Civilinė byla Nr. 2S-1084-619/2011
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-07733-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Luidas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Luidas“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo,
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Luidas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2005-03-29 ilgalaikio kreditavimo sutarties Nr. 1740506010650-10, 2006-06-28 Kreditavimo sutarties Nr. 1740606010734-10, 2006-07-27 Kreditavimo sutarties Nr. 1740606010844-10, 2008-01-28 Sąskaitos kreditavimo sutarties Nr. 1750806010016-10 (toliau visos kartu – Kreditavimo sutartys), įskaitant jų pakeitimus, sąlygas žemiau nurodyta tvarka:
- Pakeisti galutinius kreditų grąžinimo terminus, numatant kredito įmokų sumą, pagal Kreditavimo sutartis, sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d;
- Nustatyti kredito įmokų mokėjimo pagal Kreditavimo sutartis grafiką, numatant mokėjimus tokia tvarka: a) 2011 m. UAB „Luidas“ sumoka atsakovui AB „SEB bankas“ 11 proc. kredito įmokų pagal Kreditavimo sutartis, kredito įmokas lygiomis dalimis mokant kas ketvirtį; b) 2012 m. UAB „Luidas“ sumoka atsakovui AB
„SEB bankas“ 46 proc. kredito įmokų pagal Kreditavimo sutartis, kredito įmokas lygiomis dalimis mokant kas ketvirtį; c) 2013 m. UAB „Luidas“ sumoka atsakovui AB „SEB bankas“ 43 proc. kredito įmokų pagal Kreditavimo sutartis, kredito įmokas lygiomis dalimis mokant kas ketvirtį; - Atidėti palūkanų mokėjimą pagal Kreditavimo sutartis iki 2014 m. sausio 1 d. sumokant palūkanas pagal Kreditavimo sutartis iki 2015 m. gruodžio 31 d., palūkanas mokant lygiomis dalimis kas mėnesį.
Ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti bet kokių teisių ir pareigų, kylančių iš 2005-03-29 Ilgalaikio kreditavimo sutarties Nr. 1740506010650-10, 2006-06-28 Kreditavimo sutarties Nr. 1740606010734-10. 2006-07-27 Kreditavimo sutarties Nr. 1740606010844-10, 2008-01-28 Sąskaitos kreditavimo sutarties Nr. 1750806010016-10, įskaitant jų pakeitimus bei susijusių sutarčių pagrindu vykdymą, įskaitant įmokų mokėjimo sustabdymą; uždrausti AB „SEB bankas“ vykdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus AB „SEB banko“ naudai pagal Kreditavimo sutartis; uždrausti AB „SEB bankas“ vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartis (b.l. 14).
Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad užtikrinant prievolių pagal kredito sutartis vykdymą bankui yra įkeistas didelės vertės nekilnojamasis turtas. Teismui patenkinus ieškinį, neliktų pagrindo priverstiniam išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto, kadangi įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymas būtų atidėtas, šiuo metu esantys pradelsti įsiskolinimai pagal galiojančias sutarčių nuostatas būtų pripažinti nepradelstais. Taip pat egzistuoja reali tikimybė, kad iki sprendimo byloje priėmimo bankas gali imtis veiksmų ir priverstine tvarka iš varžytinių parduoti arba perimti administruoti aukščiau Kreditavimo sutarčių vykdymui užtikrinti skirtus objektus. Patenkinus ieškinį gali būti iš esmės apsunkinta galimybė sugrąžinti sutarčių šalis į buvusią padėtį, nes iš varžytinių parduotas turtas gali būti pakartotinai perleistas kitiems tretiesiems asmenims, ko pasėkoje Kredito gavėjas prarastų galimybę šiuos objektus susigrąžinti. Ieškovo finansinė būklė yra nestabili ir bet kokie tolimesni kredito sutarčių vykdymo veiksmai esant teisme dar neišspręstam ginčui pagal šį ieškinį gali sukelti negrįžtamų pasekmių ieškovui, o tolimesnis bylinėjimasis gali nebetekti prasmės, nes nebebūtų galima patenkinti ieškovo keliamų reikalavimų.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo UAB „Luidas“ prašymą atmetė (b.l. 96 – 97). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas ketina pasinaudoti sutartine teise nutraukti kreditavimo sutartis bei pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą – ieškovas nepateikė nei atsakovo įspėjimo apie sutarčių nutraukimą, nei pareikalavimo iki tam tikro termino grąžinti kreditą ir pan., nepateikė duomenų, kad atsakovas ėmėsi veiksmų pradėti priverstinės skolos išieškojimo procesą. Pažymėjo ir tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o ne išspęsti savarankiškus ieškovo reikalavimus, kurie nėra pareikšti byloje, bet gali būti pareikšti ateityje. Reikalavimas dėl sutarties sąlygų modifikavimo ieškinio patenkinimo atveju būtų ne vykdomas, o savaime realizuotųsi. Kreditavimo sutarčių vykdymo sustabdymas, įskaitant įmokų mokėjimo sustabdymą, sprendžiant kilusį ginčą pareikštų reikalavimų ribose, nėra proporcinga priemonė ieškiniu siekiamiems tikslams.
Ieškovas UAB „Luidas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Luidas“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo teismo prašo panaikinti 2010-12-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9550-653/2010 ir sustabdyti bet kokių teisių ir pareigų, kylančių iš 2005-03-29 Ilgalaikio kreditavimo sutarties Nr. 1740506010650-10, 2006-06-28 Kreditavimo sutarties Nr. 1740606010734-10, 2006-07-27 Kreditavimo sutarties Nr. 17406060108044-10, 2008-01-28 Sąskaitos kreditavimo sutarties Nr. 1750806010016-10 įskaitant jų pakeitimus bei bei susijusių sutarčių pagrindu vykdymą, įskaitant įmokų mokėjimo sustabdymą; uždrausti AB „SEB bankas“ vykdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus AB „SEB banko“ naudai pagal Kreditavimo sutartis; uždrausti AB „SEB bankas“ vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartis (b.l. 107 – 109).
Pagrindiniai nesutikimo su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo argumentai – teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas ketina pasinaudoti sutartine teise nutraukti kreditavimo sutartis bei pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kreditavimo sutartyse numatyti galutiniai kreditų grąžinimo terminai jau yra suėję. Vien šis faktas yra formalus pagrindas pradėti priverstinę išieškojimo procedūrą iš hipoteka įkeisto turto. Be to, atsakovas 2010-09-29 raštu Nr. 01.10.02-8610 įspėjo ieškovą, kad jeigu UAB „Luidas“ per 30 dienų visiškai neatsiskaitys su AB „SEB banku“, bankas kreipsis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o 2010-11-03 Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Luidas“ iškėlimo. Vertinant šiuos atsakovo veiksmus, ieškovas daro išvadą, kad yra reali grėsmė, kad AB „SEB bankas“ iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo gali imtis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų. Tokiu atveju patenkinus ieškinį būtų neįmanoma sugrąžinti sutarčių šalių į buvusią padėtį, nes iš varžytinių parduotas turtas ieškovui negalėtų būti grąžintas. Be to, tokiu atveju ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma atidėti Kredito grąžinimo terminus, apskritai nebetektų prasmės, nes prievolė būtų priverstinai įvykdyta (b.l. 107 – 109).
Atsakovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo atmesti ieškovo UAB „Luidas“ atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9550-653/2010, palikti nepakeistą (b.l. 134 – 136).
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumą. Šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla dėl restruktūrizavimo bylos ieškovui UAB „Luidas“ iškėlimo. Po ieškovo vadovo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismas 2010-12-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-8378-560/2010 nutarė priimti ieškovo UAB „Luidas“ generalinio direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Luidas“ ir sustabdyti atsakovo UAB „Luidas“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus. Taigi dar iki šioje byloje skundžiamos nutarties priėmimo UAB „Luidas“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės savo turiniu yra analogiškos prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms šioje byloje. Nagrinėjama byla dėl restruktūrizavimo bylos ieškovui iškėlimo sudaro pagrindą ieškovui taikyti Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo numatytas teisines pasekmes. Egzistuojant tokioms faktinėms aplinkybėms laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje netenka prasmės, dėl ko nebelieka nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat nurodo, kad vienas iš atskirajame skunde minimų prašymų yra uždrausti AB SEB bankui vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartis. Tiek iš paties ieškovo procesinių dokumentų, tiek ir iš pateiktų ieškovo ir atsakovo sudarytų kreditavimo sutarčių matyti, kad kreditavimo sutartys yra pasibaigusios. Nutraukti galima tik nepasibaigusias sutartis, dėl ko ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės jokių realių teisinių pasekmių nesukurs ir bus niekinės.
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnis), nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje, taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui siekiant užtikrinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos, tarp šalių yra kilęs dėl kreditavimo sutarčių, ieškovas ieškiniu prašo pakeisti galutinius kreditų grąžinimo terminus, numatant kredito įmokų sumą pagal Kreditavimo sutartis iki 2013 m. gruodžio 31 d., nustatyti kredito įmokų mokėjimo pagal kreditavimo sutartis grafiką, numatant mokėjimus pagal ieškovo siūlomą tvarką bei atidėti palūkanų mokėjimą. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas ketina pasinaudoti teise pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą – ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas ėmėsi veiksmų pradėti priverstinės skolos išieškojimo procesą, taip pat prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku, reikalavimas dėl sutarties sąlygų modifikavimo ieškinio patenkinimo atveju būtų ne vykdomas, o savaime realizuotųsi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos. Pažymėtina ir tai, kad viena iš ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių yra uždrausti AB SEB bankui vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartis. Iš į bylą pateiktų įrodymų ir pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad kredito sutartys yra pasibaigusios. Kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad nutraukti galima tik nepasibaigusias sutartis. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės jokių teisinių pasekmių nesukurs.
Kaip teisėjų kolegija jau nurodė aukščiau, taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia įvertinama galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kreditavimo sutarčių vykdymo sustabdymas, įskaitant įmokų mokėjimo sustabdymą, sprendžiant kilusį ginčą pareikštų reikalavimų ribose, nėra proporcinga priemonė ieškiniu siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginijus Kairevičius Andrutė Kalinauskienė
Danutė Kutrienė