Civilinė byla Nr. 2A-1729-254/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01569-2013-7;

                                                                                 Procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3;77.4.2.;78.2.1; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-807-329/2014 pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo D. M. santuoką, įregistruotą 2012 m. kovo 24 d. Kauno m. civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr.211, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę Meškutavičienė; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės,  išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; M. M. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti M. M. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo 1850 Lt išlaikymo dukrai M. M. įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 57-59). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyveno kaip sutuoktiniai nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio. Nuo 2012 m. pradžios atsakovas niekur nedirbo, tuo metu ji studijavo. Praėjus 3 mėnesiams po santuokos sudarymo atsakovas ėmė ypač šiurkščiai ir nepagarbiai elgtis su ja; kilus nesutarimams šeimoje atsakovas pastoviai naudojo psichologinį smurtą jos atžvilgiu; ypač santykiai pablogėjo gimus dukrai, atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko auginimo, išeidavo į darbą, o grįžęs nuolat ilsėdavosi arba užsiimdavo savo asmeniniais reikalais, nekreipdamas dėmesio nei į ją, nei į vaiką, nepadėjo atlikti jokių buities darbų. Nuo 2012-10-17 atsakovas neprisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo. Atsakovas, naudodamas psichologinį smurtą, nesidomėdamas sutuoktine, taip pat neteikdamas jai moralinės ir materialinės paramos bei palaikymo pademonstravo visišką nepagarbą tiek savo sutuoktinei, tiek jų santuokai bei iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko jų santykiai nepataisomai atšalo, jie vienas nuo kito atitolo, o bendras jų gyvenimas tapo negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą tarp D. M. ir A. M. nutraukė, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliko santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nustatė nepilnametės M. M. gyvenamąją vietą kartu su motina A. M.; priteisė iš atsakovo nepilnametei M. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 400 Lt nuo 2013 m. sausio 31 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2012 m. rugpjūčio mėnesį ir laikotarpį nuo 2012-10-17 iki 2013-01-31. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną A. M.. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

1. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai išvadai daryti, kad santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės. Teismo vertinimu, konfliktai šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas paaštrėjusių santykių šeimoje laikotarpiu nesugebėjo surasti abiems sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos išsprendimo būdo, siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, jiems trūko tolerancijos vienas kitam, nebuvo lojalūs, t.y. savo asmeninius interesus priešpastatė kito sutuoktinio, jų šeimos interesams, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, nevykdė pareigos remti vienas kitą moraliai, todėl teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str.).

2. Teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, nes ginčo tarp šalių šiuo klausimu nebuvo, be to, atsižvelgė į pateiktą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir į vaiko interesus.

3. Teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio priteisimo nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti vaiko išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 757 Lt, o atsakovo apie 466 Lt) yra per didelis. Teismo teigimu, įvertinus šalių galimybes tenkinti vaiko poreikius, laikantis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, optimalus nepilnametės M. M. poreikiams tenkinti dydis yra periodinės išmokos iš kiekvieno tėvo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo gaunamos mažos pajamos nėra ta priežastis, kuri pateisinama nemokėti vaikui būtino išlaikymo, tinkamų pajamų gavimas priklauso nuo paties atsakovo. Jis nepateikė jokių įrodymų dėl kokių priežasčių negali gauti didesnių pajamų. Teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio nevedė nuo 2012-10-17, taip pat atskirai gyveno ir 2012 m. rugpjūčio mėnesį, todėl atsakovas įsiskolino vaiko išlaikymą už 4 mėnesius: 2012 m. rugpjūčio mėn. ir 3 mėnesius nuo 2012-10-17 iki ieškinio pateikimo. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir į šalių dalis išlaikymo prievolėje (po 400 Lt), iš atsakovo priteisė 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės arba pripažinti ją negaliojančia pagal CK 3.13, CK 3.37 bei CK 3.40 str.; priteisti nepilnametei M. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2013 m. sausio 31 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų valdytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. M.; priteisti 1850 Lt išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo D. M. už laikotarpius nuo 2012-08-02 ir 2012-08-27 bei nuo 2012-10-17 iki 2013-01-31; atleisti ieškovę nuo priteistos 15 Lt sumos atsakovui dėl jo turėtų išlaidų už advokato suteiktą pagalbą byloje, šiais argumentais:

1. Apeliantė teigia, kad atsakovas buities darbuose niekada nepadėdavo, beveik 3 mėn. nedirbo, todėl visas išlaidas padengdavo ieškovė, net atsakovui įsidarbinus, už komunalinius mokesčius mokėdavo ieškovė. Dar iki gimdymo, atsakovas ją vadindavo stora, bjauria. Gimus dukrai, atsakovas pareiškė, jog jis yra dirbantis asmuo ir neprisidės prie rūpinimosi dukra. Savaitgaliais ir laisvu laiku, atsakovas nepadėdavo ieškovei, o išvykdavo iš namų. Kai nutrūko bendras gyvenimas atsakovas atvažiuodavo tik trumpam aplankyti dukters. Ieškovė duodavo pinigų atsakovui nuvykti pas giminaičius, atlygino žalą kaimynui. Šalims susitaikius, atsakovas grįžęs gyventi atgal į bendrą su ieškove šeimą, ir toliau dalį savo gaunamo atlyginimo skyrė gyvenamojo būsto nuomai, į kurį buvo išsikėlęs vos tik paliko šeimą. Apeliantė pažymi, kad atsakovas dažnai išvykdavo į nuomojamą būstą, grasindavo ieškovei. Atsakovas paniekino santuokos institutą, nes ieškovę vedė tik todėl, kad nebūtų išvarytas iš namų. Tai įrodo, jog santuoką atsakovas sudarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis, kuomet nedirbdamas yra pilnai išlaikomas ir aprūpintas gyvenamąja vieta. Atsakovo teiginys, jog santuoką sudarė gąsdinamas ieškovės tėvų, pasak apeliantės, įrodo, jog santuoka buvo sudaryta ne laisva valia, kas pagal CK 3.13, CK 3.37 bei CK 3.40 straipsnius yra santuokos pripažinimo negaliojimo pagrindas. Ieškovės teigimu, ji buvo atsakovo apgauta, nes apie atsakovo abejones dėl tėvystės sužinojo tik prasidėjus teismo procesui, todėl viso bendro gyvenimo metu ji buvo apgaudinėjama - atsakovas niekada iki teismo nėra užsiminęs apie savo dvejones. Jei ieškovė būtų šias aplinkybes žinojusi anksčiau, ji nebūtų sudariusi santuokos su atsakovu, nekūrusi šeimos santykių kaip gyvenimo pagrindo su ja nepasitikinčiu asmeniu.

2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra tolygi, nes atsakovas gaunamus pinigus (466 Lt) išimtinai skiria savo poreikiams. Apeliantės teigimu, jokio išlaikymo dukrai iki 2012-12-25 atsakovas neteikė. Kauno apylinkės teismui nustačius, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, trukdančių gauti jam didesnes pajamas, nepagrįstas tampa ir teismo sprendimas sumažinti ieškovės prašomą priteisti sumą, nes atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, todėl gali įsidarbinti ir teikti ieškovės prašomą 500 Lt sumą vaiko išlaikymui. Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, tai reiškia, jog ieškovei tenka didesnė išlaikymo pareigos našta nei atsakovui. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (šio įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Atsakovui gaunamomis pajamomis tenkinant išimtinai savo asmeninius poreikius preziumuojama, kad jis nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų, tad nėra jokio pagrindo ir taip minimalią išlaikymo vaikams sumą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mažinti.

3. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo už 2012 m. rugpjūčio mėn. ir laikotarpiu nuo 2012-10-17 iki 2013-01-31 skirti po 400 Lt, remėsi tik priteistu išlaikymo dydžiu nuo 2013-01-31 po 400 Lt, tačiau neatsižvelgė, kad minėtu laikotarpiu atsakovas turėjo pastovų darbą AB „Liūtei“, kuriame dirbo 0.75 etato, ir, remiantis jo liudijimu teisme, jo pajamos į rankas siekdavo apie 900 Lt per mėnesį.

4. Ieškovė pateikė teismui Kauno valstybės garantuojamos  teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-15 ir 2014-01-27 sprendimus, kuriais remiantis jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ją pirmosios instancijos teisme, atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui 15 Lt jo turėtų išlaidų už advokato suteiktą pagalbą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat būtinybės peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Ieškovė ieškinyje ir jo patikslinime nurodė, kad praėjus trims mėnesiams po santuokos sudarymo, atsakovas pradėjo ypač šiurkščiai ir nepagarbiai su ja elgtis, kilus nesutarimams naudodavo psichologinį smurtą, po konflikto 2012-10-17 paliko šeimą, tuo pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad jis rūpinosi šeima ir jos buitimi, o ieškovė nedarė to, ką paprastai moteris šeimoje daro, jam grasino, pasidavė tėvų įtakai, nesistengė išsaugoti santuokos, nesutiko gyventi atskirai nuo savo artimųjų, apie nesutarimus šeimoje kalbėdavo viešai, nepasitarusi su atsakovu, todėl pati kalta dėl santuokos iširimo.

Sprendžiant dėl ieškovės nurodomo psichologinio smurto, galima būtų manyti, kad reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ji grindžia preziumpcija  – žiauriu elgesiu su sutuoktine (CK 3.60 str. 3 d.). Tačiau tokiu atveju ieškovė turėjo detalizuoti tokio žiauraus elgesio su ja faktus, t.y. nurodyti kaip jie pasireiškė, kokios pasekmės dėl to atsirado ir t.t. Nagrinėjamu atveju buvo nurodoma, kad atsakovas  nesidomėjo sutuoktine, neteikė jai moralinės ir materialinės paramos bei palaikymo. Tačiau šios aplinkybes gali duoti pagrindą spręsti ne apie žiaurų atsakovo elgesį, o apie sutuoktinių lygiateisiškumo įgyvendinimą (CK 3.26 str.), sutuoktinių pareigos vienas kitą remti (CK 3.27 str.) vykdymą, sutuoktinių pareigas vaikams (CK 3.30 str.), t.y. pagal jas galima nustatyti ar kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismo posėdžio metu buvo apklausti abiejų šalių liudytojai (1 t., b.l. 163-164, 165-167). Išklausius jų parodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie liudijo apie skubotą santuokos sudarymą, sutuoktinių tarpusavio nesutarimus ir nepakankamą tarpusavio bendravimą, neatidumą sutuoktinio poreikiams, jų nepasitikėjimą vienas kitu, per mažą paramą vienas kitam auklėjant vaiką, artimųjų įtaką jų šeimai, netinkamus tarpusavio nesutarimų sprendimo būdus (atsakovo išėjimą/išvarymą iš namų). Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat akcentavo tik nesutarimus vaiko auklėjime, vienas kitam reiškiamus priekaištus šiuo klausimu, nepakankamą sutuoktinio paramą jai, jo dažną vykimą padėti artimiesiems jų buityje. Teisėjų kolegijos nuomone visa tai duoda pagrindą išvadai, kad sudarant santuoką sutuoktiniai per mažai vienas kitą pažino,  nekūrė šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo, atsiradus sunkumams, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, todėl šiuo atveju aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo gali būti didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo abu sutuoktiniai buvo pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo.

Apeliaciniame skunde prašoma santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės arba pripažinti ją negaliojančia. Ieškovės teigimu, ji buvo atsakovo apgauta, nes apie jo abejones dėl vaiko tėvystės sužinojo tik prasidėjus teismo procesui, todėl viso bendro gyvenimo metu ji buvo apgaudinėjama, nors atsakovas niekada iki teismo nėra užsiminęs apie savo dvejones. Jei ieškovė būtų šias aplinkybes žinojusi anksčiau, ji nebūtų sudariusi santuokos, o atsakovo teiginys, jog santuoką sudarė gąsdinamas ieškovės tėvų, pasak apeliantės įrodo, jog santuoka buvo sudaryta ne laisva valia, kas pagal CK 3.13, CK 3.37 bei CK 3.40 straipsnius yra santuokos pripažinimo negaliojimo pagrindas. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, t.y., apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo pripažinti santuoką negaliojančia, o prašė ją nutraukti, todėl teisėjų kolegija apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių šiuo pagrindu nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl išlaikymo dydžio

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas šalių vaiko poreikių turinį, teismas turėjo įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja šis asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą bei nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, įvertindamas byloje surinktus įrodymus (CPK 178 str. 185 str.).   

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad iškėlus bylą teisme atsakovo pajamos buvo vidutiniškai po mokesčių 1036,75 Lt (2012-10 – 2012-12). Nuo 2013 m. liepos 8 d. atsakovas įrašytas Darbo biržoje kaip ieškantis darbo (1 t. b. l. 31, 37, 156-157). Apeliacinio teismo išreikalauti duomenys apie šalių draudžiamąsias pajamas patvirtina, kad atsakovo pajamos per 2014-06-10 -2014-08-04 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki mokesčių buvo - 344,16 Lt per mėnesį. Atsakovo vardu registruota 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 13), tačiau jis Kaune nuomoja butą, kurio nuoma per mėnesį yra 250 Lt (29-30 b.l.). Ieškovės mėnesio pajamos iškeliant bylą buvo 466,24 Lt motinystės pašalpa. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimo priėmimo metu jos pajamos buvo 757 Lt (466 Lt motinystės pašalpa, 291 Lt  socialinė pašalpa) (1 t. b.l.38), o nuo 2014-02-04 – 1244,50 Lt. Taigi, šalių pajamos yra tokios, kurios neduoda pagrindo išvadai, kad tėvai gali patenkinti maksimalius vaiko poreikius ir šiuo atveju teismas pagrįstai sprendė, kad negalima priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę (1 t. b. l. 85-86), pagal kurią dukrai išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 1113 Lt piniginių lėšų. Tačiau šioje lentelėje vien tik higienos reikmenims (muilui, šampūnui, dantų šepetėliui, dantų pastai, dezodorantui ir kt.) per mėnesį nurodoma 106 Lt suma, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra per didelė. Ieškovė taip pat nepagrindė būsto išlaikymo išlaidų dalį, tenkančią vaikui, kurios pagal suvestinę yra 300 Lt per mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti, kad 800 Lt išlaikymo suma leis patenkinti šalių vaiko būtinus poreikius, o atsakovo 400 Lt dalis išlaikyme bus proporcinga vaiko tėvų turtinei padėčiai bei tėvų valdžios lygybei (CK 3.156 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti 1850 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kurį paskaičiavo po 500 Lt už išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį nuo 2012-08-02 iki 2012-08-27 ir nuo 2012-10-17 iki 2013-01-31, o pirmosios instancijos teismas priteisė jį 1600 Lt sumos, jį paskaičiavęs po 400 Lt už 4 mėn. Apeliantė nurodė, kad atsakovas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu dirbo 0,75 etato ir jo pajamos buvo apie 900 Lt per mėnesį, todėl teismo priteista suma yra neteisinga ir neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Iš byloje esančios pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo darbo užmokestis 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 719,38 Lt, 2012 m. spalio mėn. – 1119,93 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. - 1008,92 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. - 981,39 Lt (1t. b. l. 31). Apeliacinės instancijos teismo gautais duomenimis , 2013-01 atsakovo darbo užmokestis iki mokesčių buvo 1113,14 Lt, t.t. mažesnis negu 2012-12, kuomet iki mokesčių jis uždirbo 1214,91 Lt. Vertinant šiuos duomenis sutinkama su apeliante, kad atsakovo pajamos per išlaikymo įsiskolinimą buvo didesnės, negu gautos pajamos, priteisiant išlaikymą, tačiau priteista 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma per mėnesį sudaro beveik puse atsakovo pajamų. Įvertinus tai, kad priteistas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iki vaiko pilnametystės, šiuo metu sudaro beveik visas atsakovo gautas pajamas per mėnesį, 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepažeis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo bei atitiks protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Pažymima, kad apeliantė pradiniu ieškinio iš atsakovo prašė priteisti tik 1350 Lt  išlaikymo įsiskolinimą (1 t., b.l. 4-6).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė prašo atleisti ją nuo priteisto 15 Lt atlyginimo atsakovui už jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Byloje nustatyta, kad ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. sausio 15 d. sprendimu ir 2014 m. sausio 27 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ją pirmosios instancijos teisme, atleidžiant ieškovę 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 t. b. l.7-8, 150). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei suteikiant antrinę teisinę pagalbą ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, bet ne nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atmestų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 0,83%, pagrįstai priteisė iš apeliantės atsakovui 15 Lt jo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (1800 Lt x 0,83% ).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai:                                                                                                                              Aušra Baubienė

Dalė Burdulienė

Jolita Cirulienė