Civilinė byla Nr. 3K-3-95-403/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01827-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.3; 3.1.14.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovėms Z. M. ir I. M. dėl nuosavybės teisės į dalį akcijų pripažinimo ir jų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, draudžiančių tapačios civilinės bylos (tapataus civilinio ginčo) nagrinėjimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė V. M. prašė: 1) pripažinti, kad 2640 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jai ir atsakovei Z. M.; 2) atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį (1320 vnt.) akcijų.
3. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:
3.1. 1980 m. liepos 5 d. ieškovė V. M. ir S. M. sudarė santuoką. 2008 m. gegužės 22 d. teismo sprendimu jų santuoka nutraukta ir padalytas turtas. Apie šį teismo sprendimą ji sužinojo tik 2011 m. ir tada paaiškėjo, kad ne visas santuokoje įgytas turtas buvo padalytas, t. y. nepadalytos 2640 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų.
3.2. 2011 m. rugpjūčio 22 d. S. M. sudarė santuoką su atsakove Z. M., 2011 m. rugsėjo 1 d. jis mirė, o jo turtą pagal testamentą paveldėjo jo motina atsakovė I. M., ji 2011 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teises į palikimą perleido atsakovei Z. M. 2012 m. sausio 30 d. notarė išdavė atsakovei Z. M. paveldėjimo teisės į 1/2 dalį akcijų liudijimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino, kad 2640 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. M. ir atsakovei Z. M.; atidalijo ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė jai asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį (1320 vnt.) akcijų, kurių nominalioji vertė 38 260,87 Eur.
5. Teismas nurodė, kad, nutraukus ieškovės ir S. M. santuoką ir nepadalijus akcijų, jų teisinis režimas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurios dalys šalims nenustatytos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. M. akcijas įsigijo asmeninės nuosavybės teise ir išskirtinai tik iš savo lėšų, todėl teismas konstatavo, kad akcijos buvo įgytos iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė V. M. ir atsakovė Z. M. yra akcijų bendraturtės, jų dalys yra lygios, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1320 vnt. akcijų.
6. Teismas laikė nepagrįstu atsakovių Z. M. ir I. M. argumentą, kad ieškovė pareiškė tapatų ieškinio reikalavimą dėl akcijų padalijimo, kurio atsisakė civilinėje byloje, iškeltoje pagal jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo civilinėje byloje ir akcijų padalijimo lygiomis dalimis, kuri buvo nutraukta jai atsisakius pareiškimo atnaujinti procesą.
7. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovė prašė pripažinti jai kaip bendraturtei nuosavybės teisę į 1/2 dalį akcijų, taikyti daiktinės teisės normas ir atidalyti akcijas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors abiejose civilinėse bylose reiškiami reikalavimai dėl akcijų, tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės dėl daiktinės teisės normų taikymo nėra identiškos nurodytoms jos pareiškime dėl proceso atnaujinimo, taip pat ieškinys pareikštas kitoms proceso šalims.
8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių Z. M. ir I. M. apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukė.
9. Kolegija nurodė, kad ieškovė tiek ieškiniu šioje byloje, tiek pareiškimu dėl proceso atnaujinimo byloje prašė pripažinti ir priteisti jai asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų. Abiejose bylose ji įrodinėjo, kad santuokos metu iš bendrų lėšų buvo įgyta 2640 vnt. akcijų, šios nutraukiant santuoką nebuvo padalytos. Sužinojusi, kad jos dukteriai buvo padovanotas butas, ieškovė atsisakė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, nurodydama, kad supranta, jog nebegalės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė pateikė tapatų ieškinį dėl reikalavimų, kurie išnagrinėti byloje dėl proceso atnaujinimo.
10. Kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė šioje byloje, prašydama pripažinti ją akcijų bendraturte ir atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, remiasi daiktinės teisės normomis, o byloje dėl proceso atnaujinimo ginčas spręstas pagal šeimos teisės normas, nereiškia, jog ji į teismą kreipėsi kitu pagrindu, o bylos nėra tapačios.
11. Kolegija pažymėjo, kad nors bylų šalys formaliai skiriasi, tačiau, atsakovėms perėmus S. M. teises ir pareigas, darytina išvada, jog bylų šalys iš esmės yra tos pačios.
12. Kolegija konstatavo, kad ieškovė V. M. pareiškė ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 pagal jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punktu, šią civilinę bylą nutraukė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
13. Kasaciniu skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad juo keliamas klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas, identifikuodamas, kad nagrinėjamoje byloje ir proceso atnaujinimo byloje dėl santuokos nutraukimo ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl bylos nutraukimo; ar teismo nutartis gali būti įvykdyta.
15. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas ieškinio tapatumą, pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai nustatė CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinto bylos nutraukimo pagrindo egzistavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
15.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad abiejų bylų šalys sutampa, motyvuodamas tuo, kad atsakovės yra S. M. teisių perėmėjos. Tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje nurodyta, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino, ar abiejų bylų šalys yra to paties materialiojo teisinio santykio dalyvės. Ieškovės teigimu, po S. M. mirties iš vienos pusės kilo ginčas paveldėjimo procedūroje tarp jos ir S. M. teisių perėmėjos atsakovės Z. M., iš kitos pusės kilo atsakovių Z. M. ir I. M. ginčas su notare dėl paveldėto turto (akcijų) masto. Kadangi ieškovei ir atsakovei Z. M. nepavyko susitarti dėl akcijų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos, tai V. M. kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta jos akcijų idealioji dalis ir ši būtų atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tai leidžia teigti, kad materialiosios teisės santykiai santuokos nutraukimo byloje ir šioje byloje skiriasi, todėl ieškinys pareikštas kitoms proceso šalims nei byloje dėl proceso atnaujinimo.
15.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys pareikštas tuo pačiu pagrindu kaip ir byloje dėl proceso atnaujinimo. Kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinta, kad, net ir sutampant civilinių bylų faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimo. Šioje byloje ieškovė savo reikalavimą grindė ne šeimos teisės, bet daiktinės teisės normomis, o atsakovės savo atsikirtimus grindė paveldėjimo teisės normomis. Be to, ieškovė šioje byloje nurodė naują faktinę aplinkybę, kad 1320 vnt. akcijų likimas nėra išspręstas. Taigi akivaizdu, kad šie klausimai nebuvo teisinio nagrinėjimo dalykas santuokos nutraukimo ir proceso atnaujinimo bylose.
15.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys pareikštas dėl to paties dalyko. Pareiškimu dėl proceso atnaujinimo ieškovė siekė padalyti akcijas, kurios nebuvo padalytos nutraukiant šalių santuoką. Aplinkybė, kad ji atsisakė proceso atnaujinimo, nereiškia, jog pasibaigė jos nuosavybės teisė į dalį akcijų. Pradėjus procesą dėl bylos atnaujinimo, S. M. pažadėjo pusę akcijų perleisti jų dukteriai, todėl ieškovė atsisakė prašymo atnaujinti procesą, tačiau S. M. 2011 m. rugsėjo 1 d. mirė. Šioje byloje ieškinio dalykas yra idealiosios teisės dalies (dalies S. M. vardu įregistruotų akcijų) ir realiosios daikto dalies (1320 vnt. akcijų) nustatymas. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas reikalavimas. Dėl to skiriasi ieškinio dėl nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį pripažinimo ir ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės nagrinėjimo objektas ir šių ieškinių dalykai nėra tapatūs.
15.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atvėrė kelią tolesniems šalių ginčams, nes ginčas dėl 1320 vnt. akcijų liko neišspręstas, nutarties neįmanoma įvykdyti, ieškovės turtinės teisės liko neapgintos.
16. Atsakovės Z. M. ir I. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismo išvados, jog ieškinys pareikštas iš esmės toms pačioms šalimis, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra visiškai pagrįstos ir kasacinio skundo argumentais nepaneigtos. Teismo nutartimi yra išspręstas akcijų likimo klausimas, nes, nustačius, kad ieškovė negali pretenduoti į 1320 vnt. akcijų, kadangi šis klausimas yra negrįžtamai išspręstas santuokos nutraukimo byloje, atsakovė Z. M. gali įgyvendinti savo teisę į viso palikimo (visų akcijų) priėmimą.
17. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo sutinka su kasaciniu skundu ir jame keliamais reikalavimais, mano, kad kasacinis skundas turėtų būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko
18. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
19. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
20. Pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo prašė pripažinti, kad 2640 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jai ir atsakovei Z. M.; atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį (1320 vnt.) akcijų.
22. Vadinasi, ieškovė siekia, kad būtų pripažinta jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtės, teisė į 1/2 dalį UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų ir jos būtų atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį (1320 vnt.) akcijų.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad 2008 m. gegužės 22 d. teismo sprendimu nutraukiant jos ir S. M. santuoką, buvo padalytas ne visas turtas, t. y. nebuvo padalyta 2640 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų, kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė jai ir S. M.. Ieškovės teigimu, po santuokos nutraukimo akcijos tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir jai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, priklauso 1/2 dalis šių akcijų.
24. Vadinasi, ieškovė reikalavimą pripažinti, kad 1/2 paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nagrinėjamoje byloje grindžia faktine aplinkybe, kad santuokos su S. M. metu įgytos 2640 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų nutraukiant santuoką nebuvo padalytos, todėl ji turi teisę į 1/2 šių akcijų, kurios po santuokos nutraukimo tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu.
Dėl civilinių ieškinių tapatumo
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
26. Vadinasi, ieškinio tapatumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tapatūs ieškinio, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, ir teismui pareikšto ieškinio, dėl kurio tapatumo sprendžiama, pagrindas, dalykas ir ginčo šalys. Ieškinio tapatumo konstatavimas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, o esant priimtam ieškiniui ir iškeltai civilinei bylai – nutraukti bylą.
27. Kasaciniame skunde ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nagrinėjamos civilinės bylos ir Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 įsiteisėjusia 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi išspręsto ieškovės prašymo pagal jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 tapatumo, teigiant, kad nesutampa ginčo šalys, ieškinių dalykas ir pagrindas.
28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 priėmė pareiškėjos (nagrinėjamoje byloje ieškovės) V. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė. Minėtoje nutartyje Klaipėdos apylinkės teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškė, kad teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad dukrai buvo padovanotas butas Herkaus Manto g. 92‑6, Klaipėda, atsisako savo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008, taip pat paaiškino, kad pareiškėjai suprantamos pareiškimo atsisakymo teisinės pasekmės, kad, atsisakius pareiškimo, byla bus nutraukta ir pareiškėja nebegalės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškinio tapatumo nėra svarbi priežastis, dėl kurios V. M. atsisakė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, kasaciniame skunde, skirtingai nei Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartyje, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011, nurodoma, kad ieškovė atsisakė prašymo atnaujinti procesą dėl to, kad S. M. pažadėjo pusę akcijų perleisti jų dukteriai, t. y. kasaciniame skunde ieškovė nurodo kitą, nei nurodyta įsiteisėjusioje teismo nutartyje, prašymo atnaujinti procesą atsisakymo aplinkybę.
30. Ginčydama apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl ieškinio dalyko tapatumo, ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad pareiškimu dėl proceso atnaujinimo ji siekė padalyti akcijas, kurios nebuvo padalytos nutraukiant šalių santuoką, o nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra idealiosios teisės dalies (dalis S. M. vardu įregistruotų akcijų) ir realiosios daikto dalies (1320 vnt. akcijų) nustatymas. Ieškovės teigimu, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas reikalavimas, dėl to skiriasi ieškinio dėl nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį pripažinimo ir ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės nagrinėjimo objektas ir šių ieškinių dalykai nėra tapatūs. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad toks kasaciniame skunde pateiktas ieškinio dalyko (ne)tapatumo vertinimas yra neteisingas.
31. Kaip nurodyta šios nutarties 20 punkte, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą.
32. Kaip minėta šios nutarties 22 punkte, ieškovė siekia, kad būtų pripažinta jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtės, teisė į 1/2 dalį UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų ir jos būtų atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį (1320 vnt.) akcijų.
33. Vadinasi, materialinis teisinis rezultatas, kurio ieškovė siekė iškeldama nagrinėjamą bylą, yra jos nuosavybės teisės į 1/2 dalį (1320 vnt.) UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų pripažinimas.
34. Kadangi, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje ir pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, kuris buvo išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011, V. M. siekė, kad jai būtų pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į ½ dalį (1320 vnt.) UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamos civilinės bylos dalykas ir Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 įsiteisėjusia 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi išspręsto ieškovės prašymo pagal jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 dalykas yra tapatūs.
35. Ginčydama apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl ieškinio pagrindo tapatumo, ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei pareiškime dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, ieškovė savo reikalavimą grindė ne šeimos teisės, bet daiktinės teisės normomis, o atsakovės savo atsikirtimus grindė paveldėjimo teisės normomis. Be to, ieškovė šioje byloje nurodė naują faktinę aplinkybę, kad 1320 vnt. akcijų likimas nėra išspręstas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad toks kasaciniame skunde pateiktas ieškinio pagrindo (ne)tapatumo vertinimas yra neteisingas.
36. Kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.
37. Vadinasi, sprendžiant dėl ieškinio pagrindo (ne)tapatumo, esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinama ne ieškinyje nurodyti įstatymai, kuriais grindžiamas reikalavimas, bet faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jis reiškiamas.
38. Kaip minėta šios nutarties 24 punkte, ieškovė reikalavimą pripažinti, kad 1/2 paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nagrinėjamoje byloje grindžia faktine aplinkybe, kad santuokos su S. M. metu įgytos 2640 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų nutraukiant santuoką nebuvo padalytos, todėl ji turi teisę į 1/2 šių akcijų, kurios po santuokos nutraukimo tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu.
39. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje ir pareiškime dėl proceso atnaujinimo, kuris buvo išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011, V. M. įrodinėjo, kad santuokos metu iš bendrų lėšų buvo įgyta 2640 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų, kurios nutraukiant santuoką nebuvo padalytos, todėl ji turi teisę į 1/2 šių akcijų.
40. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamos civilinės bylos pagrindas ir Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 įsiteisėjusia 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi išspręsto ieškovės prašymo pagal jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 pagrindas yra tapatūs. Ieškovės argumentas, kad po santuokos nutraukimo ginčo akcijos iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, taip pat argumentas, kad 1320 vnt. akcijų likimas nėra išspręstas, nėra reikšmingi sprendžiant dėl ieškinio pagrindo (ne)tapatumo.
41. Ginčydama apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl ginčo šalių tapatumo, ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad abiejų bylų šalys sutampa, motyvuodamas tuo, kad atsakovės yra S. M. teisių perėmėjos, ir visiškai neįvertino, ar abiejų bylų šalys yra to paties materialiojo teisinio santykio dalyvės. Ieškovės teigimu, po S. M. mirties iš vienos pusės kilo ginčas paveldėjimo procedūroje tarp jos ir S. M. teisių perėmėjos atsakovės Z. M., iš kitos pusės kilo atsakovių Z. M. ir I. M. ginčas su notare dėl paveldėto turto (akcijų) masto.
42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
43. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas.
44. Pasisakydama dėl materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumo, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011, kurioje įsiteisėjusia 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi išspręstas ieškovės prašymas pagal jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008, ginčo šalys buvo nuosavybės teisinio santykio dalyvės. Pasikeitus nuosavybės teisės formai – asmeninės nuosavybės teisei pasikeitus į bendrosios nuosavybės teisę ar atvirkščiai, taip pat pasikeitus bendrosios nuosavybės teisės rūšiai – bendrosios jungtinės nuosavybės teisei pasikeitus į bendrosios dalinės nuosavybės teisę ar atvirkščiai, asmuo, kuris buvo nuosavybės teisinio santykio dalyviu (savininku), juo išlieka ir po tokio nuosavybės teisės formos ar bendrosios nuosavybės teisės rūšies pasikeitimo. Tai, kad ieškovė kasaciniame skunde nurodo, jog po santuokos nutraukimo ginčo akcijos iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo.
45. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ir Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011, kurioje įsiteisėjusia 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi išspręstas ieškovės prašymas pagal jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008, ginčo šalys yra tapačios.
46. Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis atvėrė kelią tolesniems šalių ginčams, nes ginčas dėl 1320 vnt. akcijų liko neišspręstas, nutarties neįmanoma įvykdyti, ieškovės turtinės teisės liko neapgintos, teisėjų kolegija pažymi, kad nutartis, kuria civilinė byla nutraukta, apskritai negali būti vykdoma, o šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atsakovių I. M., Z. M. ir (ar) ieškovės V. M. ginčo su notare dėl paveldėjimo teisės liudijimo (ne)išdavimo ir (ar) pirkimo–pardavimo sutarties, kuria perleistos nuosavybės teisės į palikimą, sprendimas.
47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į nurodytas teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,12 Eur (devynis Eur 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas