Administracinė byla Nr. I-768-580/2013 Proceso Nr. 3-61-3-01709-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,
dalyvaujant pareiškėjui A. Č. (A. Č.),
trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui,
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovėms Astai Razminienei ir Irenai Šilobritienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. Č. prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti po 600 Lt už kiekvieną dieną, praleistą Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis.
Paaiškino, kad teismui 2011-06-05 paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, grubiai pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-05-11 įsakymu Nr. 124 nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 129, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257, Nr. 258, Nr. 301 ir kt. Lukiškių TI-K kameros Nr. 129 ir Nr. 301 bei kitos yra iki 8 kv. m ploto, tačiau jose buvo laikomi 3–4 asmenys. Kamerose yra įrengti neuždaromi tualetai, kurių plotas neturėtų būti priskaičiuojamas prie gyvenamojo ploto. Ventiliacija neveikė. Kamerose buvo po vieną mažą staliuką, dvi atlenkiamas kėdes ir keturias vietas miegoti (po dvi dviaukštes lovas), kurie taip pat užima kameros plotą. Dėl didžiulės drėgmės nuo kamerų lubų bei sienų luposi ir krito dažai. Pagalvės, čiužiniai bei antklodės buvo seni, smirdintys ir murzini, ant jų būdavo sunku užmigti ir neįmanoma normaliai pailsėti. Langai buvo įrengti netinkamai, pro juos nepatekdavo pakankamai natūralios dienos šviesos, kad būtų galima skaityti, rašyti, dirbti, o tai prieštarauja Lietuvos higienos normoms. Pareiškėjas nuo 2011-10-12 iki 2012-02-21 dar prastesnėmis sąlygomis buvo laikomas kamerose Nr. 253 ir Nr. 254. Šių kamerų plotas yra apie 30 kv. m, o jose buvo laikoma 16–17 asmenų. Langai kamerose įrengti per aukštai, jie per maži. Pro langus nepatenka pakankamai natūralios dienos šviesos. Nėra ventiliacijos, tualetai senoviški. Kamerose yra 11 dviaukščių lovų, kurių antri aukštai įrengti per žemai, ant lovų neįmanoma atsisėsti ir normaliai pasėdėti pirmajame aukšte. Lovos sustumtos ir padarytos kaip dvigulės. Kamerose buvo 3 spintelės be durelių ir nugarėlių ir vienas stalas su suoliukais, vietos užtekdavo daugiausia 6 žmonėms pavalgyti. Nuo 2012-05-08 iki 2012-05-29 ir nuo 2012-05-30 iki 2012-06-12 analogiškomis nežmoniškomis bei antisanitarinėmis sąlygomis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 257 ir Nr. 258.
Po gaisro jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba. Dėl sveikatos pablogėjimo buvo priverstas mesti rūkyti, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiaisiais. Naudotis dušu buvo galima tik kartą (iki 15 min.) per savaitę. Dėl normalių kalinimo sąlygų nesudarymo patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti valstybė. Tai, kad asmens kalinimas nepriimtinomis sąlygomis suponuoja neturtinės žalos atsiradimą pripažįsta tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisminės institucijos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo socialiniai įgūdžiai, bendravimo galimybės, sutriko pilnavertis gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai.
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam pablogėjo regėjimas, iki suėmimo dėl akių nusiskundimų neturėjo, o dabar turi naudoti akinius. Be to, dėl veiklos kalėjime nebuvimo ir būtinumo nuolat gulėti pradėjo tirpti pusė kūno, skauda sąnarius, išsivystė osteochondrozė. Sportuoti buvo išvestas tik 3 kartus, veikla apsiriboja tik vedimu pasivaikščioti. Nuo lango nuolat pučia skersvėjis. Teigė, kad žiemą langai užklijuojami juostomis ir kameros iš viso neventiliuojamos. Nurodė, kad dėl perkėlimo į kamerą su nerūkančiais žodžiu sakė socialiniam darbuotojui, kad reikia rašyti pareiškimą, nežinojo. Po gaisro prasidėjo fobija dūmams.
Atsakovas Lukiškių TI-K prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2011-06-14, 2011-07-12 ryte, 2011-07-15 ryte, nuo 2011-08-03 iki 2011-08-05, 2011-08-06 ryte, 2011-08-24 vakare, 2011-08-25 ryte, 2011-09-29 ryte, 2011-09-30 ryte, 2011-10-12, 2011-10-13 ryte, 2011-10-27 ryte, 2011-11-17 ryte, 2011-11-22, 2011-11-23 ryte, 2012-03-06 ryte, 2012-03-08, 2012-03-09 ryte – vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko reikalavimą, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nuo 2011-06-21 iki 2011-07-11, nuo 2012-02-21 iki 2012-02-28, nuo 2012-03-20 iki 2012-03-27, nuo 2012-04-17 iki 2012-05-08, nuo 2012-05-29 iki 2012-05-30 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“. Ši sutartis kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameroje Nr. 252 remonto darbai buvo atlikti 2008 m. rugpjūčio mėn., kameroje Nr. 115 – 2008 m. gegužės mėn., kameroje Nr. 110 – 2008 m. balandžio mėn., kameroje Nr. 107 – 2008 m. kovo mėn., kameroje Nr. 119 – 2008 m. vasario mėn., 2008 m. gegužės mėn. ir 2009 m. rugsėjo mėn. Kameroje Nr. 120 remonto darbai buvo atlikti 2009 m. rugsėjo mėn.; kamerose Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257 ir Nr. 258 – 2011 m. kovo mėn. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą tikrinęs įstaigos kameras, nurodė, kad apšvietimo užtikrinimas Lukiškių TI-K yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K nėra taikomas. Švari patalynė suimtiesiems išduodama ne rečiau kaip kartą į savaitę, kaip tai numato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172. Jeigu suimtasis pageidauja, jis gali naudotis savo patalyne. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Paaiškino, kad 2012-01-05 Lukiškių TI-K po 7.00 val. pareigūnai užuodė dūmų kvapą. 1-ojo korpusinio skyriaus ketvirtame aukšte iš ventiliacijos angos veržėsi dūmai. Dūmai veržėsi ir iš priežiūros poste Nr. 11 esančios ventiliacinės angos. Apie 7.37 val. telefonu apie ekstremalią situaciją įstaigoje bendrosios pagalbos telefonu 112 buvo informuotos atitinkamos tarnybos bei Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas. Kadangi dūmų vis gausėjo, buvo bandoma vėdinti patalpas, atidarant visas pastato lauko duris. Tą dieną, kai kilo gaisras, pareiškėjas buvo kameroje Nr. 254, esančioje 1-ojo korpuso 7 priežiūros poste. Asmenys buvo išvesti į evakuacijos vietą. Evakuacijos vietose pareigūnai buvo sustatyti tvorele, taip sudarant „gyvą koridorių“. Buvo užtikrinamas saugus asmenų palydėjimas į evakuacijos vietą, t. y. į 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelius. Vertinant pirminės apžiūros duomenimis, asmenys pagal sveikatos būklę buvo skirstomi į tuos, kuriems buvo būtina neatidėliojant suteikti bendrąją medicininę pagalbą bei į tuos, kurių sveikatai žalos nebuvo padaryta. Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai, baigę skirstyti asmenis pagal jų sveikatos būklę į pasivaikščiojimo kiemelius ar į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, toliau stebėjo bendrą evakuotų asmenų būklę pasivaikščiojimo kiemeliuose. Evakuotiems asmenims buvo išdalinti pledai, apsiaustai, teikiamas geriamasis vanduo. Buvo priimtas sprendimas prieš grąžinant asmenis į gyvenamąsias kameras apie ekstremalią situaciją informuoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kuris atliktų dūmų, cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijos įvertinimą gyvenamosios aplinkos ore. Grąžinus asmenis į kameras, juos pakartotinai apžiūrėjo medicinos darbuotojai ir suteikė reikalingą pagalbą. Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai apžiūrėjo ir tuos asmenis, kurie nebuvo evakuoti iš savo gyvenamųjų kamerų. Suimtuosius ir nuteistuosius lankė Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai 1-ajame gyvenamajame korpuse.
Sprendžiant A. Č. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovo Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nenurodytos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimo departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pataisos įstaigos yra valstybės institucijos, atliekančios teismų sprendimų vykdymo funkcijas ir užtikrinančios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ar suimtiesiems. Nepriimti kasdien į įstaigą atvežamų asmenų Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo. Nepaisant nuolatinio Lukiškių TI-K perpildymo, Lukiškių TI-K administracija pagal galimybes nuolat stengiasi gerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nėra ir tai tiesiogiai nesusiję su Lukiškių TI-K ar Kalėjimų departamento veiksmais. Kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo aplinkybių dėl neturtinės žalos bei jos dydžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą bei kokios institucijų veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos. Pareiškėjas nenurodo valstybės atstovų neteisėtų veiksmų, neužtikrinat jam tinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas konkrečiai dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios informacijos nerinko ir nenagrinėjo, duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę neturi.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus. Pažymėjo, kad sveikatos sutrikimai galėjo atsirasti ne dėl kalinimo sąlygų poveikio, bet ir dėl organizmo senėjimo procesų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras nurodė, kad 2012-09-05 atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K. Buvo vertinta skunde pateikta informacija ir nurodytų aplinkybių atitiktis HN 76:2010. Kadangi HN 76:2010 nereglamentuoja laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos ploto vienam asmeniui, patalpų aprūpinimo baldais, baldų dydžio ir matmenų, šios aplinkybės nebuvo vertintos. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistas atliko natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, santykinės drėgmės ir temperatūros matavimus Lukiškių TI-K kamerose Nr. 107, Nr. 110, Nr. 115, Nr. 120, Nr. 129, Nr. 142, Nr. 165, Nr. 269, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257, Nr. 258, Nr. 301 ir Nr. 312. Atliktų natūralaus apšvietimo matavimų duomenimis, natūralaus apšvietimo koeficientas neatitiko HN 76:2010 reglamentuojamos 0,5 proc. vertės kamerose Nr. 107, Nr. 110, Nr. 115, Nr. 120, Nr. 165, Nr. 269, Nr. 257, Nr. 258. Natūralaus apšvietimo koeficiento užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl vadovaujantis HN 76:2010 punkto 2 nuostatomis veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 110 siekė 165 lx ir neatitiko HN 76:2010 reglamentuojamos 200 lx vertės, kitose patikrintose kamerose dirbtinis dieninis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Dirbtinis naktinis apšvietimas nesiekė HN 76:2010 punkto 23 reikalavimuose nurodytos 10 lx vertės kamerose Nr. 107, Nr. 115, Nr. 120, Nr. 129, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257 ir Nr. 258 lx. Lukiškių TI-K kamerose Nr. 269, Nr. 301 ir Nr. 312 nustatytas naktinis dirbtinis apšvietimas viršijo reglamentuojamą 20 lx vertę. Lukiškių TI-K kamerose Nr. 110 ir Nr. 165 naktinis dirbtinis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus.
Šiluminės aplinkos matavimų duomenimis, patikrintose Lukiškių TI-K kamerose, santykinė oro drėgmė svyravo nuo 58 proc. iki 63 proc., temperatūra – nuo 20,1 °C iki 22,6 °C. Šie rodikliai atitiko HN 76:2010 reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18–28 °C, santykinė oro drėgmė 35–65 proc.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu visos patikrintos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per atidaromus langus, t. y. nepažeidžiant HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tikrintuose kamerose nebuvo rūkoma. Nustatyta, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 115, Nr. 120, Nr. 142, Nr. 165, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257, Nr. 258, Nr. 269 ir Nr. 301 vietomis buvo nutrupėję sienų ir lubų dažai. Pelėsių vizualiai nebuvo matoma. Lukiškių TI-K administracijai nurodyta esant finansinėms galimybėms atlikti paprastąjį remontą Lukiškių TI-K kamerose Nr. 115, Nr. 120, Nr. 142, Nr. 165, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257, Nr. 258, Nr. 269, Nr. 301. Skunde nurodytas faktas, kad miegui skirtas minkštasis inventorius buvo pasenęs ir nešvarus, patikrinimo metu nepasitvirtino – Lukiškių TI-K kamerose esantis miegui skirtas minkštasis inventorius vizualiai atrodė geros būklės ir tinkamas naudoti.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovės prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad apšvietimas įtaką regėjimo pablogėjimui gali turėti tik tada, kai akies raumuo yra įtemptas, t. y. asmuo skaito. Žiemą ventiliacija užtikrinama natūraliu būdu, pastebėta, kad langai neužklijuojami juostomis, nebent labai trumpam. Neigė, kad kamerose gali būti drėgna patalynė, nes bendras kameros drėgnumas nepadidėjęs. Tinko kritimo nuo lubų nepastebėjo. Atstumai tarp lovų nustatyti tik Pasaulinės organizacijos rekomendacijose ir susiję su infekciniais susirgimais, Lietuvos higienos normose tokių nuostatų nėra.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.
Dėl kamerų ploto reikalavimų
Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjas teigia, kad tualetui skirtas plotas neturi būti įskaičiuojamas į asmeniui skiriamą plotą. HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kadangi minėtoje teisės normoje numatyta, kad sanitarinės patalpos turi būti atskiros, tai atskiros patalpos plotas negali būti įskaičiuojamas į asmeniui kameroje skiriamą plotą
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. Č. 2011-06-06 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas kamerą Nr. 110, kameros plotas – 7,48 kv. m, joje buvo laikomi 4 asmenys, taigi laikant pareiškėją šioje kameroje, pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.
2011-06-07 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 142, kurios plotas 7,94 kv. m, ir laikomas iki 2011-06-14. Nors byloje nėra duomenų apie tualetui skirtą plotą minėtoje kameroje, tačiau ir neatėmus jam skiriamo ploto, nepažeidžiant 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų, gali būti laikomi du žmonės. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad du asmenys šioje kameroje buvo laikomi tik vieną dieną – 2011-06-14.
A. Č. 2011-06-15 buvo laikomas kameroje Nr. 165, o nuo 2011-06-16 iki 2011-06-20 – kameroje Nr. 129. Šių kamerų plotas – 7,94 kv. m. 2011-07-11 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 107, kurios plotas – 7,38 kv. m. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, minėtose kamerose galėjo būti laikomi tik du asmenys, tačiau buvo laikomi 3–5, taigi laikant pareiškėją šiose kameroje, pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.
2011-07-12 A. Č. perkeltas į kamerą Nr. 301, kurios plotas – 8,03 kv. m, ir joje buvo laikomas iki 2011-10-11. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, minėtoje kamerose galėjo būti laikomi tik du asmenys. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad du asmenys šioje kameroje buvo laikomi tik 2011-07-12 ryte, 2011-07-15 ryte, nuo 2011-08-03 iki 2011-08-05, 2011-08-06 ryte, 2011-08-24 vakare, 2011-08-25 ryte, 2011-09-29 bei 2011-09-30 ryte.
Pareiškėjas 2011-10-12 buvo perkeltas į kamerą Nr. 254, kurios plotas – 34,71 kv. m., o tualetui skiriamas plotas – 2,5 kv. m (b. l. 82) ir joje laikomas nuo 2011-10-12 iki 2011-11-17, nuo 2011-11-29 iki 2011-02-20 ir nuo 2012-03-29 iki 2012-04-16. Kameroje Nr. 254 asmenims skiriamas plotas yra 32,21 kv. m (34,71 – 2,5). Nepažeidžiant 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų, minėtoje kameroje gali būti laikomi 8 žmonės. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad 2011-10-12 ryte šioje kameroje buvo laikomi 6 asmenys, o 2011-11-17 ryte – 8, visą kitą laikotarpį minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant jo teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.
A. Č. nuo 2011-11-18 iki 2011-11-26 buvo laikomas kameroje Nr. 253, kurios plotas – 34,43 kv. m, o tualetui skiriamas plotas – 2,7 kv. m (b. l. 81). Taigi, kameroje Nr. 253 asmenims skiriamas plotas yra 31,73 kv. m (34,43 – 2,7), todėl nepažeidžiant 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų, minėtoje kameroje gali būti laikomi 8 žmonės. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad šioje kameroje buvo laikomi 9–11 asmenų, taigi laikant pareiškėją šioje kameroje, pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.
2012-02-28 bei 2012-05-30 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 119, kurios plotas – 7,31 kv. m. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, minėtose kamerose galėjo būti laikomi tik du asmenys, tačiau buvo laikomi 5. 2012-03-27 pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas – 7,45 kv. m. Šioje kameroje 2012-03-27 buvo laikomi 6 asmenys, o 2012-03-28 – 5. 2012-05-08 A. Č. kartu su kitais 5 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv. m. Taigi, laikant pareiškėją aptartose kamerose, pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.
A. Č. nuo 2012-02-28 iki 2012-03-19 buvo laikomas kameroje Nr. 269, kurios plotas – 7,68 kv. m. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, minėtoje kameroje galėjo būti laikomi tik du asmenys, tačiau du asmenys šioje kameroje buvo laikomi tik 2012-03-06 ryte, 2012-03-08 ir 2012-03-09 ryte.
Nuo 2012-05-09 iki 2012-05-26 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 257, kurios plotas – 34,57 kv. m. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, minėtoje kameroje galėjo būti laikomi 9 asmenys, tačiau buvo laikomi 12–17 asmenų. Nuo 2012-05-31 iki 2012-06-11 A. Č. buvo laikomas kameroje Nr. 258. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, nepažeidžiant 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų, minėtose kamerose gali būti laikomi 9 žmonės, tačiau buvo laikoma nuo 12 iki 18 asmenų. Laikant pareiškėją šiose kameroje, pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas kamerose nepažeidžiant 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų buvo laikomas pakankamai trumpą laiką, lyginant jį su visu pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laiku.
Iš viso pareiškėjas skundžiasi dėl laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K 314 dienų, iš jų ploto reikalavimai išlaikyti tik 5 dienas – 2011-06-14, nuo 2011-08-03 iki 2011-08-05 ir 2012-03-08.
Dėl kamerų apšvietimo
Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-08-28 nurodymą, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-09-05 atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K kamerose, kurioje buvo laikomas pareiškėjas (b. l. 88–89). Buvo vertinta skunde pateikta informacija ir nurodytų aplinkybių atitiktis HN 76:2010. Nors patikrinimas buvo atliktas praėjus pakankamai nemažai laiko nuo pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K pradžios, darytina išvada, kad nustatyti pažeidimai buvo ir pareiškėją laikant nurodytose kamerose, kadangi atsakovas neįrodė, kad tuo metu minėtose kamerose sąlygos atitiko HN 76:2010 reikalavimus.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistas 2012-09-05 atliko natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, santykinės drėgmės bei temperatūros matavimus Lukiškių TI-K kamerose Nr. 107, Nr. 110, Nr. 115, Nr. 120, Nr. 129, Nr. 142, Nr. 165, Nr. 269, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257, Nr. 258, Nr. 301 ir Nr. 312 (b. l. 93–94).
Pagal HN 76:2010 22 ir 23 punktus mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 110 siekė 165 lx ir neatitiko HN 76:2010 reglamentuojamos 200 lx vertės, kitose patikrintose kamerose dirbtinis dieninis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Dirbtinis naktinis apšvietimas kamerose Nr. 107, Nr. 115, Nr. 120, Nr. 129, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257 ir Nr. 258 nesiekė HN 76:2010 punkto 23 reikalavimuose nurodytos 10 lx vertės. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 312 nustatytas naktinis dirbtinis apšvietimas viršijo reglamentuojamą 20 lx vertę. Lukiškių TI-K kamerose Nr. 110 ir Nr. 165 naktinis dirbtinis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 91–92).
Pagal HN 76:2010 22 punktą gyvenamosiose patalpose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc.. Buvo nustatyta, kad natūralaus apšvietimo koeficientas kamerose Nr. 107, Nr. 110, Nr. 115, Nr. 120, Nr. 165, Nr. 269, Nr. 257, Nr. 258 neatitiko HN 76:2010 reglamentuojamos 0,5 proc. vertės (b. l. 93–94). HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į šią teisės akto nuostatą bei tai, kad natūralios apšvietos padidinimas yra susijęs su rekonstrukcijos darbais, darytina išvada, kad šiuo atveju HN 76:2010 20 punktas neturi būti taikomas.
Įvertinus nustatytus faktus, darytina išvada, kad dieninis dirbtinis apšvietimas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 110 neatitiko HN 76:2010 punkto 22 reikalavimo, o naktinis dirbtinis apšvietimas HN 76:2010 punkto 23 reikalavimo neatitiko Nr. 107; 115; 120; 129; 142; 253; 254; 257; 258; 301; 312. Pareiškėjo teiginiai, kad šiose kamerose apšvietimas neatitiko jam keliamų reikalavimų, yra pagrįsti.
Dėl drėgmės, patalpų ventiliacijos ir remonto būtinybės
Šiluminės aplinkos matavimų duomenimis, patikrintose Lukiškių TI-K kamerose, santykinė oro drėgmė svyravo nuo 58 proc. iki 63 proc. (b. l. 95–96). Šie rodikliai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė turi būti 35–65 proc. Pažeidimas nebuvo nustatytas.
Vilniaus Visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu minėtos LTI-K kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per atidaromus langus nepažeidžiant HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjo teiginys apie žiemą užklijuojamus langus nepatvirtintas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė pažymėjo, kad lango užklijavimas yra išskirtinis neilgalaikis atvejis. Kitų duomenų nepateikta, todėl faktas dėl prastos patalpų ventiliacijos taip pat nebuvo nustatytas. Taip pat byloje nenustatytas faktas dėl nuolatinio skersvėjo kamerose. Vadovaujamasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovų paaiškinimu dėl skersvėjo susidarymo priežasties nebuvimo, nes kamerų durys sandariai uždaromos, o skersvėjo susidarymui reikalinga oro srauto judėjimo galimybė.
Kad remontas Lukiškių TI-K kamerose atliekamas patvirtina byloje esantys darbų atlikimo aktai (b. l. 39–40, 43–44, 47–48, 51–52, 55–56, 59–60, 63–64). Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad nuo kamerų sienų ir lubų krenta dažai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro tikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 115; 120; 142; 165; 253; 254; 257; 258; 269; 301 vietomis buvo nutrupėję sienų ir lubų dažai. Pagal HN 76:2010 reikalavimų 62 punktą laisvės atėmimo gyvenamųjų patalpų paprastasis remontas yra atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto atlikimo poreikį ir dažnumą nustato Lukiškių TI-K administracija pagal finansines galimybes. Lukiškių TI-K administracijai nurodyta esant finansinėms galimybėms atlikti paprastąjį remontą Lukiškių TI-K kamerose Nr. 115, Nr. 120, Nr. 142, Nr. 165, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257, Nr. 258, Nr. 269 ir Nr. 301. Pažeidimas nustatomas pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-05 tikrinimo metu nustatytą faktą, kad kamerose Nr. 115; 120; 142; 165; 253; 254; 257; 258; 269; 301 vietomis buvo nutrupėję sienų ir lubų dažai. Sienų priežiūra susijusi su paprastojo remonto atlikimo būtinybe.
Dėl baldų ir patalynės
Pažymėtina, kad HN 76:2010 nereglamentuoja patalpų aprūpinimo baldais, baldų dydžio ir matmenų, todėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu šios aplinkybės pagrįstai nebuvo vertintos. Patikrinimo metu pareiškėjo teiginiai, kad pagalvės, čiužiniai ir antklodės buvo seni, nešvarūs ir smirdintys nepasitvirtino. Tikrintose Lukiškių TI-K kamerose esantis miegui skirtas minkštasis inventorius vizualiai atrodė geros būklės ir tinkamas naudoti. Kitų duomenų nepateikta, todėl šis pareiškėjo nurodytas argumentas dėl patalynės netinkamumo miegoti ir pailsėti nenustatytas. Nesudarymas asmeniui sąlygų sėdėti, valgyti prie stalo, susidėti būtinus daiktus yra asmenį žeminantis elgesys, kuris draudžiamas pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį.
Dėl naudojimosi dušu
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K prausimasis duše organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo nuostatomis (b. l. 72–73). Pagal šio aprašo 2 punktą, Lukiškių TI-K yra įrengti du dušai. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1-23 iš dalies buvo pakeistas aprašo 4 punktas ir nustatyta, kad į įstaigą atvykstančių asmenų maudymąsi duše organizuoja budinčiųjų pamainų pareigūnai; dušu suimtieji nuteistieji bei nuteistieji areštu gali naudotis iki 15 minučių. Taigi, teisės pareiškėjui kartą per savaitę 15 minučių praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas.
Dėl laikymo su rūkančiaisiais
Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t. Šiame straipsnyje nepateikta jokių nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 1–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Pareiškėjo atžvilgiu galėtų būti taikoma Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalies nuostata, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.
Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų; b. l. 176–178). Taigi, iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį prašymą būtų teikęs. Negalima patvirtinti ir fakto, kad jis kreipėsi žodžiu, nes pareiškėjas negali nurodyti asmens, į kurį kreipėsi. Nesant pareiškėjo rašytinio prašymo, pareigūnai negalėjo žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturėjo įstatymo nustatytos pareigos atskirti A. Č. nuo rūkančių nuteistųjų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintuose kamerose nebuvo rūkoma.
Dėl medicininės pagalbos po 2012-01-05 kilusio gaisro nesuteikimo
Skunde pareiškėjas nurodė, kad po 2012-01-05 vykusio gaisro jam nebuvo suteikta medicininė pagalba. Atsakovas pažymėjo, kad tą dieną, kai kilo gaisras, pareiškėjas buvo kameroje Nr. 254, esančioje 1-ojo korpuso 7 priežiūros poste. Asmenys saugiai buvo išvesti į evakuacijos vietą. Vertinant pirminės apžiūros duomenimis, asmenys pagal sveikatos būklę buvo skirstomi į tuos, kuriems buvo būtina neatidėliojant suteikti bendrąją medicininę pagalbą bei į tuos asmenis, kurių sveikatai nebuvo padaryta žalos. Grąžinus asmenis į kameras, juos pakartotinai apžiūrėjo medicinos darbuotojai ir suteikė reikalingą pagalbą. Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai apžiūrėjo ir tuos asmenis, kurie nebuvo evakuoti iš savo gyvenamųjų kamerų, taip pat, suimtuosius ir nuteistuosius lankė Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai 1-ajame gyvenamajame korpuse. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas po gaisro buvo apžiūrėtas, tačiau taip pat nėra ir duomenų, kad A. Č. medicininė pagalba buvo reikalinga. Todėl pareiškėjo teiginys medicininės pagalbos po gaisro nesuteikimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl Lukiškių TI-K perpildymo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyta, kad 1.1.3. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Toliau – Komitetas prieš kankinimus) Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos, prie kurių turi būti priskiriamas užimtumo programų trūkumas, gali būti laikomas nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių. Tai, kad Lukiškių TI-K neorganizuojamas kalinamųjų užimtumas ir net ilgą laiką kalinami asmenys neturi jokios veiklos atitinka Komiteto prieš kankinimą vertinimus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, dirbtinio apšvietimo, remonto būtinumo, aprūpinimo būtinais baldais, užimtumo organizavimo. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas prašė priteisti 600 Lt neturtinės žalos už kiekvieną kalinimo dieną atlyginimą.
Iš teismo pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2011-06-07 pirminės apžiūros metu nustatyta, kad būdamas laisvėje, pareiškėjas turėjo traumų, buvo operuotas, serga hepatitu C, vartoja narkotines medžiagas (b . l. 123). Iš byloje esančių asmens sveikatos istorijos kopijų matyti, kad A. Č. buvo teikiama reikiama medicininė pagalba, jis buvo gydomas, skirti vaistai (b. l. 123–132, 134–139). Nors asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas ar HN 76:2010 reikalavimų (apšvietimo) nesilaikymas, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir tuo sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, – pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 3 000 Lt. A. Č. reikalavimas priteisti 600 Lt neturtinės žalos už kiekvieną kalinimo dieną atlyginimo, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. Č. (A. Č.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė