Civilinė byla Nr. e2A-76-381/2017
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00347-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.35.; 2.5.16.1.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „MediCA klinika“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-490-856/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių sveikata“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „MediCA klinika“, dėl pirmenybės teisės atnaujinti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinimo, viešo nuomos konkurso (ir paskelbimo) pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Ieškovė UAB „Telšių sveikata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti jos, kaip nuomininkės, pirmumo teisę atnaujinti 2004 m. gruodžio 28 d. (su vėlesniais pakeitimais/papildymais) bei 2005 m. spalio 25 d. sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naujam nuomos terminui; 2) panaikinti atsakovės komisijos 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą viešojo konkurso dėl 992,11 m2 ploto medicininės paskirties negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos (toliau – Konkursas) laimėtoja pripažinti UAB „MediCA klinika“ bei pripažinti šio sprendimo pagrindu sudarytą (jei tokia būtų sudaryta) nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 3) pripažinti paskelbimą apie Konkursą laikraštyje „Telšių žinios“ bei internetiniame portale www.telsiai.lt negaliojančiu; 4) įpareigoti atsakovę iš naujo organizuoti viešą konkursą dėl nurodytų patalpų nuomos, skelbime nurodant tokią jo sąlygą: „nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su konkurso laimėtoju bus sudaryta tik tuo atveju, jei nuomininkė UAB „Telšių sveikata“, turinti pirmenybės teisę atnaujinti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį naujam nuomos terminui, per 10 darbo dienų nuo viešo konkurso rezultatų paskelbimo protokolo pasirašymo dienos atsisakys šią sutartį atnaujinti (arba neatvyks sutarties atnaujinti) konkurso laimėtojo pasiūlyta nuomos kaina ir kitomis konkurso laimėtojo pasiūlytomis sąlygomis; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
- Ieškovė nurodė, kad 2004 m. gruodžio 28 d. remiantis viešo konkurso komisijos sprendimu su Telšių apskrities viršininko administracija, kurios teises vėliau perėmė atsakovė, sudarė patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiklai vykdyti negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. 2005 m. spalio 25 d. remiantis viešo konkurso, įvykusio 2005 m. spalio 24 d., komisijos sprendimu, buvo sudaryta kita patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovė išnuomojo jai negyvenamąsias patalpas tuo pačiu adresu, laikotarpiui nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. Nurodytų nuomos sutarčių 18 punktas įtvirtino nuomininko pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartis CK nustatyta tvarka, jeigu jis tinkamai vykdė sutartyje prisiimtas pareigas.
- Ieškovė nurodė tvarkingai ir laiku vykdžiusi visus savo sutartinius įsipareigojimus, taip pat savo jėgomis ir lėšomis teikė paraiškas Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų finansinei paramai gauti – parengė investicinį projektą sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui užtikrinti Telšių gyventojams modernizuojant nuomos sutartimi bei papildomais susitarimais nuomos pagrindu naudojamas negyvenamąsias medicininės paskirties patalpas, o gavusi Telšių rajono savivaldybės pritarimą ir palaikymą, jį laimėjo, įgyvendino ir toliau įgyvendina. Ieškovė nurodė jau daugiau nei 9 metus nuomojamose patalpose teikianti nemokamas pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas daugiau nei 13 483 prie įstaigos prisirašiusių pacientų bei nemokamas antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros ambulatorines paslaugas.
- Nepasibaigus nuomos sutartims, atsakovė 2015 m. lapkričio 6 d. paskelbė Konkursą dėl ginčo patalpų nuomos 10-čiai metų, nurodė patalpų naudojimui taikomas specialias charakteristikas, tačiau Konkurso sąlygose nebuvo numatyta, jog šiuo metu ginčo patalpos iki 2015 m. gruodžio 30 d. yra išnuomotos ieškovei, nebuvo nurodyta apie jos, kaip nuomininkės, pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį CK nustatyta tvarka. Ieškovė pareiškė norą dalyvauti Konkurse ir išsinuomoti visas negyvenamąsias patalpas tolimesniam viešųjų paslaugų teikimui pacientams. Norą dalyvauti konkurse išreiškė ir trečiasis asmuo, kuris, ieškovės turimomis žiniomis, paraiškos pateikimo metu neturėjo galiojančios licencijos, suteikiančios teisę teikti pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), neteikė paslaugų ir neturėjo sveikatos priežiūros specialistų, kad ginčo patalpomis galėtų naudotis pagal paskirtį, o kartu ir įgyvendinti ES išvestinio projekto tikslus. Nepaisant to, atsakovė konkurso laimėtoju paskelbė trečiąjį asmenį UAB „MediCA klinika“.
- Ieškovė nurodė tikėjusis, kad jai bus suteikta pirmumo teisė atnaujinti nuomos sutartį arba ją sudaryti Konkurso laimėtojo sąlygomis. Ieškovės teigimu, Konkurso organizavimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl to buvo neteisėtai nustatytas Konkurso laimėtojas, kuris, galbūt, neatitiko konkurso dalyviui keliamų reikalavimų.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino ieškovės pirmumo teisę lyginant su kitais asmenimis atnaujinti 2004 m. gruodžio 28 d. (su vėlesniais pakeitimais/papildymais) bei 2005 m. spalio 25 d. sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naujam nuomos terminui; panaikino atsakovės 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą Konkurso laimėtoja pripažinti UAB „MediCA klinika“; pripažino paskelbimą apie Konkursą laikraštyje „Telšių žinios“ bei internetiniame portale www.telsiai.lt negaliojančiu; įpareigojo atsakovę iš naujo organizuoti viešą konkursą dėl nurodytų patalpų nuomos, nuomos sąlygose ir skelbime dėl konkurso numatant pirmumo teisę esamai nuomininkei UAB „Telšių sveikata“ pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu patvirtinto Telšių rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo 65 punkto, galiojančio nuo 2016 m. balandžio 7 d., reikalavimus; priteisė ieškovei iš atsakovės 3 915,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
- Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialus turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu patvirtinto Telšių rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 57 punkte (redakcija, galiojusi Konkurso paskelbimo metu) nustatyta, jog savivaldybės turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu. Aprašo 58 punkte numatyta, jog sudaryta laikina viešo nuomos konkurso organizavimo komisija patvirtina turto viešo nuomos konkurso sąlygas. Konkurso paskelbimo metu galiojusi Aprašo redakcija nenumatė Konkurse dalyvaujančiam esamam savivaldybės turto nuomininkui, tinkamai vykdžiusiam sutartinius įsipareigojimus, pirmumo teisės pasirašyti nuomos sutartį už didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį, tačiau savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu, kuris įsigaliojo nuo 2016 m. balandžio 7 d., Aprašas buvo papildytas reikalavimu, kad pirmumo teisę pasirašyti nuomos sutartį turi konkurse dalyvaujantis esamas savivaldybės turto nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, už didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį; tik tuo atveju, jei esamas savivaldybės turto nuomininkas per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos nepateikia sutikimo/atsisakymo pasirašyti nuomos sutartį, laikoma, kad jis atsisako pasirašyti nuomos sutartį, po ko nuomos sutartis sudaroma su nuomos konkurse didžiausią nuompinigių dydį (anksčiausiai įregistruotu konkurso duomenų registracijos knygoje) pasiūliusiu dalyviu (Aprašo 65 punktas). Teismas nurodė, kad aplinkybė dėl Aprašo sąlygų pakeitimo tuoj po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, kelia pagrįstas abejones Konkurso skaidrumu.
- Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nuomos sutartis yra sutartis dėl daikto perdavimo laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį. Iš valstybei ir savivaldybėms priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos kilusiems teisiniams santykiams taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos. Valstybės ir savivaldybių turto nuomos tvarką reglamentuojantys teisės aktai taikytini pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kodekso ir kitų įstatymų konkurencijos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).
- Ginčo šalis siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. 2004 m. gruodžio 28 d. ir 2005 m. spalio 25 d. nuomos sutarčių 18 punktas nustatė, kad pasibaigus šių sutarčių terminui su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyse prisiimtas pareigas, šios sutartys gali būti atnaujintos CK nustatyta tvarka. CK 6.482 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį.
- Įvertinęs nurodytas sutartines bei įstatymo nuostatas, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi pirmenybės prieš kitus Konkurso dalyvius išsinuomoti ginčo patalpas. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
- Teismas sprendė, kad ieškovės elgesys nuo pat negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo 2004 m. gruodžio 28 d. ir vėliau akivaizdžiai rodo, jog ji tikėjosi pasibaigus nuomos sutarties terminui pasinaudoti pirmenybės teise atnaujinti nuomos sutartį, kaip tai buvo numatyta nuomos sutartyje, tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, investavo lėšas į ginčo patalpas, savo jėgomis ir lėšomis teikė paraiškas ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti, parengė investicinį projektą sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui užtikrinti Telšių gyventojams, modernizuojant nuomos sutartimi bei papildomais susitarimais ieškovės nuomos pagrindu naudojamas negyvenamąsias medicininės paskirties patalpas, turėdama Telšių rajono savivaldybės pritarimą ir palaikymą, minėtą projektą įgyvendino ir toliau įgyvendina. Nors trečiasis asmuo išreiškė abejonių tinkamu ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu, ginčo dėl to iš esmės nėra, be to, net ir atsakovė nenurodė, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus.
- Teismas konstatavo, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus, o tuo pačiu ir ginčo turto nuomos santykius, reglamentuoja ne Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), kuriuo remiasi tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, o atitinkamai CK, Vietos savivaldos įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir kiti teisės aktai. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovė laiku neskundė Konkurso sąlygų, dėl ko teismas gali tik vertinti, ar atsakovė jas tinkamai pritaikė, o ne spręsti dėl Konkurso sąlygų teisėtumo. Kadangi teismas sprendė, kad ginčas nėra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, atmetė atsakovės reikalavimą nutraukti bylą dalyje pagal ieškinio dalyko 2 ir 5 punktuose nurodytus reikalavimus.
- Teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį Konkurso sąlygų teisėtumui vertinti. Teismas nurodė, kad toks atsakovės prašymas buvo motyvuojamas tuo, jog sąlygos buvo paskelbtos 2015 m. lapkričio 6 d., todėl ieškovė, manydama, kad Konkurso sąlygos pažeidžia jos teises, turėjo pateikti ieškinį teismui ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 6 d., o ieškinys pateiktas tik 2015 m. gruodžio 17 d.. Teismas sutiko su ieškove, kad CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas yra taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Kadangi Konkurso rezultatai buvo paskelbti 2015 m. lapkričio 20 d., teismas sprendė, kad ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino.
- Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad nepaisant ginčo sutartyse numatytos nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį, nors vienai šaliai nesutinkant sutarties atnaujinti, sutartis negali būti atnaujinama. Teismas nurodė, kad vienai sutarties šaliai įgyjus teisę, kita – atitinkamai įgyja pareigą, todėl sprendė, kad atsakovės argumentas dėl jos diskrecijos teisės yra nepagrįstas.
- Tai, kad pagal Aprašo 80 punktą savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, nereiškia, jog savivaldybė negalėjo sutikti atnaujinti nuomos sutartis. Teismas sprendė, kad nurodyta Aprašo nuostata aiškintina taip, kad, pasibaigus dešimties metų nuomos terminui, sutartis negali būti pratęsta, o turi būti skelbiamas naujas konkursas, siekiant sudaryti naują sutartį naujam dešimties metų laikotarpiui, tačiau konkurse dalyvaujančiam esamam savivaldybės turto nuomininkui, tinkamai vykdžiusiam sutartinius įsipareigojimus, numatant galimybę pirmumo teise pasirašyti nuomos sutartį už didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį.
- Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas, tačiau tik iš dalies.
- Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 5 915,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 105 Eur žyminis mokestis bei 5 810,26 Eur advokato atstovavimo išlaidos. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas.
- Iš ieškovės pateiktos patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos teismas nustatė, kad jos išlaidos siekia Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius tokių išlaidų kriterijus. Įvertinęs, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo, o atsakovė – savivaldybės administracija, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, kitus kriterijus, nurodytus Rekomendacijų 2 punkte, teismas sumažino ieškovei atlygintinų advokato atstovavimo išlaidų sumą iki 3 810,26 Eur ir priteisė bendrą 3 915,26 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
- Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą pagal ieškovės reikalavimus, nurodytus ieškinio dalyko 2 ir 5 punktuose, nutraukti, kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Nesutiktina su skundžiamame sprendime nurodytu Aprašo 80 punkto aiškinimu. Nurodytas Aprašo punktas reglamentuoja tik sutarties atnaujinimo sąlygas, kai išnuomoto turto terminas nėra ilgesnis kaip 10 m., tačiau šis punktas visiškai nereglamentuoja santykių dėl sutarties atnaujinimo sąlygų paskelbus konkursą ir gavus tiekėjų pasiūlymus. Teismas, konstatuodamas, kad Aprašo 80 punktas reiškia tai, kad pasibaigus 10 metų nuomos terminui, sutartis negali būti pratęsta, o turi būti skelbiamas naujas konkursas, siekiant sudaryti naują sutartį naujam 10 metų laikotarpiui, tačiau konkurse dalyvaujančiam esamam savivaldybės turto nuomininkui, tinkamai vykdžiusiam sutartinius įsipareigojimus, numatant galimybę pirmumo teise pasirašyti nuomos sutartį už didžiausią konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normą, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė pripažinti ieškovės pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį.
- Nuomininkui turint teisę atnaujinti nuomos sutartį Aprašo 80 punkte nustatyta tvarka galutinį sprendimą dėl sutarties atnaujinimo priima savivaldybės taryba, todėl nepagrįstas yra teismo sprendimo motyvas, kad jei viena sutarties šalis įgyja teisę, kita – atitinkamai pareigą.
- Ieškovė savo privačiam interesui suteikia prioritetą, neatsižvelgdama į viešąjį interesą. Ieškovė žinojo, kad nuomos sutartys baigiasi 2015 m. gruodžio 31 d., todėl negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad bet kuriuo atveju išliks nuomininke ir nuo 2016 m. sausio 1 d. Atsakovė niekada neįsipareigojo ieškovei nuomoti patalpas tiek, kiek pastaroji norės.
- Aprašo 65 punktas aiškiai nustatė, kad turto nuomos konkursą laimi asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią nuompinigių sumą. Nei Aprašo 80 punktas, nei atsakovės komisijos patvirtintos Konkurso sąlygos nenumatė esamo nuomininko pirmumo teisės pasirašyti nuomos sutartį už didžiausią Konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį, todėl komisija 2015 m. lapkričio 20 d. teisėtai ir pagrįstai Konkurso laimėtoja pripažino UAB „MediCA klinika“.
- Teismo išvada dėl Konkurso skaidrumo yra deklaratyvi. Vien tai, kad Konkursas nesibaigė taip, kaip tikėjosi ieškovė, nesudaro pagrindo išvadai, kad Konkursas neskaidrus. Konkursas buvo vykdomas pagal tuo metu galiojantį Aprašą bei patvirtintas Konkurso sąlygas, o tai, kad vėliau Aprašo nuostatos buvo pakeistos, nedaro buvusių viešųjų konkursų neskaidriais.
- Siekiant panaikinti atsakovės komisijos 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą Konkurso laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį, juridinis faktas dėl pirmumo teisės (ieškinio dalyko 2 punktas) nenustatinėjamas, užtenka konstatuoti pažeidimą, kuris turėjo esminės įtakos komisijos sprendimo priėmimui dėl Konkurso laimėtojo. Kasacinio teismo praktikoje analogiškose bylose dėl komisijos sprendimo, kuriuo viešojo konkurso nugalėtoju dėl patalpų nuomos pripažintas atitinkamas asmuo, panaikinimo jokie juridiniai faktai dėl tam tikros teisės turėjimo nenustatinėjami, o iš karto panaikinami atitinkami sprendimai. Nagrinėjamu atveju teismas, pripažindamas ieškovės pirmumo teisę lyginant su kitais nuomininkais atnaujinti nuomos sutarčių terminą, viršijo savo kompetenciją, todėl ieškinio dalyko 2 punkte nurodytas reikalavimas dėl pirmumo teisės pripažinimo yra perteklinis, nenagrinėtinas teismų, o tai reiškia, kad civilinė byla šioje dalyje turi būti nutraukta.
- Atsakovės komisijos 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimas dėl UAB „MediCA klinika“ pripažinimo Konkurso laimėtoja nėra pagrindinis komisijos sprendimas, kurio pagrindu pasirašoma turto nuomos sutartis. Tai tarpinis sprendimas, kurio metu įvertinami pasiūlymai bei nustatomas Konkurso laimėtojas. Pagal Aprašo 71 punktą pagrindinis komisijos sprendimas, kurio pagrindu pasirašoma nuomos sutartis, yra komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta išnuomoti turtą, dėl kurio teisėtumo ieškovė reikalavimo teismui nepareiškė ir nurodytas sprendimas yra galiojantis. Be to, nepanaikintos ir Konkurso sąlygos.
- Įpareigodamas atsakovę iš naujo organizuoti viešą konkursą dėl ginčo patalpų nuomos skelbime dėl konkurso numatant pirmumo teisę esamam nuomininkui pagal Aprašo 65 punktą, galiojantį nuo 2016 m. balandžio 7 d., teismas viršijo savo įgaliojimus, nes pagal Aprašo 58 punktą komisija patvirtina turto viešojo nuomos konkurso sąlygas, todėl nurodytų klausimų išsprendimas yra ne teismo, o komisijos dispozicija. Atsižvelgiant į tai, byla pagal ieškinio dalyko 5 punkte nurodytą reikalavimą turėjo būti nutraukta. Analogiškų teisės taikymo taisyklių laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2013).
- Iš ieškinio matosi, kad ieškovė abejoja Konkurso sąlygų teisėtumu, pavyzdžiui, kad jose nėra nustatyta tam tikrų reikalavimų, nuomininko teisė atnaujinti nuomos sutartį Konkurso laimėtojo pasiūlytomis sąlygomis. Konkurso sąlygos buvo paskelbtos 2016 m. lapkričio 6 d. Manydama, kad Konkurso sąlygos pažeidžia jos teises, ieškovė turėjo pateikti teismui ieškinį ne vėliau, kaip per vieną mėnesį nuo jų paskelbimo (CK 1.125 straipsnio 3 dalis), tačiau ieškinys pateiktas tik 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nepagrįstai netaikė senaties termino ieškinio reikalavimams dėl Konkurso sąlygų teisėtumo, be to, viršijo savo įgaliojimus, nurodydamas, kokias sąlygas įtraukti į viešojo konkurso dėl nuomos sutarties sudarymo sąlygas, kad tik ieškovas turėtų pirmumo teisę pasirašyti nuomos sutartį.
- Teismas ieškovei priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė byloje pateikė 3 didelius procesinius dokumentus: ieškinį, dubliką ir atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą. Maksimaliai galimos priteistinos bylinėjimosi išlaidos už šiuos procesinius dokumentus yra 3 330,37 Eur. Taigi teismo išvada, kad ieškovės patirtų išlaidų suma – 5 810,26 Eur atitinka Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius atitinkamų išlaidų dydžius, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Nagrinėtina byla nepripažintina itin sudėtinga, todėl ieškovei maksimaliai galima priteisti suma mažintina, nes byla teisiniu požiūriu nėra itin sudėtinga. Be to, atsakovė neskundė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl iš jos negalėjo būti priteistos ieškovės patirtos atsiliepimo į atskirąjį skundą išlaidos. Iš ieškovės dubliko matyti, kad jame išdėstyta nuomonė ir dėl trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį argumentų, todėl darytina išvada, kad iš atsakovės išlaidos už šio procesinio dokumento parengimą negalėjo būti priteistos visa apimtimi. Teismas taip pat turėjo nutraukti bylą pagal ieškinio dalyko 2 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl teismas išlaidas ieškovei turėjo priteisti proporcingai patenkintiems reikalavimams (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys turėjo būti tenkinamas 60 procentų, todėl ir bylinėjimosi išlaidų dydis ieškovei turėjo būti priteistas pagal nurodytą proporciją.
- Trečiasis asmuo UAB „MediCA klinika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė turi pirmumo teisę, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti patalpų nuomos sutartis naujam terminui, nes nekreipė dėmesio į savivaldybės turto specifiką ir specialų teisinį reguliavimą, taikytiną viešajai nuosavybei.
- Savivaldybės nuosavybė yra viešosios nuosavybės rūšis. Savivaldybės nuosavybė turi būti naudojama visuomenės interesais ir ja gali būti disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomas pagal jo 1 straipsnyje įtvirtintą taisyklę: šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Kasacinio teismo praktikoje pateikti nagrinėjamai bylai aktualūs išaiškinimai, kad dėl civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų – valstybės (savivaldybės) – savitumo ir objekto – valstybės (savivaldybės) turto – specifikos su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikomos CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymo nenustatytų pagrindų; pripažinus priešingai, būtų sudarytos sąlygos švaistyti valstybės ir savivaldybių turtą, taip pažeisti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).
- Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Taigi, sutarties laisvės principas šiuo atveju turi būti derinamas su viešosios teisės principu ir teisės aktais, kuriuose reglamentuojama tokio turto nuoma. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms. Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Taigi nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK 6 knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).
- Ieškovė pripažino, jog šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis.
- Ieškovei, kaip verslininkei, besinuomojančiai savivaldybės turtą, neabejotinai buvo žinoma, jog specialūs savivaldybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai – Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir Aprašas – nenumato nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį ir tokios teisės įgyvendinimo tvarkos. Nuomos sutarčių terminui artėjant į pabaigą, ieškovė atsakovės neklausė, ar jai bus sudaryta galimybė pasinaudoti pirmenybės teise atnaujinti nuomos sutartis (jeigu bus sudaryta, tai kaip ir kada). Ieškovė matė, jog Konkurso sąlygose nenurodyta, kad esamam nuomininkui bus pasiūlyta nuomos sutartis atnaujinti atitinkamo konkurso laimėtojo pasiūlyta nuomos kaina. Iš to ieškovė turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad atsakovė neketina jai siūlyti atnaujinti nuomos sutarčių ir to net negali daryti pagal specialiuosius teisės aktus.
- Ginčo nuomos sutartys buvo sudarytos pagal tuo metu naudotą pavyzdinę valstybės turto nuomos sutartį. Taigi nuostata, numatanti pirmenybę atnaujinti nuomos sutartį, nebuvo šalių susitarimo rezultatas. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad ginčo nuomos sutartis sudarė ne atsakovė. Telšių rajono savivaldybė Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimu perėmė ginčo patalpas su jame veiklą vykdančiu nuomininku. Pasikeitus patalpų savininkui, pasikeitė ir teisinis reguliavimas, taikytinas patalpų nuomai. Šiuo atveju beprasmiška ieškovės ir Telšių apskrities viršininko administracijos sudarytas patalpų nuomos sutartis analizuoti vadovaujantis sutarčių aiškinimo principais.
- Teismas ieškovės tikėjimąsi pasibaigus nuomos sutarties terminui pasinaudoti pirmenybės teise atnaujinti nuomos sutartį laikė pagrįstu įvertinęs tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, investicijas į patalpas, paraiškos ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti teikimą ir gautos finansinės paramos panaudojimą patalpų modernizavimui. Tačiau teismas šiuos faktus vertino vienpusiškai. Tinkamas sutarties vykdymas pirmiausia yra kiekvienos sutarties šalies pareiga, o ne teisė, iš kurios kyla papildomos privilegijos. Investicijos į išsinuomotą nekilnojamąjį turtą paprastai yra neišvengiamos ir būtinos norint atitinkamu turtu naudotis pagal paskirtį. Pažymėtina, kad už ES paramą ieškovė padengė dalį nuosavybėn įgytos medicininės įrangos kainos. ES struktūrinių fondų paramos patalpų atnaujinimui gavimas negalėjo sukurti ir nesukūrė ieškovei jokių privilegijų, susijusių su patalpų nuoma.
- Priešingai nei sprendė teismas, Aprašas buvo pakeistas ne tuoj po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, o praėjus keliems mėnesiams nuo ieškinio pateikimo. Be to, teismas Aprašo nuostatų pakeitimą įvertino egocentriškai – esą pokyčiai teisės aktuose atsirado dėl teismo nagrinėjamos bylos. Patalpos, dėl kurių nuomos vyksta ginčas, nėra vienintelis Telšių rajono savivaldybės turtas, kuris yra nuomojamas vadovaujantis Aprašu. Vien tokie faktai rodo, jog tai, ką teismas pavadino „pagrįstomis abejonėmis“, yra ne kas kita kaip prielaidos ir spėlionės.
- Skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, nes teismas visiškai neatsižvelgė į pagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens argumentus. Nė vienas įrodymas ar argumentas neturėtų būti paliktas neįvertintas teismo sprendime (nutartyje), tačiau teismas nenurodė, kodėl atmetė trečiojo asmens ir atsakovės pateiktus argumentus ir kodėl išimtinai rėmėsi tik ieškovės aiškinimais. Tai, kad teismas tenkino nepagrįstą ieškovės ieškinį, reiškia, jog bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai buvo vertinami netinkamai (paviršutiniškai, neatsižvelgiant į visumą).
- Ieškovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad egzistuoja daug priežasčių, dėl kurių Konkursas yra neteisėtas. Teismas nenustatė nė vienos iš ieškovės nurodytų aplinkybių, dėl kurių viešas Konkursas ir jo rezultatai turėtų būti pripažinti neteisėtais. Akivaizdu, kad ieškovės pirmenybės teisės atnaujinti paminėtas sutartis pripažinimas savaime neįrodo viešo Konkurso paskelbimo, vykdymo ir rezultatų neteisėtumo. Pateikusi paraišką dalyvauti Konkurse, ieškovė sutiko su Konkurso sąlygomis.
- Ieškovė neginčijo Konkurso sąlygų. Ieškovė teigė tikėjusi, kad galimybė atnaujinti nuomos sutartis bus sudaryta pasibaigus Konkursui ir jo laimėtoju remiantis pasiūlymais dėl nuomos kainos pripažinus trečiąjį asmenį. Tačiau ieškovė nei tiesiogiai atsakovės, nei teismo neprašė, kad atsakovė su ja sudarytų patalpų nuomos sutartį vadovaujantis trečiojo asmens pasiūlyta nuomos kaina. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė, deklaruodama savo teisę atnaujinti nuomos sutartį, nenorėjo jos atnaujinti vieninteliu galimu būdu – patalpas nuomotis už Konkurso teisėto ir sąžiningo laimėtojo – trečiojo asmens – pasiūlytą nuomos kainą.
- Konkurso ir jo rezultatų naikinimui būtinas Konkurso ir jo rezultatų neteisėtumo konstatavimas. Teismas nekonstatavo Konkurso skelbimo, vykdymo ir rezultatų neteisėtumo. Tokiu būdu teismas faktiškai atmetė visus ieškovės argumentus dėl Konkurso neteisėtumo, tačiau patenkino ieškovės reikalavimus, kurie buvo grindžiami teismo atmestais argumentais. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti be jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
- Jeigu ieškovė būtų norėjusi realiai apginti neva pažeistą pirmenybės teisę atnaujinti patalpų nuomos sutartį, tai ji būtų paprašiusi teismo įpareigoti atsakovę pasiūlyti atnaujinti nuomos sutartį už trečiojo asmens Konkurse pasiūlytą kainą. Ieškovė nėra suinteresuota už patalpas mokėti trečiojo asmens pasiūlytos kainos. Ieškovės interesus atitinka bylinėjimasis dėl Konkurso panaikinimo, nes bylinėjimosi laikotarpiu jos žinioje yra patalpos, kurių nuoma jai kainuoja centus.
- Dėl ieškovės bylinėjimosi atsakovė kiekvieną mėnesį praranda 6 368,23 Eur pajamų. Ieškovė gali sumokėti advokatams už bylinėjimąsi ir jai dar lieka didelės pinigų sumos, tuo tarpu atsakovė negauna pajamų ir yra priversta leisti ieškovei naudotis patalpomis pažeidžiant racionalumo, efektyvumo ir visuomeninės naudos principus. Ieškovė sąmoningai pasirinko ginčyti Konkurso rezultatų teisėtumą, nors gindama pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį turėjo reikalauti, kad jai būtų sudaryta galimybė nuomos sutartį sudaryti trečiojo asmens pasiūlytomis sąlygomis. Toks ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesu.
- Ieškovė UAB „Telšių sveikata“ atsiliepimuose į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose iš esmės atkartoja savo atsiliepimuose į ieškinį bei triplikuose išdėstytą poziciją, nenurodydami jokių CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų aplinkybių, ir, nesant tam pagrindų, prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skunduose pateikiami tik deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti teiginiai (išvedžiojimai), kurių dauguma niekaip nėra susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
- Ginčo nuomos sutartyse buvo aiškiai numatyta nuomininko pirmumo teisė bei jos įgyvendinimo tvarka CK nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog atsakovė Apraše tinkamai nedetalizavo nuomininko pirmumo teisės sudaryti nuomos sutartį įgyvendinimo negali būti aiškinama taip, kad iš sąžiningo ir tinkamai vykdžiusio savo įsipareigojimus nuomininko būtų atimama įstatymu ir patvirtintos pavyzdinės šalių pasirašytos nuomos sutarties garantuojama pirmumo teisė sudaryti nuomos sutartį, pažeidžiami teisėti lūkesčiai ir teisinis tikrumas.
- Atsakovė aplinkybėmis, kad komisijos 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimas dėl Konkurso rezultatų yra tarpinis, o sprendimas, kuriuo nuspręsta su trečiuoju asmeniu sudaryti nuomos sutartį, buvo priimtas 2015 m. gruodžio 15 d., nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl plačiau dėl nurodyto atsakovės skundo argumento nepasisakytina.
- Atsakovė nenurodo, kokius įgaliojimus viršijo teismas, ir kokiu pagrindu nuomininkui, tvarkingai vykdžiusiam nuomos sutarties sąlygas, turėtų nebūti taikoma sutartyse numatyta pirmumo teisė atnaujinti sutartį.
- Skundžiamas teismo sprendimas atitinka teismų praktikoje formuojamą teisės aiškinimo taisyklę, jog savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka privalo į konkurso sąlygas įtraukti nuostatą apie buvusio nuomininko pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį, nes tik tokiu būdu šios teisės numatymas užtikrintų visų dalyvių teises, dalyviai būtų informuoti apie tokios sąlygos egzistavimą, o konkurso sąlygos nebūtų siurprizinės ir būtų tikslios bei aiškios (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1092-657/2016).
- Seimo kontrolieriui savo iniciatyva pradėjus tyrimą dėl galimo atsakovės netinkamo pareigų vykdymo, pacientų teisių pažeidimų netinkamai organizuojant Konkursą, atsakovė papildė Aprašą nuostata dėl nuomininko teisės atnaujinti nuomos sutartį.
- Nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis atsakovės ir trečiojo asmens nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, kadangi jie pateikti skirtingomis nei nagrinėjamu atveju faktinėmis aplinkybėmis.
- Trečiasis asmuo nepagrįstai klaidina, kad ieškovė ir atsakovė nebendravo dėl nuomos santykių pratęsimo sąlygų ir nuomininko pirmenybės teisės, įtvirtintos sutartyse, įgyvendinimo tvarkos – ieškovė ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į atsakovę dėl šios teisės išaiškinimo, sąlygų ir kt., tačiau pastaroji nuolat minėjo, kad sutartimi numatyta teisė vienu ar kitu būdu bus suteikta ja pasinaudoti, o ieškovė turi dalyvauti Konkurse bendra tvarka.
- Atsakovei perėmus teises ir pareigas iš Telšių apskrities viršininko administracijos, ji ne tik perėmė teises ir pareigas pagal viešame registre registruotas viešo konkurso būdu sudarytas nuomos sutartis, bet ir jų vykdymo metu ne kartą su ieškove papildė (tikslino) kai kurias sutarčių sąlygas.
- Aplinkybė, kad atsakovė iki Konkurso paskelbimo nebuvo papildžiusi Aprašo dėl nuomininko pirmumo teisės įgyvendinimo, nesuteikia jai teisėto pagrindo paneigti pavyzdinės sutarties pagrindu sudarytos nuomos sutarties garantuotą pirmumo teisę.
- Teismas detaliai pasisakė, kodėl ir kokie atsakovės ir trečiojo asmens argumentai nepagrįsti, aptarė juos ir nurodė, kodėl atmetė vienus ar kitus argumentus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
- Ieškovė pasirinko, jos nuomone, tikslingiausią ir jos pacientų interesus, viešo konkurso organizavimo principus bei savivaldybės turto naudojimo tikslus labiausiai užtikrinantį pažeistų teisėtų interesų gynimo būdą. Ieškiniu buvo siekiama apsaugoti nepertraukiamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ginčo patalpose pacientams.
- CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas yra taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Šiuo atveju Konkursas įvyko ir jo rezultatai buvo paskelbti 2015 m. lapkričio 20 d., todėl, kaip teisingai sprendime pažymėjo teismas, ieškovė 2015 m. gruodžio 17 d. su ieškiniu dalyje dėl Konkurso rezultatų kreipėsi į teismą nepraleidusi senaties termino.
- Be atsakovės išvardintų trijų procesinių dokumentų, ieškovei buvo teikiamos teisinės konsultacijos, ir kitos teisinės paslaugos, ką pažymėjo ir teismas, o atsakovė turėjo galimybę detaliai susipažinti su atliktų darbų detalizacijomis ir matyti, kokia suma ir už kokias paslaugas buvo sumokėta. Teismas teisingai ir pagal CPK reikalavimus išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
- Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens UAB „MediCA klinika“ apeliacinį skundą prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą pagal ieškinio reikalavimus, nurodytus ieškinio dalyko 2 ir 5 punktuose, nutraukti, kitą ieškinio dalį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Aprašo 65 punkto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 7 d., netaikytina ginčo atveju, nes teisės aktai atgal negalioja. Atsakovė šiai dienai yra sudariusi 86 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, todėl tik naujai skelbiamiems konkursas dėl tokių patalpų nuomos taikytina nauja Aprašo 65 punkto redakcija.
- Skundžiamame sprendime teismas nekonstatavo Konkurso sąlygų neteisėtumo, tačiau, viršydamas savo kompetenciją, įpareigojo atsakovę nuomos konkurso sąlygose numatyti ieškovės pirmumo teisę sudaryti nuomos sutartį. Jeigu ieškovė manė, kad Konkurso sąlygose neva nepagrįstai nenustatyta jos pirmumo teisė už didžiausią Konkurse pasiūlytą kainą pasirašyti sutartį, turėjo ginčyti Konkurso sąlygas. Teismui nekonstatavus Konkurso sąlygų neteisėtumo, negalėjo būti priimtas nurodytas sprendimas.
- Darant prielaidą, kad nagrinėjamo ginčo atveju taikomos CK nuostatos, ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, neatitinkantį CK 6.482 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini
- Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ar atsiliepimų į juos ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
- Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 28 d. Telšių apskrities viršininko administracija (teisių perėmėja – atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija) ir ieškovė UAB „Telšių sveikata“ sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurios pagrindu pastarajai laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. už 0,79 Eur / m² mėnesinę kainą buvo išnuomota 592,22 m² patalpa; 2005 m. spalio 25 d. šalių sudaryta patalpų nuomos sutartimi ieškovei už 0,77 Eur / m² mėnesinę kainą laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. buvo išnuomotas papildomas 109,25 m² nurodytų patalpų plotas. 2010 m. lapkričio 3 d., 2011 m. kovo 1 d. papildomais susitarimais prie nuomos sutarčių atitinkamai padidintas ieškovei išnuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), plotas. Nuomos sutarčių 18 punktas nustatė, kad pasibaigus nuomos terminui su nuomininku, kuris tvarkingai vykdė sutartines pareigas, sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu nuspręsta išnuomoti nurodytas patalpas konkurso būdu, nustatant 2,50 Eur pradinę vieno m² nuomos per mėnesį kainą. Šio sprendimo pagrindu 2015 m. lapkričio 6 d. paskelbtas medicininės paskirties negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos viešasis konkursas. Ieškovė Konkurse pateikta paraiška siūlė patalpas išsinuomoti už 3 Eur / m² kainą per mėnesį, trečiasis asmuo UAB „MediCA klinika“ paraiškoje pateikė 7,03 Eur / m² per mėnesį patalpų nuomos kainos pasiūlymą. Atsakovės 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu pastaroji pripažinta Konkurso laimėtoja. Byloje pareikštu ieškiniu UAB „Telšių sveikata“ siekė jos, kaip esamos patalpų nuomininkės, pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutartis pripažinimo, Konkurso paskelbimo ir jo rezultatų panaikinimo, naujo viešojo konkurso organizavimo, konkurso sąlygose įtvirtinant jos pirmumo teisę konkurso laimėtojo pasiūlyta kaina atnaujinti nuomos sutartį. Tokius ieškovės reikalavimus skundžiamu sprendimu teismas iš esmės patenkino, pakoreguodamas paskutinį reikalavimą ir įpareigodamas atsakovę iš naujo organizuoti viešą konkursą nuomos sąlygose ir skelbime apie konkursą nustatant pirmumo teisę esamam nuomininkui atnaujinti sutartį pagal Aprašo 65 punkto, įsigaliojusio nuo 2016 m. balandžio 7 d., reikalavimus.
- Skundžiamą sprendimą teismas iš esmės motyvavo CK 1.3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kodekso ir kitų įstatymų konkurencijos taisykle, nuomos sutartyse ir CK 6.482 straipsnyje nustatyta nuomininko pirmenybės teise atnaujinti sutartį bei byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovės siekio pasinaudoti pirmenybės teise atnaujinti nuomos sutartis bei dėl Konkurso skaidrumo stokos.
- Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, pripažįsta, kad apeliantės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kvestionuoja pagrįstai.
Dėl valstybės (savivaldybių) turto nuomą reglamentuojančių viešosios teisės aktų nuostatų santykio su CK nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis
- Teisėjų kolegijos nuomone, neteisėto sprendimo priėmimą, pirmiausiai, lėmė teismo netinkamai nustatytas lex specialis ir CK normų taikymo santykis. Teismas sprendė, kad CK normos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius, ginčo atveju taikytinos prioritetiškai kitų teisės aktų atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo nuomos sutarčių, kurių pagrindu savo teisės į šių sutarčių atnaujinimą pripažinimo siekia ieškovė, objektas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Konkrečiu tokiam turtui skirtu reglamentavimu siekiama, kad juo būtų disponuojama tik taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Visos valstybės (savivaldybių) institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis įstatymuose įtvirtintų šio turto valdymo nuostatų.
- Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Taigi nors valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės ir savivaldybių turto nuomos santykių reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).
Dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos viešojo konkurso teisėtumo
- Netinkamai pirmosios instancijos teismo nustatytas disponavimo savivaldybės turtu teisinius santykius reglamentuojančių viešosios teisės normų ir CK taikymo santykis, kolegijos vertinimu, lėmė, kad sprendžiant, ar ginčo Konkurso sąlygomis, rezultatais buvo pažeistos ieškovės, kaip ankstesnės savivaldybei priklausančių patalpų nuomininkės, teisės, prioritetas nepagrįstai buvo suteiktas šalių nuomos teisinius santykius reglamentuojančioms CK nuostatoms. Tuo tarpu sprendžiant nurodytą klausimą savivaldybės turto nuomą reglamentuojančio VSTVNDĮ, Aprašo nuostatų pagrindu, nėra pagrindo išvadai dėl ieškovės teisių pažeidimo.
- VSTVNDĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos patvirtina, kad konkrečios savivaldybės tarybai priskirta kompetencija detalizuoti tvarką (nustatyti taisykles), kurios laikantis turi būti išnuomojamas savivaldybei priklausantis turtas. Ginčo Konkurso paskelbimo metu galiojo Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu patvirtina Telšių rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo redakcija, kurios 57 punktas nustatė, kad savivaldybės turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu. Sudaryta laikina viešo nuomos konkurso organizavimo komisija patvirtina turto viešo nuomos konkurso sąlygas (Aprašo 58 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė laikėsi paminėtų Aprašo nuostatų, tačiau įvertinęs, kad Konkurso paskelbimo metu galiojusi Aprašo redakcija neįtvirtino galimybės konkurse dalyvaujančiam esamam savivaldybės turto nuomininkui, tinkamai įvykdžiusiam sutartinius įsipareigojimus, pirmumo teisės sudaryti nuomos sutartį už didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį, kad netrukus po ieškovės kreipimosi į teismą atsakovės taryba 2016 m. kovo 31 d. sprendimu patvirtino naują Aprašo redakciją (įsigaliojo nuo 2016 m. balandžio 7 d.), kurioje nurodyta esamo savivaldybės turto nuomininko pirmumo teisė buvo numatyta, sprendė, kad nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių Konkurso skaidrumu. Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija nesutinka. Kolegijos nuomone, vien nurodyta aplinkybė nėra pakankama Konkurso skaidrumo stokai konstatuoti.
- Visų pirma, pakartotinai pažymėtina tai, kad įstatymas atsakingoms institucijoms nustato pareigą valdant, naudojant ir disponuojant valstybės ir savivaldybių turtu laikytis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų (VSTVNDĮ 9 straipsnis). Pastarasis principas įpareigoja sandorius dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaryti tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą nurodytu turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punktas). VSTVNDĮ neįtvirtinta pareiga už disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu atsakingoms institucijoms siekti užtikrinti atskirų subjektų interesų patenkinimo. Priešingai, nurodytu turtu turi būti disponuojama siekiant užtikrinti visuomenės interesų patenkinimą, maksimalią naudą visuomenei. Todėl tai, kad Konkurso paskelbimo metu galiojusi Aprašo redakcija neįtvirtino privataus subjekto – esamo savivaldybės nuomininko, interesų užtikrinimo priemonės, nereiškia VSTVNDĮ ir jame įtvirtintų principų pažeidimo, o kartu ir neleidžia spręsti apie nesąžiningus atsakovės siekius organizuojant ginčo Konkursą. Antra, ieškovė į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 18 d., Aprašo redakcija nuostata dėl esamo nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti sutartį buvo papildyta tik atsakovės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu. Nurodytas laikotarpis neleidžia teigti, kad Aprašas buvo pakeistas dėl ieškovės inicijuoto teisminio ginčo, tuo labiau, kad užtikrinti esamo savivaldybės turto nuomininko pirmenybės teisės įgyvendinimą atsakovė pagal VSTVNDĮ neprivalėjo. Be to, sutiktina su apeliantės UAB „MediCA klinika“ skundo argumentu, kad patalpos, dėl kurių nuomos vyksta ginčas, nėra vienintelis atsakovės turtas, kuris išnuomojamas Aprašo pagrindu, todėl išvadai, kad Aprašo nuostatų papildymui įtaką turėjo būtent nagrinėjamas ginčas, pagrindo nėra.
- Nors tiesiogiai skundžiamo sprendimo motyvuose nėra konstatuotas Konkurso neteisėtumas jo organizavimą ir vykdymą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, iš teismo atlikto Aprašo redakcijų nuostatų vertinimo ir sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluoto įpareigojimo atsakovei organizuoti naują ginčo patalpų nuomos konkursą, nustatant sąlygose ir skelbime apie konkursą esamo ginčo turto nuomininko pirmumo teisę pagal nuo 2016 m. balandžio 7 d. galiojančios Aprašo redakcijos 65 punktą, darytina išvada, kad Konkursą neteisėtu teismas pripažino ir dėl to, kad paskelbimo apie Konkursą metu galiojusio Aprašo nuostatos neįtvirtino esamo savivaldybės turto nuomininko pirmumo teisės atnaujinti sutartį užtikrinimo. Padaręs tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pažeidė vieną pagrindinių teisinės valstybės principų lex retro non agit, kuris draudžia atgalinį įstatymo ar kito teisės akto taikymą (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo ir asmenų teisinio statuso aiškumą ir stabilumą. Subjektai turi teisę žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinio poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Taigi teisės aktai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių teisės aktų įsigaliojimo. Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų priešingas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais grįžtamoji galia gali būti nustatyta tik įstatymams, tuo tarpu poįstatyminių teisės aktų galiojimas atgal yra negalimas, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio, ar nuolatinio galiojimo. Tuo remiantis pagrįstu pripažįstamas ir apeliantės Telšių rajono savivaldybės administracijos argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovės pirmumo teisę lyginant su kitais asmenimis atnaujinti nuomos sutarčių terminą, ne tik pritaikė teisinių santykių tarp šalių atsiradimo metu negaliojantį Aprašo punktą, bet ir viršijo savo kompetenciją, nes nustatyti savivaldybės turto nuomos sąlygas yra įgaliota savivaldybės taryba.
- Byloje nustatyta, kad artėjant sutartinių nuomos teisinių santykių su ieškove pabaigai, atsakovė ėmėsi VSTVNDĮ ir Apraše nustatytų disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priemonių: Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu leista viešojo konkurso būdu išnuomoti 10 metų laikotarpiui negyvenamąsias medicininės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nustatant pradinę 2,50 Eur vieno m² nuomos mėnesinę kainą (VSTVNDĮ 15 straipsnio 2, 3, 4 dalys). 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovės komisija patvirtino Konkurso sąlygas, 2015 m. lapkričio 6 d. viešai paskelbė apie Konkursą. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės veiksmai, organizuojant Konkursą, nustatant jo sąlygas atitiko tuo metu galiojusį VSTVNDĮ ir Aprašą. Šios nutarties 27-28 punktuose aptartas viešosios teisės aktų ir CK taikymo santykis patvirtina, kad spręsti dėl Konkurso ir nurodytų atsakovės veiksmų teisėtumo teismas turėjo specialaus teisinio reglamentavimo pagrindu. Tuo tarpu išvadą dėl Konkurso neteisėtumo teismas iš esmės pagrindė šalių nuomos sutarties nuostatomis bei CK nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Nors CK 1.1 straipsnio 2 dalis apskritai leidžia subsidiarų CK normų taikymą, ginčo atveju tai nesuteikia pagrindo Konkurso teisėtumo klausimą spręsti ne tiesiogiai savivaldybės turto valdymo, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančių normų, o papildomų privatinius teisinius santykius nustatančių teisės aktų pagrindu. Teisėjų kolegija neneigia viešo konkurso organizatoriaus pareigos laikytis su atitinkamo konkurso pagrindu sudarytina sutartimi, jos vykdymu ir sėkmingu užbaigimu susijusių kitų specialių teisės aktų reikalavimų (VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju nuomos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos, konkrečiai CK 6.482 straipsnio 1 dalis, numatanti nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, nėra nei speciali VSTVNDĮ prasme, nei imperatyvi, nei tiesiogiai susijusi su Konkursu ir jo pagrindu sudarytina sutartimi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei paminėtas CK straipsnis, nei šiam straipsniui analogiška ieškovės ir atsakovės nuomos sutarčių 18 punkto nuostata neturėjo būti Konkurso teisėtumo vertinimo pagrindas.
- Pagrįsti apeliančių argumentai, jog ieškovė, žinodama, kad Konkurso sąlygose nėra nustatyta jos, kaip esamos ginčo patalpų nuomininkės, pirmumo teisė, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį už didžiausią Konkurse pasiūlytą nuomos kainą, tokių sąlygų teisėtumo per įstatyme nustatytą terminą neginčijo, nereikalavo jų atitinkamai pakeisti (papildyti), tačiau pagal paskelbtas Konkurso sąlygas dalyvavo Konkurse. Tokioje situacijoje, nesant Konkurso sąlygose numatytos ankstesnio nuomininko pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutartis naujam terminui, nenustačius jokio viešai paskelbtų Konkurso sąlygų pažeidimo, vykdant patalpų nuomos Konkursą, Konkurso rezultatų panaikinimas dėl buvusio nuomininko, nelaimėjusio naujo konkurso, neišviešintos pirmumo teisės neįvertinimo akivaizdžiai prieštarautų Konkurso dalyvių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių bei bendriesiems teisingumo ir sąžiningumo principams.
- Sprendžiant Konkurso teisėtumo klausimą teisme, nepagrįstai vertintas ieškovės, kaip ginčo patalpų nuomininkės, elgesys nuomos sutarčių vykdymo metu. Teismas nustatė, kad UAB „Telšių sveikata“ tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, investavo lėšas į ginčo patalpas, savo jėgomis ir lėšomis teikė paraiškas ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti, parengė investicinį projektą sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui užtikrinti modernizuojant ginčo patalpas, kurį toliau įgyvendina. Nustatytos aplinkybės nepaneigia išvados dėl atsakovės veiksmų organizuojant Konkursą ir nustatant jo sąlygas teisėtumo. Be to, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi UAB „MediCA klinika“, tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas yra kiekvienos sutarties šalies pareiga (CK 6.200 straipsnis), o ne teisė, iš kurios kyla papildomos privilegijos. Tuo tarpu investicijos į nuomojamą turtą paprastai yra neišvengiamos ir būtinos norint atitinkamu turtu naudotis pagal paskirtį. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, planuodama savo veiklą, privalėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, įvertinti nuomojamų ginčo patalpų statusą bei tai, kad disponavimą juo reglamentuoja specialieji teisės aktai, todėl neturėjo pagrindo tikėtis, kad pasibaigus jų su atsakove nuomos sutartims klausimas dėl tolimesnės šio turto nuomos bus sprendžiamas prioritetiškai taikant nuomos sutarčių 18 punktą bei CK nuomos teisinius santykius reglamentuojančias normas.
- Ieškinyje UAB „Telšių sveikata“ Konkurso rezultatų neteisėtumą argumentavo ir tuo, kad atsakovė, nors Konkurso sąlygose ir nustatė reikalavimą, jog Konkurse gali dalyvauti visi suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros licencijas verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti pirmines arba antrines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, medicininės paskirties paslaugų teikimo veiklai vykdyti (Konkurso sąlygų 5 punktas), Konkurso metu nevertino, ar UAB „MediCA klinika“ atitinka nurodytą reikalavimą ir apsiribojo tik pasiūlymuose nurodytų nuompinigių dydžio vertinimu.
- Nurodytą ieškovės argumentą paneigia kartu su atsiliepimais į ieškinį pateiktos trečiajam asmeniui UAB „MediCA klinika“ 2011 m. liepos 12 d. išduotos licencijos kopijos, iš kurių matyti, kad pastarajai yra suteikta teisė verstis asmens sveikatos priežiūros veikla, tame tarpe ir teikti pirminės arba antrinės ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas. Nurodytas dokumentas buvo pateiktas kartu su UAB „MediCA klinika“ paraiška Konkursui, taigi ieškovė trečiojo asmens kvalifikaciją ginčija nepagrįstai.
- Ieškovės teigimu, Konkurso neteisėtumą lemia ir tai, kad ginčo patalpoms taikytini specialūs reikalavimai dėl jose ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinto projekto vykdymo, kuris atsakovės pritarimo pagrindu ieškovės buvo vykdomas įrengiant atitinkamas tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui pritaikytas patalpas, įsigyjant atitinkamą įrangą. Remiantis vykdyto projekto nuostatomis, 10 metų po projekto įgyvendinimo pabaigos, t. y. iki 2019 m. kovo 9 d., ginčo patalpose turi būti vykdoma veikla, kuriai skatinti ir užtikrinti buvo skirtas projektas. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka.
- Ieškovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo patalpų atnaujinimo projektas buvo užbaigtas dar 2009 m., tuo tarpu esminę reikšmę užtikrinant akcentuojamą projekto nuostatą dėl pareigos 10 metų vykdyti atitinkamą veiklą ginčo patalpose turi tai, kad šios patalpos būtų naudojamos veiklai (sveikatos priežiūros paslaugų teikimui), kurios teikimo užtikrinimui (atnaujinant ginčo patalpas) buvo skirtos ES struktūrinių fondų lėšos. Kadangi byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo patalpas ketintų naudoti kitai, nei sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiklai, grėsmė pažeisti nurodytą projekto nuostatą neįrodyta. Tuo tarpu nėra pagrindo manyti, kad projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojai – ieškovei, nebuvo žinomas ginčo patalpų statusas bei patalpų nuomos sutarčių terminas, todėl teikdama paraišką ES struktūrinių fondų paramai atnaujinti ginčo patalpas gauti, kartu prisiimdama atitinkamas projekto vykdytojos pareigas, UAB „Telšių sveikata“ veikė savo rizika ir turi prisiimti tokių savo veiksmų padarinius. Aptariama aplinkybė teisėjų kolegijos išvados dėl Konkurso teisėtumo nepaneigia.
- Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pripažinti Konkurso paskelbimo ir jo rezultatų neteisėtais pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Padaręs priešingą išvadą teismas ne tik netinkamai taikė paminėtas materialiosios teisės normas, bet ir pažeidė vieną pagrindinių teisinės valstybės principų.
Dėl ieškovės netinkamai pasirinkto teisių gynimo būdo
- Teisėjų kolegija apskritai nekvestionuoja savivaldybės patalpų nuomininkų teisės reikalauti, vykdant naujus konkursus naujam patalpų nuomos terminui, laikytis patalpų nuomotojo ir nuomininko sudarytų sutarčių sąlygų, įtvirtinančių tam tikras garantijas buvusiems patalpų nuomininkams (konkrečiu atveju – tarp bylos šalių sudarytų nuomos sutarčių 18 punkte ir CK 6.482 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuomininko teisės įgyvendinimo), tačiau anksčiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad šios teisės įgyvendinimui UAB „Telšių sveikata“ pasirinko netinkamą būdą (CPK 12, 13 straipsniai). Nurodyti sutarties punktas ir įstatymo norma nustato, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Taigi sprendžiant dėl pirmenybės teisės esamam nuomininkui suteikimo esminę reikšmę turi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo kokybės klausimas, kuris iš esmės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, nepaisant to, kad prašė pripažinti jos teisę atnaujinti ginčo patalpų nuomos sutartis, siekė Konkurso rezultatų panaikinimo ir naujo viešo konkurso dėl ginčo patalpų nuomos organizavimo, konkurso sąlygose nustatant jos pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartis konkurso laimėtojo pasiūlyta kaina. Tačiau pastarųjų reikalavimų pagrįstumą ieškovė, be kita ko, įrodinėjo nuomos sutarties ir CK nuomos teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų pagrindu, nepagrįstai neatsižvelgdama, kad disponavimo ginčo patalpomis tvarką reglamentuoja specialieji viešosios teisės aktai, kurių pagrindu ir vertintinas Konkurso teisėtumas. Kadangi Konkurso organizavimo, jo sąlygų ir rezultato neteisėtumas ieškovės nebuvo įrodytas, teismas turėjo ieškinį atmesti net ir pripažinęs ieškovės pirmumo teisę atnaujinti ginčo patalpų nuomos sutartis. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi UAB „MediCA klinika“, vien nurodytos teisės pripažinimas, nesant teisinio Konkurso rezultatų panaikinimo pagrindo, jokių realių padarinių ieškovei nesukeltų, nes, išskyrus nepagrįstus reikalavimus dėl Konkurso rezultatų panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo organizuoti naują viešąjį konkursą ginčo patalpoms išnuomoti, ieškovė nereikalavo išspręsti jos pirmumo teisės įgyvendinimo klausimą. Tuo tarpu CK 6.842 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju, kai nuomotojas atsisako sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui ir jis su kitu asmeniu sudaro to paties daikto nuomos sutartį, buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius. Įvertinus tai, kad viso proceso metu ieškovė buvo atstovaujama advokatės, nėra pagrindo spręsti, kad jai nebuvo žinoma (išaiškinta) teisė ieškinyje pareikšti alternatyvius reikalavimus CK 6.482 straipsnio 4 dalies pagrindu.
- Šios nutarties 41 punkte nustatytos aplinkybės dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo leidžia spręsti apie jos suinteresuotumo atnaujinti ginčo patalpų nuomos sutartis stoką. Sutiktina su apeliante UAB „MediCA klinika“, kad, siekdama realios, operatyvios ir efektyvios pažeistos teisės gynybos, ieškovė būtų reikalavusi teismo įpareigoti atsakovę pasiūlyti jai (ieškovei) atnaujinti nuomos sutartis už trečiojo asmens Konkurse pasiūlytą kainą, tačiau ieškovė pasirinko ginčyti Konkurso rezultatus ir reikalauti naujo viešojo konkurso organizavimo sutartinių nuostatų ir CK nuomos teisinius santykius reglamentuojančių normų pagrindu. Nurodytą išvadą sustiprina ir aplinkybės, kad inicijavus šį teisminį ginčą ieškovės prašymu buvo sustabdytas naujos ginčo patalpų nuomos sutarties tarp atsakovės ir UAB „MediCA klinika“ sudarymas, ieškovė toliau gali naudotis ginčo patalpomis už 2004 m. gruodžio 28 d., 2005 m. spalio 25 d. nuomos sutartyse sulygtas kainas, kurios sudaro vos 10 procentų ginčo Konkurso laimėtojos pasiūlytos nuomos kainos.
- Apie galimą ieškovės nesąžiningumą ginant savo teises teisėjų kolegija turi pagrindo spręsti ir įvertinusi aplinkybę, kad jai, kaip ginčo Konkurso dalyvei, neabejotinai buvo žinomos Konkurso sąlygos, tame tarpe ir tai, kad sąlygose nėra nustatyta jos, kaip esamos ginčo patalpų nuomininkės, pirmumo teisė lyginant su kitais asmenimis atnaujinti sutartį už didžiausią Konkurse pasiūlytą nuomos kainą, tačiau ieškovė, kaip minėta anksčiau, tokių sąlygų įstatyme nustatytu terminu neginčijo ir nereikalavo jų atitinkamai pakeisti. Ieškovės aiškinimas, kad ji iki pat Konkurso rezultatų paskelbimo tikėjosi, jog pirmumo teisė atnaujinti nuomos sutartis vienokiu ar kitokiu būdu jai bus suteikta, vertintinas kritiškai. Į bylą nepateiktą jokių įrodymų, jog ieškovė iki Konkurso paskelbimo ar jo vykdymo metu kreipėsi į atsakovę, reikalaudama suteikti galimybę pasinaudoti pirmumo teise atnaujinti nuomos sutartis (CPK 178 straipsnis).
- Galiausiai, Aprašo 80 punkte numatyta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgiau kaip l0 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pasibaigus nuomos terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nuomos sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Savivaldybės turto nuomos sutarties atnaujinimo atveju savivaldybės turto nuomotojas ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos turi suderinti nuomos sutarties atnaujinimo galimybes su savivaldybės turto valdytoju, kad bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų. Galutinį sprendimą dėl turto nuomos atnaujinimo priima savivaldybės taryba. Šios nutarties 27-28 punktuose numatytas disponavimo viešąja nuosavybe reglamentavimas įgalina šias Aprašo nuostatas aiškinti taip, kad nuomininkas (ieškovė) pagal nuomos sutarčių 18 punktą atnaujinti nuomos sutartis naujam terminui turėtų teisę reikalauti tik tuo atveju, jeigu bendras turto nuomos terminas dar neviršytų 10 metų. Todėl apeliantė Telšių rajono savivaldybės administracija pagrįstai teigia, kad Aprašo 80 punktas nereglamentuoja nuomininko ir nuomotojo teisinių santykių dėl sutarties atnaujinimo sąlygų po to, kai yra paskelbtas naujas patalpų nuomos konkursas, pasibaigus maksimaliam ankstesnių nuomos sutarčių galiojimo terminui.
- Dėl esminių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų pasisakyta. Kiti nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos rezultatui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
- Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės patenkinęs ieškovės UAB „Telšių sveikata“ ieškinio reikalavimus, netinkamai aiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsni), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ir dėl pirmosios instancijos teismo patenkintų ieškinio reikalavimų byloje priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas. Atmetus nurodytus ieškinio reikalavimus, kaip nepagrįstus, tampa neaktualus apeliantės Telšių rajono savivaldybės administracijos argumentas dėl ieškinio senaties bei prašymas ieškovės reikalavimams taikyti senatį, nes ieškinio senatis priešingos šalies reikalavimu gali būti taikoma tik tuomet, kai asmens ginama teisė yra pažeista, tik asmuo dėl teisės gynimo kreipiasi pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.127 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
- Iš esmės patenkinus atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
- Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašymo dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė. Iš trečiojo asmens UAB „MediCA klinika“ pateikto prašymo ir jį pagrindžiančių įrodymų matyti, kad jis pirmosios instancijos teisme patyrė 4 039,69 Eur (su PVM) atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 1 400 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1 200 Eur – už tripliko parengimą, 762,20 Eur teisinių konsultacijų išlaidos bei 677,49 Eur pasirengimo ir atstovavimo teisme išlaidos. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių. Tačiau Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad trečiasis asmuo pareigos pateikti tripliką (atsiliepimą į ieškovės dubliką) neturėjo (CPK 227 straipsnio 2 dalis), kad triplike iš esmės atkartoti atsiliepimo į ieškinį argumentai, tuo tarpu šių procesinių dokumentų parengimas įkainotas panašiomis sumomis, sprendžia, kad 4 039,69 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas neatitiktų nurodytų Rekomendacijų nuostatų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl UAB „MediCA klinika“ priteistina jų dalis – 3 000 Eur (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
- Apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo patyrė 1 626,05 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto tokios paslaugos maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos. Trečiajam asmeniui ir atsakovei priteisiama ir po 105 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
- Trečiajam asmeniui priteistina bendra 4 731,05 Eur bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų suma.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
- Netenkinus ieškinio, panaikintinos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo konkurso dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos procedūrų sustabdymas, draudimas atsakovei sudaryti nurodytų patalpų nuomos sutartį su konkurso laimėtoja, atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir / ar apsunkinti ieškovės teisę naudotis nurodytomis patalpomis (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 150 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsniu
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „MediCA klinika“ (j. a. k. 302560470) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių sveikata“ (j. a. k. 300002196) 4 731,05 (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną eurą ir penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 180878299) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių sveikata“ (j. a. k. 300002196)105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) žyminio mokesčio išlaidų.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo konkurso dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos procedūrų sustabdymą, draudimą atsakovei sudaryti nurodytų patalpų nuomos sutartį su konkurso laimėtoja, atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir / ar apsunkinti UAB „Telšių sveikata“ teisę naudotis nurodytomis patalpomis.
Teisėjai Artūras Driukas
Romualda Janovičienė
Alvydas Poškus