Administracinė byla Nr. eI-2940-1066/2019

                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01149-2019-0

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Tomo Blinstrubio, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovams: advokatui A. Š. ir A. M. (A. M.) ir atsakovo atstovei L. B., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Asociacijos „Visuomeninė organizacija Medžiotojų klubas „Parudaminis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėja Asociacija „Visuomeninė organizacija Medžiotojų klubas „Parudaminis“ (toliau – Klubas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. VR-17.5-36 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas); 2) arba pakeisti Sprendimą, sumažinant pareiškėjai paskirtą nuobaudą – 10 kartų padidintą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą.

2. Skunde remiasi šiais argumentais: 

2.1. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Klubas nėra deklaravęs ir sumokėjęs mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 2016 ir 2017 metais, todėl buvo priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjai už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis, taikant

didesnio mokesčio tarifą (10 kartų), buvo patvirtinta 28 863,63 Eur mokestinė nepriemoka. Su tokiu Sprendimu pareiškėja nesutinka. Paaiškina, kad būtent Klubo prezidentas atsako už Klubo finansų tvarkymą, Klubo atstovavimą santykiuose su kitomis šalimis, todėl Klubo nariai, t. y. pareiškėja, pagrįstai tikėjosi, kad Klubo prievolė deklaruoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą ir sumokėti mokesčius yra vykdoma tinkamai. Tačiau tik 2019 m. vasario 28 d. Klubo visuotiniame narių susirinkime išrinkus naują Klubo tarybą ir naują Klubo prezidentą, paaiškėjo, kad Klubas turi 34 550,19 Eur neapmokėtų mokestinių prievolių, susijusių su mokesčiais už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 2016 ir 2017 metais. Klubas, pasikeitus naujam Klubo prezidentui, nedelsiant sumokėjo ir deklaravo mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą už 2016, 2017 ir 2018 metus, tačiau šios įmokos buvo įskaitytos į Klubui 10 kartų padidintu tarifu už nesumokėtus ir nedeklaruotus mokesčius 2016 ir 2017 metais. Pasak pareiškėjos, ankstesnis Klubo prezidentas T. V. neteisėtai pasisavino Klubo narių jam perduotas lėšas (metines narių įmokas, stojamąsias narių įmokas) ir dėl šios priežasties nesumokėjo bei nedeklaravo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 2016 ir 2017 metais. Dėl iš Klubo neteisėtai pasisavintų piniginių lėšų pareiškėja nutarė kreiptis į prokuratūrą su pareiškimu. Pažymi, kad pareiškėja nesumokėjo mokesčių dėl nusikalstamų T. V. veiksmų, tuo tarpu nei Klubo nariams, nei Klubo tarybai nėra numatyta pareiga deklaruoti ir mokėti mokesčius už naudojamų medžiojamųjų gyvūnų išteklius, todėl skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas.

2.2. Mano, kad Klubui paskirta sankcija yra itin neproporcinga ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl prašo sumažinti pareiškėjai nustatytą 10 kartų padidintą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą tarifą.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą remiasi šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja yra įregistruota Juridinių asmenų registre ir jos aukščiausias organas yra Klubo narių visuotinis susirinkimas. Klubo taryba išsirenka prezidentą, kuris pagal Klubo įstatus tvarko klubo finansus, rengia klubo veiklos ataskaitas, kurias, pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, pateikia visuotiniam narių susirinkimui, o visuotinis narių susirinkimas kiekvienais metais tvirtina klubo metinę finansinę atskaitomybę. Pasak atsakovo, pats Klubas (jo visi nariai ir Klubo taryba) jokiu būdu nebuvo / nėra kaip nors atskirti nuo Klubo prezidento veiklos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nieko nežinojo apie finansinius Klubo reikalus ar neįvykdytas prievoles. Akcentavo, kad pagal Klubo įstatus yra revizijos komisija, o Klubo lėšų apskaitą tvarko taip pat ir Klubo iždininkas, taigi Klube pagal Įstatus privalėjo veikti daugiapakopė veiklos kontrolės sistema ir egzistavo eilė įvairių saugiklių veiklos ir finansinių įplaukų bei išlaidų judėjimo kontroliavimui.

3.2. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pagal banko sąskaitų išrašus Klubo lėšos buvo naudojamos ne vien su Klubo tiesiogine veikla susijusiems tikslams (išgryninamos bankomatuose, apsipirkinėjama įvairiose prekybos vietose, sporto klube (duomenys neskelbtini), degalinėse, parduotuvėse ir t. t.), todėl pareiškėjos argumentai, kad ji nieko nežinojo, kaip vykdo savo veiklą ir kokias finansines operacijas vykdo, yra nelogiški. Klubas turėjo visas galimybės pasidomėti ir žinoti apie deklaracijų pateikimą.

Patikrinimo metu užfiksuota, kad pareiškėja nepateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formų (duomenys neskelbtini) už 2016 ir 2017 metus centriniam mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai iki teisės aktuose nustatytų terminų, todėl pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 str. 2 d., 7 str. 1, 3 ir 4 d. Pareiškėja deklaracijas pateikė tik 2019 m. kovo 1 d., t. y. net ir po patikrinimo praėjus beveik metams laiko. Atsakovas, vadovaudamasis minėto įstatymo 6 str. 2 d., taikė didesnio mokesčio tarifą ir apskaičiavo 28 863,63 Eur mokėtino mokesčio valstybei sumą padidintu tarifu. Ši norma yra imperatyvi.

3.3. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, institucijos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, taigi ginčijamą Sprendimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

 4. Pareiškėjui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. liepos 26 d. įsakymu pareiškėjui išduotas leidimas medžioklės plotų vienete „Parudaminys“ naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Nr. (duomenys neskelbtini), leidime išdėstyta medžioklės plotų vieneto ekspikacija (miškų kategorijos, plotai, kt.) (T I b. l. 87).  

5. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai, vykdydami Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. VR-V-19 „Dėl aplinkosauginių mokesčių tikrintinų įmonių sąrašų 2018 metams patvirtinimo“, 2018 m. vasario 8 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. (38-17)-VR-1.7-1000 apie planinį patikrinimą.

6. Atlikus pareiškėjos patikrinimą 2018 m. balandžio 17 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-17, kuriame pateikta išvada, kad pareiškėja nepateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos formos (duomenys neskelbtini) už 2016 ir 2017 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai iki teisės aktuose nustatytų terminų. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 str. 2 d., 7 str. 1, 3 ir 4 d., todėl, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d., pareiškėjai buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 28 863,63 Eur. Skundžiamu Sprendimu atsakovas patvirtino 2018 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-17 ir juo paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu – 28 863,63 Eur.

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 28 863,63 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo nekilo dėl to, kad pareiškėjas padarė teisės pažeidimą – nepateikė mokesčio už naudojamus gamtos išteklius deklaracijų už 2016 ir 2017 metus. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl pritaikyto didesnio mokesčio tarifo kaip reakcijos į padarytą teisės pažeidimą proporcingumo.

8. Pareiškėja teigia, kad Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos formos (duomenys neskelbtini) už 2016 ir 2017 metus nepateikė dėl tuometinio Klubo prezidento T. V. veiksmų, t. y. nei Klubo nariams, nei Klubo tarybai nėra numatyta pareiga deklaruoti ir mokėti mokesčius už naudojamų medžiojamųjų gyvūnų išteklius, tuo tarpu Klubo prezidentas šios pareigos tinkamai neįvykdė.

9. Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Iš Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimo seka, kad teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Šioje byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus

10. Dėl panašių teisinių santykių (mokesčio už aplinkos teršimą) kilusio ginčo administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo išaiškino tai, kad laiku nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas. Tačiau, tuo pačiu išaiškinta, kad Mokesčio už aplinkos teršimą 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų inter alia (lot. be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti Įstatyme nustatytas pareigas ir pan.

11. Pagal mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 punktą, šio mokesčio objektas yra medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Šiame priede nustatyti tarifai pagal medžioklės plotų kategorijas. Pareiškėjui 2013 m. liepos 26 d. įsakymu išduotame leidime medžioklės plotų vienete „Parudaminys“ naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta medžioklės plotų vieneto eksplikacija (miškų kategorijos, plotai, kt.) (T I b. l. 91). Pagal šių plotų savybes pareiškėjas ir privalėjo deklaruoti mokestį. Taigi šiuo atveju medžioklės plotų vieneto naudotojo mokesčio už naudojamus medžiojamųjų gyvūnų išteklius deklaracijos teikimas yra iš esmės formalus veiksmas, jo metu buvo tik atkartojami duomenis, kurie yra leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Nepateiktose deklaracijoje nebuvo duomenų, kurie priklausytų nuo tam tikrų sąlygų ar kitokių faktų (sumedžiotų gyvūnų kiekio pan.), skirtingai nuo situacijų, kai šio mokesčio objektas yra naudingosios iškasenos, vanduo ar gruntas (Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktai).  Mokesčių administratoriui informacija apie naudojamus gamtos išteklius ir mokėtiną mokestį būtų prieinama net ir be deklaracijos pateikimo.

12. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, laikytina, kad nors deklaracijos ir nebuvo pateiktos, tyčios nuslėpti mokestį požymių šioje veikoje nėra. Taigi padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo labai pavojingas. Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Visgi pažeidimo pobūdį sunkina tai, kad pareiškėjas visiškai ignoravo pareigą teikti mokesčio deklaracijas ir mokėti mokesčius. Nors Klubas argumentuoja tuo, kad pažeidimas padarytas dėl piktavališko buvusio vadovo elgesio, iš dalies sutiktina su atsakovės argumentais, kad Klubas veikė per prezidentą ir prezidento elgesys jam, kaip juridiniam asmeniui sukelia pasekmes, taigi juridinio asmens nuo atsakomybės neatleidžia. Tokia veika buvo sukeliama rizika, kad užsitęsus deklaracijų neteikimui ir mokesčių nemokėjimui vėlesnio išieškojimo galimybės pasunkės.

13. Kaip matyti iš patikrinimo akto, pareiškėjas iki 2016 m. teikė deklaracijas ir mokestį už gamtos išteklius sumokėdavo. Į bylą pateikė duomenis, kad šiuo metu yra sumokėjęs mokesčius už 2016, 2017, 2018 metus pagal nepadidintą tarifą (T I b. l. 114, 115). Pareiškėjas pažeidimo neneigia, nurodo, kad jo priežastys buvo susijusios su neatsakingu buvusio vadovo (trečiojo suinteresuoto asmens šioje byloje) asmens T. V. elgesiu, šiuo metu Klubo vadovybės požiūris į mokesčių deklaravimą ir sumokėjimą visiškai kitoks. Tai rodo, kad pareiškėjas linkęs toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti, pašalino pažeidimo pasekmes (sumokėjo mokesčius pagal nominalų tarifą). Medžiotojų klubas nėra pelno organizacija ir paskirta sankcija realiai taptų našta sąžiningiems jos nariams, kurie su padarytu pažeidimu nieko bendro neturėjo.

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Pažymėtina, kad šioje byloje ypatinga aplinkybė yra tai, kad Klubas apskritai ignoravo pareigą teikti deklaracijas už 2016 ir 2017 metus. Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į išdėstytus motyvus, laikytina, kad 200 proc. padidintas mokestis atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, naikintinas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotą mokestį pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Taikant 10 kartų padidintą tarifą už 2016 m. priskaičiuota 14152,62 Eur mokesčio, o už 2017 m. 14711,01 Eur. Atsižvelgiat į šio sprendimo motyvus, taikant 200 proc. (3 kartus) padidintą tarifą priskaičiuota mokesčio suma už 2016 m. mažintina iki 4 245,77 Eur (14152,62/10*3), o už 2017 m. iki  4 413,30 Eur (147111,01/10*3), iš viso iki 8 659,07 Eur.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo pritiesti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo suinteresuoto asmens. Šioje byloje tretysis suinteresuotas asmuo, buvęs pareiškėjo vadovas T. V., turi interesą, nes ateityje jam gali būti reiškiami reikalavimai iš pareiškėjo pusės. Šioje byloje pareiškėjas siekia sumažinti savo pareigų apimtį, taigi šioje byloje trečiojo suinteresuoto asmens interesas taip pat yra sumažinti pareiškėjo pareigų apimtis, nes dėl to sumažėtų ir jo atžvilgiu galimų reikšti reikalavimų apimtis, t. y. pareiškėjo ir trečiojo asmens interesai iš esmės sutampa. Pažymėtina, šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas tarp privačių asmenų, o tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo institucijos. Suprantamas pareiškėjo interesas atgauti patirtas išlaidas iš trečiojo suinteresuoto asmens, bet jis gali būti ginamas privatinėje teisėje nustatytomis teisių gynimo priemonėmis, o ne šioje byloje. Todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo suinteresuoto asmens atmestinas.   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos asociacijos „Visuomeninė organizacija Medžiotojų klubas „Parudaminis“ skundą tenkinti iš dalies.    

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. VR-17.5-36 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (11.7)-LV10-367 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinti toje dalyje, kurioje priskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius už 2016 ir 2017 metus sudaro 28 863,63 Eur, sumažinant šią sumą iki 8 659,07 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 7 centų).

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis

                                                                                                               Jūratė Gaidytė-Lavrinovič 

                                                                                                       Gediminas Užubalis