 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/3272 dalis (0,28 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 115/13429 dalis (1,15 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 898/104672 dalis (8,98 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 692/80737 dalis (6,92 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2.3.                      pripažinti ieškovei UAB „M-1“ nuosavybės teises į 377/19783 dalis (3,77 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 62/3272 dalis (0,62 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 256/13429 dalis (2,56 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1994/104672 dalis (19,94 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1538/80737 dalis (15,38 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2.4.                      pripažinti ieškovei UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ nuosavybės teises į 147/19783 dalis (1,47 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/3272 dalis (0,24 m) tvoros, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), 100/193429 dalių (1 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 776/104672 dalis (7,76 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 598/80737 dalis (5,98 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2.5.                      pripažinti ieškovei UAB „Retinvestus“ nuosavybės teises į 214/19783 dalių (2,14 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35/3272 dalis (0,35 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 145/13429 dalis (1,45 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1133/104672 dalis (11,33 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 874/80737 dalis (8,74 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2.6.                      pripažinti ieškovei UAB „Lirsona popierius“ nuosavybės teises į 159/19783 dalis (1,59 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/3272 dalis (0,26 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 108/13429 dalis (1,08 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 842/104672 dalis (8,42 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 649/80737 dalis (6,49 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2.7.                      panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 (duomenys neskelbtini);

2.8.                      panaikinti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466, dalį, nustatant, kad RAB „Spauda“ šios sutarties 1.1 punktu pardavė UAB „Limpa“: 18493/19783 dalis (184,93 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3059/3272 dalis (30,59 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12554/13429 dalis (125,54 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 97849/104672 dalis (978,49 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 75474/80737 dalis (754,74 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant RAB „Spauda“ grąžinti UAB „Limpa“ 417,19 Eur už tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 71,70 Eur už tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 293,34 Eur už tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1010,38 Eur už aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 39,11 Eur už aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ nurodė, kad 1978 m. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), buvo pradėtas statyti Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto (toliau – ir LKP CK) leidyklos pastatų kompleksas. Statyboms buvo skirtas žemės sklypas, iki 1986 m. jame buvo pastatyti pastatai – spaustuvė, daugiaaukštis Spaudos rūmų administracinis pastatas, kiti pagalbiniai pastatai (sandėliai ir kt.). Kartu sklype buvo pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės, sporto aikštelė, sklypas apjuostas tvoromis. Sklypas priklauso valstybei, jis ar jo dalys nėra išnuomoti sklype esančių pastatų savininkams. Tvoros, aikštelės buvo pastatytos (naujai sukurtos) iki 1986 m. kaip pastato priklausiniai, skirti pagrindiniam daiktui – pastatui tarnauti. Administracinės ir gamybinės paskirties pastatai buvo (yra) tarpusavyje sujungti. Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla vėliau buvo perregistruota į specialios paskirties akcinę bendrovę „Spauda“, o vėliau – AB „Spauda“, jos akcijas valdė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuo 1994 m. vyko pastato patalpų privatizavimas, pastate atskiras patalpas nuosavybės teise įsigijo atskiri asmenys – tiek ieškovės, tiek atsakovė RAB „Spauda“, tiek ir ieškinyje nurodyti tretieji asmenys. Įgydami nuosavybės teises į pastato patalpas, šių patalpų savininkai kartu įgijo atitinkamomis proporcijomis nuosavybės teises ir į pastato priklausinius bei sklype esantį bendro naudojimo turtą. Tokiu būdu ieškovai įgijo nuosavybės teises į dalį sklypą supančių ir viduje sklypo esančių tvorų, jose esančių vartų, sklype esančių automobilių stovėjimo bei sporto aikštelių.

4.       Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojai 2009 m. spalio 29 d. surašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.44-2252, kuriame nurodoma, kad tvoras ir aikšteles 2009 m. naujai pasistatė AB „Spauda“. Toks dokumentas yra neteisingas, niekinis ir negali sukurti atsakovei nuosavybės teisių į neva naujai pačios atsakovės RAB „Spauda“ pastatytus statinius, nes tvoros ir aikštelės jau buvo pastatytos, kai dar nebuvo įsteigta AB „Spauda“, ir šie daiktai yra pastato priklausiniai, kurių atitinkamas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir ieškovės. Pastato priklausiniai yra antraeiliai daiktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.13 straipsnis), tarnaujantys pagrindiniam daiktui – pastatui. Aikštelės paskirtis – naudoti ją kaip automobilių stovėjimo vietą. Jos nuolatinis funkcinis ryšys su pastatu pasireiškia tuo, kad į pastate įkurtus biurus dirbti nuolat atvyksta darbuotojai, kiti asmenys atvyksta pas ieškovus ir kitus patalpų savininkus kaip klientai, kurie stato automobilius šioje aikštelėje, todėl šis daiktas tiesiogiai tarnauja pagrindiniam daiktui – pastatui. Tvoros skirtos teritorijos apsaugai, todėl jos irgi funkciniu ryšiu susijusios su pastatu ir tarnauja jam kaip priklausiniai. Atsižvelgiant į tai, kiek patalpų pastate nuosavybės teise valdo ieškovės, apskaičiuotos jų dalys pastato priklausinyje. Ieškovės niekada nėra perleidusios atsakovei RAB „Spauda“ ar kitam asmeniui savo dalies pastato priklausiniuose, jokių kompensacijų dėl šio turto iš atsakovės nėra gavusios. 2009 m. lapkričio 13 d. atsakovė RAB „Spauda“ be ieškovių sutikimo ir žinios savo vardu įregistravo VĮ Registrų centre pastato priklausinius – kitus inžinerinius statinius (kiemo įrenginius), tvoras ir aikšteles, taip pažeisdama ieškovių teisę valdyti, disponuoti ir naudotis visa apimtimi pastato priklausinių dalimis, kurios joms priklauso dalinės nuosavybės teise.

5.       Atsakovė RAB „Spauda“, neteisėtai nusavinusi pastatų priklausinius, 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-856 juos pardavė kitai atsakovei UAB „Limpa“. RAB „Spauda“ nebuvo vienintelė pastato priklausinių savininkė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad sutarties šalys (atsakovės RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“) ne tik realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų, bet ir neketino sudaryti realaus sandorio – nesiekė sukurti teisinių padarinių. Tikroji sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesąžiningai įgytų daiktų savininką. Ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, toks sandoris yra tariamasis ir negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Nustačius neteisėto ginčo statinių valdymo faktą – pardavėjai RAB „Spauda“ nuosavybės teise nepriklausančių visų pastato statinių pardavimą UAB „Limpa“ – dalis ginčijamos sutarties pripažintina negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vadovaujantis CK 6.67 straipsniu RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ buvo nesąžiningos, nes sandorį sudarė susiję asmenys, jie ginčijamu sandoriu siekė pakeisti tikrąją šalių valią, nuslėpti nuo kreditorių turtą, daiktas yra parduotas sumažinta jo verte, todėl nuosavybės teisė į pastato priklausinius grąžintina ieškovėms CK 4.95 straipsnio pagrindu.

6.       Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. prašė teismo:

6.1.                      pripažinti ieškovės UAB „Kemalja“ nuosavybės teises į 217/19783 dalių (2,17 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36/3272 dalis (0,36 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 147/13429 dalis (1,47 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1148/104672 dalis (11,48 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 885/80737 dalis (8,85 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

6.2.                      pripažinti ieškovo T. B. nuosavybės teises į 115/19783 dalių (1,15 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19/3272 dalių (0,19 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 78/13429 dalis (0,78 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 610/104672 dalių (6,1 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 471/80737 dalį (4,71 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

6.3.                      panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu: (duomenys neskelbtini);

6.4.                      panaikinti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466.

7.       Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. nurodė, kad ginčo statiniai yra pastato priklausiniai. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o priklausinio likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pažymintis atsakovės RAB „Spauda“ vardu atliktus įrašus, negali būti laikomas svarbiausiu įrodymu, kurio pagrindu neginčijamai pripažįstama, jog AB „Spauda“ yra vienintelė pastato priklausinių savininkė.

8.       2017 m. vasario 15 d. RAB „Spauda“ pastato priklausinius pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Limpa“, tai reiškia, kad atsakovė RAB „Spauda“ pardavė ir ieškovams bei kitiems RAB „Spauda“ bendraturčiams priklausiančią pastato priklausinių dalį be pastarųjų žinios ir sutikimo, t. y. pardavė sau nepriklausančią daikto dalį. RAB „Spauda“ galimai siekė nuslėpti nuo kitų bendraturčių pirkimo–pardavimo sandorį su UAB „Limpa“. Pastatas ir jo priklausiniai yra pastatyti iki 1986 m., o pastato patalpų privatizavimas vyko nuo 1994 m., t. y. tuo metu, kai galiojo 1964 m. CK 153 straipsnis, pagal kurį priklausinį ištikdavo pagrindinio daikto likimas nepriklausomai nuo to, ar aptartas priklausinys buvo ar ne patalpų privatizavimo sutartyse. Ieškovų nuosavybės teisė į ginčo statinius turi būti pripažinta ne pagal CK 4.47 straipsnio 1 punktą, bet dėl to, kad priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas ir tai yra CK 4.47 straipsnio 12 punkte nustatytas pagrindas įgyti nuosavybės teisę.

9.       Ieškovai A. B. ir G. B. ieškiniu prašė:

9.1.                      pripažinti ieškovų nuosavybės teises į 12/19783 dalių (0,12 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3272 dalis (0,02 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 8/13429 dalis (0,08 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 61/104672 dalį (0,61 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/80737 dalis (0,47 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

9.2.                      panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalį, kurioje nurodoma, jog AB „Spauda“ yra vienintelė savininkė tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), papildant įrašą šiame akte, kad savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B.;

9.3.                      panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalis, kuriose nurodoma, jog AB „Spauda“ yra statytoja, rangovė ir techninė prižiūrėtoja tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

9.4.                      panaikinti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466;

9.5.                      papildyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašo dalį dėl nuosavybės teisės, t. y. kad tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B..

10.       Ieškovai nurodė, kad jie valdo nuosavybės teise patalpas viename iš pastato korpusų. Ginčo statiniai nuo pat jų statybos pradžios buvo pastato priklausiniai, jie nebuvo inventorizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tiek atsakovės RAB „Spauda“ su kitais ieškovais, tiek ieškovo ir kitų trečiųjų asmenų patalpų pirkimo–pardavimo sutartyse nepadarytos išlygos, kad priklausiniai neparduodami kartu su pagrindiniu daiktu, todėl ieškovai įgijo teisę į neinventorizuotus ir neįregistruotus pastato priklausinius kartu su teise į įgytas patalpas (priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas). Ieškovams bei kitiems RAB „Spauda“ bendraturčiams priklausančią pastato priklausinių dalį be pastarųjų žinios ir sutikimo atsakovė RAB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinius atmetė.

12.       Teismas nurodė, kad Užbaigtos statybos pastato, statinio pateikimo valstybinei priėmimo komisijai darbo komisijos 1986 m. gruodžio 16 d. aktu konferencijų salė, degalų ir tepalų sandėlis, kontrolės punktas, degalinė ir teritorijos sutvarkymas laikraščių komplekse (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)) – Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidykloje – laikyti priimtais iš generalinio rangovo ir parengtais pateikti Valstybinei priėmimo komisijai. Akto 4 ir 14 punktuose nurodyta, jog objekto statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688, be kitų statinių, buvo laikomas priimtu iš generalinio rangovo ir teritorijos sutvarkymas. Ginčo aikštelių ir tvorų įrengimas (statyba) priskirtini teritorijos aplinkai. Pagal 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon aktą, kuriuo buvo priimta Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla eksploatacijon, statybos pradžia – 1978 m. rugsėjo mėn., o pabaiga – 1986 m. gruodžio mėn., statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688. Akte taip pat nurodyta, jog visi nebaigti darbai pagal projektą ir darbo komisijos nustatyti defektai pašalinti. Akto 2 punkte užfiksuota, jog statyba buvo vykdoma remiantis TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimu ir leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties). Taigi visi statybos darbai buvo atlikti, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog po 1986 m. gruodžio mėnesio leidyklos komplekse buvo vykdomi kiti statybos darbai. Dėl to teismas nusprendė, kad ginčo aikštelės su tvoromis buvo pastatytos pagal 1977 m. birželio 2 d. sprendimą ir leidimą atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties); buvo statomos laikotarpiu nuo 1978 m. iki 1986 m.

13.       Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Komunistų partijai. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijai priklausantį turtą, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę, leidžiant laikinai įmonei naudotis jos turtu. Vėliau Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į specifinės paskirties valstybinę įmonę „Spauda“, kurios turtą patikėjimo teise valdė ir steigėjo funkcijas vykdė Kultūros ministerija. Tokiu būdu nuo 1991 m. lapkričio 4 d. iki 1995 m. spalio 27 d. AB „Spauda“ buvo VĮ „Spauda“ (įmonės teisinė forma – specifinės paskirties valstybinė įmonė), nuo 1995 m. spalio 27 d. iki 2001 m. rugpjūčio 14 d. – specialios paskirties akcinė bendrovė „Spauda“, įmonės įregistravimo data – 1991 m. lapkričio 4 d. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizuojamo juridinio asmens teisės, pareigos ir turtas perduodami kitam juridiniam asmeniui, kuris tęsia reorganizavimo būdu pasibaigusio juridinio asmens veiklą. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijos turtą, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikštelėmis ir tvoromis), pastatyti 1978–1986 m., buvo perduoti VĮ „Spauda“, ši vėliau tapo akcine bendrove. Taigi AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja.

14.       Lietuvos kultūros ministerijos 1999 m. balandžio 13 d. rašte „Dėl VĮ „Spauda“ pastatų priklausomybės“ nurodyta, jog pastatai (duomenys neskelbtini), t. y. pastatas 4B22b su 5348,10 kv. m patalpomis, pastatas 5B2b su 2675,16 kv. m patalpomis, pastatas 6B3b su 2911,74 kv. m patalpomis, pastatas 5B2p su 2207,29 kv. m patalpomis, pastatas 1G4p su 20280,61 kv. m patalpomis, pastatas 3F1p su 2370,37 kv. m patalpomis, pastatas 2G2p su 2849,21 kv. m patalpomis, yra VĮ „Spauda“ balanse. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 333 specialiosios paskirties AB „Spauda“ direktoriui buvo įsakyta teisiškai įregistruoti VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filiale pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (4B22b-3167,67 kv. m, 5B5/b-2602,17 kv. m, 6B3/b-2058,91 kv. m, 7M2/p-2178, 84 kv. m, 1G4/p-20280,61 kv. m, 3F1/p-221,98 kv. m, 2G2/p-2849,21 kv. m, kontrolinę 8H1/p-60,85 kv. m, sandėlį 9F1/p-205,26 kv. m).

15.       UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ 1998 m. kovo 18 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko patalpas devynioliktame aukšte nuo 19-1 iki 19-16, esančias (duomenys neskelbtini), pastate, kuris plane žymimas 4B22/b. UAB „M-1“ 1998 m. liepos 22 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko patalpas trečiame aukšte nuo 3-1 iki 3-12a, nuo 3-20 iki 3-25, 3-27a, 3-28b, nuo 3-33 iki 3-46, dvidešimtame aukšte 20-8, esančias (duomenys neskelbtini), pastate, kuris plane žymimas 4B22/b. UAB „M-1“ 1999 m. rugpjūčio 6 d. sutartimi, sudaryta su UAB „MAGAZYN WILENSKI“, nusipirko administracines patalpas 3-26, 3-27 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini). UAB „Savaitė“ 2002 m. birželio 11 d. sutartimi, sudaryta su UAB „Echo Litvy“, nusipirko patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) - 912, 914, 915, 917, 918, Nr. 10-25, 10-26, 10-27, 10-28, 10-30 10-31. UAB „Dujotekana“ 2003 m. balandžio 7 d. sutartimi, sudaryta su UAB „STELLA VITAE“, nusipirko administracines patalpas nuo 14-1 iki 14-3, 14-3a, 14-4a, nuo 14-5 iki 18, 14-18a, nuo 14-19 iki 14-32 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), pastate 4B22b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Lirsona popierius“ 2003 m. gegužės 21 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko maitinimo patalpą pastate – valgyklos patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-8, 1-10, 1-11, 1-12, su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-37 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), statinyje, kuris plane žymimas 7M2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2011 m. gruodžio 27 d. A. B. ir G. B. su A. B. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pastarasis kartu su sutuoktine G. B. įsigijo administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Remiantis antstolės Virginijos Meškauskienės 2014 m. vasario 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 1315200402123269/13, T. B. įsigijo P. T. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Retinvestus“ 2015 m. rugsėjo 15 d. administracinių patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su UAB „Tvarūs sprendimai“, nusipirko patalpas 18-1, 18-4a, nuo 18-6 iki 18-10, 18-16a, 18-16, 18-17, 18-20, 18-21, nuo 18-24 iki 18-27, nuo 18-29 iki 18-56 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 22 d. UAB „Tvarūs sprendimai“ ir UAB „Kemalja“ sudarė patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kemalja“ įsigijo administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

16.       Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Spauda“ priklauso 9356,50 kv. m ploto, 9981,73 kv. m ploto gamybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. M. ir A. M. priklauso 246,71 kv. m ploto, UAB „Logos žurnalas“ – 62,33 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 1796,79 kv. m ploto, 338,78 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), AB „M-1“ priklauso 158,57 kv. m ploto, UAB Keistuolių studijai – 382,31 kv. m ploto, A. R. ir V. R. – 29,37 kv. m ploto, Č. K. – 34,14 kv. m ploto, Lietuvos Respublikai – 1144,63 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 55,40 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Eigulių Topolis“ priklauso 250,71 kv. m ploto prekybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. ir V. R. priklauso 156,59 kv. m ploto kitos paskirties patalpos, Lietuvos Respublikai priklauso 54,80 kv. m ploto, VšĮ „Kresy“ – 100,94 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 63,70 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 113,19 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Molesta“ priklauso 1315,60 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 365,85 kv. m ploto maitinimo paskirties patalpos, AB „Spauda“ priklauso 83,58 kv. m ploto gamybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ priklauso 293,94 kv. m ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 50,59 kv. m ploto, UAB „Dujotekana“ – 538,34 kv. m ploto, UAB „Reladus“ – 52,57 kv. m ploto, L. L. ir P. L. – 10,79 kv. m ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 10,07 kv. m ploto, K. J. ir V. J. – 504,43 kv. m ploto, UAB „Margi raštai“ – 61,47 kv. m ir 311,55 kv. m ploto, UAB „Vyzdys“ – 17,79 kv. m ploto, T. B. – 162,76 kv. m ploto, UAB „Mūsų gairės“ – 20,85 kv. m ploto, T. U., S. D., T. V. – 64,21 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 411,95 kv. m ploto, UAB „MAGAZYN WILENSKI“ – 35,73 kv. m ploto, A. Š. – 33,95 kv. m ploto, G. B. ir A. B. – 17,08 kv. m ploto, V. B. ir R. B. – 16,97 kv. m ploto, UAB „SD sprendimai“ – 9,86 kv. m ploto, UAB „Verslo komunikacijos ir sprendimai“ – 20,66 kv. m ploto, A. D. – 19,04 kv. m ploto, UAB „MAGAZYN WILENSKI“ – 28,24 kv. m ploto, V. Š. – 34,27 kv. m ploto, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ – 47,81 kv. m ploto, H. B. – 16,79 kv. m ploto, UAB „A. Semaška ir ko“ – 32,26 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 169,68 kv. m ploto, UAB „Radijas kelyje“, I. S. (I. S.), Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N. – 240,78 kv. m ploto, UAB „Gritus“ – 85,59 kv. m ploto, UAB „Agina“ – 10,47 kv. m ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 43,98 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 33,99 kv. m ploto, UAB „VL turto valdymas“ – 1104,19 kv. m ploto, UAB „A. Semaška ir ko“ – 10,00 kv. m ploto, UAB „Kultūros barai“ – 164,71 kv. m ploto, UAB „Vyzdys“ – 36,33 kv. m ploto, S. L. ir V. L. – 10,53 kv. m ploto, UAB „SD sprendimai“ – 16,79 kv. m ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 21,26 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 20,97 kv. m ploto, N. Ž. Z., I. Ž. Z. – 533,74 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 95,04 kv. m ploto, 30,44 kv. m ploto, 34,36 kv. m ploto, UAB „M-1“ – 712,28 kv. m ploto, UAB „Savaitė“ – 139,06 kv. m ploto, 34,71 kv. m ploto, 16,75 kv. m ploto, 24,71 kv. m ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 16,87 kv. m ploto, UAB „Mažoji Evelina“ – 16,98 kv. m ploto, Č. K. – 148,77 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 6,26 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 829,06 kv. m ploto, UAB „Retinvestus“ – 516,12 kv. m ploto, UAB „Komantas“ – 17,15 kv. m ploto, 18,54 kv. m ploto, A. R. ir A. R. – 164,51 kv. m ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 20,40 kv. m ploto, 10,50 kv. m ploto, UAB „Savaitė“ – 21,42 kv. m ploto, 10,57 kv. m ploto, M. P. – 17,39 kv. m ploto, D. Š. ir A. Š. – 11,02 kv. m ploto, I. G. – 69,63 kv. m ploto, UAB „Kemalja“ – 514,44 kv. m ploto, M. P. – 16,87 kv. m ploto, D. K. – 16,85 kv. m ploto, Ž. B. ir S. B. – 10,97 kv. m ploto, M. P. – 10,84 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Radiocentras“ – 34,12 kv. m ploto ir 7,89 kv. m ploto kitos paskirties patalpos, A. P., S. R., Z. R. priklauso 60,34 kv. m ploto, UAB „Lux dentis“ – 32,75 kv. m ploto gydymo paskirties patalpos.

17.       Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo plotas – 6,4860 ha, užstatyta teritorija – 6,4860 ha. 2005 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-861 AB „Spauda“ išsinuomojo 23 892 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 64 860 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendranuomiai (naudotojai) – UAB „Vitropolis“, Č. K., B. M., UAB „Logas“, AB „Spauda“, UAB „Primadis“, UAB „Stagutas“, UAB „ADM Baltic“, T. K. IĮ „Miško kelias“, UAB „Abrosa“, UAB „Senifinas“, UAB „Savel“, I. E. – 2009 m. birželio 2 d. sutikimu sutiko, kad AB „Spauda“ savo nuomojamo sklypo dalyje esančias tvoras ir aikšteles įregistruotų Nekilnojamojo turto registre.

18.       Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2252 pripažino tinkamais naudoti statytojos AB „Spauda“ kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teniso aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoras (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)).

19.       2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartimi AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teniso aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 28 100 Eur.

20.       Ginčo aikštelių su tvoromis statybos leidimo išdavimo metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“ (galiojo nuo 1975 m. birželio 25 d. iki 1983 m. rugpjūčio 4 d.) patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai, kurių 3 punkte buvo nurodyta, kad kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik turint nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą leidimą statybai. Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307, kuriuo patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka, nurodyta, jog Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą, o jo 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad, nepradėjus objekto statybos arba rekonstrukcijos leidimo įforminimo metais ir per vienerius ateinančius kalendorinius metus, duotas leidimas nustoja galioti. Tvarkos 1 punkto 4 pastraipoje buvo nustatyta, kad leidimas gali būti forminamas atskiram objektui arba pastatų bei įrenginių grupei (kompleksui), pradedamiems statyti tais pačiais metais toje pačioje statybos vietoje. Tokiu būdu aikštelių su tvoromis statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu laikytinas 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-402-492/2015). Nors byloje nepateiktas pats statybą leidžiantis dokumentas, tačiau 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akte jis nurodytas (TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties). Vadovaudamasi nurodytais dokumentais tuometinė valstybės įgaliota institucija, remdamasi 1977 m. birželio 2 d. sprendimu su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties) bei individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybą tinkama naudoti. Šis aktas nėra užginčytas, galiojantis. Taigi statyba atlikta teisėtai pagal statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978 m. vasario 7 d. potvarkis laikytinas žemės sklypo suteikimu statybai, o ne statybą leidžiančiu dokumentu. 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyti ginčo aikštelių su tvoromis statybos pabaigos metai. Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti statybos pabaigos metai – 2009 m. laikytini neesmine klaida, kuri gali būti ištaisyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų teiginiai dėl ginčo aikštelių su tvoromis statybos neteisėtumo laikytini nepagrįstais. Ieškovų reikalavimas panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu: (duomenys neskelbtini), ar jo dalį atmestinas.

21.       Ieškovai, be kitų ieškinių reikalavimų, ginčija administracinį aktą – 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris įregistruotas viešame registre 2009 m. lapkričio 13 d. Ieškovai konkrečiai nenurodė, kada sužinojo apie šio akto, kuris, kaip jie patys teigia, pažeidžia jų teises, priėmimą. Atsižvelgdamas į tai, jog visi ieškovai, išskyrus T. B., yra Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“, kuri ne vienerius metus dalyvauja teisminiuose ginčuose su AB „Spauda“, valdybos nariai (todėl turėjo žinoti apie AB „Spauda“ komplekso teritorijoje esančius statinius, jų statusą bei ypatumus), teismas nusprendė, kad ieškovai turėjo žinoti apie išviešintą 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, todėl termino pradžia minėtam aktui ginčyti laikė 2009 m. lapkričio 14 d.

22.       Reikalavimai dėl sandorio užginčijimo, nuosavybės teisės pripažinimo bei 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas laikytini savarankiškais reikalavimais, todėl jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti taikomas vieno mėnesio terminas, civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams – dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pirminis ieškinys teismui pateiktas 2017 m. rugpjūčio 18 d. Taigi reikalavimas dėl 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovai prašo taikyti termino praleidimo pasekmes. Ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui nuginčyti, tačiau nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, o teismas tokių priežasčių nenustatė.

23.       Abi aikštelės yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, viena greta kitos, juos apjuostos ir atitvertos viena nuo kitos sena metaline tvora. Viena aikštelė naudojama automobiliams stovėti. Teniso aikštelė nenaudojama, apaugusi daugiamečiais medžiais. Abi aikštelės yra žemės sklypo kampe, pastatų komplekso pakraštyje. Šalia aikštelių yra įvažiavimas į pastatų komplekso teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Be ginčo aikštelių, prie pastatų yra įrengtos kelios kitos automobilių stovėjimo aikštelės. Vertinant ginčo aikštelių su tvoromis dislokaciją matyti, kad jos gali būti naudojamos atskirai. Vien faktas, kad ginčo objektai ir pastatai buvo pastatyti tuo pačiu metu, savaime nepatvirtina jų tarpusavio funkcinio ryšio. Bylos medžiaga neįrodyta, jog ginčo objektai ir pastatai turi tą pačią ūkinę paskirtį, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų nuolatinį funkcinį ryšį. Kiekvienas iš jų (aikštelės ir pastatai) gali būti naudojamas savarankiškai. Aikštelės gali būti naudojamos bet kokiai veiklai. Iš esmės nė vienas iš byloje esančių įrodymų nepagrindžia, kad minėti administraciniai pastatai negalėtų būti eksploatuojami be ginčo aikštelių. Aplinkybė, jog aikštelės yra greta šių pastatų ir ieškovai viena iš jų naudojasi, nėra kvestionuojama, tačiau vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankamu pripažinti tokį daiktą antraeiliu daiktu – priklausiniu. Tai, kad viena aikštelė naudojimąsi pastatais daro patogesnį, nereiškia jų funkcinio, neatskiriamo ryšio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-236/2018). Ieškovai neįrodė, jog ginčo aikštelės yra pastato, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys. Byloje pateikti ekspertiniai tyrimai priešingi.

24.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriame nurodyta, jog aikštelės yra bendrojo naudojimo objektas, ir kuriuo remiasi ieškovai, nėra įsiteisėjęs. Tačiau dėl skirtingų byloje dalyvaujančių asmenų ir skirtingų bylų nagrinėjimo dalykų net ir įsiteisėjęs šis sprendimas neturėtų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

25.       Ieškovų patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be ginčo objektų gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai, be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1352-273/2015). Ginčo objektai, kurių nuosavybės teisės ginčijamos, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieškovams. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį už tą žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo aikštelės su tvoromis. Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai, įvairiais pagrindais įsigydami nuosavybės teises į patalpas, proporcingai įsigijo ir ginčo objekto dalis. Nenustačius, jog abi aikštelės su tvoromis yra pastatų, kuriame ieškovai nuosavybės teise valdo patalpas, priklausiniai, reikalavimai pripažinti jiems nuosavybės teises į atitinkamas dalis nurodytuose objektuose neturi teisinio pagrindo.

26.       Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo aikštelės su tvoromis iki 2017 m. vasario 15 d. būtų perėjusios kitų įmonių nuosavybėn, todėl ieškovų teiginiai, jog RAB „Spauda“ sau nepriklausantį turtą (ginčo aikšteles su tvoromis) 2017 m. vasario 15 d. pardavė UAB „Limpa“, neturi teisinio pagrindo.

27.       Ginčijamo sandorio sudarymo metu RAB „Spauda“ buvo ginčo statinių savininkė, jos nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys nebuvo ginčijami ar paneigti. Ginčo statiniai nėra pastato priklausiniai, todėl AB „Spauda“ pagrįstai pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, jog tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamą turtą. Tokiu būdu ieškovų nepagrįstai nurodytas sandorio panaikinimo pagrindas – CK 6.307 straipsnio 1 dalis.

28.       RAB „Spauda“ restruktūrizavimo administratoriaus rašte notarų biurui nurodyta, jog pagal RAB „Spauda“ restruktūrizavimo planą (pritarus bendrovės valdybai) numatyta parduoti RAB „Spauda“ turtą – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 6400 Eur, aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 500 Eur, tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1100 Eur, tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4500 Eur, teniso aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Eur, viso parduodamo turto kaina – 28 100 Eur, kaip ir nurodyta 2016 m. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2016/08-16. 2017 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ šiuos statinius už 28 100 Eur, šią sumą UAB „Limpa“ sumokėjo AB „Spauda“ tą pačią dieną, statinių nuosavybės teisė po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atitinkamai išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju. Ginčijamos sutarties pagrindu AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ realiai įgijo atitinkamas teises ir pareigas, sutartimi šalys siekė tokias teises ir pareigas sukurti.

29.       Ieškovai nenurodo, kokį, jų manymu, sandorį siekė pridengti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“. Ieškovų teigimu, tikroji sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesąžiningai įgytų daiktų savininką. Byloje nustatyta, jog RAB „Spauda“ buvo teisėta ginčo statinių savininkė. 2017 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis įvykdyta. Ieškovai sandorio apsimestinumą grindžia deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis.

30.       Ieškovai preziumuoja AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų pagrindu. Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai yra RAB „Spauda“ kreditoriai. Byloje nėra duomenų, kaip sudarant sandorį pasireiškė ieškovų, kaip kreditorių, teisių pažeidimas ir kokiu pagrindu RAB „Spauda“ laikoma ieškovų skolininke, taip pat koks ieškovų reikalavimo RAB „Spauda“ dydis. Ieškovai nenurodė, kodėl RAB „Spauda“ neprivalėjo sudaryti statinių pirkimo–pardavimo sutarties. Taigi ieškovai neįrodė savo reikalavimo teisės ginčyti 2017 m. vasario 15 d. AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ statinių pirkimo–pardavimo sutartį actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu; vindikacijai nėra pagrindo.

31.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“, A. B., G. B., UAB „Kemalja“ ir T. B. apeliacinius skundus, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą.

32.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Savaitė“ kasacinį skundą, 2020 m. spalio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perdavė Vilniaus apygardos teismui bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

33.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 4.14 straipsnio taikymą aiškinančioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta išlygos, jog priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui ir tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; tam, kad priklausinys būtų atskirtas nuo pagrindinio daikto, turi būti specialiai ir aiškiai aptarta pagrindinio daikto perleidimo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

34.       Teisėjų kolegija nurodė, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog ginčo turtas (tvoros ir aikštelės) nėra pastatų (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir šis turtas priklausė AB „Spauda“, kaip LKP CK leidyklos turto perėmėjai, padaryta netinkamai taikant priklausinius reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, nenustačius visų reikiamų bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių dėl atsakovės RAB „Spauda“ nuosavybės teisės į ginčo turtą iki jo perleidimo UAB „Limpa“, aplinkybių, susijusių su komplekso (duomenys neskelbtini), kaip valstybės turto, privatizavimu.

35.       Priešingai nei nurodė teismai, AB „Spauda“ nuosavybės teise nevaldė viso komplekso (duomenys neskelbtini), nes, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 506 (keistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 743) „Dėl akcinės bendrovės „Spauda“ įstatinio kapitalo mažinimo ir patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo“ sumažinus AB „Spauda“ įstatinį kapitalą, dalis patalpų (duomenys neskelbtini), buvo perduota Kultūros ministerijai valdyti valstybės turto patikėjimo teise. Tačiau byloje nenustatyta, koks turtas (duomenys neskelbtini), priklausė AB „Spauda“, nėra aišku, ar AB „Spauda“ priklausė nuosavybės teise visas ginčo turtas (dvi aikštelės ir tvoros), taip pat ar ginčo turtas nebuvo perleistas ieškovams kartu su kitomis patalpomis.

36.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dalis ieškovų patalpas (duomenys neskelbtini), įsigijo iš AB „Spauda“, tačiau dalis – iš trečiųjų asmenų. Byloje nenustatyta, kas tais atvejais buvo pirminis pastarųjų patalpų pardavėjas, t. y. ar šias patalpas pardavinėjo AB „Spauda“, kaip savininkė, ar jos buvo privatizuojamos ir jas ieškovams pardavė kiti asmenys. Šie duomenys yra svarbūs tam, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovai patalpas įsigijo kartu su atitinkama dalimi ginčo statinių, kuriuos ieškovai traktuoja kaip pastatų (duomenys neskelbtini), priklausinius, ar sutartyse nebuvo padarytos aiškios išlygos dėl priklausinių nepardavimo.

37.       Teisėjų kolegija vertino kaip nepagrįstą teismų išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo aikštelės su tvoromis yra pastatų, kuriuose yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausiniai ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino ginčo statinių funkcinį ryšį su pastatais – iš esmės prilygino jį tokiam funkciniam ryšiui, kuris faktiškai nustatomas sprendžiant dėl esminių pagrindinio daikto dalių (CK 4.15 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju nustatant aikštelių ir tvoros kaip administracinių pastatų priklausinių faktą tokio pobūdžio funkcinio ryšio nustatyti pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo formuojamą praktiką nereikalaujama. Ginčo aikštelės (su jų konstrukciniais elementais – tvoromis) buvo pastatytos nuolatinai viso komplekso pastatams tarnauti. Tai pagrindžia ir byloje pateikta teismo eksperto ir konsultanto Gintauto Tiškaus išvada.

38.       Teisėjų kolegija nurodė, kad nustačius, jog ginčo statiniai yra pastatų (duomenys neskelbtini), priklausiniai, tam, kad būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl jų priklausomybės, būtina įvertinti specifinės paskirties VĮ „Spauda“ turto perdavimo (privatizavimo) dokumentus ir nustatyti, ar ginčo statiniai buvo perduoti (privatizuoti) kaip pastatų priklausiniai. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad juose nėra aiškiai nurodyta, jog ginčo statiniai, kaip priklausiniai, nėra įtraukiami į perduodamo (privatizuojamo) turto vertę, juos turėjo ištikti pagrindinių daiktų, t. y. pastatų (duomenys neskelbtini), likimas – ginčo statiniai turėjo būti perduoti (privatizuoti) kartu su pastatais ir pereiti atsakovės AB „Spauda“ (ar kitam privatizavimo procese dalyvavusiam asmeniui, jei toks būtų nustatytas) nuosavybėn. Taip pat būtina įvertinti, ar ginčo statiniai buvo parduoti ieškovams kartu su įsigyjamomis patalpomis. Jei ieškovų valdomų patalpų pirkimo–pardavimo sutartyse aiškiai nenurodyta, kad patalpos parduodamos be priklausinių, patalpų priklausinius turėjo ištikti pagrindinio daikto likimas, t. y. jie atitinkama dalimi turėjo pereiti nuosavybėn ieškovams kartu su šiuo metu ieškovams priklausančiomis patalpomis (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

39.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčijamo 2009 m. spalio 29 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir senaties termino šiam aktui ginčyti, nurodė, kad svarbu yra ne tai, kada ieškovė UAB „Savaitė“ sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį aktą, o tai, kada šio akto pagrindu AB „Spauda“ įregistravo savo kaip statytojos nuosavybės teises į ginčo turtą. Pats pripažinimo tinkamu naudoti aktas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovų teises; tik nuosavybės teisės įregistravimas tokio akto, kuriame AB „Spauda“ nurodyta kaip statytoja, pagrindu gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovės teises į ginčo statinius. Teismai, spręsdami, kada ieškovai sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie ginčo aktą, nepagrįstai nevertino nurodytų aplinkybių.

40.       Teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismai nustatytų, jog ieškovai vis dėlto praleido terminą ginčo aktui apskųsti, spręsdami praleisto termino atnaujinimo klausimą teismai turėtų: atsižvelgti į tai, kad ieškovai reikalavimus panaikinti ginčijamą aktą pareiškė nepraleidusios 10 metų termino šiam aktui skųsti; atsižvelgti į ginčo esmę (dėl pažeistų nuosavybės teisių, jei būtų nustatytos tokios ir jų pažeidimas); įvertinti ieškovų elgesį ginant savo teises, atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, į tai, kad ieškovų nuosavybės teisių (jeigu jos byloje būtų nustatytos) pažeidimas pasireiškė ne akivaizdžiai varžant jų naudojimąsi nuosavybe, o tik atsakovės AB „Spauda“ vardu išviešinant nuosavybės teisę į ginčo turtą, jog išviešinti panaudotas ginčijamas aktas buvo surašytas neatlikus jokių statybos darbų ir neturint faktinio pagrindo sukurti nuosavybės objektą.

41.       Tai, kad ginčijamu aktu yra pažeidžiamos ieškovų nuosavybės teisės, būtų galima pripažinti tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso atitinkamos ginčo statinių dalys. Tokiu atveju taip pat būtų pagrindas pripažinti, jog VĮ Registrų centre atliktas vienintelės savininkės AB „Spauda“ nuosavybės teisės į ginčo statinius išviešinimas neatitiko realių daiktinių teisių į ginčo statinius turinio.

42.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“, A. B. ir G. B., UAB „Kemalja“ ir T. B. apeliacinius skundus, 2021 m. kovo 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43.       Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Byloje pateiktos patalpų (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovai įsigijo šiuo metu valdomas patalpas. Dalis ieškovų patalpas įsigijo iš AB „Spauda“, tačiau dalis – iš trečiųjų asmenų. Byloje nenustatyta, kas buvo pirminis ieškovų įsigytų patalpų pardavėjas, t. y. ar šias patalpas pardavinėjo AB „Spauda“, kaip savininkė, ar jos buvo privatizuojamos ir jas ieškovams pardavė kiti asmenys. Šie duomenys yra svarbūs nagrinėjamoje byloje tam, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovai patalpas įsigijo kartu su atitinkama dalimi ginčo statinių, kuriuos ieškovai traktuoja kaip pastatų (duomenys neskelbtini), priklausinius, taip pat ar sutartyse nebuvo padarytos aiškios išlygos dėl priklausinių nepardavimo.

44.       Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad sutartyse nėra aiškiai nurodyta, jog ginčo statiniai, kaip priklausiniai, nėra įtraukiami į perduodamo (privatizuojamo) turto vertę, juos turėjo ištikti pagrindinių daiktų, t. y. pastatų (duomenys neskelbtini), likimas – ginčo statiniai turėjo būti perduoti (privatizuoti) kartu su pastatais ir pereiti atsakovės AB „Spauda“ (ar kitam privatizavimo procese dalyvavusiam asmeniui, jei toks būtų nustatytas) nuosavybėn. Tas pats pasakytina ir dėl ieškovų valdomų patalpų pirkimo–pardavimo sutarčių vertinimo, t. y. jose aiškiai nenurodžius, kad patalpos parduodamos be priklausinių, patalpų priklausinius turėjo ištikti pagrindinio daikto likimas, t. y. jie atitinkama dalimi turėjo pereiti nuosavybėn ieškovams kartu su šiuo metu ieškovams priklausančiomis patalpomis (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

45.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovai pateikė dalį naujų, pirmosios instancijos teisme nepateiktų įrodymų, ieškovai ir atsakovai nurodytas aplinkybes įrodinėja naujais įrodymais ir paaiškinimais. Pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išanalizuoti ir įvertinti pirmiau nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl, siekdama neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją dėl bylai reikšmingų aplinkybių nagrinėjimo visa apimtimi naujais aspektais, perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimai dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

46.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Savaitė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nutartį ir grąžinti Vilniaus apygardos teismui bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

46.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto teisės normą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. spalio 15 d. nutartimi nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismas gali šią bylą išnagrinėti iš esmės, pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas byloje negalėjo būti taikomas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylos šalys pateikė rašytinius paaiškinimus, papildomus įrodymus, taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus naujus įrodymus ir atsižvelgdamas į byloje jau žinomas aplinkybes, turėjo išspręsti bylą iš esmės. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo pateiktus pagal (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalį privalomus išaiškinimus, turi pats atlikti bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą; apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015).

46.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Didelės apimties civilinė byla nagrinėjama jau ketverius metus (nuo 2017 m.), nagrinėta visų instancijų teismuose, todėl bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui reikštų jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstą bylos nagrinėjimo bei teisinės taikos tarp šalių atkūrimo vilkinimą.

47.       Ieškovai UAB „M-1“, UAB „Znad Wilii radijo stotis“, UAB „Lirsona popierius“, A. B. ir G. B., trečiasis asmuo Spaudos         rūmų aukštuminio         pastato savininkų bendrija „Spaudos         rūmai“ ir atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė prisidėjimus prie ieškovės UAB „Savaitė“ kasacinio skundo.

48.       Atsakovė AB „Spauda“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

48.1.                      Atsižvelgiant į ribotą apeliacinės instancijos teismo paskirtį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su komplekso, kaip valstybės turto, privatizavimu. Byla negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, nes nėra pateikti visi VĮ „Spauda“ turto perdavimo (privatizavimo) dokumentai, dalis ieškovų pateiktų naujų dokumentų nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, ieškovai iš esmės remiasi naujais argumentais (naujomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis), kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

48.2.                      Ieškovė nepagristai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi nustatė, jog ginčo statiniai yra priklausiniai. Kasacinis teismas negalėjo ir neturėjo teisės nustatyti jokių faktinių aplinkybių, nes pats nurodė, jog bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.

48.3.                      Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikos dėl privatizuojamo valstybės turto priklausinių nevienodumą bylos nagrinėjimas pagrįstai grąžintas pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir priešinga taisyklė, t. y. kad antraeilio daikto neištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu privatizavimo dokumentuose aiškiai nenurodoma, kad atitinkamas daiktas yra privatizuojamas ir už jį (antraeilį daiktą) atsiskaitoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi antrąja taisykle, remiamasi kasacinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020 pateiktu CK 4.14 straipsnio išaiškinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės ir pagrindų perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui po to, kai byla kasacinio teismo buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui

49.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

50.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nagrinėjant tiek fakto, tiek teisės klausimus. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, turi pakartotinai tirti byloje esančius įrodymus ir įstatyme nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui pateiktus bei šio teismo priimtus naujus įrodymus, juos savarankiškai vertinti, siekdamas nustatyti bylai teisingai išspręsti teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes. Jeigu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai teikia pagrindą kitokioms, negu padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime, išvadoms dėl atitinkamų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, apeliacinės instancijos teismas turi teisę šias aplinkybes įvertinti iš naujo ir jų pagrindu daryti naujas išvadas. Iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis ar dėl jų buvimo (nebuvimo) iš viso nepasisakė, arba, priešingai, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis.

51.       Tuo atveju, kai netinkamas materialiosios teisės normos aiškinimas ir taikymas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurį konstatuoja kasacinis teismas, perduodamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, lemia klaidos egzistavimą dėl nenustatytų konkrečios materialiosios teisės normos taikymui teisinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, kurių šalys ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys neįrodinėjo, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi pagrindą pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti įrodinėtinas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o, spręsdamas jų priėmimo klausimą, netaikyti naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, kad, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tuo atveju, jei šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai yra prieštaringi, apeliacinės instancijos teismas tarp jų egzistuojančius prieštaravimus gali šalinti, pasiūlydamas šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus paaiškinimus ar kitus įrodymus, skirti žodinį bylos nagrinėjimą, o prireikus išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, paskirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis) ir pan.

52.       Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais – įstatyme numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu apibrėžtais – atvejais (CPK 327 ir 329 straipsniai). Vienas iš tokių atvejų, kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas atvejis, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

53.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas). Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus, o bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui galimas tik nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-244/2011).

54.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020, yra pažymėjęs, kad, kasaciniam teismui CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo pateiktus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį privalomus išaiškinimus, pats turi atlikti bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą. Kartu tokioje nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai paprastai apibrėžia bylos nagrinėjimo iš naujo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020, 40, 41 punktai).

55.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė teismo pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – tam tikras dalis tvorų ir dviejų aikštelių, panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei panaikinti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ statinių pirkimo–pardavimo sutarties dalį ir taikyti restituciją. Ieškovai iš esmės siekė įrodyti, kad RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ statinių pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas ne tik RAB „Spauda“ priklausęs nekilnojamasis turtas, bet ir ieškovams priklausę daiktai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškinius atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

56.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Savaitė“ kasacinį skundą, 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, be kita ko, nustatė, kad, pirma, teismai netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, antra, nepagrįstai nusprendė dėl to, jog ieškovai neįrodė, kad ginčo aikštelės su tvoromis yra pastatų priklausiniai ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys, trečia, neįvertino specifinės paskirties VĮ „Spauda“ turto perdavimo (privatizavimo) dokumentų. Kasacinis teismas nusprendė, kad būtina patikrinti specifinės paskirties VĮ „Spauda“ turto perdavimo (privatizavimo) dokumentus ir nustatyti, ar ginčo statiniai buvo perduoti (privatizuoti) kaip pastatų (duomenys neskelbtini), priklausiniai, taip pat ar ginčo statiniai buvo parduoti ieškovams kartu su įsigyjamomis patalpomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-695/2020, 84 punktas). Taip pat kasacinis teismas pateikė kitus reikšmingus išaiškinimus dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto ginčijimo ir termino administraciniam aktui apskųsti taikymo. Šia nutartimi teisėjų kolegija nusprendė, kad yra pagrindas naikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir grąžinti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

57.       Grąžinus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, teismas, tenkindamas ieškovų A. B. ir G. B. prašymą, nutarė išreikalauti iš VĮ Turto banko papildomus įrodymus, taip pat pasiūlė proceso dalyviams pateikti teismui papildomus dokumentus, susijusius su VĮ „Spauda“ priklausiusio turto perleidimu.

58.       Teismui proceso dalyviai pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus. Ieškovai A. B. ir G. B. pateiktais naujais įrodymais grindė, kad SPAB „Spauda“, parduodama pastatus ir patalpas, pirkimo–pardavimo sutartyse nedarė jokių išlygų dėl priklausinių, įskaitant ir ginčo statinius, – sutartyse nėra nurodyta, jog priklausiniai, įskaitant ginčo statinius, neperduodami kartu su pagrindiniu daiktu. Ieškovė UAB „Savaitė“ pateiktais naujais įrodymais taip pat siekė pagrįsti, kad patalpų privatizavimo metu ir patalpų pardavimo ieškovei metu priklausiniai nebuvo išskirti iš parduodamo turto vertės. Atsakovės pateiktais naujais įrodymais siekė pagrįsti, kad ieškovams sudarant pirkimo–pardavimo sutartis ginčo turtas nebuvo baigtas statyti, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nebuvo net įregistruota nebaigta statyba, todėl šios aplinkybės pagrindžia, jog iki 2009 m. lapkričio 13 d., t. y. ginčo turto teisinės registracijos momento, ginčo turtas ieškovams net negalėjo būti perleistas, atitinkamai ir ieškovų įgytas civilinio sandorio pagrindu, taip pat CK 4.14 straipsnio nustatytu pagrindu.

59.       Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs tai, kad ieškovai ir atsakovai bylai reikšmingas aplinkybes įrodinėja naujais įrodymais ir paaiškinimais, pirmosios instancijos teismo sprendimą nusprendė panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Savaitė“ prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodydama, kad teismas pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, taip pat netinkamai taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu. Teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais.

60.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015, kt.). Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

61.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog byla kasacinio teismo yra grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas jokiais atvejais neturi teisės, nustatęs CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Praktikoje gali susiklostyti situacija, kad, apeliacinės instancijos teisme aiškinantis naujas bylai reikšmingas aplinkybes ar iš naujo vertinant bylos medžiagą, gali paaiškėti aplinkybės, kurios buvo dar nežinomos ar į kurias neatsižvelgta proceso kasaciniame teisme metu, sudarančios pagrindą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau tai turi būti atliekama pagal kasacinio teismo suformuotą CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto, reglamentuojančio apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo praktiką (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020 40, 41 punktus).

62.       Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į specifinės paskirties VĮ „Spauda“ turto perdavimo (privatizavimo) ypatumus, taip pat nepagrįstai nusprendė dėl to, jog ieškovai neįrodė, kad ginčo aikštelės su tvoromis yra pastatų priklausiniai ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nurodytų bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidų bei netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, o apeliacinės instancijos teismas šių trūkumų nepašalino, nors turėjo pareigą tą padaryti, todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad būtent apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Šis teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo nurodytos aplinkybės buvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (pavyzdžiui, sutartys, kurių pagrindu ieškovai įsigijo pagrindinius nekilnojamuosius daiktus, į bylą buvo pateiktos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytos 23–24 puslapiuose), tačiau šio teismo išvados pripažintos nepagrįstomis.

63.       Kasacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje taip pat nenustatė, kad dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, jog byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai suponuotų padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teisme buvo neatskleista bylos esmė, ir dėl to byla perduotina nagrinėti iš naujo šiam teismui. Iš esmės kasacinis teismas konstatavo byloje padarytą fakto klaidą ir apeliacinės instancijos teismo pareigą pakartotinai tirti byloje esančius įrodymus, teismui pateiktus ir šio teismo priimtus naujus įrodymus, juos savarankiškai vertinti, siekiant nustatyti bylai teisingai išspręsti teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes.

64.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. kovo 16 d. nutartyje, kuria nuspręsta perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad byloje nenustatyta, ar patalpas, kurias kaip pagrindinius daiktus įsigijo ieškovai, AB „Spauda“ pardavinėjo kaip savininkė, ar jos buvo privatizuojamos ir jas ieškovams pardavė kiti asmenys, taip pat ar sutartyse nebuvo padarytos aiškios išlygos dėl priklausinių nepardavimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad šios aplinkybės nebuvo analizuotos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, o to padaryti apeliacinės instancijos teisme pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės. Taip pat teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog bylos dalyviai pateikė naujų įrodymų bei paaiškinimų, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją dėl bylai reikšmingų aplinkybių nagrinėjimo visa apimtimi naujais aspektais, bylos neatskleidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

65.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliacinės instancijos teismo argumentai nesuderinami su kasacinio teismo formuojama praktika bei išaiškinimais, prieštarauja apeliacinės instancijos teismo pareigos atlikti savarankišką ir autonomišką bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą turiniui. Pabrėžtina, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokie bylos dalyvių pateikti nauji įrodymai yra susiję su kasacinio teismo nubrėžtomis pakartotinio bylos nagrinėjimo ribomis. Teismas taip pat nepagrindė, kad byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais ar kad paaiškėjo aplinkybės, kurios buvo dar nežinomos proceso kasaciniame teisme metu. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodyti itin lakoniški argumentai dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o tai negali būti pripažįstama tinkamu teismo procesinio sprendimo motyvavimu.

66.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, aiškiai nurodė, kokios aplinkybės turi būti nustatytos ir ištirtos, kokios sutarčių nuostatos įvertintos, kokie byloje esantys įrodymai turi būti įvertinti iš naujo. Kaip minėta, kasacinio teismo buvo konstatuota, kad šios aplinkybės gali būti visa apimtimi naujai įvertintos apeliacinės instancijos teisme, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme padarytos fakto ir teisės klaidos nebuvo ištaisytos pirmą kartą bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme.

67.       Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas bylos esmės neatskleidimą, nemotyvavo, kodėl kasacinio teismo nurodytų aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme. Nors pats apeliacinės instancijos teismas byloje rinko naujus įrodymus, kuriuos tik beliko įvertinti, teismas nenurodė, kokias naujas aplinkybes reikia aiškintis, kiek tai susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutartyje nurodytų privalomųjų nurodymų ir išaiškinimų vykdymu.

68.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę tirti ir vertinti aplinkybes, susijusias su ieškovų turimų teisių į ginčo objektus apimtimi, įvertindamas pirmines ir paskesnes patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, bei įvertinti santykių specifiškumą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai bei visiškai nemotyvuotai perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tik formaliai nurodęs, kad dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės byla apeliacinės instancijos teisme negali būti išnagrinėta iš esmės.

69.       Remdamasi išdėstytais argumentais, pateiktais išaiškinimais ir išvadomis, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovės kasacinį skundą ir panaikina apeliacinės instancijos teismo nutartį bei perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70.       Kasacinis teismas patyrė 13,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

71.       Kadangi byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

        Gražina Davidonienė

        Dalia Vasarienė