Administracinė byla Nr. A-3108-822/2020

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (teisės ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)), 2 220 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio 2 d. buvo etapuotas į Lukiškių TI-K ir ten buvo laikomas iki 2017 m. spalio 5 d. Minėtu laikotarpiu Lukiškių TI-K nesuteikė pareiškėjui (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo paskirtas Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis informavo Lukiškių TI-K pareigūnus apie paskirtą (duomenys neskelbtini), tačiau jie nekreipė į tai dėmesio. (duomenys neskelbtini)pareiškėjas nevalgė, todėl liko alkanas, negalėjo užmigti, patyrė didelį stresą. Be to, išvykstant iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN jam nebuvo išduotas sausas maisto davinys.

3.       Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovo atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokios rekomendacijos pareiškėjui išduota nebuvo. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K iš Alytaus PN atvyko 2017 m. gegužės 22 d. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje įrašo apie (duomenys neskelbtini) nerasta, o pareiškėjo pridedamas 2017 m. spalio 13 d. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos pažymėjimas Lukiškių TI-K administracijai pateiktas nebuvo.

5.       Sauso davinio iš Lukiškių TI-K išvykstantiems nuteistiesiems (suimtiesiems) išdavimas bei šių asmenų maitinimas organizuojamas griežtai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris į laisvės atėmimo atlikimo vietą atvyksta po nustatyto maitinimo laiko, praėjus pakankamam laikotarpiui nuo paskutinio maitinimo ir pageidauja gauti maisto, nesant galimybės pamaitinti jį karštu maistu, turėtų teisę į sausą maisto davinį.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo laikomas.

7.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą Lukiškių TI-K pateiktos Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenų, iš kurių galima spręsti, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 2 d. atvyko, o 2017 m. spalio 5 d. išvyko į Alytaus PN.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui S. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą už (duomenys neskelbtini)nesuteikimą jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 5 d.

9.       Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

9.1.       Pareiškėjui 2017 m. birželio 2 d. gydytojo įrašu jo asmens sveikatos istorijoje 02-A/2012/1421 buvo (duomenys neskelbtini).

9.2.       Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 5 d., kuomet išvyko į Alytaus PN.

9.3.       2017 m. spalio 13 d. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos išduotas medicinos pažymėjimas Nr. 50/236 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Tą taip pat patvirtina tiek Asmens sveikatos istorijos 02-A/2012/1421 išrašas. Pagal Asmens sveikatos istorijos išrašo duomenis pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo skirtas nuo 2017 m. birželio 2 d. keturiems mėnesiams ir nebeapimtų ginčo laikotarpio, o pagal medicinos pažymėjime nurodytus duomenis pareiškėjui (duomenys neskelbtini) 4 mėnesiams paskirtas nuo 2017 m. birželio 7 d., tuomet tokiu atveju 2017 m. spalio 2–5 d. būnant Lukiškių TI-K pareiškėjui (duomenys neskelbtini) būtų turėjęs priklausyti.

10.       Teismas nurodė, kad nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. 

11.       Teismas, atsižvelgęs į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.2. papunktį, taip pat į byloje esančią medžiagą, nurodė, kad pareiškėjui iš tiesų buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), tačiau, atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Asmens sveikatos istorijos išrašo duomenis pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo skirtas nuo 2017 m. birželio 2 d. keturiems mėnesiams ir nebeapimtų ginčo laikotarpio, o pagal medicinos pažymėjime nurodytus duomenis pareiškėjui (duomenys neskelbtini)4 mėnesiams paskirtas nuo 2017 m. birželio 7 d., tuomet tokiu atveju 2017 m. spalio 2–5 d. būnant Lukiškių TI-K pareiškėjui (duomenys neskelbtini) būtų turėjęs priklausyti.

12.       Teismas padarė išvadą, kad, sprendžiant, ar (duomenys neskelbtini) turėjo būti teikiamas Lukiškių TI-K, svarbu įvertinti bendrą kontekstą bei atsižvelgti į pareiškėjo sveikatos būklę. Teismas, atsižvelgęs į nurodytus aspektus, konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo padėtis negali pablogėti vien dėl medicininiuose dokumentuose esančių datos, nuo kurios buvo skirtas (duomenys neskelbtini), neatitikimų, kadangi svarbu yra tai, kad vis tik dėl pareiškėjo sveikatos būklės toks (duomenys neskelbtini) paskirtas buvo, t. y. jam esant Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 2–5 d. turėjo būti skiriamas.

13.       Teismas, atsižvelgęs į tai, Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl (duomenys neskelbtini) neskyrimo, pareiškėjo skunde įvardintas pažeidimas laikytinas nustatytu, todėl egzistuoja pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

14.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo, susijusio su sauso davinio jam neišdavimu, teismas, įvertinęs tą aplinkybę, jog pareiškėjo nurodytas teiginys dėl to, kad negavo maisto davinio, Lukiškių TI-K nebuvo paneigtas, padarė išvadą, kad 2017 m. spalio 5 d. jam išvykstant iš Lukiškių TI-K jo teisė į maisto davinį buvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad toks pažeidimas neturtinės žalos atlyginimo kontekste negali būti vertinamas kaip itin stiprus, nuolatinis ar sistemingas bei sukėlęs pareiškėjui tokio intensyvumo kentėjimo lygį bei neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti kompensuojamos tik priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytas pažeidimas buvo vienkartinis, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių, todėl negali būti laikomas pakankamai intensyviu pažeidimu, sudarančiu pagrindą neturtinei žalai priteisti.

15.       Teismas nurodė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 50 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus pareiškėjui padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

III.

16.       Atsakovo atstovas Vilniaus PN pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. M. skundą atmesti.

17.       Vilniaus PN apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, susijusias su valstybės civiline atsakomybe ir neturtine žala, taip pat Vilniaus PN vadovaujasi šias nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

18.       Atsakovo atstovo teigimu, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygsta pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. pareiškėjui S. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteista 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas, pagrįstumas ir teisėtumas.

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 2017 m. spalio 2–5 d., pareiškėjui esant Lukiškių TI-K, jam turėjo būti skiriamas (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo skirtas, konstatavo, kad dėl tokio Lukiškių TI-K neveikimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino 50 Eur suma ir šią sumą priteisė pareiškėjui.

21.       Atsakovo atstovas Vilniaus PN pateikė apeliacinį skundą, kuri grindžia tuo, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygsta pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo, nustatė ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad pareiškėjui priklausė (duomenys neskelbtini), taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad nepaisant neatitikimų dokumentuose, kurie susiję su paskirto (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) pareiškėjui turėjo būti išduodamas 2017 m. spalio 2–5 d., kadangi pagal medicinos pažymėjime nurodytus duomenis pareiškėjui (duomenys neskelbtini) 4 mėnesiams paskirtas nuo 2017 m. birželio 7 d. Taip pat atsakovo atstovas neginčija ir aplinkybės, kad 2017 m. spalio 5 d., pareiškėjui išvykstant iš Lukiškių TI-K, jam nebuvo išduotas sausas maisto davinys. Atsakovo atstovas iš esmės teigia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas būtų pakankama ir teisinga satisfakcija.

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

26.       Dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija nurodo, kad teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

27.       Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų mastą ir trukmę (pareiškėjui 2017 m. spalio 2–5 d. nebuvo teikiamas (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 5 d. neišduotas sausas maisto davinys), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (50 Eur) jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra tinkama, todėl paliekama nepakeista.

28.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė