Civilinė byla Nr. 2S-2084-601/2015

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01060-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.13.; 3.3.1.18.; 3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. Z. (S.) atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1365-217/2014 pagal pareiškėjo A. S. ir D. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :             

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. S. teismui pateikė pareiškimą, prašydamas civilinėje byloje Nr. 2-1365-217/2014 išduoti vykdomąjį raštą dalyje, kuria D. S. įpareigota sutarties 5 punkte nurodytą 30 000 Lt išlaikymą panaudoti įgyjant ½ dalį gyvenamosios patalpos nepilnametės dukters E. S. vardu, bei įpareigojo iš A. S. gautą 30 000 Lt kompensaciją panaudoti įgytos patalpos remontui (t. 1, b. l. 65).

Nurodė, kad jis išlaikymą sumokėjo, nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo vieneri metai, D. S. savo įsipareigojimo nevykdo, jai kelis kartus buvo siųsti raštai su prašymu nurodyti terminą, per kurį ji įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau ji šiuos raštus ignoruoja, teigdama, kad sutarties nėra pažeidusi. Taip pat teismo sprendimu patvirtintos sutarties 8 p. D. S. įsipareigojo sutarties 6 p. nurodytą 30 000 Lt kompensaciją panaudoti įgytos patalpos remontui, kompensacija jai sumokėta 2014-06-19. Kadangi ji nevykdė įsipareigojimo įsigyti gyvenamąją patalpą, ji nevykdo ir įsipareigojimo panaudoti kompensaciją patalpos remontui.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi nutarė (t. 1, b. l. 91-92):

• Prašymą tenkinti;
• Išduoti vykdomąjį raštą civilinėje Nr. 2-1365-217/2014 pagal 2014-06-19 teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta ir patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl sutarties 7 ir 8 punktų nevykdymo, pagal kurią šalys susitarė ir teismas patvirtino, kad:

„5.  A. S. be sutarties 4 punkte nustatyto išlaikymo, teikia išlaikymą ir konkrečia pinigų suma, t. y. sumoka dukrai 30 000 Lt dydžio išlaikymą šios sutarties pasirašymo dieną.

6. A. S. įsipareigoja išmokėti D. S. kompensaciją 30 000 Lt sumoje per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos, pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini).

7.  D. S. įsipareigoja sutarties 5 punkte nurodytą išlaikymą panaudoti įgyjant ½ dalį gyvenamosios patalpos nepilnametės dukters E. S. vardu. Likusią ½ gyvenamosios patalpos D. S. įsigyja savo vardu iš savų lėšų. Įgytą nepilnametės dukters E. S. turtą tvarkys D. S. uzufrukto teisėmis. D. S. įsipareigoja mokėti visas išlaidas, susijusias su šio turto išlaikymu, tame tarpe mokėti visus komunalinius mokesčius.

8. D. S. įsipareigoja gautą kompensaciją, numatytą sutarties 6 punkte panaudoti įgytos gyvenamosios patalpos remontui.“

Motyvuose nurodė, kad D. Z. (buv. S.) nepateikė įrodymų, patvirtinančių sutarties 7 ir 8 punktų sąlygų vykdymą, taip pat nenurodė objektyvių aplinkybių, pateisinančių jos įsipareigojimų nevykdymą, ji laisva valia pasirašė 2014-06-19 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria prisiėmė įsipareigojimus ir turi juos vykdyti, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-19 priimto sprendimo pagrindu pareiškėjui išduotinas vykdomasis raštas dalyje dėl sutarties 7 ir 8 punktų nevykdymo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Apeliantė D. Z. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1365-217/2014 (t. 1, b. l. 95-99).

Motyvuose nurodė, kadangi 30 000 Lt ji turi panaudoti įgyjant ½ dalį gyvenamosios patalpos nepilnametės dukters E. S. vardu, tai likusią ½ dalį, t. y. 30 000 Lt turi skirti pati, įgyjant ½ dalį gyvenamosios patalpos D. Z. (S.) vardu. Kadangi likusios 30 000 Lt sumos ½ gyvenamojo ploto įsigijimui D. Z. (S.) vardu atsakovė neturi, todėl negali panaudoti ir 30 000 Lt kompensacijos įgyto būsto remontui. Už 30 000 Lt sumą galima nupirkti ½ dalį gyvenamojo ploto ar net visą butą E. S. vardu ir dabar, tačiau toks butas būtų prastos kokybės ir prastos reputacijos name, kuriame vyrauja asociali aplinka, o turima suma tik tą ir leidžia. Normaliame mikrorajone su puikiomis sąlygomis dukrai augti bei vystytis, kainos siekia apie 20 000 Eur. Ieškovė nenori pirkti 1 kambario buto, siekiama pirkti 2 kambarių butą, kad dukra turėtų savo atskirą kambarį. Teismas nenustatė jokio termino ½ dalies gyvenamojo ploto įsigijimui E. S. vardu, todėl A. S. pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra akivaizdžiai nepagrįstas bei priverstinai skubinantis patį pirkimo procesą, dėl ko atsirastų tikimybė, jog bus nupirktas nekokybiškas būstas su asocialia aplinka. Šiuo metu papildomų pajamų nėra, gyvenama tik iš ieškovės darbo užmokesčio ir dukrai skirtų alimentų, kuriuos moka pareiškėjas. Atsakovės darbo užmokesčio vidurkis, t. y. 516,68 Eur ir 145 Eur alimentai paskirstomi per mėnesį. Paskirsčius gaunamas mėnesines pajamas ir dėl neaiškaus atsakovės kitų mokslo metų darbo užmokesčio, atsakovė negali prisiimti per didelių įsipareigojimų, kurių paskui negalės įvykdyti. Dėl šios priežasties įsipareigoja skirti 50 Eur mėnesinę sumą lėšoms kaupti buto pirkimui ½ dalies D. Z. vardu. Lėšos, skirtos įsigyti ½ dalį gyvenamojo ploto D. Z. vardu yra kaupiamos DnB NORD banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigai, gauti iš A. S., t. y. 30 000 Lt yra laikomi SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur ir pervedė pareiškėjas. Jie yra nepaliesti ir nebus liečiami iki to momento, kol nebus sukaupta reikiama suma buto pirkimui.

Ieškovas A. S. atsiliepimu į D. Z. atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 1-3).

Motyvuose nurodė, kad vykdomojo rašto išdavimas, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, neskundžiamas atskiruoju skundu, dėl ko apeliacinis procesas išvis turėtų būti nutrauktas. Civilinėje byloje buvo priimta ne nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, o teismo sprendimas. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato galimybę skųsti teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas byloje, kuria patvirtinta taikos sutartis. Argumentai dėl negalėjimo vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo nenagrinėtini, kadangi išduodant vykdomąjį raštą, jie nėra nagrinėjimo dalyku. Tai, kad teismo sprendime nėra nurodytas terminas, per kurį apeliantė turėjo įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, nėra kliūtis vykdyti teismo sprendimą. Apeliantė teismo sprendimo nevykdo piktybiškai. Nuo teismo sprendimo priėmimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, apeliantė nesiėmė jokių veiksmų jį įvykdyti. Iš pateiktų įrodymų ir po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjusių aplinkybių tapo aišku, kad jau sprendimo priėmimo dieną apeliantė turėjo kitą gyvenamąją vietą, negu buvo nurodžiusi byloje, su E. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Nors tai yra apeliantės motinai nuosavybės teisėmis priklausanti patalpa, pažymėtina, kad jos motina turi kitą nuosavybės teise priklausantį būstą adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, kuriame gyvena. A. S. žiniomis už šią kompensaciją apeliantė galimai suremontavo ne dukters vardu įgytą turtą, o jos motinai priklausantį turtą, tokiu būdu panaudodama pinigus ne pagal paskirtį. Nors apeliantė ir užtikrina dukteriai gyvenimo sąlygas, tačiau tai jai neleidžia naudoti dukteriai priklausantį turtą ne dukters interesais. Nustatyti šiuos faktus galima tik vykdant teismo sprendimą, nes apeliantė turėtų pateikti įrodymus, kad vis dar turi apelianto jai išmokėtą 30 000 Lt. Ieškovė ieško buto už 20 000 Eur, 10 000 Eur pusę sumos taupant po 50 Eur, kuriuos taupys 16 metų, per tą laikotarpį dukra taps pilnamete ir pareiškėjo sumokėti pinigai gali nuvertėti. Ieškovės ir atsakovo nurodytos butų kainos skiriasi. Visos piniginės sumos ir turtas, gaunami kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojami būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Tai, kas sutaupoma iš išlaikymui gaunamų sumų (ar turto), turi būti saugiai investuojama arba laikoma vaiko vardu atidarytoje banko sąskaitoje (CK 3.186, 3.203, 3.275-3.276 straipsniai). Apeliantė nei įgyja vaiko vardu buto, nei saugiai investuoja vaiko pinigų, kas patvirtina, kad ji veikia priešingai vaiko interesams.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu santuoką tarp A. S. ir D. S., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 22, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas taip pat patvirtino A. S. ir D. S. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

„1. Po santuokos nutraukimo D. S. paliekama ikisantuokinė pavardė
,,Z.“, o A. S. paliekama pavardė “S.”.

2. Nepilnametės dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. S. (Z.).

3. Atskirai gyvenančio tėvo A. S. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nenustatoma, nes ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nekyla. D. S. sudarys protingas sąlygas A. S. maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra, kiek tai neprieštaraus nepilnametės E. S. interesams.

4. A. S. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E.
S., gim. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. A. S. be sutarties 4 punkte nustatyto išlaikymo, teikia išlaikymą ir konkrečia pinigų suma, t.y. sumoka dukrai 30 000 Lt dydžio išlaikymą šios sutarties pasirašymo dieną.

6. A. S. įsipareigoja išmokėti D. S. kompensaciją 30 000 Lt sumoje per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos, pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini).

7. D. S. įsipareigoja sutarties 5 punkte nurodytą išlaikymą panaudoti įgyjant ½ dalį gyvenamosios patalpos nepilnametės dukters E. S. vardu. Likusią ½ gyvenamosios patalpos D. S. įsigyja savo vardu iš savų lėšų. Įgytą nepilnametės dukters E. S. turtą tvarkys D. S. uzufrukto teisėmis. D. S. įsipareigoja mokėti visas išlaidas, susijusias su šio turto išlaikymu, tame tarpe mokėti visus komunalinius mokesčius.

8. D. S. įsipareigoja gautą kompensaciją, numatytą sutarties 6 punkte panaudoti įgytos gyvenamosios patalpos remontui.

9. A. S. įsipareigoja perleisti E. S., gim. (duomenys neskelbtini), draudimo išmoką, gautą  pagal  gyvybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo išmoką A. S. įsipareigoja perleisti per septynias dienas nuo šios išmokos gavimo dienos.

10. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamąjį neregistruotiną turtą pasidalino gera valia.

11. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyta savos gamybos
priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Lt atitenka asmeninės nuosavybės teise A. S., o D. S. piniginės kompensacijos už jai priklausančią priekabos dalį
nereikalauja.

12. Skolų, skolinių įsipareigojimų neturi, kreditorinių reikalavimų nėra.

13. Po santuokos nutraukimo atsiradę skoliniai įsipareigojimai ir kreditoriniai reikalavimai,
kurie nėra pasidalinti šia sutartimi, pasilieka kiekvieno asmeniniais skoliniais įsipareigojimais ir
kreditoriniais reikalavimais.

14. Tarpusavio išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

15. Šalys pasilieka kiekviena prie turėtų bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos jų kompensacijos nereikalauja.“

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad D. Z. (S.) nevykdo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties 7-8 sąlygų. Nurodė, kad jai ne kartą buvo siunčiami raštai su prašymu nurodyti terminą, per kurį ji įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus.

Jonavos rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, 2015 m. liepos 7 d. priėmė nutartį ir ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino.

Vykdomasis raštas išduodamas tik pagal vykdytinus teismo procesinius sprendimus (CPK 584 str., 587 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal rašytinį išieškotojo prašymą, turi vadovautis ne tik šiuo prašymu, bet ir bylos medžiaga bei patikrinti, ar yra teisinis pagrindas išduoti išieškotojo prašomą vykdomąjį raštą. Priverstinis vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui, tai yra oficialiam teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotam dokumentui, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586 str.). Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis ir yra išduodamas remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, arbitražų sprendimais, užsienio teismų sprendimais, kitais vykdytinais dokumentais (CPK 584 str., 587 str.). Vykdymo veiksmų faktinis pagrindas yra vykdomasis raštas, tačiau vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas.

CPK 646 straipsnyje reglamentuota vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. <...>. CPK 646 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti <…>. Taigi, nurodytame straipsnyje reglamentuota skirtinga vykdomojo rašto išdavimo tvarka esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui ir įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. 

Kaip minėta, Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo, nutraukdamas A. S. ir D. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino šalių 2014 m. birželio 19 d. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimas įsiteisėjęs, yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, yra galutinis dokumentas, turintis res judicata galią, ir vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą, vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia vykdomojo rašto išdavimo aspektus tuo atveju, kai nevykdoma teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir CPK 646 straipsnio turinį, sprendžia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepagrįstai vadovavosi nuostata, kuri reglamentuoja vykdomojo rašto išdavimą tokiu atveju, kai byla baigiama nagrinėti teismui nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kai, šiuo atveju, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reglamentuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą, kas leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi. Taigi apeliantui, pateikus pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nurodžius, kad D. Z. (S.) nevykdo teismo sprendimu patvirtintų įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą turėjo vertinti ne CPK 646 straipsnio 3 dalyje, o CPK 646 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų vykdomojo rašto išdavimo sąlygų pagrindu.

CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kurią lemia įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomasis pobūdis (CPK 12 str.), kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į CPK 646 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinį, matyti, kad teismo procesinio sprendimo dėl vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išdavimo apskundimas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka jose nenumatytas (pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį apskundimas numatytas). Kita vertus, vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Tai suponuoja išvadą, jog atskirojo skundo padavimas būtų galimas tik tuomet, kai teismo nutarties, priimtos vykdomojo rašto (ne) išdavimo klausimu, rezultatas sudarytų pagrindą taikyti CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, gavęs pareiškėjo A. S. pareiškimą bei spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimą civilinėje byloje Nr. 2-1365-217/2014 2014 m. birželio 19 d. sprendimo pagrindu, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo aspektus, pažeidė vykdomojo rašto išdavimo procedūrą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-1365-217/2014 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                           Evaldas Burdikas