Civilinė byla Nr. eA2-2974-779/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03886-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismo Inga Staknienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3382-560/2020,
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3382-560/2020 bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta 2020 m. birželio 22 d. tarp bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Abastas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelmita“.
2. Nurodė, kad susipažinęs su bankroto bylos medžiaga, paskirtasis administratorius nustatė, jog buvusio administratoriaus iniciatyva BUAB „Abastas“ vardu 2020 m. birželio 22 d. su UAB „Gelmita“ buvo sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta, kad BUAB „Abastas“ atsisako savo 43 760,68 Eur dydžio reikalavimo dėl skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tuo tarpu UAB „Gelmita“ atsisako savo 5 000 Eur reikalavimo dėl skolos, 180 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimo išlaidų priteisimo.
3. Patvirtinta taikos sutartis neužtikrina kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyros, kadangi BUAB „Abastas“ ankstesnio nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ įgaliotas asmuo pasirašė taikos sutartis, kuriomis BUAB „Abastas“ dalinai atsisakė kreditorinių reikalavimų skolininkų UAB „Gelmita“ atžvilgiu. Pasirašant taikos sutartis BUAB „Abastas“, atstovavusiam bankroto administratoriui UAB „Bankroto vizija“, taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, pažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teises ir teisėtus interesus, taikos sutarties turinys yra nesąžiningas kreditorių interesų atžvilgiu.
4. Nors šalys laisvos susitarti dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą, taip pat ir į BUAB „Abastas“ teisinį statusą, įvertinant byloje pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus tvirtinti taikos sutarčių sąlygas, darytina išvada, kad taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą – likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių interesą gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą BUAB „Abastas“ bankroto byloje. Teismas neturėtų tvirtinti taikos sutarties, kurios sąlygos vienai iš jos šalių yra akivaizdžiai nepalankios ar ekonomiškai nenaudingos.
5. Taikos sutartimi neatlygintinai susitarta dėl kreditorinių reikalavimų atsisakymo, o tai yra visiškai neproporcinga ir neperspektyvu bei pažeidžia viešąjį interesą – kreditorių teisėtą interesą gauti kuo didesnį finansinių reikalavimų patenkinimą. Skolininkė taikos sutartimi prisiėmė minimalius įsipareigojimus, lyginant su jos pačios skola, todėl ieškovė BUAB „Abastas“ ir jos kreditoriai negavo jokios naudos, kuri galėtų kompensuoti ieškovės padarytas nuolaidas, atsisakant visų ieškinio reikalavimų.
6. Atsakovas UAB „Gelmita“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu nesutiko. Nurodė, kad naujai paskirtas bankroto administratorius neturi įstatyminio pagrindo peržiūrėti bankroto byloje sudarytų sandorių, nes tokia jo teisė nenumatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ). Bankroto administratorius tikrina ir ginčija tik sandorius, kurie sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau ne tuos, kurie buvo sudaryti bankroto byloje. Tuo tarpu teikdamas šį prašymą dėl proceso atnaujinimo, naujai paskirtas administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ iš esmės bando revizuoti po bankroto bylos iškėlimo sudarytą taikos sutartį, kas nėra priskirta jo kompetencijai pagal JANĮ.
7. Taikos sutartimi užbaigus civilinę bylą Nr. e2-3382-560/2020, kreditoriai, manantys, kad jų teisės tokia taikos sutartimi buvo pažeistos (jei tokių yra), turi teisę reikšti reikalavimus buvusiam bankroto administratoriui, t. y. bankroto administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ neturi teisės ginti kreditorių interesų teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo.
8. Pareiškėjas UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo remiasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 9 p., t. y. tuo pagrindu, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Pareiškėjas nurodo vienintelį motyvą, kad skolininkė taikos sutartimi prisiėmė minimalius įsipareigojimus, lyginant su jos pačios skola, todėl ieškovė BUAB „Abastas“ ir jos kreditoriai negavo jokios naudos, kuri galėtų kompensuoti ieškovės padarytas nuolaidas, atsisakant visų ieškinio reikalavimų. Pareiškėjas apskritai nenurodo jokios teisės normos, kuri pirmosios instancijos teismo būtų netinkamai taikyta, ar nepritaikyta. Taigi šiuo atveju net nėra formalių teisinių būdų tinkamai atsiliepti į prašymą dėl proceso atnaujinimo ir analizuoti bet kokį galimą aiškų klaidingą teisės normos taikymą ar netaikymą. Taikos sutartimi tiek viena, tiek kita bylos šalis atsisakė viena kitos naudai finansinių reikalavimų, o šalys, sudarydamos taikos sutartį, naudojasi dispozityvumo principu ir yra laisvos pasirinkti suteikiamas ar gaunamas nuolaidas. Kita vertus, įsigilinus į bylos aplinkybes akivaizdu, jog bankroto administratorius, atstovavęs ieškovą, įvertino ieškinio pagrįstumą ir laikė, kad yra didelė tikimybė, kad ieškinyje nurodytas UAB „Abastas“ reikalavimas UAB „Gelmita“ yra nepagrįstas, taigi formalus atsisakomų reikalavimų sumų neatitikimas savaime nėra pagrindas teigti, kad taikos sutartis yra neteisėta ir/ar pažeidžia kreditorių teises.
9. Atsakovui tapo žinoma, kad naujai paskirtas bankroto administratorius teikia prašymus dėl proceso atnaujinimo iš eilės visose bylose. Tą įrodo ir paskutinę termino dieną pateiktas prašymas šioje byloje, kur prašymo rezoliucinėje dalyje nurodytas net ne UAB „Gelmita“, o UAB „Pleištas“. Tokios aplinkybės kelia įtarimų, kad už bankroto administratoriaus prašymo galimai slypi L. J. veiksmai, o ne teisiškai pagrįstas reikalavimas dėl klaidingų teisės normų taikymo.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas
10. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
11. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).
12. Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl proceso atnaujinimo civilinio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų tapti „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, § 51-52, ECHR 2003-IX). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. Kot v. Russia, no. 20887/03, § 24, 18 January 2007). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. Protsenko v. Russia, no. 13151/04, § 26, 31 July 2008). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl teisinio „švarumo“ (žr. Sutyazhnik v. Russia, no. 8269/02, § 38, 23 July 2009). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. Shchurov v. Russia, no. 40713/04, 29 March 2011, § 21).
13. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).
Dėl termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti
14. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-571-467/2022)
15. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Remiantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005).
18. Pareiškėjo teigimu, jis apie aplinkybes, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp BUAB „Abastas“ ir 2020 m. birželio 22 d. UAB „Gelmita“, sužinojo po UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ paskyrimo BUAB „Abastas“ nemokumo administratoriumi.
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-337-560/2022 nemokumo administratorius UAB „Bankroto vizija“ atstatydintas iš BUAB „Abastas“ nemokumo administratoriaus pareigų ir BUAB „Abastas“ nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-693-912/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis palikta nepakeista.
20. BUAB „Abastas“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3382-560/2020 teisme gautas 2022 m. rugsėjo 23 d., taigi per 3 mėnesius nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-693-912/2022 priėmimo. Vis dėlto, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas laikėsi CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
21. Šios bylos kontekste aktualiomis yra aplinkybės, jog tiek sudarant 2020 m. birželio 22 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi, tiek kreipiantis su prašymu dėl proceso atnaujinimo, bylos šalimi buvo/yra BUAB „Abastas“. Sudarant aptartą taikos sutartį, bylos šalis BUAB „Abastas“, kuri buvo atstovaujama ankstesnio nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto vizija“, tuo tarpu teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos šalis BUAB „Abastas“ yra atstovaujama naujai paskirto nemokumo administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“.
22. Šios ir prašomos atnaujinti bylos šalimi esantis/buvęs pareiškėjas BUAB „Abastas“ apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta 2020 m. birželio 22 d. taikos sutartis, sužinojo šios nutarties įteikimo jo atstovui – nemokumo administratoriui UAB „Bankroto vizija“ – dieną, t. y. 2020 m. birželio 30 d. (CPK 1751 str. 10 d.). Atsižvelgiant į prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindą (aiški teisės taikymo klaida), būtent nuo aptartos nutarties įteikimo dienos (2020 m. birželio 30 d.) pareiškėjas turėjo sužinoti apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindo atsiradimą.
23. Aplinkybės apie pareiškėjo BUAB „Abastas“ atstovo (t. y. nemokumo administratoriaus) pasikeitimą nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, kadangi, kaip minėta, bylos šalimi tiek civilinėje byloje Nr. e2-3382-560/2020, tiek šioje civilinėje byloje išliko tas pats asmuo – pareiškėjas BUAB „Abastas“. Bylų šalimi nėra/nebuvo nemokumo administratoriai, kurie tik atstovauja/atstovavo pareiškėją BUAB „Abastas“. Būtent nuo to momento, kuomet apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo (turėjo sužinoti) pareiškėjas, o ne jo atstovas, skaičiuotinas CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas.
24. Ankstesnio nemokumo administratoriaus atstatydinimas ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimas nėra įstatyme įtvirtintas pagrindas pareiškėjui, atstovaujam naujo nemokumo administratoriaus, kitaip skaičiuoti CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pradžią. Teismo vertinimu, pripažinus tokį termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiavimo būdą, nebūtų užtikrinti teismo procesinio sprendimo stabilumo ir apibrėžtumo principai (CPK 18 str.), teisė kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo bankrutuojančios įmonės vardu priklausytų nuo įstatyme nenurodyto pagrindo – pareiškėjo atstovo (nemokumo administratoriaus) pasikeitimo, vien dėl šalies atstovo pasikeitimo byloje būtų pradėti iš naujo skaičiuoti terminai, kurie jau yra pasibaigę, kai šalį atstovavo kitas atstovas. Tokios aplinkybės lemtų ir tai, kad bankroto byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami revizuoti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, dėl kurių praleisti terminai procesams atnaujinti, būtų suinteresuoti esamo administratoriaus atstatydinimu ir naujo administratoriaus paskyrimu, kadangi paskyrus naują administratorių prašymo dėl proceso atnaujinimo bankrutuojančios įmonės vardu pateikimo terminas būtų pradėdamas skaičiuoti nuo naujo administratoriaus paskyrimo. Teismo vertinimu, toks teisės normų aiškinimas neatitiktų ir bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų (CPK 3 str. 1 d.).
25. Apibendrinant išdėstytą, nustačius, kad pareiškėjas apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta 2020 m. birželio 22 d. taikos sutartis, sužinojo 2020 m. birželio 30 d., nuo šios dienos skaičiuotinas CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas pareiškėjui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3382-560/2020. Kadangi pareiškėjo prašymas teisme gautas 2022 m. rugsėjo 23 d., pripažintina, kad pareiškėjas ženkliai (daugiau ne 2 metus) praleido terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 368 str. 1 d.).
26. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atstovaujantis nemokumo administratorius nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teismo vertinimu, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėjas yra bankrutavusi įmonė, o bankroto bylų nagrinėjimui yra būdingas viešasis interesas, nepripažintina svarbia priežastimi praleistam prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminui atnaujinti.
28. Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015). Taigi, pareiškėjas, atstovaujamas savo srities profesionalo nemokumo administratoriaus, turėjo ir galėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pateikti per įstatyme nustatyta terminą.
29. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1384-302/2020).
30. Nustačius, kad pareiškėjas, nesant tam svarbių priežasčių, ženkliai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, ir termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmeta.
31. Papildomai pažymėtina, kad neegzistuoja ir pareiškėjo nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas procesui atnaujinti, t. y. padaryta aiški teisės normos taikymo klaida neįvertinus byloje kreditorių interesų patenkinti savo finansinius reikalavimus kuo didesne dalimi.
32. Pareiškėjo teigimu, teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi negalėjo patvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties, kadangi ji prieštaravo viešajam interesui, kuris pasireiškė kreditorių interesų bankroto procese užtikrinimu. Iš pareiškimo turinio darytina išvada, kad, pareiškėjo manymu, patvirtindamas taikos sutartį, teismas aiškiai netinkamai pritaikė CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisė normą, nustatančią, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Su nurodytu pareiškėjo teiginiu, nėra pagrindo sutikti.
33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, kokia materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011, 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad nė vienas kreditorius CPK nustatyta tvarka nebuvo apskundęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, neprašė atnaujinti šios bylos proceso. Nurodytos aplinkybėms patvirtina, kad kreditoriai, kurie patys geriausiai žino savo interesus, su tokia teismo nutartimi ir ja sukurtomis teisinėmis pasekmėmis sutiko, nelaikė nutarties pažeidžiančia jų interesus, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad nurodyta nutartimi buvo pažeistas viešasis interesas, pasireiškęs kreditorių interesų bankroto procese užtikrinimu.
35. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad administratorius, atstovaudamas įmonės ir jos kreditorių interesams, turi pareigą vertinti bylų, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, perspektyvas, vertinti įmonės vardu pareikštų ieškinių pagrįstumą, ir užtikrinti, kad įmonė nepatirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų, nedidėtų įmonės skolos ir pan. (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1637-560/2011).
36. Nagrinėjamu atveju BUAB „Abastas“ atstovas nemokumo administratorius UAB „Bankroto vizija“, 2020 m. birželio 22 d. prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodė, kad dėl taikos sutarties sudarymo su atsakovu UAB „Gelmita“ vykdė ilgai užtrukusias derybas, susitarė dėl tarpusavio nuolaidų, abiem šalims priimtinų taikos sutarties sąlygų ir sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-3382-560/2020. Atsakovas UAB „Gelminta“ nurodė, kad BUAB „Abastas“ atstovas nemokumo administratorius UAB „Bankroto vizija“, įvertino ieškinio pagrįstumą ir vertino, kad yra didelė tikimybė, jog ieškinyje nurodytas BUAB „Abastas“ reikalavimas UAB „Gelmita“ yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad BUAB „Abastas“ atstovas nemokumo administratorius UAB „Bankroto vizija“, spręsdamas ar sudaryti taikos sutartį BUAB „Abastas“, nevertino bylos perspektyvų, tikimybės, kad ieškinys bus patenkintas (CPK 178 str.).
37. Be to, skirtingai nei nurodė pareiškėjas, BUAB „Abastas“ taikos sutartimi ne tik atsisakė ieškinio reikalavimų, tačiau sutiko ir su atsakovo UAB „Gelmita“ priešieškinio reikalavimų, pareikštų BUAB „Abastas“, atsisakymu. Taigi, BUAB „Abastas“ taikos sutartimi taip pat patyrė naudos išvengdamas byloje galimo priešieškinio reikalavimų patenkinimo. Nurodytų motyvų pagrindu negalima daryti išvados, kad taikos sutartimi buvo sukurta nauda vien atsakovui UAB „Gelmita“.
38. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo institutu siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad buvęs BUAB „Abastas“ nemokumo administratorius UAB „Bankroto vizija“ sudarė taikos sutartį itin nepalankiomis sąlygomis įmonei ir jos kreditoriams, turi procesinę galimybę reikšti nemokumo administratoriui ieškinį dėl žalos atlyginimo, įrodinėdamas visas administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs tokio pobūdžio ieškinį, į bylą nepateikta (CPK 178 str.). Nustačius, kad pareiškėjas nėra išnaudojęs tokios procesinės galimybės galimai pažeistų įmonės ir (ar) kreditorių interesų gynimui, proceso atnaujinimo institutas negali būti taikomas ir šiuo pagrindu.
40. Apibendrinant išdėstytą, nustačius, kad pareiškėjas, nesant tam svarbių priežasčių, ženkliai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
41. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
42. Pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus visiškai, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš pareiškėjo atsakovo naudai priteistinos 480 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kadangi pareiškėjas yra bankrutuojanti įmonė, priteistos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš pareiškėjo bankroto administravimo išlaidų.
n u t a r i a:
netenkinti pareiškėjo BUAB „Abastas“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus „Centrinis bankroto biuras LT“, prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Priteisti iš pareiškėjo BUAB „Abastas“, juridinio asmens kodas 303163938, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, 480 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Gelmita“, juridinio asmens kodas 301731107, naudai. Priteistos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš pareiškėjo BUAB „Abastas“ bankroto administravimo išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Inga Staknienė