Baudžiamoji byla Nr. 1-40-917/2016
Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00413-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.6.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.;
1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5.1.;
2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 10 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Gretai Gurkšnytei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam A. G. ir jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiosios V. Š. atstovei pagal įstatymą A. S., nukentėjusiosios V. Š. atstovei pagal įgaliojimą advokatei Elenai Gylienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Čumačenko, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, susituokęs, neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 str. 1 d. padarymu,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
A. G. 2014 metais, laikotarpiu nuo sausio iki balandžio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, duše maudantis mažametei V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčia priešais ją nusimovė savo kelnes ir V. Š. rodė savo nuogą lytinį organą sakydamas, kad reikia čia plautis, taip atliko mažametės V. Š. tvirkinimo veiksmus.
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodymus duoti sutiko tik po visų liudytojų apklausos, be to, sutiko atsakyti tik į teisėjos ir į savo gynėjo klausimus, savo parodymus pateikdamas rašytine forma. Kaltinamasis teisme parodė, jog su L. susipažino ligoninėje. Po kelių mėnesių pasiūlė L. gyventi kartu, nesipriešino tam, kad kartu gyventų ir jos dukra. Planavo vestuves, laukė skyrybų pabaigos iš pirmos santuokos, turi tokio amžiaus kaip V. dukrytę. 2015 metais po skyrybų planavo susirašyti, nes jau žinojo, kad turės vaiką. Nėštumo pradžioje labai daug diskutavo apie nėštumo nutraukimą, tačiau nutarė vaiko susilaukti. L. persikrausčius su dukra pas jį, jos mama skambinėdavo ir rašinėdavo žinutes, į kurias L. nenorėdavo atsiliepti, o atsiliepus, dažniausiai verkdavo, net nenorėdavo bendrauti su juo, nesakydavo ką kalbėdavo, tik suprasdavo, kad pokalbis būdavo apie jį. L. dukrą V. savaitgaliais išleisdavo pas močiutę. Kai grįždavo iš močiutės, vaikas keistai elgdavosi : nesiklausydavo, kai su ja kalbėdavo, užsidengdavo rankomis savo ausis. Kitą dieną vaiko elgesys būdavo įprastas, bendraudavo ir pažaisdavo. Ir taip būdavo nuolat, kai vaikas grįždavo iš močiutės. V. nenuvykus kelis savaitgalius pas močiutę, L. gavo žinutes iš mamos : vienoje iš jų buvo parašyta „Jei V. neleisi pas mane, tada man belieka nusižudyti“. Tą žinutę skaitė pats, nes L. ją parodė. L. nuolat gaudavo žinutes iš mamos, kuriose nuolat jis buvo šmeižiamas, žeminamas, buvo nuolatinis psichologinis smurtas L. ir jam. Grįžęs namo po ligoninės sužinojo, kad kai jo nebuvo namuose, L. mama kažkokiu būdu gavo nuo jo nuomojamo buto raktus. Radus L., ji buvo neblaivi ir pranešė vaiko teisių apsaugos skyriui, vaikas buvo paimtas iš L.. Galbūt L. mama tuo metu tikėjosi, kad L. jį paliks ir sugrįš gyventi pas ją. Po kiek laiko gavo šaukimą į policiją. Nuvykęs sužinojo, jog yra kaltinamas V. Š. tvirkinimu. Tyrėjui davė parodymus ir dabar sako tą patį, kad V. kelis kartus plovė galvos plaukus, ji pati prašydavo, nes kai plaudavo galvos plaukus, jai nepatekdavo šampūno į akis ir negriauždavo akių. V. visada maudydavosi su kelnaitėmis. Kai paskutinį kartą išplovė galvos plaukus, išeidamas iš vonios parodė savo ranka ant savo kūno per treningus ir pasakė V. „Nusiprausk čia“. Pasakė taip dėl to, kadangi matydavo, kaip ji per kelnes kasosi tarpkojį. Dar prieš tai L. paklausė, ar ji ten prausiasi. L. atsakė, kad dukra neduoda jai nuprausti, kad V. pati prausiasi. Todėl V. ir parodė ant apsirengusio savęs, savo ranka, kad toje vietoje apsipraustų. Kaip tokiam vaikui daugiau buvo galima paaiškinti, kurią kūno vietą nusiprausti, žodžiu negalėjo įvardinti, todėl jam atrodė geriausias būdas tai parodyti gestu ant apsirengusio savęs paties. V. apklausose yra sakiusi, kad matė jo kūno dalis, galbūt galėjo V. pamatyti jo kūno dalis per plyšį, nes vonios-tualeto durys neužsidarydavo iki galo, trukdydavo dujų baliono žarna. V. atsisėsdavo ant lovos krašto prie to tarpelio, kai ji nueidavo į tualetą, L. tai pastebėjusi, V. liepdavo nueiti. Jis pats to nematydavo, jam tai yra pasakiusi L.. Pagal vaiko parodymus, L. buvo vonioje kartu. Vaikas yra linkęs fantazuoti, galbūt vaikas buvo įtakojamas. Stengėsi V. būti geras, rūpinosi, paimdavo iš darželio. L. pasakė, kad vaikas turi bendrauti su tėvu, kad susiskambintų su biologiniu tėvu, ji taip ir padarė, jis atvažiuodavo, bendraudavo, paimdavo V. pasivaikščioti. Norėjo, kad vaikas bendrautų su biologiniu tėvu, norėjo, kad vaikas būtų mylimas. Jis nenorėjo, kad L. gertų ir atimdamas butelį stumtelėjo, L. neišlaikiusi pusiausvyros parkrito ir susižeidė. V. yra sakiusi, kad jis ją metė ant lovos. Tačiau buvo ne taip. Ji mėgdavo laipioti-karstytis. Rankomis įsikibusi į pečius ir kojomis kildavo nugara, ji mėgdavo taip daryti, tačiau jai nuslydo ranka, jis nespėjo sugauti ir tada ji nukrito ant lovos. Galbūt vaikas susižeidė krisdamas. Po L. ir kūdikio netekties, jis yra psichologiškai ir fiziškai palūžęs. Tačiau visiškai palūžo, kai dar buvo paviešinta per televiziją visai Lietuvai, kad yra kaltinamas vaiko tvirkinimu, kai žino, kad to nepadarė. Nesijaučia kaltas dėl V. sveikatos sutrikimų. Mergaitės sveikatos būklė pagerėjo gyvenant nuomojamame bute, ji turėjo savo kambariuką, miegojo viena, jautėsi saugi. Gyvenant L. pas mamą, V. reikėdavo mamos rankos, kad galėtų užmigti, viena nemiegodavo. Sveikatos sutrikimai pas vaiką jau buvo prieš jiems susipažįstant su L., nes L. yra minėjusi kad lankėsi pas specialistus dėl mergaitės sveikatos būklės. Su visais kaltinimais kategoriškai nesutinka, nepadarė to, kuo yra kaltinamas. V. patiko, kai jis vieną kartą jai išplovė plaukus, nepateko šampūno į akis. Viena ranka laikė dušą, kita - švelniai plovė. Sakydamas „nusiplauti apačią", gal parodė ar pasakė, gal ne taip suformulavo, kai parodymus davė. Ant savo kelnių parodė, kad čia apsiprausti. Parodė, kad apsiprausti tarpkojį. Minčių tvirkinti vaiką tikrai nekilo. L. J. jo buvusios žmonos nėra mačiusi, nebuvo susitikę. V. mėgsta fantazuoti, dėlto mano, kad galbūt tai - močiutės įtaka. Mamą ji labai mylėjo, kiekvieną rytą atsikeldavo. V. lankė darželį, L. veždavo ją į darželį. Ji darydavo darbelius mamai, ir jam rodydavo, kai ateidavo pasiimti, labai gražiai padarydavo. Jis mano, jog šie įvykiai kilo dėl noro jį išskirti su L.. Bute, kuriame gyveno kartu su L. ir V., tualetas ir vonia vienoje patalpoje, dušo kabina užtamsinta ir nesimato nieko. Ten durų tarpelis, ėjo šlanga, dujų balionas stovėjo ir ėjo šlanga į viryklę į virtuvę, ten viskas šalia. Vaikas, duodamas parodymus, mėtėsi, labai ilgai galvojo, neteisingi jos parodymai. Neįsivaizduoja, kas jai pasakojo apie lytinius organus. Kai įrašas buvo darytas, ji gyveno su S., ji taip pasakojo S. įtakoje. Mano, jog ji buvo išmokyta taip kalbėti.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino A. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad vieną kartą kai išplovė V. palaukus, V. pasakė, kad nepamirštų ir nusiplauti apačią. Savo rankomis ant savo tarpvietės V. parodė vietą. Buvo apsirengęs, dėvėjo kelnes. V. priminė tai dėl to, nes pastebėjo, kad V. namuose dažnai rankomis kasosi tarpvietę. Kilo įtarimas, kad V. blogai prausiasi. Kai V. maudė, pats buvo apsirengęs. Kelnių nenusimovė, savo lyties organo vaikui nerodė. Vaiko netvirkino. Niekada nebuvo nuogas matant V. Š., nerodė jai savo lyties organo. Galbūt jį nuogą V. Š. ir matė. Galbūt matė jį būnant tualete. Butas, kuriame gyvena yra mažas. Vonios kambario durys, kuriame yra tualetas blogai užsidaro. Lieka nedidelis plyšys. V. yra labai smalsi. Gali būti, kai jis buvo tualete, V. pro durų plyšį matė jo lytinį organą. Tyčia to nenorėjo (b. l. 90, 94).
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir žemiau išanalizuojamų įrodymų visuma.
Ekspertas Sigitas Simanauskas teisme parodė, kad atliko A. G. 2014 m. išvadą, iš duomenų matyti, kad pastarasis kelis kartus kaltinamasis gydėsi ligoninėje. Pakartotinai gydėsi dar kelis kartus - 2014 m. ir 2015 m. Aleksoto sektoriuje. Paskutinį kartą gydėsi dieniniame stacionare, jam buvo nustatytos įvairios diagnozės. Nustatytas 20 proc. darbingumas, dėl tomsono ligos, tačiau skirti ekspertizės nereikia, jis pilnai gali atsakyti už savo poelgius ir juos suvokti, gali būti apklausiamas teisme ir teisiamas. Ekspertizės skirti dėl psichinės būklės nereikia. Būsena kaltinamojo neblogėja, viskas dėl alkoholio vartojimo, paskutiniu metu buvo stresas, bet jis pilnai pakaltinamas ir gali atsakyti už veiką.
Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį G. pažįsta, jis – jos mirusios dukros L. J. sugyventinis, jie nuo 2013 m. liepos mėn. pradėjo bendrauti ir vėliau gyveno kartu. Anos nepažįsta, nėra mačiusi, jos turbūt susipažino ten gyvendamos. Yra dar viena liudytoja, kuri žino apie dukros gyvenimą, bet nežino jos nei vardo, nei pavardės ir nežino, ar ji sutiks paliudyti. Mergaitė apie įvykį pasakė, pati nematė nieko. V. Š. yra jos anūkė. G. išgėręs netinkamai elgiasi su ja, jis išdaužydavo stiklus namuose, gyvenimo šiukšle mergaitę pavadino. Dukrai pasakė, kad tai nėra gerai. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) name. Jis lyg dirbo kažkur, dukra slėpė nuo jos viską, ji sakydavo, kad ji netinkamai pasirinko žmogų, vaikui toks tėvas nebuvo tikęs. Sakė dukrai, kad geriau vienai, nei su tokiu vyru. Ji neturi pykčių prieš G., tik pergyvena, kad jis netinkamai elgiasi su vaiku. Prieš vaiką nusimovė kelnes, yra tą daręs ir anksčiau. Vaikas pasakė, kad pas jį toks storas pimpalas, sakė darželyje berniukai irgi parodydavo savo vyrišką daikčiuką, bet jie ne tokie, ji pasakė, kad pas jį storas ir su plaukais. Ji sakė, kad jis jai rodė savo lytinį organą, mergaitė maudėsi vonioje, sakė ir mama ten buvo, patalpa ten labai nedidelė, mama šone stovėjo, G. pasakė mergaitei ,,apsiplauk putuką“. Jis buvo ne nuogas, buvo su šortais ar su kelnėmis, jis visiškai nusimovė kelnes ir parodė, kur reikia apsiplauti apvedžiodamas aplinkui organą savo ranka, tai darė rodydamas, kaip reikia apsiplauti. Jis žaisdamas anūkę paskriausdavo, išgėręs elgdavosi netinkamai. Mergaitė, po to kai jis parodė jai savo organą, jautėsi gėdingai, tai vaiko pažeminimas, pradėjo rašinėti žinutes, galima pokalbius ištraukti. V. jai per Velykas ar po Velykų papasakojo, tai buvo 2014 m. Po paskutinio streso jai pasidarė blogai su atmintimi, gali ir susipainioti. Tyrimo metu davė teisingus parodymus, visiems sakė tiesą, ką žinojo iš vaiko. Dukra buvo išgėrusi pas ją ir pasakė, kad su G. žmona susirašinėjo, kuri sakė, kad būtų atsargi dėl vaiko, stebėtų G. elgesį, nes jų vaikas bijo savo tėvo G.. Jis ir smurtavo, ir išgėrinėdavo, dukra atvažiuodavo ir nakties metu pas ją. Nuo to laiko, kai buvo iškelta byla, pas ją gyvena anūkė, anksčiau ji būdavo pas ją rečiau. Buvo laikas, kad dukra neleido su anūke bendrauti, nes anūkė viską papasakodavo, kas vyksta pas juos namuose. Anūkė neturi polinkio meluoti, atsargiai jos paklausdavo apie įvykį, bandė tikrinti ar ji neišgalvodavo, vis paklausdavo apie tai. Vaikas negali išsigalvoti sakydamas „gyvenimo šiukšle". Su dukra santykiai buvo užaštrinti, nes nepritarė, kad ji gyvena su G.. Ji dar vieną skolą padėjo sumokėti dukrai, norėjo jai padėti, bet jam padėti nenorėjo, jis nedirba niekur. V. pasakojo, vonioje ką matė, vėliau piešdavo piešinukus, ji suvokė ką matė, pasidarė erotiška kažkiek. Tyrimo metu neminėjo, kad organas buvo storas su plaukais, nes plaukus ji vėliau piešė ir minėjo, o gal ji ne viską paminėjo tyrime. Jai gėda detalizuoti. Kiek jos klausė, tiek ji pasakė, gal kažką praleido. Jai visada sakydavo, kad keršydama viską sako, bet anūkė tikrai sakė, koks pas jį storas ir su plaukais. Buvo kai neleido jai bendrauti su vaiku, tai buvo prieš G. parodant lytinį organą. Kaltinamasis draudė ir dukrai su ja bendrauti, telefonu kai kalbėdavo su dukra, girdėdavo kaip jis šaukė sakydamas, kad nebendrautų su ja. Anūkė mylėjo savo mamą. Dukra irgi buvo pradėjusi gerti, bet kabinosi į gyvenimą. Dukrai buvo uždrausta vestis vaiką pas jį. Dukra anūkei sakė nesakyti, kad jis rodė savo organus. Girdėjo eidama iš paskos, kaip dukra sakė tai V., kad nesakytų nieko apie G.. Dar buvo atvejis, kai išėjo kalba apie šitą dalyką, kad rodė jis savo organą, tai ji prie vaiko pradėjo šaukti, kad anūkė išsigalvoja viską, o anūkė pasakė, kad neišsigalvojo ir pradėjo verkti, tai buvo 2014 m. gegužės 1 d. jos bute. Dukra buvo išgėrusi, tai girdėjo ir kaimynė J.. Dukra norėjo uždrausi apie tai V. kalbėti, gal ji labai mylėjo G., norėjo jį pateisinti visapusiškai. Dukra viską matė tik nenorėjo jo apkaltinti, labai skaudu, kai mama matė ir neigia viską. V. nenorėjo pakenkti mamai, ji kažką man yra pasakiusi, kad mamai bus blogai dėl to ką ji pasakos, ji tokių baimių turėjo, ji bijojo prarasti mamą, jis irgi blaivus sugebėjo jai įtikti. Suprato, kad mergaitė ir G. mylėjo. Stengdaviosi, kad anūkė mažiau girdėtų pokalbius jos su dukra. Mergaitė pasakė, kad jis pirma per kelnes pabraukė organą, o paskui nusimovė kelnes. Ji verkia nervuojasi, sunku su ja susitarti, labai dažnai keičiasi tos emocijos. Kai vaikas gyveno su mama, ji retai vedė ją pas gydytoją, pagal mamą vaikui viskas gerai buvo, ji ir pati nesirūpino savo sveikata, todėl ir numirė. Kai anūkė pasakojo, kad jis rodė organą, tai neverkė, buvo nustebusi. Jos emocijos nepastovios, ji tai verkia, tai reikalauja, ir vėl kitokia būna. Su specialistų išvada sutinka, jie patarė, kaip reikia elgtis su vaiku. Ji pradėjo domėtis berniukų organais. Dukra kelis kartus pas draugę miegojo, nes G. buvo išgėręs. Pati anūkė ir dukra sakė, kad anūkė buvo vedama pas komendantę ir pas kitas drauges, kai G. namuose būna girtas. 2015-07-15 pateiktoje išvadoje parašyta, kad sveikata pablogėjusi. V. pasidarė nestabili būsena, miegas sutrikęs buvo ir dabar per miegus sutrinka ir kalba. Davė valerijono jai ir vitaminų, ėjo pas vaikų psichiatrus, o pas psichologę eina pastoviai. Po mamos mirties jos sveikata išlikusi tokia pati. Jis žaisdavo neblaivus su ja, ją užgaudavo netyčia, apie tai ji man pasakojo, ji tuo man skundėsi, sakė, metė ant sofos ir nuo to jai skauda sprandą, bet žymių nebuvo ant kūno, mėlynių nematė. Ji nesakė, kad G. agresyvus, tokias išvadas padarė pati iš mergaitės pasakojimų, nes ji pasakojo, kad tai mamą smaugė, tai save žalojo, tai stiklus sudaužė. Ji kreipėsi į policiją, nes mama nieko nedarė, ji jos nesugebėjo paveikti, norėjo pakeisti situaciją. Mergaitė paišo piešinius apie lytinius organus, ją sudomino tas organo pamatymas. Mokslas jai sekasi gerai, yra stropi, mažai leidžiama žaisti kompiuteriu ir žiūrėti televizorių, ji geria raminančias žolelių arbatas. Pateiktą ieškinį palaiko. L. melavo duodama parodymus, tai buvo meilė G.. Ji nemeluoja. Mergaitė buvo tėvui trumpam atiduota, bet jis Anglijoje bastėsi, pinigų nemokėjo ir dukra nesurūpino. Mergaitės sveikata pablogėjo po gyvenimo su mama ir kaltinamuoju, nuo bendro elgesio, o vėliau buvo supažindinta su vyrišku organu. Buvo užėjusi į jų namus vieną kartą, buto išdėstymo negali pasakyti. Viską ką davė dukrai, jis sau pasiliko, šaldytuvą pirko ir kitus daiktus, nes dukra dirbo, o jis nedirbo ir viską sau pasiliko. Tyrimo metu pasakė, kad jai nepatiko, kad A. gyvena jos bute, nes neaišku iš kur jį atsivedė dukra, jo nepažinojo. Dukra nieko nepasakojo, neperspėjo, kad ateis kažkas gyventi į jos namus, o kai jis jai pasipriešino, pasakę, kad išeitų, nes policiją iškvies. Piktumo nebuvo, bet dukra supyko, jis vienas išėjo ,susirado kur gyventi ir ji išėjo pas jį. Iš pradžių santykiai su dukra nebuvo blogi, tik vėliau kai pradėjo dėl vaiko kištis, santykiai suaštrėjo. Ji prieš tai buvo apgauta, liko su skolomis nuo kito vyro. Dukros prieš jos mamą nenustatinėjo, pasakydavo, kad mama negerai elgiasi. Dukra pyko ant jos, kai iškėlė šitą bylą, ji atėjus klykė, sakydama: „kokia tu motina, kad taip pasakei". L. pasirinko netinkamus vyrus savo gyvenime.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad dukra V. maudydamasi duše paprašė, kad jai plaukus išplautų A. G.. A. G. vestai palukus išplovė tik tada, kai V. užsidėjo kelnaites. A. G. prie dukros nesilietė, savo lyties organo nerodė. Jų buto vonios kambario durys neužsidaro, nes iš vonios į virtuvę eina dujų baliono žarna. Kai A. G. maudosi, ar būna tualete, ji draudžia dukrai ten eiti. Neneigia, kad pro pravirų durų kraštą, ji galėjo matyti A. G. nuogą (b.l. 33, 34-35, 36).
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pagarsino nukentėjusiosios V. Š. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur ji parodė, kad kartą buvo atėjęs mamos draugas ir išplovė jai galvą. Kai buvo vonioje ji, mama ir mamos draugas nusimovė kelnes ir parodė, kur išsiplauti. Jis parodė savo ir patrynė. Daug kartų A. matė ant tualeto, nes neužsidaro durys. Kambaryje jai rodė užpakalį, o mama liepė nežiūrėti. Buvo trys kartai, kai A. atėjo norėjo išplauti galvą ir nusimovė triusikus. Kai A. buvo nusimovęs triusikus buvo atsisukęs į ją. Ji matė klyną. Apie tai ji papasakojo močiutei (b. l. 39-41).
Liudytoja G. B. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos buvusios auklėtinės įtėvis, kuris atvesdavo mergaitę į darželį, pykčių nei noro apkalbėti nėra, pretenzijų neturi nei mamai, nei tėčiui. Dirba Kauno miesto lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinio ugdymo pedagoge. V. lankė priešmokyklinio ugdymo grupė, ji atėjo į jų grupę prieš mokyklą, ją pažinojo tik vienerius metus. V. tėvams neturėjo jokių pretenzijų, ji visada buvo tvarkinga, turėjo visas priemones, nusiskundimų iš jos apie tėvus nebuvo, sužinojo tik iš kitų vaikų tėvų, su kaltinamuoju V. sutarė gerai, laikė jį tėvu, kaltinamasis labai prižiūrėjo V.. Lyginant su kitais vaikais, ji nebuvo labai atvira. V. tvarkinga, kruopšti, tokių paslaptėlių gal ir buvo, bet V. šeimos detalių neatskleisdavo. Elgesio pasikeitimų nematė, V. buvo uždaraus būdo, ji nebuvo linkusi kalbėtis su svetimais suaugusiais, su savo amžiaus vaikais gal daugiau paatviraudavo. Kai V. buvo paskirti kiti globėjai, mergaitė ateidavo įsitempusi, bet nieko nepasakodavo. V. buvo labai gabi, lankė visus būrelius, puikiai dainavo, į jos koncertus ateidavo visa šeima. Kai ji sužinojo apie šį įvykį, buvo didelė staigmena, negalėjau tuo patikėti. V. į darželį iki incidento atvesdavo tik du asmenys , tai kaltinamasis ir mergaitės mama, su jais dažniausiai bendraudavo, su močiute teko susipažinti po naujųjų metų. Žino, kad mergaitė labai pergyveno, kai buvo perduota tėvo globai, kad V. mama laukiasi, sužinojo iš močiutės. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada buvo lengviau kalbėti, nes V. tada ėjo pas ją į grupę. Močiutė jai yra sakiusi, jog V. jos mamos sugyventinis muša, tačiau ji jai atsakė, kad aš to nematė, tada močiutė pasakė, kad V. sakė kitai auklėtojai, bet kai kitos auklėtojos paklausė, tai ji pasakė, kad ir jai V. nieko nesakė.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji dirba vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, ikimokyklinio ugdymo pedagoge. Nuo 2013-09-01 ji ugdo V. Š.. V. Š. elgesyje jokių pokyčių nepastebėjo, nepastebėjo jos sužalotos. V. Š. jai niekada nepasakojo apie nederamą mamos draugo elgesį su ja (b. l. 42).
Liudytoja G.-E. K. teisme parodė, kad sužinojo, jog pykosi šeimos nariai, jai tai pasakojo kitų vaikų tėvai. Jai pasakojo, kad V. mama gyvena pas močiutę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje pasakė tyrėjams, kad geriau klaustų kaimynų, jie daugiau žino. Žinojo tik apie tai, kad kilo pykčiai tarp šeimos narių, apie tvirkinimą nieko nežino, iki jos informacija neatėjo, į šeimos santykius nelindo. Suprato, kad nesutarė močiutė, mamos draugas ir mama, o dėl ko nesutarė, tiksliai nepaskys, apie tvirkinimą išgirdo iš močiutės. Nuo 2013 m. rugsėjo iki 2014 gegužės 31 d. V. ėjo pas juos į grupę, ar vasara V. lankė mokyklą, negali pasakyti, kai ją apklausė policijos komisariate, ji su V. dar bendravo. V. suaugusiems asmenims šeimos smulkių detalių neišsipasakoja, veikloje ji dalyvavo aktyviai, su bendraamžiais gal daugiau paatviraudavo. Teigdama, jog mergaitė neatviravo suaugusiems, sprendžia iš to, kad mergaitė nesakydavo ką veikė, kur ėjo, ką matė, jei ir pasakydavo, kad buvo su mama parke, tai kai paklausdavo ką veikė, ji atsakydavo, kad vaikščiojo ir viskas. Nusprendė, kad ji įsitempusi, kai ją perkėlė gyventi į kitą šeimą, tada mergaitė buvo susikausčiusi, dėl svetimų žmonių pasikeitimo, kai jos paklausdavo, kas jos šiandien atvažiuos pasiimti, ji atsakydavo, kad nežino. V. močiutės globoje jautėsi geriau, nes močiutę V. gerai pažinojo. Močiutė buvo aktyvi dalyvė darželyje, ji dažnai ateidavo, atnešdavo drabužėlius, ateidavo patikrinti, kaip V. gyvena, klausdavo ar viskas gerai, ar laiku ją atveda, apie V. labai domėjosi, galima sakyti kontroliavo. Apie biologinį tėvą močiutė nesakė nieko blogo. Vaikai tokio amžiaus fantazuoja. V. įtakos turi žmonės, jei vienas žmogus sakys taip, tai ir V. taip sakys. Kalbant apie pusmetį, kai vedė močiutė, tai su mama V. matydavosi tik tada, kai būdavo močiutė. V. mamą mylėjo, džiaugėsi, negalėtų teigti, kad motina nesirūpino mergaite, kol ji vedė pas ją į grupę darželyje. Iš vaikų neteko girdėti, kad V. skundžiasi, kad ją mušą įtėvis. Mano, kad vaikai būtų atėję ir pasakę, kad taip buvo. Apie tvirkinimą sužinojo, kai iš vaikų tėvų pradėjo sklisti kalbos. Ji nėra mačiusi, kad vaikas pieštų lytinius organus, pedagogams jie tokių dalykų nerodo, kad ir piešia, bet apie tai negalėtų pagalvoti, kad V. galėtų piešti lytinius organus, bet kad jie visi žino, kaip jie atrodo, tai tikrai neišvengiama. Nusiskundimo dėl kaltinamojo nebuvo, L. nenorėjo, kad močiutė būtų su V., L. sutiko, kad V. būtų su V. biologiniu tėčiu, o ne su močiute, L. apie tai buvo užsiminusi. Mergaitė buvo įsitempusi, kai ją globojo daug žmonių. Kada paskutinį kartą su ja bendravo, nepamena, bet per išleistuves ji buvo, o ar buvo vasarą, nepamena. Kas buvo laikotarpiu 2014 m. balandžio-gegužės mėn. ir prieš tai jokių pokyčių nebuvo, kiek žino, apie gydytojus jokios informacijos nebuvo pateikta.
Liudytoja A. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis - jos draugės L. sugyventinis, giminystės ryšių nėra, pykčių, noro apklabėti nėra. Apie įvykius dėl tvirkinimo žino tiek, kiek buvo pasakyta L.. L. sakė, kad jos mama kalba, jog L. sugyventinis tvirkina mergaitę. L. pasakojo, kad L. mama nekenčia sugyventinio, kad ji norėjo, jog L. sugrįžtų su dukrele pas mamą. L. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, buvo priklausoma nuo alkoholio. Kad L. būtų gėrusi kartu su kaltinamuoju, nežino. Kaltinamasis su L. pykdavosi dėl to, kad ji gerdavo. L. ji pažinojo 26 metus, ji ją gerai pažįsta, geriau pažinojo, nei jos pačios motina. Kiek žino iš L. pasakojimo, lankantis pas ją namuose, ji nieko panašaus nėra mačiausi, kad mergaitė būtų tvirkinama. Jai žiūrint iš šono, kaltinamasis labai mylėjo mergaitę, jis labai gražiai elgėsi su mergaite, kažkiek buvo griežtokas mergaitei, nes ji buvo labai išlepinta. Kaltinamasis buvo vienintelis, kurio V. klausydavo. V. turėjo psichologinių problemų einant miegoti, nes V. reikėdavo laikyti už rankos arba glostyti galvą, kad ji užmigtų. Miego sutrikimas V. buvo jai seniai, nesusijęs su šiuo įvykiu. L. sakydavo, kad vesdavo mergaitę pas gydytoją, ji sakydavo, kad geriau pabūti šalia, nei gydyti vaistais. Kaltinamasis su V. elgdavosi gražiai, jis visada nupirkdavo mergaitei saldumynų, V. pribėgdavo, pabučiuodavo kaltinamąjį, mano, jog ji mylėjo jį. Apie kaltinamojo žmoną nieko nežino. Jai girdint, L. su kaltinamuoju yra pykųsis, paskutinis jų pyktis buvo rugpjūčio mėnesį, prieš gimdymą. L. verkė. Jie pykosi dėl nėštumo, kaltinamasis nenorėjo vaiko, o L. norėjo. Kaltinamasis siūlė L. darytis abortą, ji irgi sakė, kad L. nereikia to vaiko. L. buvo neperkalbama, ji norėjo vaiko, L. tada puolė į ašaras, kaltinamasis priėjo, pradėjo ją raminti. Kaltinamasis yra prieš ją pakėlęs ranką, L. pasakojo, kad kai kaltinamasis blaivus, jis labai geras, bet kai išgėręs, tai tampa agresyvus ir nenustoja gėręs. Tiek L., tiek kaltinamasis turėjo problemą dėl alkoholio, jie abu susipažino ligoninėje, L. nepasveiko, paskutiniu metu ji buvo užkoduota. Kaltinamasis nežino ar buvo užsikodavęs, bet žino, kad kai jis pradėdavo gerti, tai negalėdavo sustoti. Prieš V. smurtas nebuvo naudojamas, kaltinamasis pasirūpino tuo, kad būtų surastas V. tėvas, kad biologinis tėvas lankytų V., rodytų dėmesį jai. Kaltinamasis buvo už tai, kad V. bendrautų su savo tėvu, kaltinamasis buvo padaręs V. gimtadienį, susisekė su vaiko biologiniu tėvu, stengėsi, kad tėvas palaikytų ryšį, bet tėvas nenorėjo. Kai V. biologinis tėvas pasiimdavo mergaitę savaitgaliais, tai to tėvo namuose būdavo girtuokliaujama. Ne vieną kartą yra girdėjusi konfliktą su L. ir L. mama dėl tvirkinimo, L. mama visada norėjo, kad L. būtų prie mamos ir būtų kaip tarnaitė. L. norėjo savo asmeninio gyvenimo, L. visi vyrai buvo problematiški. Prieš 26 metus kažkoks vyras L. mamos nuomojamame bute buvo išprievartavęs L., kai jai buvo 13 metų ir to vyro nepavyko nubausti. Ji mano, jog L. mama kaltina L. sugyventinį dėl to, kad jos pačios sugyventiniai priekabiaudavo prie L., dėl to, L. mama dabar savo anūkę saugoja. Ji nėra mačiusi V. piešinių su lytiniais organais. Ji taip pat turi dukrą, V. nuo pat mažų dienų meluodavo, V. sakydavo tai, ką jai suaugusieji sakydavo. Ji mano, kad tvirkinimas - tai išgalvota istorija, mano, kad tai - močiutės iniciatyva. L. mamos apklabėti nesiekia. L. mama žino, ką ji pasakė, žino kad L. buvo išprievartauta, kad jos sugyventiniai priekabiaudavo prie L.. Vaikai tarpusavyje bendrauja, ji puse metų prižiūrėjo V.. V. buvo smalsi. Jos dukra ir V. žaisdavo kartu, bet V. atbėgdavo paklausyti, ką suaugusieji kalba. Prie V. nekalbėdavo apie santykius su kaltinamuoju, ji L. sakė, kad spręsti problemas vaikui negirdint. 2015 rugpjūčio mėnesį prieš gimdymą aš su L. paskutinį kartą mačiausi. Ji nėra mačiusi, kaip kaltinamasis elgdavosi, būdamas neblaivus. L. guosdavosi, kad ją mušdavo, kai girtas, bet ji matė jį tik blaivą. L. sakė, kad mama labai nemėgo kaltinamojo, kad L. mama sugalvojo tvirkinimą, kad juos išskirtų. L. mama išsigalvojo, kad kaltinamasis vesdavosi V. į vonią, kad rodydavo V., kur reikia plauti, kad kaltinamasis maudydavo mergaitę, kad plaudavo mergaitės apatinę kūno dalį, kad kaltinamasis rodė mergaitei savo lytinius organus, parodė, kaip reikia plauti. Mergaitė pas močiutę būdavo retai, nes L. buvo nusiteikusi neduoti mergaitės močiutei, sakydavo, kad V. veda iš kelio. V. grįžus iš močiutės, L. su sugyventiniu, su V. nesusitvarkydavo, nes močiutė V. labai lepino, mergaitė grįždavo visiškai pasikeitusi. Bandė klausti V., ir savo mergaitės prašė, kad paklaustų V., jai sakė, kad V. myli patėvį, kad kaltinamasis neskriaudžia V.. Mergaitė visada būdavo atvira, sakydavo ką veikė. Mergaitė perėjo pas močiutę gyventi, kai močiutė iškvietė vaikų teises, tuomet L. gėrė, ji laukėsi, buvo 2015 metų pavasaris. L. su kaltinamuoju gyveno 3 metus. Mergaitės elgesys pasikeitė dėl to, kad močiutė nuteikinėjo mergaitę, kad kaltinamasis blogas. Pas L. mamą kaltinamasis negyveno, L. mama siūlė kartu gyventi ir tokiu būdu bandė L. su kaltinamuoju išskirti, bet kaltinamasis atsisakė pas L. mamą gyventi. Tarp L. ir jos mamos buvo konfliktiški santykiai. Kaltinamasis buvo prieš, kad mergaitė augtų pas močiutę, jis buvo šeimos žmogus, labai bendravo su savo dukra. L. buvo labai skaudu, kad jis važiuodavo į Vilnių lankyti dukros. V. močiutę labai mylėjo, dėl to, kad močiutė turi pinigų, kad jai viską perka ir lepina. L. neprisigerdavo iki tokio lygio, kad nepasirūpintų vaiku, ji visada mergaite pasirūpindavo, jai išgėrus nedingdavo motiniškas instinktas. Kai prisigerdavo kaltinamasis, L. tekdavo išeiti su vaiku iš namų ir L. prašydavo jos prieglobsčio. Tai vykdavo ne dažnai, gal 1-2 kartus. Mergaitė nebūdavo išsigandusi, mano, jog ji nesuprasdavo, ji neparodydavo to. Mano, jog L. mama per daug kišosi į L. gyvenimą. Yra buvusi pas L. namuose, yra tualetas ir dušas kartu, dušo kabina permatoma, užsidarius dušo kabiną, kad idealiai matytųsi, tai nesimato, nėra atitvoros, skalbimo mašina vonioje, durys užsidarydavo pilnai, nebūdavo taip, kad neuždarydavo. Durys varstomos. 2015 m. paskutinį kartą buvo vonioje, niekas nepasikeitė nuo 2014 metų iki 2015 metų. Kur tekėjo nuotekos iš skalbimo mašinos, nepamena. Kai mergaitė būdavo vienoje patalpoje, L. su kaltinamuoju nesimylėdavo. L. sakydavo, kad jos mama viską išgalvoja. Nemano, jog L. būtų leidusi eiti mergaitei į tualetą, kai kaltinamasis maudydavosi, ar kai mergaitė maudydavosi kaltinamasis būtų ėjęs į tualetą. L. sakė, kad kaltinamasis, kai V. maudosi, niekada nelenda į tualetą. Kai kaltinamasis maudydavosi, jei V. norėdavo į tualetą, tai darydavo į kibiriuką. L. nepasakojo apie vaiko prausimo aplinkybes, ji tik sakydavo, kad kaltinamasis sakydavo, kad L. nupraustų mergaitę, jei mergaitė kasydavosi lytinius organus. Sveikatos sutrikimų V. jau seniai turėjo, L. vaiku rūpinosi, elgesys pasikeitė tada, kai pradėjo būti tampoma tai pas mamą, tai pas močiutę. Močiutė V. lepindavo, o L. neturėjo galimybių ją taip lepinti. L. ir kaltinamasis nebuvo finansiškai pasiruošę gyvenimui, L. mama padėdavo pinigais L., tačiau kišdavosi į L. gyvenimą. L. ir kaltinamasis turėjo pinigų už ką pavalgyti, bet pramogoms ar kažkam daugiau, pinigų neužtekdavo. Močiutė nenorėjo, kad mergaitė gyventų su kaltinamuoju. L. nebuvo su savo mama artima. L. buvusią kaltinamojo žmoną pažinojo, jos gražiai sutardavo, buvusi žmona nesakė L., kad saugotųsi dėl to kad kaltinamasis ir prie jos dukros būtų lindęs. L. gal vieną ar du kartus buvo pas ją atėjusi ieškoti prieglobsčio dėl to, kad kaltinamasis buvo išgėręs, tačiau tai nebuvo nuolatinis girtavimas.
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103/MS-191/2014 matyti, kad V. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, negalėjo (ir negali) pilnai suprasti jos atžvilgiu atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų pobūdžio ir visiškai negalėjo (ir negali) suvokti jų reikšmės, todėl negalėjo (ir negali) adekvačiai tokiems veiksmams priešintis. V. Š., atsižvelgiant į jos amžių ir protinio išsivystymo lygį, galėjo (ir gali) suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei galėjo duoti apie tai parodymus. V. Š. 2014-05-27 duoti parodymai yra realistiški, pakankami, juos davė pagal savo sugebėjimų lygį. V. Š. dėl jai būdingų amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų bei susiklosčiusių aplinkybių gali būti padidintai įtaigi, paklusni, patikli, tačiau jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti bei negauta jokių duomenų apie tai, kad V. Š. būtų linkusi meluoti (b. l. 80-81).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t.y. bute, (duomenys neskelbtini), esantis dušo ir tualeto kambarys (b. l. 22-25).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.
BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-356/2014, 2K-116-942/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie kaltininko veiksmai gali sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką ir iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą ir sutrikdyti mažamečių fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tokiais nusikalstamais veiksmais kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Mažamečio asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014).
Kaltinamasis A. G. viso bylos proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaip seka iš kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jis sutinka su aplinkybėmis, kad nukentėjusiajai V. Š. maudantis duše savo ranka ant savo lytinio organo parodė, kad Vesta išsiplautų tarpkojį, nes buvo pastebėjęs, kad mergaitė ten dažnai kasosi. Visiškai nepripažįsta, kad tuo metu būdamas duše nusimovė savo kelnes ir V. Š. rodė savo nuogą lytinį organą. Galbūt nuogą jį V. Š. galėjo matyti tualete, nes dušas ir tualetas vienoje patalpoje, o durys blogai užsidaro. Kaltinamojo teigimu, jis neatliko jokių seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, jos netvirkino. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip savo pasirinktą gynybinę versiją, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys.
Seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir, kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai. Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymai negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., atsižvelgus į ekspertų išvadą, jog nerekomenduojama V. Š. toliau apklausti (dalyvauti teismo posėdyje), buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti mažametės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 39-41). Išklausius V. Š. apklausą, nustatyta, jog ji nurodė, kad buvo atėjęs mamos draugas ir išplovė jai galvą. Kai buvo vonioje ji, mama ir mamos draugas nusimovė kelnes ir parodė, kur išsiplauti. Jis parodė savo ir patrynė. Daug kartų A. matė ant tualeto, nes neužsidaro durys. Kambaryje jai rodė užpakalį, o mama liepė nežiūrėti. Buvo trys kartai, kai A. atėjo norėjo išplauti galvą ir nusimovė triusikus. Kai A. buvo nusimovęs triusikus buvo atsisukęs į ją. Ji matė klyną. Apie tai ji papasakojo močiutei.
Nukentėjusiosios V. Š. parodymų teisingumą teismas vertina atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, analizuojant liudytojų parodymus, kitus išvestinius įrodymus, kuriuose yra tam tikros informacijos apie V. Š. pasisakymus dėl patirto tvirkinimo.
Nukentėjusiosios V. Š. parodymų teisingumu nesudaro pagrindo abejoti ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103/MS-191/2014 turinys, kuriuo nustatyta, kad V. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, negalėjo (ir negali) pilnai suprasti jos atžvilgiu atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų pobūdžio ir visiškai negalėjo (ir negali) suvokti jų reikšmės, todėl negalėjo (ir negali) adekvačiai tokiems veiksmams priešintis. V. Š., atsižvelgiant į jos amžių ir protinio išsivystymo lygį, galėjo (ir gali) suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei galėjo duoti apie tai parodymus. V. Š. 2014-05-27 duoti parodymai yra realistiški, pakankami, juos davė pagal savo sugebėjimų lygį. V. Š. dėl jai būdingų amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų bei susiklosčiusių aplinkybių gali būti padidintai įtaigi, paklusni, patikli, tačiau jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti bei negauta jokių duomenų apie tai, kad V. Š. būtų linkusi meluoti (1 t., b. l. 80-81). Minėto ekspertizės akto išvados leidžia daryti išvadą, kad mažametė nukentėjusioji negalėjo išgalvoti jos nurodomų aplinkybių apie byloje tiriamą įvykį, kad ji davė parodymus, nesant išorinio spaudimo iš ją supančių suaugusių asmenų.
Nukentėjusiosios V. Š. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojos A. S. parodymai. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad apie įvykį sužinojo iš anūkės V. Š.. Būtent mergaitė jai papasakojo, kad kai ji maudėsi vonioje (duše – tai ta pati patalpa), mama šalia stovėjo, bet ten kartu buvo ir A. G., kuris buvo apsirengęs. A. G. jai pasakė apsiplauti putuką ir tuomet visiškai nusimovė kelnes ir parodė mergaitei, kur reikia apsiplauti, savo ranka apvedžiodamas savo nuogus lytinius organus. Anūkė jai sakė, kad A. G. toks storas, taip pat sakė, kad darželyje yra mačiusi berniukų vyriškus daikčiukus, bet jie ne tokie (1 t., b.l. 33, 34-35, 36, 2 t., b.l.30-33). Kitoje dalyje teismas A. S. parodymus vertina kritiškai, kadangi iš jų seka akivaizdus liudytojos nusistatymas prieš kaltinamąjį, jos nenoras, kad anūkės mama, o tuo pačiu ir jos duktė L. J. bendrautų ir gyventų su A. G..
Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti L. J. parodymai (jai mirus, BPK 276 str. tvarka), iš kurių seka, kad iš tiesų yra buvęs toks įvykis, jog A. G. būtų toje pačioje patalpoje, kurioje tuo metu maudėsi A. Š., bei A. G. V. parodė, kur jai reikia apsiprausti, tačiau A. G. buvo apsirengęs, nuogo savo lytinio organo V. nerodė. Dušas ir tualetas yra vienoje patalpoje, tad pro pravirų durų plyšį V. galėjo matyti nuogą A.. (1 t., b.l. 33-36).
Liudytoja G. B. teisme parodė, kad yra darželio auklėtoja, o tuo pačiu buvo ir V. auklėtoja. V. Š. elgesyje jokių pokyčių nepastebėjo, nepastebėjo jos sužalotos. V. Š. jai niekada nepasakojo apie nederamą mamos draugo elgesį su ja (1 t.,b. l. 42, 2 t., b.l. 41-43). Iš liudytojos G.E. K. parodymų seka, kad iš esmės apie patį įvykį nežino, tik girdėjusi iš A. S., žino, kad pykosi šeimos nariai.
Teisme apklausiama liudytoja A. J. iš esmės jokių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos taip pat nepatvirtino, tik parodė, kad J. J. ir A. G. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, abu labai nesutarė su A. S., V. savo biologiniam tėvui niekada nebuvo įdomi (2 t., b.l.43- 48). Pažymėtina, kad liudytoja A. J. buvo geriausia L. J. draugė nuo pat vaikystės, o kadangi L. J. nuo pat tyrimo pradžios palaikė tik savo sugyventinio A. G. versiją, tuo pačiu nurodydama ir dalį aplinkybių, kurios sutampa ir su nukentėjusios parodymais, todėl liudytojos A. J. parodymai vertintini kritiškai.
Teismas, vertindamas virš paminėtų liudytojų parodymus, juos vertina atsižvelgdamas ir į byloje esančią teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą (1 t., b.l. 74-81), kurio tiriamojoje dalyje nurodoma, kad pokalbis su V. Š. apie intymius santykius tiriamąją veikia psichotraumuojančiai, o jos emocinis reagavimas rodo, kad V. Š. žinios gausesnės, nei ji pasako, žinios yra nesavalaikės. Paklausus, kas atsitiktų, jei ji papasakotų, ką daugiau A. jai blogo padaręs, atsako, kad jei papasakotų, būtų blogai A. ir mamai. Šią ekspertizės akto dalį teismas analizuojant kartu su aukščiau nurodomų liudytojų parodymais, ir daro pagrįsta išvada, kad V. Š., neturėdama padidinto polinkio fantazuoti ir neturėdama polinkio meluoti, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek savo močiutei A. S. nurodė teisingas jos matyto ir patirto įvykio aplinkybes, kadangi mergaitė jokiu kitokiu būdu negalėjo taip konkrečiai ir vaikiškai tiksliai apibūdinti suaugusio vyro lytinio organo pavidalo, o tik tuo atveju, kai vyrišką lytinį organą yra realybėje mačiusi aiškiai, pakankamą laiko tarpą jį įžiūrėti tokį esant ir apibūdinti („storas“). Todėl kaltinamojo ir J. J. teiginiai, kad mergaitė galėjo per vonios durų plyšį pamatyti nuogą A. G., šiuo konkrečiu atveju, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat atmestinos versijos ir dėl apkalbėjimo, nes ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad mergaitės pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nebuvo įtakoti, tai yra tikri mergaitės išgyvenimai. Tokius ekspertizės teiginius patvirtina ir faktinės aplinkybės, jog aptariamu laikotarpiu mergaitė iš esmės gyveno su motina ir jos sugyventiniu, o pas močiutę A. S. tik lankydavosi svečiuose. O dar įvertinus mergaitės stiprų ryšį su motina, nustatytina, kad jeigu pirminės apklausos metu ir galėjo kas nors įtakoti nukentėjusios duodamų parodymų esmę, tai nebent tik pati L. J., tačiau šios aplinkybės, kaip seka iš ekspertizės akto, buvo nustatytos jau po apklausos. Be to, analizuojant toliau ekspertizės akto tiriamąją dalį bei lyginant jį su pačios L. J. bei A. G. parodymais, nustatytina, kad įvykio metu vonios kambaryje šalia dukters stovėjo ir L. J., kuri reagavo į viską labai ramiai, tad šiuo konkrečiu atvejui V. Š. rami mamos reakcija nerodė, kad dėl tokių A. G. veiksmų, kuomet jis mergaitei demonstruoja savo nuogą lytinį organą, reikėtų kreiptis pagalbos. Iš visos baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kokią svarbią reikšmę nukentėjusios mergaitės gyvenime turi motina ir kiek daug mergaitė buvo priklausoma nuo mamos, todėl tam tikrose situacijose, priklausančiose nuo suaugusiųjų valios, gali V. Š. patiklumas, paklusnumas, įtaigumas padidėti. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja G. B. teisme taip pat nurodė, kad V. Š. labai stengėsi savo daromais darbeliais, piešiniais įtikti savo motinai. Tačiau mergaitės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui iš esmės nebuvo paveikti nei L. J., nei A. S. ar kitų asmenų, tai buvo pačios mergaitės reali patirtis.
Kaip matyti iš bylos duomenų, V. Š. dar iki įvykio, t.y. 2013-08-19 konstatuotas nervingumas su miego sutrikimu. Teisme liudytoja A. J. taip pat patvirtino, kad mergaitės miegas buvo visada problematiškas. Tačiau dėl padidinto jautrumo 2014-04-14 V. Š. vėl buvo konsultuota vaikų neurologo, jai nustatyta diagnozė: padidintas jautrumas. Vėliau, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje, V. Š. 2014-11-24 – 2014-11-28 buvo gydyta Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, diagnozė: emocijų sutrikimas vaikystėje. Neigiami įvykiai vaikystėje. Ekspertizės akte konstatuojama, kad tikėtinai byloje nagrinėjamo įvykiai paveiks V. Š. emocinę būklę ir ateityje, kai ji geriau pradės suvokti tų veiksmų esmę.
Tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje akcentuojamas ypatingas seksualinės prievartos prieš vaikus keliamas pavojus ir dedamos sustiprintos pastangos kovoti su ja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika 2012 m. lapkričio 6 d. įstatymu ratifikavo Europos Tarybos 2007 m. spalio 25 d. konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (toliau – Konvencija) prieš juos, kuri Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Šios Konvencijos preambulėje, be kita ko, konstatuojamas seksualinio vaikų išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus augimas bei jo keliamas nerimas ir būtinybė užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant kovoti su tuo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad valstybės turi pozityviąją pareigą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8 straipsnius priimti baudžiamosios teisės nuostatas, pagal kurias veiksmingai baudžiama seksualinė prievarta prieš vaikus, ir taikyti jas praktikoje atliekant veiksmingą tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą; šiame kontekste taip pat pabrėžiamas ypatingas vaikų pažeidžiamumas prievartos akivaizdoje (2016 m. kovo 15 d. sprendimas byloje M.G.C. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 61495/11 su tolesnėmis nuorodomis; 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje M.P. ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 22457/08).
Baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nekeičiamumui padarymo galimos situacijos, kai tiksliai nustatyti visų nusikalstamų veiksmų yra neįmanoma, ypač, kai tokie veiksmai būna atlikti prieš mažamečius. Nepašalintos abejonės dėl tikslios nusikalstamų veikų apimties tokiose baudžiamosiose bylose neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei ištyrus įrodymus gali būti daroma patikima išvada, kad baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai buvo atlikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-370/2014).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. G. inkriminuotu nusikaltimu kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens – mažametės mergaitės, kuri savo motinos L. J. draugu pasitikėjo kaip savo šeimos nariu – seksualinį neliečiamumą. Nusikaltimo padarymo vieta – nukentėjusiosios motinos L. J. ir sugyventinio A. G. gyvenamoji vieta – buvo pakankamai palanki tvirkinimui, kadangi tiek A. G., tiek L. J. turėjo problemų dėl alkoholio, dėl ko ganėtinai dažnai kildavo ir konfliktai, gyvenamas plotas itin mažas, o L. J. atlaidžiai žiūrėjo į A. G. netinkamą elgesį su jos dukra, visiškai pasitikėjo A. G., su juo puikiai sutarė, netgi norėjo pagimdyti jo kūdikį.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
Ištyręs bei BPK 20 str. tvarka byloje įvertinęs įrodymų visetą, teismas pagrįstai mano, kad kaltinamajame akte A. G. išdėstyti kaltinimai pasitvirtino ir yra nustatyti BK 153 str. nusikaltimo sudėties požymiai, tai – objektas, subjektas, kaltės forma ir rūšis. Minėto nusikaltimo objektas yra jaunesnio asmens negu 16 m. seksualinis neliečiamumas, o šio nusikaltimo subjektas gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 m. amžiaus fizinis asmuo. Dėl A. G. ir V. Š. amžiaus ginčo nėra. Iš byloje esančios specialisto 2014-07-21 išvados Nr. 93TPK-688 matyti, kad A. G. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (1 t., b.l. 113). Teisme iškviestas ekspertas S.Simanauskas, susipažinęs su naujausiais A. G. medicininiais dokumentais (2 t., b.l. 12-13), teisme apklausiamas paaiškino, kad A. G. skirti teismo ekspertizės nereikia, jis pilnai gali atsakyti už savo poelgius ir juos suvokti, gali būti apklausiamas teisme ir teisiamas (2 t., b.l. 27-28). Nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusioji V. Š. yra mažametė, kadangi gyveno su nukentėjusios motina kartu bei vedė bendrą ūkį, taigi, žinojo ir L. J. dukters amžių. A. G. darydamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 153 str., laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio mažamečiui. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje - vonios kambaryje, duše maudantis mažametei V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. G. priešais ją tyčia nusimovė savo kelnes ir V. Š. rodė savo nuogą lytinį organą sakydamas, kad reikia čia plautis, tokiu būdu jis atliko mažametės V. Š. tvirkinimo veiksmus. A. G. sąmoningai tyčiniai veiksmai rodant mažametei savo nuogą lytinį organą bei nurodant, kad čia reikia plautis, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 153 str. 1 d. sudėtį, kadangi tokių veiksmų atlikimas mažametei A. Š. neigiamai paveikė jos emocinę būseną, ji įgijo psichotraumuojančią patirtį bei nesavalaikes žinias apie intymius santykius, paskatinusius per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl civilinio ieškinio.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Teisme mažametės nukentėjusios V. Š. atstovė pagal įstatymą A. S. pareiškė civilinį ieškinį 12000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 175-177). Ieškinyje nurodoma, kad V. Š. dėl įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, prarasta psichologinė ir emocinė pusiausvyra, atsirado sveikatos sutrikimai. Prašoma priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad A. G. nusikalstamais veiksmais tvirkino V. Š., taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103/MS-191/2014 matyti, kad V. Š. dėl įvykio įgijusi psichotraumuojančios patirties, nesavalaikių žinių apie intymius santykius, jos emocinę būseną neigiamai veikia kaltinamojo atlikti su ja veiksmai, kurie tikėtina, paveiks V. Š. emocinę būklę ir ateityje (1 t., b. l. 80-81). Dėl padidinto jautrumo 2014-04-14 V. Š. buvo konsultuota vaikų neurologo, jai nustatyta diagnozė: padidintas jautrumas. Vėliau, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje, V. Š. 2014-11-24 – 2014-11-28 buvo gydyta Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, diagnozė: emocijų sutrikimas vaikystėje. Neigiami įvykiai vaikystėje. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl A. G. kaltų veiksmų V. Š. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė. Jis yra darbingas 45 proc., turi pastovią gyvenamąją vietą, realios pajamos yra mažos. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 3000 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai V. Š.. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusios V. Š. pilnametystės nustatytina jos atstovė pagal įstatymą A. S..
Dėl proceso išlaidų.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto A. G. šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Tačiau teismas įvertina asmens turtinę padėtį, t.y. tai, jog šioje byloje jam yra priteistas didelės sumos civilinis ieškinys, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos yra nepriteistinos. Tais pačiais motyvais teismas atmeta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų dėl nukentėjusiajai V. Š. teiktų teisinių paslaugų apmokėjimą iš A. G..
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena tyčinė apysunkė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.
A. G. baustas administracine tvarka ( 1 t., b. l. 128), neteistas. A. G. registruotas Všį Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninės Aleksoto skyriuje (1 t., b. l. 104); Registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre (1 t., b. l. 106); Registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centre (b. l. 108); gydytas Všį Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje (1 t., b. l. 110). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I –ojo teismo psichiatrijos skyriaus 2014-07-21 specialisto išvadoje Nr. 93TPK -688 konstatuota, kad A. G. skirti ambulatorinę teisimo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., b. l. 113).
A. G. dirba, turi 45 proc. darbingumą, turi pastovią gyvenamąją vietą, prisideda prie išlaikymo savo nepilnamečio vaiko. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamas pirmą kartą. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –teismui nepateikta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
n u s p r e n d ž i a :
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nebendrauti su V. Š., būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbu.
Priteisti iš A. G. nukentėjusiajai V. Š. 3000 eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų V. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusios V. Š. pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymą A. S.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti ir dėl V. Š. paskirtų bei teiktų teisinių paslaugų iš A. G. nepriteisti.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Meškauskienė